Anestezija, kilusi iš graikų kalbos žodžio anaisthētos ("nejautrus"), yra medicininė procedūra, naudojama skausmui malšinti ir sąmonei slopinti atliekant operacijas ir kitas intervencijas. Yra du pagrindiniai anestezijos tipai: vietinė ir bendroji anestezija. Vietinė anestezija numalšina skausmą tik tam tikroje kūno srityje, o pacientas išlieka sąmoningas. Bendroji anestezija sukelia nesąmoningumo būseną, reikalingą sudėtingesnėms operacijoms.
Anestezijos Metodai ir Vaistai
- Vietinė anestezija: Naudojama nedidelėms procedūroms, kai reikia nuskausminti tik tam tikrą kūno dalį. Pacientas išlieka sąmoningas.
- Bendroji anestezija: Taikoma didelės apimties operacijoms. Pacientas yra visiškai nesąmoningas.
Kartu su anestetikais, pacientai gali gauti deguonies ir stiprių skausmą malšinančių vaistų, skirtų skausmui malšinti po operacijos.
Dažniausiai naudojami dujų pavidalo anestetikai:
- Desfluranas
- Izofluranas
- Sevofloranas
Šie anestetikai maišomi su azoto oksidu ir pacientas šiuo mišiniu kvėpuoja prieš operaciją ir jos metu. Senesnės kartos anestetikai: halotanas, enfluranas, metoksifluranas.
Anestezijos Mechanizmas: Vis dar Paslaptis
Nepaisant daugybės teorijų, tikslus bendrosios anestezijos veikimo mechanizmas organizme iki šiol nėra visiškai aiškus. Naujausi tyrimai lygina anestezijos sukeltą būklę su koma ir miegu, siekiant geriau suprasti smegenų aktyvumo pokyčius.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Anestezijos sukelta nesąmoninga būklė sąlygoja specifinius smegenų aktyvumo pokyčius, matomus elektroencefalogramoje (EEG). Gilėjant anestezijai, smegenyse palaipsniui auga žemo dažnio, aukštos amplitudės aktyvumas.
Masačiusetso bendrosios ligoninės gydytojas Emery Brown su savo komanda tyrinėjo bendrąją nejautrą, lygindamas ją su miegu ir komos būkle. Komanda kruopščiai, smulkmeniškai ir detaliai tyrinėjo specifinius fiziologinius procesus, esant kiekvienai iš minėtų būklių. Pavyzdžiui, nesąmoningumą, amneziją, judėjimo ir skausmo slopinimą. Taip pat elektroencefalogramos duomenis. Tarp anestezijos ir miego rasti ženklūs skirtumai. Tik giliausios miego fazės buvo panašios į pradinius anestezijos etapus. Natūralus miegas yra gana nuspėjamas ir palaipsniui pereina seniai mokslo žinomas miego fazes, o bendroji nejautra griežtai apibrėžtų fazių ir neturi. Etapai priklauso nuo operacijos pobūdžio, nuo nejautros būdo. Įvertinus visus aktualius fiziologinius rodiklius ir rezultatus, nustatyta, jog „giliausioji“ anestezijos fazė (kuomet atliekama operacija) yra panašiausia į komą, o visą nejautros procedūrą nuo pradžios iki galo tam tikra prasme galima būtų palyginti su „atvirkštine“ koma.
E. Brown pabrėžia, kad anestezija, skirtingai nei koma, yra kontroliuojama specialisto, ir pacientas po jos greitai atsigauna. Jis taip pat pažymi, kad ne visi anesteziologai kreipia dėmesį į nervinio impulso sklidimo mechanizmą, kuris galėtų padėti jų darbe.
Pasiruošimas Anestezijai: Paciento Informavimas ir Bendradarbiavimas
Prieš bendrąją nejautrą, labai svarbu paciento ir gydytojo bendradarbiavimas. Anesteziologas prižiūri pacientą operacijos metu, stebi gyvybinius rodiklius ir reguliuoja vaistų dozes. Prieš procedūrą gydytojas ir anesteziologas turi detaliai aptarti operaciją, įvertinti galimas rizikas ir parinkti individualų anestezijos metodą.
Pacientas turi informuoti gydytoją apie:
Taip pat skaitykite: Kompleksinės paslaugos
- Ankstesnes ir esamas ligas
- Vartojamus vaistus
- Alergijas
- Žalingus įpročius (rūkymą, alkoholio vartojimą)
- Kūno svorį
Prieš operaciją rekomenduojama:
- Nerūkyti ir nevartoti alkoholio kelias dienas
- Nevalgyti bent 6 valandas
- Negerti skysčių kelias valandas
Anestezijos Rizikos ir Šalutiniai Poveikiai
Nors šiuolaikiniai anestetikai yra saugūs, šalutinių poveikių neišvengiama. Itin retais atvejais galimos ir tokios komplikacijos kaip mirtis.
