Kelionės - tai ne tik galimybė pamatyti naujas vietas, bet ir puikus būdas praplėsti akiratį, patirti nuotykių ir pabėgti nuo kasdienybės. Tačiau neretai kelionių laukimą ir patį procesą lydi stresas. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kelionės gali kelti nerimą, kaip sumažinti stresą ir mėgautis kelione bei kokią įtaką kelionės turi psichologinei būsenai.
Kelionių nerimo priežastys
Dažnas prieš kelionę susiduria su nerimu, tik skiriasi jo lygis. Vieni junta labai silpną nerimastingumą, kiti susiduria su sunkiais simptomais ar net panikos atakomis. Kaip teigia U. Juodytė, žmonės kelionių nerimą dažnai jaučia dėl saugumo trūkumo ar kalbos barjero. Kai kurie žmonės sau kelia labai aukštus reikalavimus ir nerimauja dėl to, ar kelionėje tikrai spės viską pamatyti, ar tinkamai pasirinks ir nieko nepraleis. Viena iš kelionių nerimo priežasčių - skrydžių, kelionių autobusu ar laivu baimė.
Kaip sumažinti kelionės stresą?
Norint sumažinti kelionės stresą ir iš tiesų pasimėgauti procesu bei poilsiu, verta laikytis kelių patarimų:
Planuokite kruopščiai, bet lanksčiai: Kuo geriau būsite pasiruošę, tuo ramiau jausitės. Susidarykite detalų kelionės planą, maršrutą, lankytinų objektų sąrašą. Pasidarykite reikalingų daiktų sąrašą ir pradėkite krautis lagaminą iš anksto, o ne paskutinę naktį. Likus kelioms dienoms iki išvykimo, ramiai viską pasitikrinkite (dokumentus, bilietus, rezervacijas). Tačiau nepersistenkite su dienotvarke - neplanuokite per daug veiklų kiekvienai dienai. Palikite laiko netikėtumams, poilsiui, spontaniškiems atradimams.
Kelionės pagal biudžetą: Aiškus finansinis planas padės išvengti nerimo dėl pinigų. Iš anksto pasidomėkite pagrindinėmis kainomis kelionės tikslo šalyje (bilietų, nakvynės, maisto, transporto, pramogų). Susidarykite realistišką kelionės biudžetą ir stenkitės jo laikytis. Rinkitės tas veiklas ir apgyvendinimo variantus, kurie atitinka jūsų finansines galimybes.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai kelionių aspektai
Pasiruoškite netikėtumams: Kelionėse visada gali nutikti kažkas ne pagal planą. Morališkai tam nusiteikite. Apgalvokite galimus „blogiausius“ scenarijus (pvz., ką darytumėte pametę dokumentus, vėluojant lėktuvui, susirgus) ir galimus jų sprendimo būdus. Turėdami „planą B“ (ar net „C“), jausitės daug ramiau.
Pasirūpinkite sveikata: Prieš kelionę (ypač ilgesnę ar į egzotiškesnę šalį) verta apsilankyti pas savo gydytoją, pasitarti dėl būtinų skiepų ar profilaktinių priemonių. Jei turite lėtinių ligų, pasirūpinkite, kad jos būtų gerai kontroliuojamos ir turėtumėte pakankamai reikiamų vaistų. Moterims rekomenduojama pasikonsultuoti su ginekologu. Būtinai susikomplektuokite kelionės vaistinėlę su būtiniausiais vaistais (nuo skausmo, karščiavimo, alergijos, virškinimo sutrikimų, pleistrų ir kt.). Kelionės metu stenkitės maitintis kuo įprasčiau ir sveikiau, naujus, nepažįstamus patiekalus ragaukite atsargiai ir po truputį. Gerkite pakankamai vandens (geriausia - fasuoto buteliuose).
Pasidomėkite kelionės tikslu: Kuo daugiau žinosite apie vietą, į kurią vykstate, tuo komfortiškiau jausitės. Pasidomėkite ne tik lankytinomis vietomis, bet ir vietos kultūra, tradicijomis, papročiais, pagrindiniais įstatymais (pvz., dėl aprangos, alkoholio vartojimo, elgesio viešumoje).
