Reakcijos į stiprų stresą: priežastys, požymiai ir įveikimo būdai

Stiprus stresas gali sukelti įvairias reakcijas ir sutrikimus, pradedant ūmiu nerimu ir baigiant ilgalaikiais asmenybės pokyčiais. Šiame straipsnyje aptarsime stipraus streso priežastis, požymius ir įveikimo būdus, remiantis psichologijos ir medicinos mokslo įžvalgomis.

Įvadas

Stresas - natūrali organizmo reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Yra keletas skirtingų stresorių rūšių, tačiau jie visi gali kelti pavojų fizinei ir psichinei sveikatai. Po psichologinių traumų gali išsivystyti įvairių sutrikimų: adaptacijos sutrikimas, ūmi stresinė reakcija, kai kurie disociaciniai sutrikimai, kai kurie depresiniai sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, ilgalaikiai asmenybės pakitimai po katastrofos išgyvenimo ir kt. Šių sutrikimu priežastimi laikomas patirtas stresas arba tiesioginė ilgalaikės traumos įtaka. Stresogeninis poveikis ar ilgalaikės nemalonios gyvenimo aplinkybės yra pirminis ir pagrindinis šių sutrikimų etiologinis veiksnys, be jų įtakos sutrikimas neatsirastų.

Ūminė reakcija į stresą

Epidemiologija ir priežastys

Apie ūminės reakcijos į stresą pasireiškimo dažnį duomenų faktiškai nėra, nes ūminė reakcija į stresą labai greitai praeina, retai patenka pas psichiatrus šios būsenos metu. Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti ypač stiprus išgyvenimas dėl pavojaus, kilusio paties individo arba jam artimo asmens gyvybei ar saugumui (pvz. gamtos katastrofa, avarija, mūšis, kriminalinis nusikaltimas), arba nepaprastai staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pasikeitimas, pvz., kelių artimųjų mirtis ar gaisras. Šio sutrikimo rizika didėja, jeigu prisideda dar ir fizinis išsekimas ar organiniai veiksniai (pvz. senyvas amžius). Šio sutrikimo atsiradimas ir sunkumas priklauso nuo individualaus jautrumo ir adaptacinių mechanizmų pajėgumo.

Simptomai ir diagnostika

Simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna apdujimo būsena (kai susiaurėja sąmonė ir dėmesys, dezorientacija). Po šios stadijos gali prasidėti užsisklendimas savyje (iki disociacinio stuporo), arba ažitacija ir hiperaktyvumas (pabėgimo reakcija ir fuga). Dažnai kartu pasireiškia ir vegetaciniai panikos požymiai. Simptomai paprastai prasideda praėjus kelioms minutėms po stresogeninio stimulo ar įvykio. Visi ūminės reakcijos požymiai paprastai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Vėliau galima dalinė ar visiška epizodo amnezija. (pagal TLK - 10). Simptomai išnyksta greitai (per kelias val.), jeigu įmanoma pasitraukti iš stresogeninės situacijos simptomai pradeda nykti po 24-48 val.

Ūminio streso sutrikimas

Epidemiologija ir klinika

Dažnis populiacijoje priklauso nuo traumuojančių situacijų dažnio ir ryškumo (pvz. Pagrindiniai ūminio streso sutrikimo simptomai yra nerimo, disociaciniai ir kiti simptomai, atsirandantys per 1 mėnesį po išgyventos psichiką traumavusios situacijos. Trunka ~ 2 dienas, bet ne ilgiau nei 4 savaitės po trauminio įvykio. Jeigu simptomai trunka ilgiau- potrauminio streso diagnozė.

Taip pat skaitykite: Priklausomybių tipai

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS)

Epidemiologija, etiopatogenezė ir klinika

Tikimybė susirgti potrauminio streso sutrikimu populiacijoje 1-14%. Potrauminio streso sutrikimas susiformuoja tuo atveju, jei žmogus patiria įvykį, kuris yra už įprastinio patyrimo ribų ir kuris stipriai pažeistų beveik kiekvieną asmenį (t.y.po labai sunkiu ar katastrofišku traumų). Minėta patologija atsiranda po įvykio praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pasikartojantys košmariški sapnai apie tą įvykį (vaikams g. b. Nuolatinis traumavusį įvykį primenančių stimulų vengimas ir reakcijų išblėsimas (to nebuvo iki traumos). Nuolatiniai padidėjusio dirglumo simptomai (to nebuvo iki traumos).

