Kinijos ekonomika, ilgus metus buvusi pasaulio ekonomikos augimo variklis, šiuo metu susiduria su rimtais iššūkiais. Augimo lėtėjimas, demografinė krizė, nekilnojamojo turto burbulas ir geopolitinė įtampa kelia klausimų dėl Kinijos ekonomikos ateities. Ar Kinijai gresia ekonominė depresija ir kokios pasekmės laukia pasaulio ekonomikos?
Augimo lėtėjimas ir vidaus vartojimo svarba
Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas tampa vis akivaizdesnis. Statistika rodo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienu metu augo tik 7,6 proc. Tai buvo mažiausias rodiklis nuo 2009 m., kai siautėjo pasaulinės finansų krizės pirmoji banga. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Kinijos BVP augimo prognozę iki 8 proc.
Ekonomikos ekspertų nuomone, lėtėjimas susijęs su vidaus vartojimu. Atsakydama į tarptautinę finansų krizę Kinijos valdžia skatino investicijas į infrastruktūrą šalies viduje. Tačiau, pasak Patricko Chovanec’o, Tsinghua universiteto profesoriaus, šios investicijos „linksta nuo savo pačių svorio“. Anot tyrėjo, tokiu būdu skatintas augimas nėra tvarus, jis sukėlė infliaciją ir lėmė vadinamąsias blogas skolas.
Pastarųjų dešimtmečių Kinijos ekonomikos augimas buvo paremtas vidaus vartojimo ribojimu siekiant maksimizuoti investicijas ir skatinti eksportą. Taikantis prie pasaulinės finansų krizės investicijų srautas buvo kreipiamas į vidaus infrastruktūros projektus. Šiuo metu iškilo uždavinys grąžinti išteklius į namų ūkius mažinant vartojimo kreditų palūkanas, keičiant mokesčius ir netgi Kinijos valiutos kursą.
Jeigu naujieji vadovai pasirinks lėtesnio, tačiau tvaresnio augimo kelią, tokia permaina vis tiek gali būti skausminga ir sulaukti pasipriešinimo šalies viduje. Bandant šalies ekonomikos orientaciją kreipti nuo eksporto link vidaus rinkos, nukentės tam tikri verslo subjektai, gal net ištisos eksportuojančios šakos. Kita vertus, akivaizdu, kad Kinijos žemės ūkis, paslaugos, sveikatos apsauga, prekyba, logistika turi didžiulių plėtros galimybių.
Taip pat skaitykite: Laimės suvokimo skirtumai
Kinijos ūkio kurso keitimas neišvengiamai paveiks kitas šalis. Pavyzdžiui, dabar vykdomais infrastruktūros projektais suinteresuoti Australijos geležies rūdos, Čilės vario tiekėjai, Vokietijos mašinų gamintojai. Jeigu mažės investicijos į Kinijos infrastruktūrą, nurodytų šakų bendrovės gali patirti nuostolių. Kita vertus, šalys, kurios gamina Kinijos rinkai tinkamus gaminius nuo maisto produktų iki vartojimo prekių, gali nemažai išlošti iš pribrendusių Kinijos ūkio permainų.
Ar Kinijos ekonomikos augimo tempai išpūsti?
Yra ekonomikos ekspertų, manančių, kad Kinijos ūkio padėtis daug blogesnė nei atrodo. Brangiųjų metalų ir valiutos operacijų analitikas Steve‘as Saville‘is mano, kad visus stulbinantys Kinijos ekonomikos augimo tempai yra išpūsti. Jo nuomone, Kinijos verslo subjektų įsiskolinimai yra didesni nei skelbiama, nes egzistuoja šešėlinė paskolų rinka.
Jis atkreipia dėmesį, kad Kinija daug ir bergždžiai investavo į nekilnojamojo turto projektus šalies viduje, todėl šalies provincijos artėja prie bankroto ribos. Pavyzdžiui, Vidinės Mongolijos provincijoje yra Ordosas - miestas vaiduoklis. Nors šviesoforai gatvėse veikia, tai yra miestas vaiduoklis. Nekilnojamasis turtas turi savininkus - butai įsigyti už kreditus, kurių metinės palūkanos sudaro apie 4 proc. Žmonės investavo į butus tikėdamiesi, kad jie brangs. Tokių miestų vaiduoklių Kinijoje yra arti dešimties. Jų atsiradimas - besitelkiančio nekilnojamojo turto burbulo ženklas.
S. Saville‘is atkreipia dėmesį ir į tokį dalyką kaip valstybinio sektoriaus neefektyvumas: privatus sektorius Kinijoje gauna 10 kartų mažiau kreditų negu valstybinis, tačiau pagal mastą abudu sektoriai gamina vienodai produkcijos.