Pasirūpinkite namais: Jei nerimaujate dėl palikto būsto, paprašykite patikimų kaimynų, draugų ar giminaičių periodiškai patikrinti, ar viskas gerai, palaistyti gėles, išimti paštą.
Kraukitės lagaminą protingai: Susidarykite sąrašą ir imkite tik tai, ko tikrai reikia. Svarbiausius dalykus - dokumentus (pasą, bilietus, vizas, draudimą), pinigus, banko korteles, vaistus, telefoną ir kroviklį - visada laikykite rankiniame bagaže, saugioje vietoje.
Taip pat skaitykite: Kelionės Gidas: Oranžinis Traukinys
Valdykite lūkesčius ir nusiteikimą: Kelionės tikslas - ne pamatyti viską ir įgyvendinti tobulą planą, o patirti naujų įspūdžių ir pailsėti. Būkite pasiruošę, kad ne viskas gali būti tobula. Nusiteikite pozityviai, būkite atviri netikėtumams, lankstūs. Mėgaukitės procesu, akimirka „čia ir dabar“, o ne nuolat galvokite apie tai, kas dar liko nepadaryta ar kas laukia grįžus.
Aptarkite planus su bendrakeleiviais: Jei keliaujate ne vieni, labai svarbu prieš kelionę (ir jos metu) atvirai aptarti lūkesčius, norus, planus, biudžetą su savo kelionės draugais (šeima, partneriu, draugais).
Rinkitės patikimus paslaugų teikėjus: Jei naudojatės kelionių agentūrų, avialinijų, viešbučių ar kitų paslaugų teikėjų paslaugomis, rinkitės patikimus, gerą reputaciją turinčius variantus.
U. Juodytė rekomenduoja kuo detaliau pasidomėti ta kelionės dalimi, kuri kelia daugiausia nerimo. Pavyzdžiui, jei nerimaujama dėl kalbos barjero - patariama išmokti 20 pagrindinių frazių, kurių gali prireikti atvykus. Be to, praverčia ir atsipalaidavimo technikos, kurias taikyti bus daug lengviau, jei pradėsite jas praktikuoti bent mėnesį prieš kelionę. Tiems, kuriuos kankina stiprus nerimas, U. Juodytė rekomenduoja prieš kelionę kiek įmanoma geriau pailsėti ir išsimiegoti. „Jei pastebite, kad kyla įkyrių minčių, stabdykite save ir prisiminkite, jog dabar laikas pozityvioms mintims, o ne katastrofiniams scenarijams kurti. Itin veiksmingai gali padėti kvėpavimo pratimai. Vienas iš jų - per du kartus įkvėpti, kelioms akimirkoms sulaikyti kvėpavimą, mintyse skaičiuojant iki aštuonių, o paskui lėtai iškvėpti. Gali padėti ir autogeninė treniruotė, kurios metu sistemingai atpalaiduojamas visas kūnas. Ši treniruočių audioįrašų galima rasti internete. Psichologė pataria pažvelgti į kelionę kaip į galimybę išbandyti save, išmokti naujų dalykų ir praplėsti savo pasaulėžiūrą. „Užuot projektavę blogiausius scenarijus, įsiklausykite į teigiamus ir motyvuojančius mąstymo modelius. Tai jūsų kelionė, kurią taip ilgai planavote ir apie kurią svajojote. Neleiskite, kad kas nors sutrukdytų ja mėgautis“, - ragina U.
Kelionės kaip galimybė stiprinti šeimos ryšius
Šeimą suartina bendros kelionės, kai atitrūkstama nuo kasdienės rutinos ir rūpesčių. Atostogų metu galima kokybiškai praleisti laiką visiems kartu, pasimėgauti vienas kito draugija, kurti neužmirštamus prisiminimus. Kelionių organizatorių ir psichologų teigimu, tokios išvykos - nepamainoma investicija į gerus tarpusavio santykius.