Gydymas

Somatinis gydymas, jeigu reikia. Psichoterapija. Medikamentinis gydymas. Svarbiausi AD (amitriptilinas, imipraminas, fluoksetinas, sertralinas, fluvoksaminas, paroksetinas, bupropionas, ir kt.).

Adaptacijos sutrikimai

Klinika ir simptomai

Individualus jautrumas padidina adaptacijos sutrikimo stiprumą. Adaptacijos sutrikimas gali pasireikšti labai įvairiai: gali būti depresiška nuotaika, nerimas, susirūpinimas, nesugebėjimas susitvarkyti, planuoti ateitį, toliau dirbti pradėtus ar atlikti kasdienius darbus. Elgesio sutrikimai gali būti greta, ypač paaugliams. Tačiau joks paminėtas simptomas nėra pakankamai išreikštas ar vyraujantis, antraip labiau tikėtina kita diagnozė. Vaikų adaptacijos sutrikimo sudedamoji dalis neretai gali būti regresyvus elgesys, pvz. šlapinimasis į lovą. Užsitęsusi depresinė reakcija. Mišri nerimo ir depresinė reakcija. Adaptacijos sutrikimas su vyraujančiais elgesio sutrikimais. Adaptacijos sutrikimas nėra ypač sunkus psichikos sutrikimas.

Gydymas

Psichoterapija.

Disociaciniai sutrikimai

Ši diagnozių grupė apima didelį skaičių tokių sutrikimų, kurie ankščiau buvo aprašomi kaip isterija ar isterinė neurozė. Jie pasireiškia normalios praeities prisiminimų integracijos ar asmenybės tapatumo sutrikimu, kartais iš dalies ar visiškai prarandama judesių kontrolė, gali pakisti ir jutimai. Visi kiti nepažeisti pojūčiai ar judesiai paprastai lieka visiškai kontroliuojami ir įsisąmoninami. Simptomai gali gana greitai (net per kelias valandas) pasikeisti, kartais priklausomai nuo to, su kuo bendrauja ligonis. Tokiais atvejais būna labai sunku įvertinti, kiek sąmoningai yra kontroliuojamos kai kurios iš sutrikusių funkcijų, t.y. kiek asmuo simuliuoja. Šie sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl psichogeninių priežasčių, pacientui susidūrus su jį žeidžiančiu įvykiu, neišsisprendžiama ar nepakeliama problema, tarpasmeninių santykių sutrikimu. Šiems sutrikimams aprašyti plačiai taikomas konversijos terminas, nes jiems būdingi labai nemalonūs jausmai, kilę dėl žmogui nepakeliamos ar neišsisprendžiamos problemos, kažkokiu būdu virsta simptomais. Disociacinių būsenų pradžia ir pabaiga paprastai būna staigi, todėl ją retai pavyksta pamatyti, nebent taikant specialias technikas (hipnozę, reagavimo metodus). Didžioji dauguma disociacinių būsenų išnyksta per kelias savaites ar mėnesius, ypač jei jos prasideda dėl aiškiai atpažįstamo traumuojančio įvykio. Simptomai (ypač paralyžiai ir jautrumo išnykimas) gali ilgiau reikštis tuomet, jei jie atsirado palaipsniui, dėl ilgalaikių neišsisprendžiamų problemų ar tarpasmeninių santykių sutrikimų. Kuo ilgiau tęsiasi tokia būsena, tuo sunkiau ją gydyti. Be to akivaizdžią kitiems sunkios gyvenimo situacijos ar įvykio įtaką sutrikimui pats pacientas yra linkęs kategoriškai neigti, o daugelį savo gyvenimo problemų aiškinti savo simptomais. Šio skyriaus diagnozes reikia taikyti ypač atsargiai tuomet, kai yra nustatyta kokia nors žinoma centrinės ar periferinės nervų sistemos liga.

