Keičiant darbą, patiriamas stresas yra dažnas reiškinys. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sumažinti stresą, kylantį dėl darbo pakeitimo, remiantis tyrimais ir praktiniais patarimais.
Stresas ir jo priežastys keičiant darbą
Stresas - tai apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų visuma, atsirandanti, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti. Keičiant darbą, stresą gali sukelti įvairūs veiksniai:
- Nežinomybė dėl naujo darbo pobūdžio ir reikalavimų.
- Baimė nepritapti prie naujo kolektyvo.
- Nerimas dėl naujų įgūdžių įgijimo.
- Atsakomybė už sėkmingą adaptaciją naujoje darbo vietoje.
- Finansinis nestabilumas pereinamuoju laikotarpiu.
Psichologinė streso samprata apibūdina stresą kaip tam tikrų įvykių, kurie laikomi grėsmingais ir sunkiais, suvokimą ir reagavimą į juos. Stresas gali būti susijęs su ypač svarbiais gyvenimo įvykiais, tokiais kaip darbo pakeitimas.
Streso įveikos strategijos
Į stresines situacijas darbuotojai dažnai reaguoja naudodami į problemų sprendimą orientuotus streso įveikos būdus. Streso įveikos strategijos skirstomos į:
- Problemų sprendimo strategijas - tai aktyvūs veiksmai, skirti pašalinti streso šaltinį arba sumažinti jo poveikį.
- Socialinės paramos strategijas - tai pagalbos ir palaikymo ieškojimas iš kitų žmonių.
- Į emocijas orientuotas strategijas - tai bandymai suvaldyti savo emocijas, susijusias su stresu.
- Vengimo strategijas - tai bandymai išvengti streso šaltinio arba jo pasekmių.
Verslo organizacijų darbuotojai, patiriantys skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, gali naudoti skirtingas streso įveikos strategijas.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos iššūkiai
Tyrimas: darbinis stresas ir streso įveikos strategijos
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar verslo organizacijų darbuotojai, patiriantys skirtingą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu, naudoja skirtingas streso įveikos strategijas. Tyrime dalyvavo 118 verslo organizacijų vadybininkų.
Tiriamieji ir jų charakteristikos
Tyrime dalyvavo 58 vyrai (49 proc.) ir 60 moterų (51 proc.). Tiriamieji buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes:
- 18-25 metai
- 26-40 metai
- 41-55 metai
Dauguma tiriamųjų turėjo aukštąjį (universitetinį) išsilavinimą (69 proc.). Pagal šeimyninę padėtį, 28 proc. buvo vedę/ištekėjusios, 64 proc. - nevedę/neištekėjusios, 5 proc. - išsiskyrę/išsiskyrusios, o 3 proc. neatsakė.
Dauguma tiriamųjų dabartinėje organizacijoje dirbo iki 3 metų (73 proc.), o jų bendras darbo stažas buvo iki 5 metų (53 proc.).
Tyrimo metodika
Tiriamiesiems buvo pateikta anketa, sudaryta iš kelių dalių:
Taip pat skaitykite: Priklausomybės centras: karjeros perspektyvos
- Demografiniai duomenys (lytis, amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, darbo stažas).
- Darbinio streso įvertinimo klausimynas (VSSD).
- Pasitenkinimo darbu skalė.
- Streso įveikos klausimynas.
Darbinis stresas buvo tiriamas naudojant klausimyną, sudarytą iš 20 teiginių, vertinančių veiksnius, sukėlusius stresą darbe per praėjusį mėnesį. Klausimyną sudaro 4 skalės:
- Darbo reikalavimai.
- Darbo organizavimas.
- Darbo turinys.
- Darbuotojų tarpusavio santykiai ir/ar santykiai su darbdaviu.
Pasitenkinimas darbu buvo tiriamas naudojant skalę, sudarytą iš 36 teiginių. Skalę sudaro 9 subskalės:
- Užmokestis.
- Paaukštinimo galimybės.
- Vadovavimas.
- Kiti darbo privalumai.
- Darbo sąlygos.
- Darbo organizavimas.
- Bendradarbiai.
- Darbo pobūdis.
- Ryšiai darbe.
Streso įveika buvo tiriama naudojant klausimyną, sudarytą iš 24 teiginių. Klausimyną sudaro 4 skalės:
- Socialinė parama.
- Problemų sprendimas.
- Emocinė iškrova.
- Vengimas.
Tyrimo rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad vyrų ir moterų patiriamas darbinis stresas skiriasi darbo reikalavimų ir darbo santykių atveju. Taip pat nustatyta, kad vyrų ir moterų pasitenkinimas darbu skiriasi darbo organizavimo atveju.
Nustatyta, kad emocinė iškrova teigiamai susijusi su vengimu ir darbiniu stresu (bendru), o neigiamai su pasitenkinimu darbu (bendru). Moterų grupėje pastebėta, kad emocinė iškrova dar teigiamai susijusi su socialine parama bei neigiamai su problemų sprendimu. Taip pat darbinis stresas (bendras) teigiamai susijęs su socialine parama moterų grupėje.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo savybės
Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes pagal patiriamą darbinį stresą ir pasitenkinimą darbu:
- 1-oji grupė: patiria mažą darbinį stresą ir didelį pasitenkinimą darbu.
- 2-oji grupė: patiria vidutinį darbinį stresą ir vidutinį pasitenkinimą darbu.
- 3-oji grupė: patiria didelį darbinį stresą ir mažą pasitenkinimą darbu.
Nustatyta, kad šios trys grupės skiriasi pagal emocinės iškrovos strategiją.
Praktiniai patarimai, kaip sumažinti stresą keičiant darbą
Remiantis tyrimų rezultatais ir bendrais streso valdymo principais, pateikiame keletą praktinių patarimų, kaip sumažinti stresą keičiant darbą:
- Planuokite iš anksto: Pradėkite planuoti darbo paiešką ir perėjimą prie naujo darbo kuo anksčiau. Susidarykite aiškų veiksmų planą, nustatykite terminus ir laikykitės jų.
- Rūpinkitės savo finansais: Sukurkite finansinį rezervą, kuris padės jums išgyventi pereinamuoju laikotarpiu, kol rasite naują darbą.
- Ieškokite socialinės paramos: Bendraukite su šeima, draugais ir kolegomis. Pasidalinkite savo nerimais ir baimėmis. Socialinė parama gali padėti jums įveikti stresą ir jaustis labiau užtikrintai.
- Būkite aktyvūs: Sportuokite, medituokite, užsiimkite joga ar kita fizine veikla, kuri padeda jums atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
- Laikykitės sveikos gyvensenos: Valgykite sveiką maistą, gerkite daug vandens ir miegokite pakankamai.
- Išmokite valdyti savo emocijas: Praktikuokite įsisąmoninimo technikas, kurios padeda jums atpažinti ir suvaldyti savo emocijas.
- Būkite realistiški: Nesitikėkite, kad viskas bus tobula iš karto. Leiskite sau laiko adaptuotis naujoje darbo vietoje.
- Susikoncentruokite į tai, ką galite kontroliuoti: Vietoj to, kad jaudintumėtės dėl dalykų, kurių negalite pakeisti, sutelkite dėmesį į tai, ką galite kontroliuoti, pavyzdžiui, savo požiūrį ir pastangas.
- Ieškokite teigiamų dalykų: Stenkitės įžvelgti teigiamus dalykus net ir sudėtingose situacijose.
- Kreipkitės į specialistus: Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su stresu savarankiškai, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.