Taip pat skaitykite: Jeruzalės istorinis kontekstas Manto Adomėno akimis
Psichologė Lina Gudaitė-Berckaitienė įsitikinusi - šeimyninės atostogos gerina emocinę būseną, padeda sukurti artumo ir bendrystės jausmą. „Kelionės suteikia galimybę ne tik fiziškai pabūti kartu, bet ir kokybiškai pabendrauti. Šeimos nariai turi daugiau laiko, gali skirti daugiau nenutrūkstamo dėmesio. Atostogos leidžia kurti išskirtines patirtis ir šeimos nuotykius, kurie stiprina tarpusavio santykį“, - teigia psichologė. Keliautojų apklausos duomenys rodo, kad 22 proc. lietuvių vyksta atostogauti svetur, nes nori daugiau laiko praleisti su šeima.
Pasak L. Gudaitės-Berckaitienės, išvyka į svečias šalis su vaikais ne tik suartina šeimą. Tai - ir puiki galimybė praplėsti mažųjų akiratį ir pasaulėžiūrą. „Atitolę nuo sau įprastos aplinkos, vaikai susipažįsta su naujomis kultūromis, lavina socialinius įgūdžius, susiduria su nestandartinėmis situacijomis, kurias jie mokosi išspręsti. Taip pat jie išbando dar neragautų vietinės virtuvės skonių, mokosi naujų kalbų, o tai ugdo visapusišką savarankiškumą ir augimą, kuris leidžia pažinti pasaulį ir save“, - dalijasi psichologė. Kelionės reikalauja organizacinių, planavimo ir kartu sprendimų priėmimo įgūdžių. Tai puikus būdas ugdyti šeimos narių bendradarbiavimą, komunikaciją, kartu ieškant kompromisų. „Iš anksto įsigyta kelionė ne tik sukuria smagų laukimo procesą, bet ir skatina šeimos narius bendrai planuoti atostogų maršrutą, lankytinas vietas, pramogas, lagamino turinį. Tai taip pat puiki paskata vaikams taupyti pinigus, kuriuos jie galės išleisti savoms reikmėms“, - apibendrina specialistė.
Poilsio su vaikais pobūdis priklauso ir nuo individualių faktorių: šeimos poreikių, vaikų amžiaus, turimų lūkesčių.„Idealiausia atostogų metu derinti aktyvias veiklas su pasyviu poilsiu. Tik atvykus vertėtų kelias dienas atsipūsti paplūdimyje, pasimėgauti ramiomis pramogomis, o vėliau galima leistis į pažintinius žygius, aplankyti muziejus, galerijas, parkus, išbandyti veiklas už viešbučio ribų“, - pataria L. Gudaitė-Berckaitienė. Kelionių specialistė pastebi, kad su vaikais keliaujančios šeimos prioritetą teikia atžalų norams ir pomėgiams. „Šeimos su vaikais dažniau leidžiasi į artimesnes keliones, kur galima mėgautis geru oru ir šilta jūra - Turkiją, Graikiją, Bulgariją. Jie taip pat renkasi viešbučius, kurie siūlo daugiau pramogų vaikams: vandens kalneliai, vaikų diskotekos, animatoriai, šildomi baseinai. Populiaru rinktis ir „viskas įskaičiuota“ maitinimo paketus, tai itin palengvina atostogas su mažaisiais“, - dalijasi I. Aukštuolytė.
Psichologė L. Gudaitė-Berckaitienė rekomenduoja su visa šeima atostogų leistis bent kartą per metus.„Kelionės suteikia nors ir trumpą, bet labai veiksmingą atitrūkimą nuo kasdienės veiklos ir rūpesčių. Pakeitus aplinką, galima pailsėti nuo darbų, namų ruošos ir kitų įprastų pareigybių, kurios, natūralu, vargina ir kelia stresą. Atostogos padeda atkurti darbo ir poilsio balansą, todėl pailsėti, atsipalaiduoti ir praleisti laiko su šeima būtina“, - sako specialistė.
Kelionių nauda psichologinei būsenai
Vėjas plaukuose, laisvė širdyje, o priešaky - dar nematyti vaizdai ir dar neišjausti jausmai. Turbūt didžioji dalis žmonių jaučia potraukį keliauti. Kelionės praplečia akiratį ir daro žmones atviresnius naujovėms. Kelionėse nuolat susiduriama su naujais dalykais - nauju maistu, žmonėmis, neįprasta aplinka bei neįprastomis situacijomis. Nori nenori tenka išeiti iš savo komforto zonos, keisti savo įprastą elgesį bei būti lankstesniu(-e). Šios patirtys vėliau „persikelia“ ir į kasdienį gyvenimą.