Taip pat skaitykite: Suprasti priklausomybę nuo kitos šalies

Disociacinės būsenos

• Disociacinė fuga: Jai būdingi visi disociacinės amnezijos požymiai, bet išėjęs iš namų ar darbo pacientas keliauja tikslingai, geba pasirūpinti savimi. Kartais jis prisiima sau kitokią tapatybę, keliauja į jam iš ankščiau žinomą vietovę ir pašaliniams jo elgesys gali atrodyti visiškai normalus.
• Disociacinis stuporas: Jo metu pasireiškia visi stuporo simptomai, tačiau nerandama jokios jį paaiškinančios priežasties.
• Transas ir užvaldymo sutrikimas: Tai - laikini sutrikimai, kurių metu prarandamas savo asmenybės tapatumo ir aplinkos suvokimas. Kartais toks žmogus veikia lyg užvaldytas kitos asmenybės, dvasios ar jėgos.
• Disociaciniai judesių sutrikimai: Pasireiškia negalėjimu pajudinti dalies ar visos galūnės.
• Disociaciniai traukuliai.
• Disociacinė anestezija, arba judesių praradimas.

Gydymas

Psichoterapija, tačiau gydymas ilgas ir sudėtingas, dėl adaptacinio šio sutrikimo pobūdžio.

Isterija (Konversinis sutrikimas)

Pagal doc. Histera- gimda. Lot. Histrion - aktorius. Isterijos pavadinimas priklauso Hipokratui. Celsus isterija vadino piktybinę gimdos ligą. Pinelis isterija priskyrė neurozėms. Konversinis fenomenas- simbolinis fizinių simptomų ir distorsijų išsivystymas įtraukiant valingus raumenys ar specifinius jutimo organus. Simptomai nevalingi ir nepaaiškinami jokiu psichikos sutrikimu. Susidaro įspūdis, kad tai simuliantai, imituoja visas ligas, būdingas demonstratyvumas. ŠF, išsetinė sklerozė, Vilsino liga, navikai gali prasidėti isteriniais dalykais. Tai psichogeniniai sutrikimai, be organinio pagrindo. Atspindi nemalonų afektą, kuris atsirado po konflikto. Sutrikimas gali įgauti chronišką eigą, jeigu situacija yra nepalanki. Isterija yra liga, o ne simuliacija. Atsirasti būtina stresogeninė situacija. Atrodo neįtikėtina, kad jie ramiai priima savo sutrikimą, pvz. paralyžių. Tai nesąmoningi sutrikimai (gražus abejingumas). Dažnai ištinka jautrias asmenybes, taip pat sergančius organiniais CNS sutrikimais (pvz.

Simptomai

• Disociacinis paralyžius: Prieš jam atsirandant jaučia silpnumą, refleksai nesutrikę, raumenų tonusas normalus, atrofijų nėra (išskyrus daugiamečius paralyžius). Tikrinant pasyvius judesius gali būti normalus pasipriešinimas. Neatitinka anatominės ir fiziologinės lokalizacijos (pvz. plaštakos paralyžius, o peties judesiai yra. Stengiasi pademonstruoti įvairias grimasas, hemiplegiją. Miego metu paralyžiuotų galūnių judesiai normalūs.
• Ataksija-abazija: Sėdint, gulint judesiai normalūs, bet einant atsiremia sienom, eina praskėstom kojom (dif.
• Jutimų sutrikimai: Tai gali būti skausmo, temperatūros jutimų sutrikimai, neatitinka inervacijos zonų. “Vidurinės linijos simptomas”- kai duri krūtinėje viena linija, o pasako kad skirtingose pusėse.
• Akomodacijos sutrikimas, dvejinimasis akyse, isterinis aklumas.
• Kalbos sutrikimas: Afazija, afonija.
• Isterinis kurtumas: Dažniau išsivysto pavojingose situacijose.
• Žagsejimas.
• Isterinis stuporas: Tai psichomotorinis sulėtėjimas iki sustingimo (dif. Ganser’io sindromas. Tai sunki psichozė su pakitusią sąmone. Sąmonės sutrikimo būsenoje atsako ne teisingai, bet pagal kontekstą (atsakymai pro šalį). Būna dalinė amnezija. Skirti nuo pseudodemencijos. (Iš TLK- 10.
• Diupre sindromas: Vaikiškas elgesys suaugusiems, kartu būna pseudodemencija.
• Miunchauzėno sindromas: Klasikinis - dromomanija su pseudologija. Tačiau dabar tai dažnai operacijų siekimas, yra senestopatijos. Pvz. eina iš ligoninės į ligoninės su ūmia pilvo klinika, stengiasi papulti šeštadienį, sekmadienį, kai budi rezidentai, nori kad išoperuotų (būna, kad patyrę iki 20 operacijų, gausų pooperacinių randų, vartoja daug medikamentų ).
• Daugialypė asmenybė: Kai pacientas gyvena daugelyje asmenybėse. Sukelia sunkios psichotraumuojančios situacijos. Prisistato kita pavarde, vardu, pasikeičia intonacija, kalba, raštas.

