Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjamas kiekybinis aprašomasis tyrimas psichologijoje, pateikiant pavyzdžių ir išsamiai analizuojant šį metodą. Straipsnyje remiamasi naudotojo pateikta informacija, siekiant kuo išsamiau ir tiksliau apžvelgti šią temą.
Kas yra Kiekybinis Aprašomasis Tyrimas?
Kiekybinis aprašomasis tyrimas yra tyrimo metodas, naudojamas apibūdinti tam tikrą reiškinį ar populiaciją, renkant ir analizuojant kiekybinius duomenis. Šis metodas dažnai naudojamas psichologijoje, siekiant nustatyti tam tikrų savybių ar elgesio paplitimą, tendencijas ir tarpusavio ryšius.
Psichologinių Tyrimų Idėjų Kilmė
Psichologinių tyrimų idėjos gali kilti iš įvairių šaltinių:
- Teorijos: Esamos psichologinės teorijos gali generuoti naujus tyrimo klausimus ir hipotezes.
- Praktinės problemos: Realiame gyvenime kylančios problemos gali paskatinti tyrimus, siekiant rasti sprendimus. Tokie tyrimai, sprendžiantys praktines problemas, vadinami taikomaisiais.
- Ankstesni tyrimai: Ankstesnių tyrimų rezultatai gali atverti naujas tyrimo kryptis arba patvirtinti esamas teorijas.
Mokslinio Tyrimo Stadijos
Mokslinis tyrimas paprastai apima šias stadijas:
- Problema: Identifikuojama tyrimo problema ar klausimas.
- Hipotezė: Formuojama hipotezė - tai mėginimas atsakyti į tyrimo problemos iškeltus klausimus. Hipotezė yra spėjimas, jog tarp dviejų faktų arba grupių esama ryšio.
- Tyrimo planas: Sukuriamas tyrimo planas, apibrėžiantis tyrimo metodus, dalyvius ir procedūras.
- Duomenų rinkimas: Renkami duomenys, naudojant pasirinktus metodus (pvz., apklausas, testus, stebėjimus).
- Duomenų analizė: Analizuojami surinkti duomenys, siekiant patikrinti hipotezę.
- Apibendrinimas: Daromos išvados ir apibendrinimai, remiantis duomenų analize. Apibendrinimo pagrįstumą galima patikrinti kitais tyrimais.
Hipotezės Formulavimas
Hipotezė yra spėjimas, jog tarp dviejų faktų arba grupių esama ryšio. Formuluojant hipotezę, svarbu užtikrinti, kad ji būtų:
Taip pat skaitykite: Psichologijos tyrimų metodai
- Aiškiai suformuluota: Hipotezė turi būti aiški ir suprantama.
- Patikrinama: Hipotezę turi būti įmanoma patikrinti empiriniais duomenimis.
- Specifiška: Hipotezė turi būti konkreti ir apibrėžti, kokį ryšį tarp kintamųjų tikimasi rasti.
Tyrimo Validumas ir Nevaldymo Šaltiniai
Tyrimo validumas rodo, kiek tyrimo rezultatai atspindi tikrąjį reiškinį, kurį siekiama tirti. Nevaldymo šaltiniai gali sumažinti tyrimo validumą. Dažniausi nevaldymo šaltiniai:
- Testavimo veiksnys: Pakartotinis testavimas gali paveikti tiriamųjų rezultatus.
- Instrumentiniai veiksniai: Netobuli matavimo prietaisai arba tyrimo metu pasikeitę tyrėjai gali iškreipti rezultatus.
- Sąveikos veiksnys: Atrankos veiksnio ir savaiminės raidos bei kitų veiksnių sąveika.
Psichologijos Principų Išmanymas
Sėkmingam psichologiniam tyrimui būtina išmanyti įvairius psichologijos principus, įskaitant:
- Bendrosios psichologijos principus
- Pedagoginės psichologijos principus
- Konsultavimo psichologijos principus
- Amžiaus tarpsnių psichologijos principus
- Klinikinės psichologijos principus
- Darbo psichologijos principus
Statistinė Kontrolė
Statistinė kontrolė taikoma, kai yra žinomos šalutinių kintamųjų reikšmės. Ji leidžia kontroliuoti šalutinių kintamųjų įtaką tyrimo rezultatams.
Psichologijos Tyrimų Metodų Klasifikacija
Psichologijos tyrimų metodai gali būti klasifikuojami į:
- Teorinius: Metodai, naudojami formuluoti teorijas.
- Empirinius: Metodai, nuo kurių priklauso teorijų plėtra.