Keliavimas suteikia laimės. Iš dalies laimės ir džiaugsmo jausmas keliaujant siejasi su atsipalaidavimu, o iš dalies - su naujovėmis: pabėgimas iš rutinos didina pasitenkinimą gyvenimu neurocheminiu lygmeniu. Be to, laimę bei džiaugsmą kelia ne tik pati kelionė, bet ir jos laukimas ir dalinimasis įspūdžiais apie kelionę jau po jos. Kelionės įkvepia ir didina kūrybiškumą. Pabuvimas naujoje aplinkoje leidžia į dalykus pažvelgti naujai, nekasdieniškai, iš kitos perspektyvos. Maža to, įkvėpti gali ne tik nauji įspūdžiai, bet ir tai, kad kelionėse atsipalaiduojama bei atitrūkstama nuo rutinos. Keliavimas gamtoje gali stiprinti intelektinius gebėjimus. Tyrimai rodo, kad pasivaikščiojimas gamtoje bei gamtos stebėjimas didina gebėjimus susikaupti ir efektyviai spręsti mąstymo reikalaujančias užduotis. Kelionės gali padėti „atrasti“ save. Yra žmonių, kurie keliauja savaitę pagulinėti prie viešbučio baseino Turkijoje su kokteiliu rankoje - ir čia nieko blogo. Tačiau yra tokių keliautojų, kurie kelionėse ieško prasmės, naujos pradžios, gyvenimo tikslo ar siekia patikrinti savo galimybes. Keliavimas padeda pažvelgti į gyvenimą iš platesnės perspektyvos. Kelionėse atrandami nauji draugai ir netgi meilė. Ilgesnės kelionės ne tik atskleidžia dar nematytas bendrakeleivių puses, bet yra ir puikus būdas plėsti savo pažinčių ratą susipažįstant su lankomos šalies vietiniais gyventojais ar kitais keliautojais.
Kelionės ir emocinis atsparumas
Kelionės metu susiduriama su įvairiais iššūkiais, kurie gali paveikti emocinę būseną ir psichologinį komfortą. Stresas, netikėtumai, kalbos barjerai ar logistinės problemos gali apsunkinti kelionės patirtį. Emocinis atsparumas - tai gebėjimas susidoroti su psichologiniais sunkumais ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą net nepalankiose situacijose.
Emocinis atsparumas kelionėse priklauso nuo:
- Informacijos paieškos: pasidomėkite kultūra, įstatymais, vietinėmis taisyklėmis ir saugumo rekomendacijomis.
- Gebėjimo prisitaikyti: kelionių metu dalykai dažnai vyksta neplanuotai. Emocinis atsparumas priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti prie naujų aplinkybių.
- Reguliarios savęs priežiūros: būtinas komponentas emociniam atsparumui stiprinti.
- Teigiamo požiūrio: vienas svarbiausių emocinio atsparumo komponentų.
- Bendravimo su kitais: gali būti labai naudingas emociniam atsparumui stiprinti.
- Streso kontrolės: viena svarbiausių priemonių išlaikyti emocinį atsparumą.
- Emocijų atpažinimo: svarbu išmokti atpažinti savo emocijas ir jas priimti be kritikos.
- Žinojimo, kaip elgtis: nenumatytos situacijos kelionėje gali kelti didelį stresą. Žinojimas, kaip elgtis, padidina emocinį atsparumą.
- Įgūdžių lavinimo: emocinis atsparumas nėra momentinis sugebėjimas - tai įgūdis, kurį galima lavinti.
- Paramos gavimo: kai emocinis krūvis tampa per didelis, svarbu žinoti, kur gauti paramą.
Emocinis atsparumas kelionėse leidžia įveikti iššūkius bei džiaugtis naujomis patirtimis net ir susidūrus su sunkumais. Jį stiprina kruopštus pasiruošimas, gebėjimas prisitaikyti, savęs priežiūra, pozityvus požiūris, socialinė parama bei tinkamos streso valdymo technikos. Taip pat svarbu priimti savo emocijas ir mokytis iš patirties.