Somatoforminiai sutrikimai

Pagal TLK-10 išskiriami tokie somatoforminiai sutrikimai. Tai patologija, kuri išoriškai turi somatinę formą. Jie pirma eina ne pas psichiatrą.

• Somatizacijos sutrikimas: Tai patologija, nozologinis vienetas, turi savo diagnostinius kriterijus. Kartais terminas vartojamas, kai pacientas savo psichologinės traumos negali išreikšti (verbalizuoti) emocijomis, o paverčia somatiniais simptomais.
• Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas.
• Hipochondrinis sutrikimas.
• Somatoforminė autonominė (vegetacinė) disfunkcija: Anksčiau vadinta vegetodistonija.
• Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas: Kai yra atipinis skausmas, kai negalime rasti organinės priežasties. Anksčiau vadinta psichalgija. Patologija, kai pacientą vargina keletas skausmų, bet dabartiniais medicinos metodais negalime rasti priežasties.

Somatoforminių sutrikimų, depresijų, kitų afektinių surikimų ir somatinių sutrikimų išsivystymui didelę reikšmę turi stresas. Stresas - tai psichologinės traumos (ilgalaikės, trumpalaikės). Gali nulemti somatinių sutrikimų atsiradimą, pvz. kardiologinė patologija po ilgo streso, nepailsėjus; jei dėl streso trinka miegas, atsiranda nemiga → depresija. Jie susiję su susilpnėjusiu imunitetu. Didžioji depresija - labai susijusi su imunosupresija. Svarbiausias požymis yra daugybiniai, vis sugrįžtantys ir dažnai besikeičiantys somatoforminiai simptomai, kurie trunka mažiausiai 2m. Gali būti bet kokios kūno dalies ar organų sistemos simptomų (somatinė patologija). Atsiranda profesinio aklumo fenomenas. Sutrikimo eiga lėtinė ir banguojanti (neįmanoma išgydyti, tik padėti), dažnai susijusi su socialinių ar tarpasmeninių ryšių nutrūkimu arba šeimos problemomis (bendravimas su medikais - lyg benravimas su artimais žmonėmis). Somatoforminių nusiskundimų anamnezė prasideda prieš 30m. amžiaus, jau trunka keletą metų, pakenkiamas darbinis, socialinis ir kitų sferų funkcionavimas. Sutrinka visa adaptacija. Tampa nuolatinis medikų klientas. Nuosekliai ištyrus dabartiniame medicinos lygyje paaiškinti neįmanoma. Somatizacijos sutrikimą galima diagnozuoti, jei jis trunka mažiausiai 0,5m. Jis turi įvairių simptomų. Kuo didesnis afektinis komponentas, tuo geriau mums, nes galima nerimą, depresiją įveikti šiuolaikiniais vaistais. Ilgalaikis antidepresantų vartojimas pagerina būklę. Turime parinkti naujos kartos antidepresantus - mažiau šalutinio poveikio. Sudaryti reguliarų vizitų grafiką, kad vizitai būtų kas 4-6sav. Nuteikti pacientus ir paaiškinti psichiatro konsultacijos būtinumą.