Eksperimentinio Tyrimo Ypatybės
Eksperimentinio tyrimo svarbiausia ypatybė yra tiesioginis manipuliavimas nepriklausomu kintamuoju. Tai palengvina šalutinių kintamųjų kontrolę. Kai kurias tyrimo schemas galima panaudoti tik tada, kai tiesiogiai manipuliuojama kintamaisiais. Tiesioginis manipuliavimas yra tikslesnis už atrankinį.
Taip pat skaitykite: Psichologinis tyrimas: depresijos diagnostika
Priežasties ir Padarinio Ryšio Nustatymas
Nustatyti priežasties ir padarinio ryšius yra vienas svarbiausių kiekvieno mokslo uždavinių. Jei x yra y priežastis, vadinasi, x pokytis sukelia y pokytį. Nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tris sąlygas:
- Kintamieji x ir y turi kisti kartu.
- Jei x yra y priežastis, tai x turi įvykti anksčiau už y.
- Norint įrodyti, jog x yra y priežastis, reikia paneigti alternatyvią eksperimento duomenų aiškinimo galimybę.
Kasdieninės veiklos sąlygomis fenomenams dažniausiai turi įtakos ne vienas, o keletas veiksnių. Eksperimentiniai tyrimai yra patys patikimiausi, kadangi yra didžiausia šalutinių kintamųjų kontrolė.
Laboratoriniai ir Lauko Eksperimentai
Eksperimentai gali būti atliekami laboratorijoje arba lauke:
- Laboratoriniai eksperimentai: Turi daug trūkumų, kai kurių psichologijos klausimų neįmanoma tirti laboratoriškai, kai kurie prieštarauja įstatymams ar etninėms normoms. Laboratorinių rezultatų dažnai negalima taikyti realiame gyvenime.
- Lauko eksperimentai: Dažniausiai atliekami praktinėms psichologijos problemoms spręsti.
Priklausomo Kintamojo Parinkimas
Priklausomas kintamasis turi atitikti eksperimento tikslą.
Koreliaciniai Tyrimai
Tyrimai, kuriuose nepriklausomu kintamuoju manipuliuojama atrankos būdu, vadinami koreliaciniais. Dažniausiai tvirtinama, kad koreliaciniais tyrimais ieškoma ryšio tarp kintamųjų.
Taip pat skaitykite: Kodėl vaikai slepia tiesą nuo tėvų?
Koreliacinių Tyrimų Ypatybės
Koreliaciniai tyrimai vertingi prognozuojant įvykius. Jei tarp kintamųjų yra koreliacija, tai pirmojo kintamojo reikšmės įgalina nustatyti kito kintamojo reikšmes. Kai koreliacija lygi vienetui arba minus vienetui, koreliacija tiksli. Iš analizės matyti, kad koreliacinio tyrimo tikslas iš principo negali būti priežasties ir padarinio paieškos. Vertinant koreliacinio tyrimo metodų galimybes, paprastai nurodoma, kad koreliacinių tyrimų duomenys neleidžia identifikuoti priežasčių, bet jais galima papildyti eksperimentų rezultatus. Išvadų, susijusių su priežastingumu, pagrįstumas vartojant koreliacinius tyrimus padidėja, kai po kurio laiko koreliacija nustatoma pakartotinai. Koreliaciniuose tyrimuose šalutinius kintamuosius yra sunku kontroliuoti, nes negalima taikyti atsitiktinio tiriamųjų parinkimo procedūros. Be statistinio kontrolės metodo, šiuose tyrimuose taikomas grupių vienodinimas tiriamuosius poruojant ir sudarant vienalyčius pogrupius.
Tiriamųjų Parinkimo Trūkumai
Parenkant tiriamųjų poras, išryškėja bent 3 dideli trūkumai:
- Jei kontroliuojamų šalutinių kintamųjų yra daug, tai sunku parinkti pakankamai tiriamųjų.
- Kai tiriamųjų nėra daug, tai duomenys nėra reprezentatyvūs.
- Tiriamųjų parinkimas poruojant gali sukelti rezultatų iškraipymą dėl regresijos.
Koreliacinių Tyrimų Grupės
Koreliaciniai tyrimai pagal priklausomų ir nepriklausomų santykį skirstomi į 3 grupes:
- Pirmai grupei priklauso tokie tyrimai, kuriuose priklausomo ir nepriklausomo kintamųjų negalima sukeisti vietomis, nes yra aišku, kad priklausomas kintamasis negali veikti nepriklausomo nei tiesiogiai, nei per tarpinius kintamuosius.
- Antroje grupėje negalima atmesti galimybės, kad priklausomas kintamasis veiks nepriklausomą.
- Trečioje grupėje kintamieji klasifikuojami vien dėl praktinio patogumo. Sukeitus juos vietomis, rezultatai nesikeičia.