Kelionės su vaikais: iššūkiai ir galimybės
Psichologė Silvestra Markuckienė aiškina, kad maži vaikai mokosi žaisdami, o vėliau augdami pereina į mokymosi eksperimentuojant, patyriminį etapą. Kelionės daro didesnį poveikį žinių perteikimui, jų įsisavinimui. Anot jos, kelionės yra visai kas kita nei kasdienybė, nes tai yra pokytis, sukeliantis emocijų. Kai vyksta pokyčiai, kyla daug emocijų, o tai reiškia, jog tai natūraliai atkreipia mūsų dėmesį. Kelionėje keičiasi vaizdai, garsai. Paprastai tai vyksta džiugiam emociniam fone. Tai jaudina, atsiranda sąlygos efektyviau prasiskverbti informacijai, ją suvokti ir įsiminti. Kelionės labai stipriai ugdo vaiko socialinius įgūdžius: savarankiškumą, drausmę, mokėjimą elgtis viešumoje be artimųjų, ugdo gebėjimą savimi pasirūpinti, tinkamai bendrauti. Psichologė pažymi, kad vaikai kelionėse mokosi stebėdami ir daro tam tikras išvadas, padedančias suvokti pasaulį, santykius tarp žmonių.
Vis dėlto, kad ir kokia įspūdinga kelionė būtų, kad ji vaikui išties duotų naudos, psichologė S. Markuckienė pabrėžia būtinybę jai tinkamai pasiruošti. Anot jos, kai kuriems vaikams kelionės sukelia tiek emocijų, kad jie tarsi „nutrūksta“ - juos tampa sunku suvaldyti, išlaikyti drausmę. Todėl labai svarbu su vaikais iš anksto, dar prieš kelionę ir vėliau dienos pradžioje, aptarti kelionės dienotvarkę. „Kelionėje su vaikais labai svarbu darbotvarkės struktūra, organizuotumas, ne per ilgas laikas objektuose. Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau jis koncentruoja dėmesį. Jam būtinos pertraukėlės, ilgesnis poilsis tarp objektų aplankymo, - sako specialistė ir priduria, kad kelionės struktūra svarbi ir paaugliams, todėl reikėtų jos laikytis. - Taip pat labai svarbu grįžus aptarti, ką vaikas pamatė, patyrė, ką naujo sužinojo bei išmoko kelionėje.“ Psichologė siūlo tai atlikti viktorinos, klausimų ir atsakymų forma, prisimenant ir įtvirtinant žinias, grįžtant mintimis į patirtus įspūdžius. Tokiu būdu smagūs patyrimai tampa vertingomis žiniomis, kurias vaikas panaudoja ir toliau. „Taip pat naudinga ir nuotraukų iš kelionės peržiūra. Aptardami, pasakodami įspūdžius, juos pristatydami vaikai mokosi dalytis informacija, klausytis kitų, išreikšti save, pateikti savo nuomonę ar patirtį, ir taip įtvirtina informaciją“, - sako S. Markuckienė. Patariama vaikui prieš kelionę paaiškinti jos planą, dienotvarkę, kurioje turi būti ir pakankamai laiko poilsiui, rašoma pranešime spaudai.
Kelionės vietos ir asmenybės tipai
Kelionės vietos yra tarsi psichologiniai veidrodžiai, nesąmoningai atskleidžiantys pagrindinius asmens charakterio bruožus. Paplūdimio mėgėjai paprastai yra ekstravertiški, ieško aktyvių socialinių ryšių ir dinamiškų patirčių. Kalnų ieškotojai dažnai pasižymi introspektyviomis savybėmis, vertina vienatvę ir asmenybės transformaciją. Miestų tyrinėtojai demonstruoja intelektualinį smalsumą, strategiškai įsitraukdami į įvairius kultūrinius kraštovaizdžius. Šie kelionės tikslų pasirinkimai atspindi gilesnius psichologinius modelius, rodančius, kad aplinkos pasirinkimas yra gilus vidinio „aš“ išraiška.
