Kazys Binkis (1893-1942) - iškili asmenybė Lietuvos literatūroje, palikusi ryškų pėdsaką kaip poetas, dramaturgas, publicistas ir vertėjas. Jo kūryba pasižymėjo novatoriškumu, ekspresyvumu ir atidumu savo epochos aktualijoms. Šiame straipsnyje nušviečiama K. Binkio biografija, kūrybinis kelias ir jo indėlis į lietuvių literatūrą.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Kazys Binkis gimė 1893 m. lapkričio 4 d. Gudelių kaime, Biržų apskrityje, neturtingų valstiečių šeimoje. Jo tėvai buvo Antanas Binkis ir Petronėlė Binkienė (Būtėnaitė). Nuo mažens išsiskyrė išdaigomis ir išradingumu, už ką buvo praminėtas vėjavaikiu. Anksti mirus tėvui, paauglystėje teko ūkio darbai, tačiau tai nesumažino jo troškimo mokytis.
Kazys mokėsi Papilio pradinėje mokykloje, Biržų keturklasėje mokykloje (1908-1910 m.), „Saulės" mokytojų kursuose Kaune. 1910 m. įstojo į Voroneco žemės ūkio mokyklą, tačiau dėl lėšų trūkumo jos nebaigė. 1915 m. Vilniuje baigė Lietuvių komiteto mokytojų kursus ir trumpai mokytojavo Papilyje.
Kūrybinės veiklos pradžia
Nuo 1909 m. K. Binkis pradėjo spausdinti prozos vaizdelius ir eilėraščius įvairiuose leidiniuose, tokiuose kaip „Viltis", „Vaivorykštė", „Pirmasis baras". Literatūrinį gyvenimą intensyviau įsitraukė 1913 m. Vilniuje.
1918 m. K. Binkis buvo išrinktas Biržų apskrities tarybos pirmininku. 1919 m. paskirtas Vilniuje leisto žurnalo „Liepsnos" redakcijos sekretoriumi. Tais pačiais metais persikėlė į Kauną, dirbo spaudos biure ir įstojo savanoriu į Geležinio Vilko pulką.
Taip pat skaitykite: Borutos indėlis į lietuvių literatūrą
Studijos Berlyne ir futuristinės idėjos
1920-1923 metais su pertraukomis studijavo literatūrą ir filosofiją Berlyno universitete. Šis laikotarpis buvo itin svarbus K. Binkio kūrybiniam brendimui. Jis susipažino su moderniausia Europos literatūra, meno srovėmis, ypač su vokiečių ekspresionizmu.
Grįžęs į Lietuvą, K. Binkis tapo vienu iš lietuviškojo futurizmo pradininkų ir ideologų. 1922-1928 m. dalyvavo literatūriniame „Keturių Vėjų" sąjūdyje, telkė jaunus menininkus, skelbė naujas meno idėjas. 1922 m. (su kitais rašytojais) išleido „Keturių vėjų pranašą", sumanė žurnalą „Keturi vėjai" (1924 m.).
Kūrybos įvairiapusiškumas
K. Binkio kūryba pasižymi žanrų įvairove. Jis rašė eilėraščius, poemas, feljetonus, pjeses, kūrė vaikams. Jo kūrybai būdingas vitališkumas, atidus epochos stebėjimas, demokratiškumas ir dėmesys įvairių pažiūrų žmonėms.
Poezija
Ankstyvojoje lyrikoje (rinkinys „Eilėraščiai", 1920 m.) vyrauja kaimo gamtos, jaunatviškos meilės motyvai. Eilėraščiai dainingi, kupini džiaugsmingos nuotaikos, valiūkiško žaismingumo.
Modernistiniam etapui (rinkinys „100 pavasarių", 1923 m.) būdinga ekspresyvi raiška, ironija, prozaizmai, sinkopės ir verlibras. Eilėraščiuose vyrauja vėjavaikio įvaizdis, jaunystės, stichijos ir kuriančių žmogaus galių kultas.
Taip pat skaitykite: Kazys Bradūnas ir Lietuva
Humoristinės poemos ir feljetonai
Rūpindamasis kaimo švietimu, Alijošiaus slapyvardžiu K. Binkis kūrė humoristines poemas ir eiliuotus feljetonus (rinkinys „Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos", 1928 m.). Šie kūriniai pasižymėjo skambumu, minties paprastumu ir pagaulia sodiečio psichologija.
Kūriniai vaikams
K. Binkis sukūrė eilėraščių ir poemėlių vaikams, kurie išsiskiria meniškumu ir originalumu: „Meškeriotojas" (1935 m.), „Dirbk ir baiki" (1936 m.), „Kiškių sukilimas" (1937 m.) ir kt.
Dramaturgija
K. Binkio parašyta pjesė „Atžalynas" (1937 m.) laikoma pirmuoju meniškai brandžiu kūriniu jaunimui lietuvių literatūroje. Pjesėje vaizduojamas gimnazistų gyvenimas, sprendžiamas moralinis konfliktas.
Pjesė „Generalinė repeticija" (1940 m.) parašyta moderniosios dramos kalba, atspindi Antrojo pasaulinio karo nuotaikas.
Gyvenimo laikotarpiai ir kūrybos bruožai
K. Binkio kūrybą galima suskirstyti į kelis laikotarpius, kuriems būdingi skirtingi žanrai ir bruožai:
Taip pat skaitykite: Apie K. Binkio „Atžalyną“
- Ankstyvoji lyrika (1920 m.): Poezija (eilėraščiai, „Gėlės iš šieno", „Utos").
- Modernizmas (1923-1926 m.): Poezija („100 pavasarių").
- Kaimo švietimas (1928-1931 m.): Humoras, feljetonai („Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos").
- Vaikams (1930-1940 m.): Poezija ( „Atsiskyrėlis Antanėlis", „Meškeriotojas", „Dirbk ir baiki", „Jonas pas čigonus", „Kiškių sukilimas", „Keistutis pas Gediminą").
- Dramos (1938-1940 m.): Pjesės („Atžalynas", „Generalinė repeticija").
Asmeninis gyvenimas
1921 m. K. Binkis vedė Pranutę Adomaitytę. Po jos mirties vedė Sofiją Kudrevičiūtę-Nacevičienę.
Karo metais K. Binkis su žmona Sofija padėjo žydams, už ką vėliau buvo pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais.
Paskutinieji gyvenimo metai ir mirtis
Kazys Binkis mirė 1942 m. balandžio 27 d. Kaune, būdamas 49 metų amžiaus.
K. Binkio archyvas
Kazio Binkio archyvas - įdomus ir įvairus. Šioje parodoje pamatysite rašytojo knygas ir leidinius suaugusiems bei vaikams, žurnalą „Keturi vėjai“. Legendinio žurnalo iniciatorius buvo K. Binkis, bet redagavo jo bičiulis Petras Tarulis (Juozas Petrėnas). Kaip prisimena amžininkai, K. Binkis rašė stambiu braižu, beveik netaisydamas. Ypač greitai kūrė feljetonus.
tags: #kazys #binkis #isskirtine #asmenybe