Politiniai pokyčiai ir naujosios vadovybės iššūkiai
Šį rudenį Kinijoje įvyko aukščiausios vadovybės pamaina. Vėliausiai lapkritį įvyko Kinijos komunistų partijos (KKP) XVIII-asis suvažiavimas. Tada buvo išrinktas naujas aukščiausiosios valdžios ešelonas - naujais nariais buvo papildytas 9 narių KKP Politinio biuro prezidiumas (nuolatinis komitetas). Iš minėto būsimo devyneto Xi Jinpingas buvo paskirtas šalies prezidentu, Li Keqiangas - premjeru.
Taip pat skaitykite: Verslo aplinka Kinijoje: apžvalga
Manoma, kad KKP įsigalėjus kolektyvinės vadovybės principui naujieji šalies lyderiai sieks išsaugoti politinį stabilumą. Galbūt to stabilumo siekiu galima paaiškinti politinį susidorojimą su Čionkino partiniu vadovu Bo Xilai.
Naujajai KKP vadovybei teko kovoti ne vien su kairiuoju populizmu, bet ir su politinių laisvių siekiais. Liepą būta demonstracijų ypatingą politinį statusą turinčiame Honkonge. Mokiniai ir jų tėvai protestavo prieš siekius įvesti mokyklose patriotinio auklėjimo pamokas. Nemažai ženklų rodo, kad naujosios Kinijos vadovybės laukia nelengvi laikai.
Demografinė krizė ir senstanti visuomenė
Kinija atsidūrė demografinėje krizėje: visuomenė sensta ir traukiasi. Pernai, pirmą kartą per daugiau nei šešis dešimtmečius, Kinijoje mirė daugiau žmonių nei gimė. 2023-iaisiais gimė tik 9,6 mln. kinų, prieš metus per tą patį laikotarpį buvo milijonu daugiau. Mirus 10,41 mln. žmonių, Kinijoje oficialiai sumažėjo 80 tūkst. žmonių. Tikėtina, kad gyventojų skaičiumi Indija jau aplenkė Kiniją. Demografai skaičiuoja, kad artimiausiais metais Kinijoje kasdien mažės po 10 tūkst. žmonių. JT prognozuoja, kad iki 2050 m. Kinija laikosi labai konservatyvaus požiūrio į imigraciją, todėl visuomenei gresia dideli socialiniai sukrėtimai. Konfliktai neišvengiami tiek dėl sveikatos priežiūros, tiek dėl pensijų sistemos. Kartu mažės darbo jėgos, trauksis vartotojų rinka. Nacionalinė sveikatos komisija prognozuoja, kad iki 2035 m. pensininkų skaičius padidės nuo 280 mln. iki daugiau kaip 400 mln.
Kinijos izoliacija ir geopolitinė įtampa
Didele problema ekspertai vadina ir Kinijos izoliaciją. Xi Jinpingo valdoma valstybė turi labai mažai tikrų sąjungininkų. Skirtingai nei Vakarai, susibūrę į analogiškas vertybes puoselėjantį aljansą, dėl savo kultūrinių aplinkybių - unikalios kalbinės aplinkos, visuomenės normų, tapatybės - ir politikos Kinija yra vieniša. Išsivaduoti iš izoliacijos Pekinas bando augindamas karinę galią. Rizika, kad Kinija netrukus pradės karą, dabar yra reali.
Norėdamos išsklaidyti riziką, o ir spaudžiamos demokratines vertybes vėl akcentuojančių vartotojų, Vakarų bendrovės stengiasi perkelti savo veiklą į kitas šalis - keliasi į JAV arba į žmogaus teises labiau gerbiančias šalis. Analitikai prognozuoja, kad 2023 m. Vietnamo ar Indijos BVP augs sparčiau nei Kinijos. Pernai Kinija jau sudarė tik 50,7 proc. viso JAV importo iš Azijos; 2013 m.
Taip pat skaitykite: Išvengkite nesusipratimų Kinijoje
Kinijai gresia perspektyva pralaimėti šaltąjį technologijų karą tarp Kinijos ir JAV.
Nekilnojamojo turto burbulas ir jo pasekmės
Ne ką geresnė padėtis ir su antruoju šalies ūkio verslo modelio ramsčiu - NT rinka, sudarančia 30 proc. Kinijos ekonomikos. Šalyje yra daugiau kaip 50 mln. Į sunkią padėtį patekusi šios rinkos milžinė „Evergrande“, kurios akcijos dėl įsiskolinimų 2021 m. per mažiau nei metus Honkongo akcijų biržoje prarado 85 proc. vertės, buvo tik pradžia. Daugiausia parduodanti Kinijos NT grupė „Country Garden“ konstatuoja, kad NT rinką sparčiai apima depresija. Statybos bendrovės, siekdamos užsitikrinti likvidumą, reikalauja parduoti objektus dar prieš pradedant statybas. Pardavimo mastui smukus, prasidėjo grandininė finansinių sunkumų reakcija. Pirmąjį 2023 m. ketvirtį būsto, komercinių patalpų pardavimais sumažėjo 22 proc.