Dažniausi šalutiniai poveikiai:
- Pykinimas ir vėmimas (gali trukti kelias dienas)
- Gerklės skausmas (apie 40 proc. pacientų)
- Šaltkrėtis
- Vangumas
- Laikinas atminties praradimas
- Trumpalaikiai regos sutrikimai (mirguliavimas, raibuliavimas akyse)
- Galvos skausmas
- Niežėjimas
- Raumenų skausmai
- Nugaros ir kitų kūno vietų skausmai
- Apdujimas
Retesni šalutiniai poveikiai:
- Sulėtėjęs kvėpavimas
- Šlapimo pūslės sutrikimai (šlapimo nelaikymas ar padidėjęs šlapinimasis)
- Burnos, dantų, liežuvio pažeidimai
Komplikacijos, nors retos, gali būti rimtos:
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos
- Anafilaksija (ūmi alerginė reakcija)
- Paciento sąmoningumas operacijos metu (pacientas nejaučia skausmo, bet nėra visiškai praradęs sąmonės)
Komplikacijos priklauso nuo paciento svorio, esamų ar buvusių ligų, žalingų įpročių.
Neplanuotas Pabudimas Operacijos Metu
Neplanuotas paciento pabudimas operacijos metu yra reta, bet sudėtinga anesteziologijos problema. Žmogus gali būti sąmoningas, girdėti ir matyti, kas vyksta operacinėje, kartais jausti skausmą. To priežastis - negili anestezija ir individualios paciento savybės.
Pasekmės gali būti sunkios: nerimas, bejėgiškumas, panika, miego sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas. Anestezijai naudojami preparatai trukdo formuotis prisiminimams apie tai, kas vyko per operaciją, tačiau paslėpta atmintis gali išlikti ir tapti streso šaltiniu.
Paslėpta Atmintis ir Stresas po Anestezijos
Tyrimai rodo, kad paslėpta atmintis apie operaciją gali išlikti po anestezijos ir paveikti emocijas bei elgesį. Tai gali būti aktualu ne tik bendrajai anestezijai, bet ir kontroliuojamai sedacijai, kai pacientas išlieka sąmoningas. Gydytojai dažnai tikisi, kad net jei pacientas patirs stresą, po to jo neatsimins, tačiau diskomforto galimybė neatmetama.
Tyrimai ir Rekomendacijos
JAV atliekamas tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti pabudimo anestezijos metu ir galimų atsiminimų pasekmes. Pacientams, kurie operacijos metu buvo sąmoningi ir tai atsimena, nustatyti potrauminio streso sindromo simptomai. Aeyalas Razas rekomenduoja pacientams paaiškinti, kad jie bus sąmoningi kontroliuojamos sedacijos metu, bet veikiausiai nieko neatsimins, ir užtikrinti, kad diskomforto atveju jie galės pasakyti ir gauti reikiamų vaistų.
Psichologiniai Aspektai po Operacijos
Po operacijos pacientams gali pasireikšti psichoneurologinės komplikacijos: pooperacinis delyras ir pažintinių funkcijų sutrikimas. Mechanizmai, kodėl atsiranda psichoneurologinių sutrikimų, neaiškūs. Yra kelios hipotezės, kad jie atsiranda dėl aktyvaus uždegimo proceso organizme, neurohormonų apykaitos sutrikimo, smegenų ląstelių tarpusavio informacijos perdavimo tinklų pakitimų.
Delyrui būdingi tokie požymiai: dezorientacija vietoje, laike, t. y. pacientai nesupranta, kur yra, medicinos personalą painioja su savo artimaisiais ir t. t.; miego ciklo sutrikimai, t. y. Delyro metu sutrinka ir pažintinės funkcijos. Šis sutrikimas gali būti ir be delyro. Pažintinės funkcijos - žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją. Pooperacinio delyro dažnis, literatūros duomenimis, svyruoja nuo 10 proc. iki 30-50 proc. atvejų. Būdinga staigi pradžia iškart po operacijos ar pirmą antrą parą po operacijos. Trumpalaikis kognityvinių funkcijų sutrikimas po operacijų yra stebimas 33-83 proc. ligonių; ilgalaikis, užtrunkantis nuo kelių mėnesių iki metų, 20-60 proc. Natūralu po operacijos jaustis prislėgtam dėl nemalonių ir skausmingų pojūčių visame kūne ar operuotoje vietoje, nerimauti dėl savo sveikatos, ateities ir t. t.
Pacientai, kuriems pasireiškia delyras, gydomi intensyviosios terapijos skyriuje ir yra nuolatos prižiūrimi medicinos personalo. Gydytojai ir slaugos personalas supranta, kad tai liga, o ne sąmoningas noras pakenkti aplinkiniams.
Artimųjų Palaikymas ir Informavimas
Artimiesiems svarbu žinoti ir suprasti, kad tai laikinas sutrikimas, kad, net ir imantis visų prevencinių priemonių operacijos metu, tai gali įvykti. Labai svarbus artimųjų palaikymas, bendravimas. Tiek su pacientu, tiek su medikais. Tuo metu, kai pacientas yra dezorientuotas ir visa aplinka, personalas atrodo priešiškas, raminantis pokalbis su artimaisiais, paaiškinimas yra labai svarbu.
Psichologinis Pasiruošimas Operacijai
Psichologinis pasiruošimas prieš operaciją yra labai svarbus. Kuo labiau pacientas supažindintas su jo būkle, su jam numatyta operacija, pooperaciniu laikotarpiu, galimomis rizikomis, tuo daugiau jis dalyvauja gydymo procese.