Šiame straipsnyje remiantis psichiatro, psichoterapeuto Olego Lapino įžvalgomis, nagrinėjamos priklausomybių įvairialypės formos, nuo emocinės priklausomybės iki priklausomybės nuo laiko dvasios, ir pateikiami būdai, kaip išsilaisvinti iš šių žalingų įpročių.
Psichologinis spaudimas ir manipuliacija: galia ar bejėgiškumas?
Frazės, tokios kaip: "Arba perkate dabar, arba negausite visai"; "arba gražiai elgsiesi, arba tuoj pat grįžtame namo"; "arba priimi mane koks esu, arba skirkimės" - tai psichologinės galios panaudojimas, savotiškas spaudimas, kuris iš pirmo žvilgsnio gali nešti pergalę.
Laiko dvasia ir nuolatinis skubėjimas: Vakarietiško gyvenimo stiliaus ypatybės
Olegas Lapinas pastebi, kad vakarietiškame gyvenimo stiliuje svarbu išnaudoti laiką efektyviai. Anksčiau žmonės gyveno neskubiame, cikliškame laike, o nuo XIX amžiaus pabaigos, atsiradus fabrikams, laikas tapo linijinis ir svarbu jį išnaudoti efektyviai. Žmonės pradėjo skubėti, nes gyvenimas pasidarė nepakartojamas.
Poilsis kaip kitas darbas
Dalis žmonių poilsį supranta kaip kitokį darbą - jie skuba ką nors tvarkyti, statosi namą ar padeda giminaičiams nurinkti derlių. Jei veiklą tiesiog išjungsime, ištiks depresija. Kita kategorija žmonių nori pakeisti vietą - jie bėga iš miesto, kur stipriausiai veikia laiko dvasia.
Laisvė ir nerimas
Laisvė atsirado kartu su nerimu. Dabar atsakomybė krenta tik ant moters pečių - ji pati save kaltins, jei suklys, ir skuba susirasti jaunikį, kol dar nesuėjo trisdešimt. Panašiai ir su mokslais: anksčiau žinodavai, kad tai, ką išmokai, bus visada vertinga, o dabar rytoj tai jau gali būti niekam neįdomu ir nepritaikoma.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai Marijampolėje
Imitacija ir kontrkultūra
Didžioji dalis darbo laiko naudojama neefektyviai. Nors mes tarsi gyvename tam, kad per trumpą laiką išspaustume maksimalią naudą, tai yra daugiau ideologija. Iš tiesų tik nedidelė dalis žmonių dirba produktyviai, o didžioji dalis tik imituoja tokį darbo tempą. Yra žmonių, kurie pasipriešina laiko dvasiai - jie vadinasi kontrkultūra. Jiems reikia streso dėl to, kad išsaugotų tapatybę.
Tapatybės poreikis ir tėvų įtaka
Žmogaus psichologinis poreikis yra ne šiaip sau gyventi, bet turėti apsibrėžus aiškiais ribas, kas aš esu. Tėvai tarsi duoda vaikams žodinę galimybę pasirinkti, bet iš tiesų duoda suprasti: "Geriau būk šitos kultūros dalis. Tada turėsi džipą, sodybą, žmoną, važinėsi į egzotines šalis". Tas vaikas gali pasirinkti - arba jis eis ten, kur tėvai taip neįkyriai siūlo, arba puls priešintis, taps kontrkultūros dalimis.
Baimė būti išmestam iš kultūros
Žmogus turi įgimtą bendruomeninį jausmą. Buvimas bendruomenėje suteikia saugumą, bet kartu atsiranda ir baimė, kad bendruomenė išmes. Jeigu esi kontrkultūroj, tu sąmoningai pasirenki pats save išmesti - tai tie, kurie patys iššoka iš važiuojančio traukinio, nelaukdami, kol juos išmes. Taip yra lengviau. Bet iš tiesų visi turi tą pačią baimę, kad juos išmes.