Somatoforminė autonominė disfunkcija

1 ar 2 somatiniai simptomai (pvz., nuovargis, apetito praradimas, virškinimo trakto ar urogenitalinės sistemos simptomai). Pacientas simptomus pateikia taip, lyg jie būtų atsiradę dėl somatinio organo ar organų sistemos, kurią labiausiai ar visiškai kontroliuoja ANS (pvz., CVS, virškinimo, kvėpavimo ar urogenitalinė sistema) sutrikimo. Simptomai dažniausiai esti 2 tipų, tačiau nei 1 iš jų nėra šio organo ar sistemos somatinio pažeidimo požymis. Pirmiausiai skundžiasi dėl objektyviai nustatomų ANS sužadinimo požymių: širdies plakimo, parkaitavimo, paraudimo, tremoro, baiminamasi, kad tai yra galimos somatinės ligos požymis. Greta - ryškus afektinis komponentas (išsigandę, baimingi, pamąstymai, kas nesiseka gydytojui rasti).

Taip pat skaitykite: Nesėkmės įveikimas ir motyvacija

Gydymas

Skirti antidepresantus.

Panikos atakos

Panikos atakos yra staigūs, intensyvūs baimės ar nerimo epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį ir emocinį diskomfortą. Nors panikos atakos dažnai atsiranda be aiškios priežasties, jos gali būti susijusios su tam tikrais veiksniais ar situacijomis. Panikos atakos metu žmogus gali jausti, kad praranda kontrolę, patiria širdies smūgį ar net miršta.Toks panikos sutrikimas gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio, tačiau jo poveikis gali būti ilgalaikis, sukeliantis nuolatinę baimę, kad nerimo priepuoliai atsikartos. Dėl šios priežasties svarbu suprasti panikos priepuolius ir žinoti, kaip jas valdyti.

Simptomai

Per panikos priepuolį gali reikštis įvairūs simptomai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek emociniai.

• Stiprus širdies plakimas.
• Dusulys. Ištikus panikos priepuoliui, gali atsirasti jausmas, kad yra oro trūkumas, kad neįkvėps pakankamai oro.
• Krūtinės skausmas.
• Svaigulys.
• Prakaitavimas.
• Drebulys. Patiriant panikos sutrikimą gali atsirasti nekontroliuojamas drebėjimas, nerviniai traukuliai ar raumenų trūkčiojimas.
• Pykinimas.
• Nerealumo jausmas.
• Gumulas gerklėje.

Nepaisant to, kad panikos atakos dažnai yra trumpalaikės, jų poveikis gali būti ilgalaikis ir reikšmingas. Nuolatinis nerimas dėl būsimų priepuolių gali sukelti agorafobiją - baimę būti situacijose, iš kurių būtų sunku pabėgti ar gauti pagalbą.

Priežastys

• Stresas.
• Cheminės medžiagos.
• Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai. Tyrimai rodo, kad tam tikros smegenų sritys, atsakingos už emocijų reguliavimą, gali būti susijusios su panikos atakomis.
• Skydliaukė ir panikos priepuoliai.

Valdymas

Panikos priepuolių suvaldymas gali būti sudėtingas, tačiau yra keletas metodų, kurie gali padėti sumažinti jų intensyvumą ir dažnumą:

• Lėto, gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti panikos priepuolio simptomus. Dėmesio sutelkimas į kvėpavimą ir stengimasis išlaikyti ramų ritmą gali padėti sukurti didesnį savikontrolės jausmą.
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas yra technika, kurios metu laipsniškai įtempiami ir atpalaiduojami įvairūs kūno raumenys. Tai dažnai sumažina įtampą ir nerimą.
• Mokymasis atpažinti ir keisti neigiamas mintis gali padėti sumažinti panikos priepuolių intensyvumą. Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali būti labai veiksminga šiuo atveju.
• Vaizduotėje ramių, malonių vietų susikūrimas gali padėti atitraukti dėmesį nuo panikos simptomų ir sukelti ramybės jausmą.
• Kalbėjimasis su draugu, artimųjų palaikymas, gali suteikti reikalingą psichoemocinę paramą ir padėti nusiraminti ir suvaldyti nerimo priepuolius.

Pasekmės

Nepaisant to, kad panikos atakos dažnai yra trumpalaikės, jų poveikis gali būti ilgalaikis ir reikšmingas. Nuolatinis nerimas dėl būsimų priepuolių gali sukelti agorafobiją - baimę būti situacijose, iš kurių būtų sunku pabėgti ar gauti pagalbą. Dėl to asmenys gali vengti tam tikrų vietų ar situacijų, pavyzdžiui, viešojo transporto, prekybos centrų ar net išeiti iš namų. Panikos atakos taip pat gali sukelti depresiją, sumažinti darbo našumą ir pabloginti socialinius santykius. Svarbu kuo anksčiau kreiptis pagalbos ir pradėti gydymą, kad būtų išvengta šių pasekmių.