Paplūdimio mėgėjo asmenybė: Nors daugelį vilioja smėlio pakrantės ir žydras vanduo, paplūdimio mėgėjai turi savitą psichologinį profilį, kuriam būdingas įgimtas troškimas bendrauti ir patirti naujų įspūdžių. Jų asmenybė linksta į atvirą, gyvybingą aplinką, kurioje lengva užmegzti reikšmingus ryšius ir spontaniškai leistis į nuotykius. Šie žmonės rodo nepaprastą polinkį plėsti socialinius tinklus, tuo pačiu vertindami autentiškumą ir neplanuotas patirtis. Vedami smalsumo ir azartiškumo, paplūdimio mėgėjai aktyviai ieško galimybių išbandyti savo ribas, nesvarbu, ar tai būtų nardymas, susitikimai su įvairiais žmonėmis, ar pasineriant į nepažįstamas kultūrines aplinkas, kurios žada asmeninį tobulėjimą ir įsimintinus susitikimus.
Kalnų ieškotojai ir introspektyvios sielos: Ten, kur paplūdimiai skatina ekstravertiškus ryšius, kalnai siūlo kontrastingą psichologinį kraštovaizdį introvertiškiems tyrinėtojams. Kalnų ieškotojai pasižymi gilia savimonės ir ryžtingumu, traukiami sudėtingų reljefų, kurie atspindi jų vidinį siekį tobulėti. Šie žmonės teikia pirmenybę vienatvei ir savirefleksijai, o stačius takus laiko metaforinėmis kelionėmis, kuriose slypi transformacinis potencialas. Jų asmenybės profilis atskleidžia savitą nepriklausomybės, atsparumo ir kontempliatyvaus gilumo derinį. Sąmoningai pasirinkdami aplinką, reikalaujančią fizinės ir psichinės ištvermės, kalnų entuziastai išreiškia savo pasiryžimą peržengti asmenines ribas ir įsitraukti į prasmingą savęs atradimą už įprastinių socialinių sąveikų ribų.
Miestų tyrinėtojai ir miesto entuziastai: Miestų nuotykių ieškotojai pasižymi išskirtiniu psichologiniu profiliu, kurį charakterizuoja intelektualus smalsumas ir prisitaikanti socialinė inteligencija. Jie keliauja po miestų kraštovaizdžius, vedami nenumaldomo troškimo suprasti įvairius kultūrinius kontekstus, ir keliones paverčia giliomis mokymosi patirtimis. Jų asmenybė klesti dėl spontaniškumo, jie priima netikėtus susitikimus mieste ir įtraukiančius bendravimus su vietos bendruomenėmis. Šie miesto entuziastai strategiškai renkasi kelionės tikslus, kurie žada turtingą kultūrinį audinį ir galimybes prasmingai užsiimti. Jų kelionės pasirinkimai atspindi subtilų požiūrį į tyrinėjimus - jie ne tik vartotojai, bet ir aktyvūs dinamiško didmiesčio ritmo dalyviai. Miesto tyrinėtojai miestus laiko gyvais organizmais, kurie laukia, kol bus visiškai suprasti ir įvertinti.
Kelionių archetipai ir savęs atitikimas
Keliautojų pasirinkimai atspindi savęs suderinamumo principus, pagal kuriuos kelionės tikslai atitinka vidinį psichologinį peizažą. Paplūdimio mėgėjai įkūnija ekstravertiškumą, ieško socialinių ryšių ir gyvų patirčių. Kalnų ieškotojai demonstruoja introspektyvias tendencijas, vertina vienatvę ir asmenines refleksijas. Miestų tyrinėtojai yra dinamiški, prisitaikantys asmenybės, trokštantys kultūrinio stimulo. Vietinių gyventojų rekomendacijos dar labiau patvirtina kelionės tikslo autentiškumą, suteikdamos kritišką įžvalgą į vietos tapatybę. Šie kelionių archetipai pranoksta paprastus geografinius pomėgius ir tampa giliais langais į individualias psichologines struktūras ir savęs suvokimą.