Atsipalaidavimas ir savo pasaulio kūrimas
Mes negalime nebūti bendruomenėje. Besipriešinantys sistemai žmonės irgi yra bendruomenė. Galima būti su jais, plaukti prieš srovę, arba bandyti atsipalaiduoti ir leisti gyvenimui mus nešti. Dar yra žmonių, kurie pasitraukia į savo sukurtą pasaulį - menininkai taip daro arba psichiniai ligoniai.
Menas kaip galimybė sustoti
Menas verčia sustoti. Turtingas žmogus savo kieme bando sukurti kokį nors statišką pasaulį - prisideda akmenų, pasidaro japonišką sodą, tada sėdi ir žiūri į tuos akmenis. Jis visada mąstė: "Aš dabar sukuosi taip tik todėl, kad galėčiau kada nors tiesiog sėdėt ant akmens ir žiūrėt į ežerą". O menas tai duoda visiems iškart - nereikia vargti. Jei sustosite prie paveikslo, niekas neskubins, galite nors pusvalandį žiūrėt.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Informacijos srautas ir miego trūkumas
Žmonės eina miegoti vėlai, nes nori kuo daugiau peržiūrėti informacijos - žinias, "feisbuko" juostą, nuorodas į "youtube". Informacijos srautas didesnis negu yra laiko miegui. Kiti nežiūri į internetą, bet labai daug mąsto - jie nori kuo tobuliau išspręsti visokiausias problemas. Taip žmonės savo dienos problemas perkelia į naktį.
Emocinė priklausomybė: išmoktas reagavimo stilius
Olegas Lapinas teigia, kad emocine priklausomybe vadinama situacija, kuomet asmuo labiau reaguoja į kito žmogaus jausmus nei savo, negali pasakyti, kad artimojo veiksmai liūdina ir skaudina. Emocinė priklausomybė yra išmoktas reagavimo stilius, kuris formuojasi ankstyvoje vaikystėje.
Vaikystės patirtys ir empatijos formavimasis
Vaikams tenka nuolatos spėlioti tėvų nuotaikas ir visą laiką bandyti ištaisyti slogias emocijas. Mažamečiams kuriamas įsitikinimas, kad jie privalo linksminti, guosti, išklausyti tėvus, nesulaukiant pakankamai grįžtamosios reakcijos. Jeigu globėjai atspindi vaiko nuotaikas, išklauso ir padeda, tuomet ima formuotis empatija.
Emocinei priklausomybei neatsparūs vaikai
Šiam fenomenui dažniausiai nepasiduoda iš prigimties šizoidiniai vaikai, linkę atsiskirti nuo kitų žmonių emocijų, todėl jie neturės automatinės reakcijos guosti ir gelbėti. Taip pat emocinė priklausomybė neišsivysto sociopatiškiems vaikams, kurie paprasčiausiai negali jausti kitų žmonių nuotaikų. Be to, į jaunuolį išaugęs narciziškas vaikas irgi sunkiai suvokia, kad šalia jo yra gyvi žmonės.
Nesuvokimas, kad gali egzistuoti atskirai
Psichologas kvietė įsivaizduoti vaiką, kuris visą dieną būna vienas. Tėvai dirba, seneliai serga, yra mažų brolių ar seserų, kuriais reikia rūpintis, prižiūrėti, padėti atsipalaiduoti po sunkios dienos. Todėl užaugęs žmogus nesupranta, kad gali egzistuoti atskirai, be šalia esančio žmogaus, kuriam reikėtų pagalbos.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip sumažinti laiką prie kompiuterio
Įsitikinimas, kad esi reikalingas tik rūpindamasis kitu
Emociškai priklausomas žmogus sąmoningai nesuvokia, kad jis gali kam nors rūpėti. Jam nuo mažens buvo svarbūs artimi žmonės, tačiau nesusiformavo įsitikinimas, kad ir kitiems jis taip pat rūpi. Toks žmogus patiki, kad jeigu nesirūpins nedėkingu, atstumiančiu, o neretai ir smurtaujančiu artimuoju, ir pats neegzistuos.
Santykiai su emociškai sunkiu partneriu
Jeigu emociškai priklausomam žmogui pasiseka ir jo partneris neturi priklausomybių, nėra agresyvaus charakterio, tuomet santykiai turėtų formuotis gražiai - toks žmogus tiesiog būtų jautresnis, nepaprastai rūpestingas. Tačiau jeigu visgi nepasiseka ir atsiranda emociškai sunkus partneris, žmogus įsijaučia į gelbėtojo vaidmenį iki maksimumo.