Stebėjimo Metodas
Stebėjimo metodas - tai tyrimas, kai specialiai nemanipuliuojant kintamaisiais, užrašomos ar kaip nors kitaip fiksuojamos visos dominančių kintamųjų reikšmės. Naudojamas kai:
- Reikia patikrinti kurios nors neseniai iškeltos teorijos teiginius.
- Tiriant asmenis, kurie negali kalbėti.
- Tiriant agresyvumo apraiškas žaidžiant.
Stebėjime sunku kontroliuoti kintamuosius.
Aprašomojo Atskiro Atvejo Charakteristika
Aprašomojo atskiro atvejo charakteristika renkamasi, kai psichologas nori padėti individui išspręsti savo problemas ir yra suinteresuotas išsamiu asmens tyrimu. Atskiro atvejo tyrimai skirstomi į dvi rūšis: atskiro atvejo eksperimentai ir aprašomasis atskiro atvejo tyrimas. Aprašomojo atskiro atvejo taikymas:
- Unikalaus fakto demonstravimas.
- Duomenų rinkimo būdai tai ne tik stebėjimas ir interviu.
Atskiro Atvejo Eksperimentas
Atskiro atvejo eksperimentas skirstomi į dvi grupes: kurių logika atitinka interindividualumą išsamią eksperimento schemą. Daugelį kartų registruojami tiriamojo atsakymai į kiekvieną eksperimentinį poveikį. Antrieji pagal bazilinio lygio schemas. Savo logika primena kvazieksperimentą, kuriame prieš eksperimentinį poveikį ir po jo keletą kartų buvo matuojamos priklausomo kintamojo reikšmės.
Gabumų Prognozavimas
Gabumų prognozuoti būsimos veiklos rezultatus. Asmenybės klausimynai ir projekciniai testai. Pirmus sudaro klausimai. Atsakydamas į juos, individas suteikia informaciją apie elgesį, jausmus, kitus potyrius.
Stebėjimo Programa
Standartizuotas stebėjimas, kai iš anksto žinoma, kurie objektai ir situacijos yra svarbūs tiriant problemą. Stebėjimo programos tikslas - sekti, kad stebėjimo duomenys būtų kuo patikimesni. Stebėjimo programa yra būtina. Stebėjimo vienetai, jų pasirinkimą lemia tyrimo tikslai. Nuo jų priklauso duomenų interpretavimo galimybės. Stebėjimo vienetų apimtis veikia stebėtojų įspūdžių tikslumą. Yra sudarytos išsamios stebėjimo vienetų sistemos įvairiems elgesio aspektams apibūdinti. Stebėjimo vienetų pasirinkimas priklauso nuo teorinių tyrėjo pažiūrų.
Laiko Imčių Procedūros
Standartinių intervalų metu stebėtojas registruoja kiekvieną elgesio aktą (stebėjimo vienetą). Įvykių trukmė, kaip ir jų dažniai, šioje procedūroje nustatomi apytiksliai. Taikoma, kai tiriamieji stebimi tomis pačiomis aplinkybėmis ilgesnį laiką. Prieš pradedant stebėti, reikia išspręsti kelias problemas: kaip įveikti kodavimo dviprasmiškumą ir ar stebėjimo intervalai turi kaitaliotis su registravimo pauzėmis. Laiko imčių registravimo priemonės: laikas matuojamas sekundmačiu, pasitelkiami garso signalai, nešiojamas magnetofonas. Taip pat naudojami duomenų registravimo protokolų blankai.
Įvykių Imčių Procedūros
Taikant šią stebėjimo procedūrą, kiekvienas atrinktas stebėti elgesio aktas registruojamas nurodant jo trukmę atitinkantį intervalą.
Vertinimo Procedūros
Kiekvienos savybės, požymio, bruožo intensyvumas priskiriant kuriai nors intensyvumą apibūdinančiai kategorijai. Verbalinės sistemos: dienoraščiai. Kiekybinės analizės trūkumą skaitytojas bent iš dalies gali kompensuoti savarankiškai atlikęs kontentinę analizę. Pavyzdžių užrašai. Kritinių epizodų aprašymo technika. Nominalinės sistemos duomenų atvaizdavimo kalbos ženklais forma. Dimensinės sistemos duomenys pateikiami kiekybine forma.
Stebėjimo Klaidos
- Centrinės tendencijos klaida: Maži požymiai per daug įvertinami, o dideli nepakankamai.
- Atlaidumo klaida: Vartojamos vertinimo skalės arba žmogaus bruožai apibūdinami žodžiais „kartais“, „retai“, „dažnai“, „taip“, „ne“.
- Pirmojo įspūdžio klaida: Kai yra iškreipiamoji pirmojo įspūdžio jėga.
- Nimbo efektas: Negali išsilaisvinti iš bendro įspūdžio arba iš kokios nors itin išsiskiriančios savybės įtakos.