Gydymo metodai

Panikos gydymas gali apimti:

• Panikos atakos gydymas kognityvinės elgesio terapijos pagalba: Tai yra viena efektyviausių terapijos formų. KET padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie panikos priepuolių. Psichoterapeutas padeda pacientui suprasti, kaip jų mintys gali sukelti nerimą ir kaip keisti šias mintis, siekiant sumažinti simptomus.
• Medikamentinis gydymas: Yra dažnai naudojamas šių sutikimų gydymui. Kai kuriais atvejais gali būti paskirti antidepresantai, benzodiazepinai ar kiti vaistai nuo panikos priepuolių ir vaistai nuo nerimo ir baimės, padedantys sumažinti nerimą ir panikos priepuolių dažnį. Vaistai nuo panikos priepuolių gali būti skirti trumpalaikiam arba ilgalaikiam gydymui, priklausomai nuo paciento būklės ir gydytojo rekomendacijų.
• Psichoterapija: Gali suteikti reikalingą paramą ir padėti išmokti naujų būdų, kaip valdyti stresą ir nerimą. Terapijos metu psichologas moko pacientą atpažinti savo emocijas, geriau suprasti savo elgesį ir išmokti veiksmingų strategijų, kaip valdyti panikos simptomus.
• Gydytojas ar terapeutas gali padėti sukurti asmeninį planą, apimantį kvėpavimo pratimus, raumenų atpalaidavimo technikas ir kitus būdus, kaip suvaldyti panikos priepuolį. Savipagalbos strategijos gali apimti ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip reguliari fizinė veikla, sveika mityba, pakankamas poilsis ir streso valdymo technikos. Taip pat gali būti naudinga skaityti panikos priepuolių knygas, kurios suteikia papildomos informacijos ir patarimų, kaip įveikti šį sutrikimą.
• Konsultacijos internetu: Tai leidžia pacientams gauti pagalbą iš bet kurios vietos, ypač jei jie gyvena toli nuo gydymo įstaigų ar turi ribotą mobilumą. Internetinės konsultacijos gali būti tokios pat veiksmingos kaip ir asmeninės, nes leidžia terapeutui ir pacientui bendrauti realiu laiku, dalintis dokumentais ir terapiniais ištekliais. Šis būdas suteikia pacientams galimybę gauti reikalingą pagalbą patogiai, neišeinant iš namų.
• Alternatyvūs gydymo metodai: Kai kurie pacientai gali būti suinteresuoti išbandyti alternatyvius gydymo metodus, tokius kaip homeopatiniai vaistai nuo panikos. Nors moksliniai įrodymai apie jų veiksmingumą yra riboti, kai kurie žmonės teigia, kad šie metodai jiems padeda. Visada svarbu aptarti bet kokius alternatyvius gydymo metodus su savo gydytoju.

Susiję sutrikimai

Panikos atakos dažnai nėra atskira problema, jos gali būti susijusios su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija ir generalizuotas nerimo sutrikimas. Todėl svarbu, kad gydymas būtų išsamus ir apimtų visus galimus veiksnius.

• Depresija ir panikos atakos: Dažnai eina kartu. Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, gali patirti didesnį nerimą ir būti labiau linkę į panikos priepuolius. Panikos atakos gali dar labiau pabloginti depresijos simptomus, sukeldamos izoliacijos jausmą ir bejėgiškumą. Abiejų būklių gydymas yra svarbus siekiant pagerinti bendrą sveikatą ir gyvenimo kokybę. Kombinuotas depresijos ir panikos atakų gydymas gali apimti ir vaistus, ir psichoterapiją, siekiant efektyviai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) ir panikos atakos: Taip pat dažnai būna susijusios. GNS yra nuolatinė, pernelyg intensyvi baimė ar nerimas dėl įvairių gyvenimo aspektų. Šį sutrikimą turintys asmenys dažnai patiria panikos atakas, kai nerimo lygis tampa nepakeliamas. GNS gydymas gali apimti psichoterapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti nuolatinį nerimą ir sumažinti panikos priepuolių dažnį.