Perdegimas ir fizinės sveikatos problemos
Bėgant laikui žmogus ima jausti perdegimo simptomus, gali susirgti depresija. Jis atrodo išsekęs, neišsimiegojęs. Jeigu nesiimama veiksmų, psichologinės kliūtys gali pakenkti ir fizinei sveikatai - atsiras opaligė, artritas, žarnyno problemos, migrena.
Savivertės įtaka ir visuomenės standartai
Visuomenėje yra stipri savanaudiškumo stigma. Labiau iškeliamas rūpinimasis kitu, neįsigilinant į situaciją ir jos padarinius. O ištrūkti iš užburto rato - itin sudėtinga, juolab kad manipuliuojantys partneriai nenori prarasti juos gelbėjančio žmogaus.
Emocinės nepriklausomybės žingsniai
O.Lapinas išryškino emocinės nepriklausomybės žingsnius:
- Pastebėjus problemą, būtina suprasti, kad sutuoktiniu rūpinasi ne savo noru, o dėl vaikystėje primestos, daugybę metų sąžiningai atliekamo vaidmens.
- Būtina rasti žmonių, kurie išstumtų į dienos šviesą kitą, įskaudintą, kiek piktą pusę.
- Galiausiai teks išgyventi išjautimo fazę, kurios metu ši užgniaužta pusė apsigyvena žmogaus viduje.
Blogi įpročiai: nuo diskomforto iki priklausomybės
O.Lapinas teigia, kad psichologai vengia blogo įpročio sąvokos, nes tai, ar įprotis yra vertinamas kaip blogas, priklauso nuo asmeninio kiekvieno įsitikinimo.
Savivertės įtaka
Pacientai kreipiasi dėl menkos savivertės, kurią ir formuoja blogi įpročiai. Psichologų darbas yra padėti priimti save, sumažinti kaltės jausmą, pagelbėti surasti objektyvų bei sąmoningą požiūrį į tai, kas yra daroma. Nes blogi įpročiai yra pasikartojantys veiksmai, kylantys iš vidinio diskomforto.
Žalingas veiksmas tampa šeimininku
Gimęs gana nekaltai, po truputį kiekvienas žalingas veiksmas tampa asmeniniu šeimininku, ima užvaldyti, o galimybė jį kontroliuoti - mažėja. Taip pradeda svyruoti savivertė.
Kelias į įveikimą
Pasak psichologo, blogi įpročiai - natūrali mūsų elgesio dalis, kuriai pasipriešinti dar niekam nepavyko. Todėl pirmiausia reikėtų suprasti, kodėl renkamės blogus įpročius ir ką tai mums duoda, o tada po truputį juos keisti.
Atsikratymo nauda
Atsikračiusieji blogų įpročių tiesiog švyti. Pradeda sportuoti, atsiranda nauji santykiai, kuriamos šeimos. Kai išsilaisviname iš blogų įpročių, randame tai, ką būtent jie turėjo duoti.
Stebėjimas ir supratimas
Kai matome, kad esame valdomi, o neatlikdami tam tikro veiksmo, nesijaučiame gerai, vadinasi, įprotis jau tapo mūsų dalimi. Jis tampa būtinu, be jo kyla irzlumas, stresas. Geras sprendimas - stebėti, kada blogo įpročio nereikia, prisiminti, ką tuo metu veikėme, kai jo nesigriebėme. Taip suprasime, kokia veikla ar santykis padėjo pasimiršti.
Profesionalų pagalba
Jei įprotis išties žalingas, itin kenkia tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams, jo atsikratymo kelias yra ilgas ir vingiuotas. Tačiau padėti gali profesionalai, užsiimantys priklausomybių gydymu, įvairios programos, palaikymo bei bendraminčių grupės, net šamaniniai ar religiniai užsiėmimai.