NT rinkos griūtis turi ir politinį poveikį. Daugelį metų Kinijos vietos valdžios institucijos pelnėsi daugiausia parduodamos žemę NT bendrovėms.
Politinė sisteminė krizė
Skirtingai nei galima būtų manyti, vertinant Xi Jinpingo įtakos augimą šalies viduje, Kinija išgyvena politinę sisteminę krizę. Vyksta atvira kova dėl valdžios tarp naujojo ekonominio elito ir partijos vadovybės, o politinius sprendimus priimantys komunistų partijos nariai iš nevilties ir negebėjimo kurti dialogą su visuomene vis dažniau pasikliauja represijomis.
Nors vis dar yra sričių, kuriose privatus verslas gali būti itin pelningas, pvz., elektromobilių gamyba arba atsinaujinančioji energija, technologijų sektoriuje tvyro didelis netikrumas. Išskirtinę kompetenciją turintys žmonės kraunasi lagaminus ir bėga iš šalies.
Jaunimo nedarbas ir vartotojų depresija
Jaunimo nedarbas miestuose pasiekė rekordinį lygį - 20,8 proc. Kinijos vartotojų depresija arba „popandeminė depresija“ yra akivaizdžiai gerokai gilesnė nei kas galėjo pamatyti.
Kinijos ekonomikos problemų sprendimo būdai
Larsas Christensenas iš Kopenhagos verslo mokyklos teigia, kad Kinijai reikia juanio devalvacijos. Tačiau Richardas C. Koo su tuo nesutinka, nes Kinija turi didžiausią prekybos perteklių pasaulyje.
R. C. Koo pataria Kinijai išspręsti NT statybų sektoriaus problemas ir perimti visas nebaigtas daugiabučių statybas. Jo nuomone, greičiausias būdas paskirstyti pinigus yra per statybas.
Kinijos ekonomikos problemų poveikis Lietuvai
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2022 m. Kinija buvo 15 pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė - apyvarta sudarė 2,09 mlrd. eurų. Pagal eksportą Kinija buvo 44 vietoje (99,6 mln. eurų), pagal importą - 10 vietoje (1,99 mlrd. eurų).
Kinijos ekonomikos problemos gali turėti neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai.
Skaitmeninės technologijos ir senjorų depresija Kinijoje
Mokslininkų Kinijoje atliktas tyrimas įvertino skaitmeninių technologijų plėtros poveikį depresijos paplitimui tarp senjorų. Gauti rezultatai parodė, kad skaitmeninės technologijos reikšmingai mažina depresijos paplitimą tarp pagyvenusių žmonių, ypač miestuose. Tačiau kaimo vietovėse šis poveikis buvo mažesnis, kas rodo, jog skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų daro įtaką technologijų efektyvumui.
Pandemijos poveikis pasaulio ekonomikai ir moralinė rizika
Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart, skirtingai nei per praėjusias krizes, ekonomikos nuosmukis mus ištiko ne dėl finansinės sistemos griūties - po pasaulį sparčiai išplito virusas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai. Norėdamos suvaldyti jo plitimą, vyriausybės įgyvendino plataus masto priemones, kurios gerokai apribojo ekonominį aktyvumą. Todėl daugelis vyriausybių ir centrinių bankų ėmėsi skatinti ekonomikas neregėtais mastais.
Šiuolaikinių išsivysčiusių šalių ekonomikos, visų pirma, svyruoja dėl kredito ciklo. Ekonomikos yra natūraliai nestabilios: geriems laikams besitęsiant - daugėja abejotos kokybės spekuliacinių investicijų, kurių pelningumas paremtas tik prielaida, kad turto kainos amžinai augs.
Netikėta krizės priežastis nulėmė, kad valstybių atsakas yra ypač staigus ir agresyvus - gelbėjami praktiškai visi nieko neišskiriant. Tai neabejotinai gerokai sutrumpins nuosmukio trukmę ir, tikėtina, ekonomikos istorijoje išliks kaip efektyvios fiskalinės ir monetarinės politikos pavyzdys. Tačiau visų gelbėjimas sukuria rizikų ateičiai. Tie, kas pernelyg rizikavo ir normaliomis sąlygomis būtų bankrutavę, dabar laimi. Jų strategija pasiteisino, o dabar formuojasi lūkesčiai, kad saugotis nereikia, nes valstybė visada padės pagalvę ar atspausdins trilijoną dolerių. Ekonomikoje tai vadinama moraline rizika. Tai reiškinys, kai žmonės elgiasi neatsargiai, jei jų veiksmų kainą ar pasekmes jaučia kažkas kitas.
tags: #kinijos #ekonomika #depresijos