Įvadas
Dievo suvokimas yra gilus ir asmeniškas procesas, kuris skiriasi kiekvienam žmogui. Šis straipsnis siekia apžvelgti įvairius Dievo suvokimo aspektus, įskaitant Dievo apibrėžimą, santykį su besąlygiškumu, jo raišką gyvenimo lygtyje ir ketverybėje, bei ryšį su žmogaus sąmoningumu ir valia. Straipsnyje naudojami įvairūs šaltiniai, įskaitant Tanachą, psalmes ir Izaijo knygas, siekiant išryškinti skirtingus požiūrius į Dievą ir jo vaidmenį pasaulyje.
Dievo Apibrėžimo Problema
Kaip apibrėžti Dievą? Tai klausimas, kuris kyla kiekvienam, bandančiam suvokti Dievo esmę. Ar Dievas yra besąlygiškas dėl to, kad būtent jis tenkina besąlygiškumo sąlygas? Kaip Dievas išsijudina? Gyvenimo lygtis išreiškia Dievą keturiais klodais. Kaip tos raiškos pasireiškia Dievo šokiu? Koks santykis tarp Dievo ir kaltės jausmo? Ką reiškia tiesos dvasia? Kas yra širdis? Dievo širdis? Kuria prasme jinai yra esmė? Kuo skiriasi žmogaus širdis ir valia?
Mėginant apibrėžti Dievą, svarbu atsižvelgti į jo savybes, tokias kaip besąlygiškumas, meilė ir tiesa. Taip pat būtina suprasti, kaip Dievas reiškiasi per įvairius asmenis ir lygtis, ir kaip tai susiję su žmogaus sąmoningumu ir valia.
Dievas ir Besąlygiškumas
Besąlygiškumas yra Dievą apibrėžianti savybė. Teiginys "Besąlygiškumas yra Dievas" veda į teiginį "Dievas yra besąlygiškasis". Šiais dviem teiginiais iškyla gyvenimo lygtis ir ketverybė. Gyvenimo lygtis išplaukia iš teiginio "Besąlygiškumas yra Dievas", nes besąlygiškumas išeina už savęs į save. O ketverybė nusako Dievą, kaip asmenį: "Dievas yra besąlygiškasis".
Pilnai atskleistas besąlygiškumas yra jo esmė, jo prielaida, meilė. Besąlygiškumas yra Dievas. Besąlygiškumas yra mūsų besąlygiškojo Dievo ištaka. Buvimas, tai kokių nors sąlygų tenkinimas. Buvimas (sandara) dvejybėje yra išorinių sąlygų tenkinimas. Apibrėžimas išreiškia nešališkumą. O Dievas yra besąlygiškumas. Tad Dievo apibrėžimas besąlygiškumą išreiškia nešališkai.
Taip pat skaitykite: Pažinimo procesai ir elgesys
Dievo Raiška Gyvenimo Lygtyje ir Ketverybėje
Gyvenimo lygtis išreiškia Dievą keturiais klodais: dvasia, sandara, atvaizdais, vieningumu. Šie klodai išsako esinio santykį su esme, su savo prielaida. Būtent sąmoningumas - vieningumas - priimtinas, kaip pagrindas, "ar". Dievo trejybę išsako gyvenimo lygties klodų pritaikymas amžinajam gyvenimui. Šie klodai išreiškia nulgubą, viengubą, dvigubą ir trigubą požiūrį, kitaip tarus, sąmoningumo lygius, veiksnius +0, +1, +2, +3.
Ketverybė dėlioja visus keturis žinojimo lygmenis: ar, koks, kaip, kodėl. Kiekvienas lygmuo veda iš neatskleisto, pirmapradžio besąlygiškumo į visose sąlygose pilnai atskleistą besąlygiškumą. Kiekviena pakopa yra vis labiau apibrėžta, nes jos remiasi vis labiau apibrėžtomis apimtimis: nieku, kažkuo, betkuo, viskuo.
Dievo Vaidmenys ir Asmenys
Skirtingi Dievo vaidmenys mato tą patį Dievą kaip skirtingus asmenis. Meilė yra tai, kas kyla iš Dievo, pirm visko, tad iš mūsų gelmių ir iš už mūsų. Gyvenimo lygtis apibrėžia, jinai apibrėžimų pagrindas. Apibrėžimas (gyvenimo lygtimi) susideda iš nurodymo (požiūrio lygtimi) ir vienumo bei nevienumo nusakymo (asmenų lygmenimis).
Asmenys išsako gyvenimo lygties išgyvenimą, tad jos klodų ketverybę. O požiūrių lygtis išsako suvokimą, išgyvenimo priešingybę. Požiūriu pasitraukiame nuo to, ką stebime, ką suvokiame. Užtat asmuo apsibrėžia apimtimi. Ar Dievas geras? Tai mūsų klausimas, tai klausimas mums, kuriuo atžvilgiu liudijame.
Gyvenimo lygtis išreiškia Dievą dvejopai. Požiūrio lygtimi jisai, kaip toks, yra pirm gerumo, nes gerumas yra Dievas sąlygose. Asmenų lygmenimis Dievo vaidmenys (Dievas Tėvas - Dievo valia, Dievas Sūnus - gera valia, Dievas Dvasia - išmintis) yra po sąlygų, tai amžinas gyvenimas, Dievo ir gerumo atskyrimas, gerumo suvokimas.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir valdymas: nevalingi raumenų susitraukimai
Dievo Valia ir Žmogaus Valia
Dievo valia ir valia niekuomet nesutaps, nes esame laisvi ir turime pajungti savo valią Dievo valiai. Dvasios vienumas. Valia yra susitapatinimas (vienumas) su savo prielaidomis: mūsų valia su vidinėmis prielaidomis, Dievo valia su išorinėmis prielaidomis.
Valios būtinai skiriasi. Kiekviena valia yra laisva. Gerumas yra tarpas tarp mūsų ir mūsų aplinkybių, tai mūsų laisvumas. Dievas nebūtinai geras, tai yra, mes galim tobulai atitikti savo aplinkybes, užtat yra tobulumas, kuriam joks laisvumas nereikalingas. Dievas yra tobulas.
Dievo Pažinimo Kelias
Dievo raiškas tiriu apžvelgdamas ir išdėstydamas visus nuoširdžius suvokimus, kuriais įsivaizduoju Dievą. Kiekvienai raiškai priskiriu asmenį, kuriuo įsivaizduoju Dievą: Aš esu Dievas, Tu esi Dievas, Kitas yra Dievas, arba tiesiogiai išgyvenamas Dievas. Įsidėmiu raišką išsakančią žmogaus ir Dievo požiūrius.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
tags: #valingas #ir #nevalingas #elgesio #pritaikymas