Psichofizikiniai Metodai
Psichofizika tiria ryšį tarp fizinių dirgiklių ir žmogaus pojūčių. Dažniausiai naudojami psichofizikiniai metodai:
- Minimalių kitimų metodas: Jį galima taikyti norint nustatyti tiek absoliutinį žemutinį, tiek ir skyrimo slenkstį. Pirmiausia atliekamos absoliutinio slenksčio matavimo procedūros.
- Vidutinės paklaidos metodas: Pats tiriamasis keičia kintamojo stimulo dydį. Nustatant absoliutinį slenkstį, tiriamasis tol didina stimulą, kol šis tampa šiek tiek pastebimas, ir tol mažina jo dydį, kol nustoja jausti stimulo poveikį.
- Pastovių dirgiklių metodas: Šis metodas vienodai gerai tinka matuoti ir absoliutiems, ir skirtumo slenksčiams. Kitaip nei minimalių kitimų metode, čia stimulai ne nuosekliai didinami ar mažinami, o pateikiami atsitiktine tvarka.
Pavyzdys: Orumo Suvokimas Gyvenimo Pabaigoje Lietuvoje
Straipsnio pradžioje pateikiamas pavyzdys apie orumo suvokimą gyvenimo pabaigoje (GP) Lietuvoje. Šis tyrimas yra tiriamasis ir aprašomasis, naudojant interpretacinį fenomenologinį metodą. Tyrimo tikslas - suprasti specialistų požiūrį, patirtį ir pasiūlymus, susijusius su GP orumu, siekiant suteikti žinių, kuriomis būtų galima pagrįsti pastangas gerinti GP priežiūrą.
Tyrimo Klausimai
- Kaip Lietuvos sveikatos priežiūros specialistai supranta orumo esmę nepagydomai sergančių pacientų gyvenimo pabaigoje?
- Kaip jie mano, kad orumas GP gali būti padidintas?
Tyrimo Metodai
Lengvos struktūros interviu buvo atlikti su profesionalais, turinčiais GP patirties, visų pirma su vyresnio amžiaus ir vėlyvojo vidutinio amžiaus pacientais iš medicinos, slaugos, socialinio darbo ir dvasinių paslaugų srities. Dėl pandemijos apribojimų interviu pirmiausia buvo atliekami audiovizualinėmis priemonėmis. Naudodama nuolatinį lyginamąjį metodą, tyrėjų komanda po daugybės analitinių duomenų iteracijų sistemingai kodifikavo tekstą ir bendru sutarimu plėtojo temas.
Tyrimo Rezultatai
Buvo nustatytos keturios pagrindinės temos apie GP orumą:
- Fizinis komfortas.
- Globos ir mirties vieta.
- Mirties padariniai kaip tabu.
- Socialiniai santykiai ir bendravimas.
Penktoji visa apimanti tema „Būti išgirstam“ apėmė pagrindinių temų elementus ir buvo nustatyta kaip pagrindinė GP orumo sudedamoji dalis arba esmė.
Tyrimo Išvados
Paciento orumas Lietuvoje yra ir žmogaus teisė, ir konstitucinė teisė, tačiau daugeliu atvejų tai išlieka siekis, o ne realybė. „Būti išgirstam“ yra įtraukta į tarptautiniu mastu pripažintus į pacientą orientuotus GP priežiūros modelius. Išgirsti ir pripažinti mirštančius asmenis yra specifinis įgūdis, ypač vyresnio amžiaus pacientams.
Kontekstas ir Lyginamoji Analizė
Tyrimas atsižvelgia į lietuvių gyvenimo sąlygas ir sveikatą, lyginant su kitomis Europos šalimis. Lietuvoje sergamumas vėžiu ir išemine širdies liga yra didesnis nei vidutiniškai Europoje, o tai turi svarbių pasekmių sveikatos priežiūros sistemai ir paslaugų teikimui.
Orumo Apibrėžimas ir Komponentai
Tyrimas remiasi ankstesniais tyrimais apie orumo apibrėžimą GP, pabrėžiant, kad oriai mirti yra pagrindinė žmogaus teisė, subjektyvi patirtis ir procesas, kuriam būdingos savybės, tokios kaip minimalūs simptomai, savarankiškumo išsaugojimas, egzistencinių ir dvasinių tikslų siekimas, savigarba ir kitų gerbimas.
Kliūtys ir Pagalba
Tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į kliūtis, su kuriomis susiduria slaugytojai teikiant paliatyviąją pagalbą, įskaitant nuomonę, kad neatidėliotina paciento priežiūra nebuvo vertinama, slaugos žinių trūkumą, gydytojų vengimą kalbėtis su pacientu ir šeimos nariais apie diagnozes ir perspektyvas.
tags: #kiekybinis #aprasomasis #tyrimas #psichologija