Smegenų mechanizmai ir priklausomybės
O.Lapinas aiškina, kad priklausomybės susijusios su smegenų dariniais, esančiais "pasitenkinimo zonoje". Pagrindinė medžiaga, sukelianti pasitenkinimą - dopaminas.
Natūralūs dopamino šaltiniai
Natūralūs opiajai - endorfinai - skiriasi tuomet, kai mes:
- sportuojame;
- girdime nuoširdų komplimentą;
- mylimesi;
- juokiamės;
- žaidžiame;
- sapnuojame, kad skraidome;
- baigiame medituoti ir t.t.
Išorinės medžiagos ir smegenų persiorientavimas
Visos medžiagos, kurias taip paslaugiai siūlo mums pramonė, iš tikrųjų sugeba gamintis mūsų pačių smegenyse. Tačiau išorinės medžiagos nereikalauja aktyvumo. Ir štai mūsų smegenys ima persiorientuoti - jos nebegamina natūralių medžiagų, o ima laukti išorinės žaliavos.
Priklausomybės požymiai
Daliai žmonių prasideda uždaras ratas - pakartosiu tai, nuo ko man dabar taip bloga. Tai jau priklausomybė, su visa puokšte:
- Tolerancija: jau nebeužtenka pakelio cigarečių, kelių taurelių, kelių spurgų, vienos dozės, silpno porno, reikia daugiau ir stipresnio.
- Abstinencija: negaunant dreba rankas, kyla nerimas, pykina, nesimiega.
- Kompulsyvi paieška: kur gauti? Padarysiu bet ką, kad tik gaučiau!
- Vergavimas: ne tu valdai savo "įprotį", o jis valdo tave. Pasimiršta miegas, artimieji, darbas, sveikata.
Ką daryti?
Jei jūs norite nutraukti savo "priklausomybę", nekovokite! Tiesiog nebijokite pakeisti savo priklausomybių kitomis - natūralesnėmis.
Kopriklausomybė: kai artimas žmogus tampa priklausomybės objektu
"Codependancy" - taip angliškai vadinama būsena, kurioje gyvena alkoholikų, narkomanų ir kitų priklausomų žmonių šeimos nariai.
Kopriklausomybės požymiai
Kopriklausomam žmogui būdingi klasikiniai priklausomybių požymiai:
- Nesutramdomas noras matyti ir kontroliuoti priklausomą žmogų.
- Jaučia diskomfortą, nerimą, negali užmigti, nesulaikęs grįžtant geriančio vyro (žmonos, motinos, vaiko).
- Priklausomo žmogaus žmonos gyvenime nelieka draugų ir pomėgių - visas jos gyvenimas atiduotas vyrui.
- Alkoholiko žmona jaučia priverstinį norą iki galo "sutvarkyti" vyrą. Ji ima elgtis su juo kaip su nepaklusniu vaiku, o vėliau -kaip su naminiu gyvūnu.
Kopriklausomos žmonos jausmai ir norai
Kopriklausomą žmoną apninka labai tipiški ir nusakomi norai bei jausmai:
- Neigimas, kad šeimoje yra alkoholikas.
- Atsakomybės už šeimos narį prisiėmimas.
- Pyktis, kurį kartais nuo karto lydi įniršio priepuoliai.
- Gailestis sau, bejėgis pyktis ir nusivylimas.
Kelias atgal
Kopriklausomam žmogui tenka išmokti:
- Kad jis irgi turi savo poreikius, kuriuos reikia jausti.
- Kad jis irgi jaučia jausmus, ypač pyktį, kurį reikia suvokti ir išreikšti.
- Kad jokia meilė neišgydys nuo priklausomybės jokio žmogaus.
- Kad nepaisant to priklausomas žmogus -ne pasileidėlis, ne piktavalis, o tiesiog sergantis.
- Kad didinant kontrolę didėja geriančio žmogaus pasipriešinimas.
- Kad kaltinant ir moralizuojant auga geriančio asmens kaltės jausmas, kurį jis "užgeria".
- Kad kai kuriems dalykams atsitikti negalima kelti jokių sąlygų.
- Kad galima tik tikėti jėga, kuri yra aukštesnė už žmogaus norus ir protą.
tags: #priklausomybes #olegas #lapinas