Prevencija

Prevencija ir ankstyvas panikos atakų nustatymas gali padėti išvengti jų ilgalaikių pasekmių. Rekomenduojama reguliariai stebėti savo psichikos sveikatą ir kreiptis pagalbos, jei pastebite bet kokius nerimo ar panikos požymius. Ankstyvas gydymas gali padėti efektyviau valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tai gali apimti profilaktinius vizitus pas psichikos sveikatos specialistus ir streso valdymo technikų mokymąsi.

Ilgalaikis palaikymas

Panikos atakų gydymas dažnai yra ilgas procesas, tačiau svarbu tęsti sveikatos ir gerovės palaikymą net ir po gydymo. Tai apima reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir socialinį palaikymą. Sveikos gyvenimo būdo praktikos padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir sumažinti atkryčių riziką. Fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, joga ar sportas, gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbu rasti veiksmingus atsipalaidavimo būdus, tokius kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.

Psichologinė įtampa darbe ir perdegimo sindromas

Šiandieniniame darbo pasaulyje, kur nuolatinis skubėjimas ir dideli reikalavimai yra norma, psichologinė įtampa darbe tampa vis didesne problema. Nuolatinis stresas ir nevaldomi lūkesčiai gali sukelti perdegimo sindromą. Perdegimo sindromas - tai psichologinė reakcija į ilgalaikį, su darbu susijusį stresą, pasireiškianti fiziniu, emociniu ir kognityviniu išsekimu. Pasak Miller-Keane enciklopedijos, perdegimas - tai emocinis ir fizinis išsekimas, kylantis dėl išorinių ir vidinių stresorių bei nepakankamų įveikimo ir prisitaikymo įgūdžių. Pagal Montero-Marín ir kt. (2009) klasifikaciją, perdegimo sindromą galima suskirstyti į tris tipus, remiantis žmogaus atsidavimo darbui lygiu:Perdėtai įsitraukęs tipas (angl. frenetic), Iššūkių stokojantis tipas (angl. under-challenged) ir Išsekimo tipas (angl. worn-out).

Emociniai simptomai

Ilgalaikis nuovargis ir emocinis išsekimas, dingusi ar labai sumažėjusi motyvacija, ciniškas požiūris į darbą, kolegas ir klientus, malonumo ir džiaugsmo praradimas veiklose, kurios anksčiau teikė pasitenkinimą, jausmas, lyg būtumėte atskirtas nuo pasaulio - tarsi žiūrėtumėte į gyvenimą per matinį stiklą.

Fiziniai simptomai

Miego sutrikimai - sunku užmigti, dažnas prabudimas arba neatsigavimas po miego, bendras silpnumas, nuolatinis energijos trūkumas, dažnesnis sirgimas - dėl susilpnėjusio imuniteto organizmas tampa imlesnis infekcijoms, pasikartojantys galvos skausmai, raumenų įtampa, ypač pečių, kaklo ir nugaros srityse, virškinimo problemos - pilvo skausmai, pykinimas, sutrikęs apetitas ar viduriavimas.

Kognityviniai simptomai

Sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį ir koncentruotis į užduotis, krentantis darbo našumas ir efektyvumas, sunku priimti sprendimus - net paprasti pasirinkimai tampa varginantys, jausmas, kad dedate daug pastangų, tačiau rezultatai nuvilia arba jų išvis nematyti.

Psichologinis smurtas darbe (Mobingas)

Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, kuris gali būti nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Ši elgesio forma dažnai pasireiškia paslėptai - per ignoravimą, menkinimą, spaudimą ar nuolatinę kritiką. Psichologinis smurtas darbe neapsiriboja tiesioginiu konfliktu - dažnai tai būna ilgas ir emociškai alinantis procesas. Ši problema dar vadinama mobingu. Dažniausi psichologinio smurto darbe požymiai: Ignoravimas arba izoliavimas, psichologiniai padariniai, fiziniai simptomai, profesinės pasekmės, socialinė izoliacija ir karjeros griūtis.

tags: #kitos #reakcijos #i #stipru #stresa #priezastys