Žmonės nesąmoningai ieško aplinkos, kuri atspindi jų vidinę tapatybę, ir traukiasi į vietas, kurios atitinka jų savęs suvokimą. Ekstravertai gali rasti energingas paplūdimio scenas patrauklias, o introvertai traukiami kontempliatyvių kalnų peizažų. Asmeninių savybių ir kelionės tikslo savybių suderinamumas sukuria gilų psichologinį pasitenkinimą. Galiausiai keliautojai pasąmoningai renkasi patirtis, kurios patvirtina ir atspindi jų pagrindinę tapatybę, paverčiant kelionę iš paprasto judėjimo į giliai asmeninį saviraiškos būdą.
Kelionės asmenybė: motyvacija ir patirties troškimai
Žmogaus kelionės asmenybė apima kur kas daugiau nei tik kelionės tikslo pasirinkimą. Ji apima gilesnius psichologinius aspektus, įskaitant motyvaciją, patirties troškimus ir asmeninio tobulėjimo tikslus. Supratę šias niuansuotas savybes, keliautojai gali strategiškai suderinti savo keliones su vidiniais poreikiais, peržengdami tradicines turizmo paradigmas. Savo kelionių asmenybės tyrinėjimas apima išsamią savianalizę, asmeninių vertybių analizę, neapibrėžtumo toleranciją, socialinės sąveikos preferencijas ir įgimtą smalsumą įvairioms kultūrinėms aplinkoms.
Kelionės ir pervargimas: rizika sveikatai
Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė atkreipia dėmesį, kad keliaujantys mūsų šalies gyventojai dažniausiai yra darbingo amžiaus asmenys, kurie gyvenime patiria daug įtampų, tačiau iškeliavę į egzotišką šalį jie patiria papildomą stresą. Daugelis tokių žmonių užmiršta kitus gerus būdus praleisti atostogas, pavyzdžiui, savo šalyje vykstančioje stovykloje pasimokyti jogos arba šokti. Tai, viena vertus, būtų daug pigiau, o kita vertus, šitaip ir pailsėtum, ir atitrauktum mintis nuo kasdienybės. Deja, panašus atostogavimo būdas nėra toks populiarus kaip kelionės. Kaip vieną iš kelionių blogybių psichoterapeutė įvardija stresą, kuris ypač būdingas keliaujant į egzotiškas šalis: mūsų organizmus veikia ilgas skrydis, laiko skirtumas, staiga pasikeitęs klimatas - ypač dėl to kenčia vyresnio amžiaus, labiausiai - turintieji sveikatos problemų.
G.Petronienė rekomenduotų ypač jautriems asmenims - tokiems žmonėms užtenka ir penkių dienų įspūdžių svorio, kuris juos išvargina. Ji taip pat nepatartų veržtis į keliones žmonėms su prastesne sveikata, turintiems psichologinių problemų ar kartu keliauti žmonėms, kurių santykiai nėra geri - kelionės panašias problemas tik paaštrina.
Draudimo bendrovės „Seesam“ asmens draudimų grupės plėtros vadovė Natalija Misėkienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu padažnėjo rimtesnių įvykių, kurie susiję ne tiek su nelaimingais atsitikimais ir traumomis, kiek su bendra keliautojų sveikata, nuovargiu, ilgalaikiu stresu. Atsižvelgdami į pasikeitusius gyventojų įpročius, peržiūrėjome kelionių draudimo taisykles - jų naujoji versija įsigaliojo nuo lapkričio 15 dienos. Naujosiose kelionių draudimo taisyklėse atsisakyta draudimo išmokos limitų lėtinių ligų paūmėjimo atvejais, nebeliko lėtinių susirgimų sąrašo išvardinimo, paliktas tik bendras lėtinės ligos apibrėžimas. Taip pat prailgintas terminas, kiek gali būti pratęsta kelionės draudimo apsauga, jeigu apdraustojo grįžimas į savo šalį dėl sveikatos būklės būtų pavojingas jo gyvybei. Prieš kelionę rekomenduojama keliautojams apsilankyti bent jau pas savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti sveikatą, pasikalbėti apie planuojamą kelionę. Galbūt vienas vizitas pas gydytoją išgelbės nuo didesnių nemalonumų tolimoje šalyje.
tags: #kelione #pinigai #psichologai #keliones