Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Tai gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas reiškinys, priklausomai nuo jo intensyvumo ir trukmės. Ūmios reakcijos į stresą gali pasireikšti įvairiais būdais - nuo lengvo susierzinimo iki sunkių emocinių ir fizinių simptomų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti ūmias reakcijas į stresą, kokios yra galimos gydymo strategijos ir kur ieškoti pagalbos Lietuvoje.
Streso Poveikis Žmogaus Organizmui
Stresas - tai žmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kurią sukelia išoriniai ir vidiniai dirgikliai. Tai natūrali organizmo reakcija į įvykius, aplinkybes, faktorius, nutikimus. Būdamas įprastu mūsų gyvenimo reiškiniu, stresas skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą. Tačiau ilgai trunkantis, nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi.
Simpatinės Nervų Sistemos Aktyvacija
Simpatinė nervų sistema, gavusi „komandą“ iš galvos smegenų takų, širdį priverčia plakti greičiau, didina prakaitavimą, suaktyvina raumenų kraujotaką. Išsiskiria adrenalinas, šiek tiek išsiplečia akių vyzdžiai, širdis ima plakti labai tankiai. Tai - dalelytė sudėtingo atsako į stresą mechanizmo, paruošiančio sportininką po kelių sekundžių prasidėsiančiai rungčiai. Starto metu sportininko kūnas atpalaiduoja sukauptą energiją, plaukikas visomis išgalėmis skuba finišo link. Jį ir naują pasaulio rekordą pasiekus, didžiulė fizinė ir psichinė įtampa pradeda atslūgti. Raumenys palaipsniui atsipalaiduoja, lėtėja kvėpavimas ir širdies veikla.
Streso Hormonai ir Magnio Stoka
Tiek fizinis, tiek ir emocinis stresas sukelia streso hormonų - katecholaminų ir gliukokortikoidų - išsiskyrimą; pastarieji kaip mediatoriai dalyvauja mobilizuojant substratus energijos gamybai ir skeleto bei širdies raumenų veiklos intensyvinimui. Tačiau jų perteklius lemia magnio netekimą ir inaktyvavimą, gali sąlygoti širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL), įskaitant ir trombozes bei aritmiją, ypač tais atvejais, kai dėl nesubalansuotos mitybos su maistu gaunama per mažai magnio (Mg), o Mg koncentracija serume ir audiniuose nepakankama. Streso metu veikiant streso hormonams magnio poreikis - didesnis!
Streso Simptomai
Į stresą reaguojama įvairiai, todėl skiriamos keturios pagrindinės streso simptomų grupės:
Taip pat skaitykite: Kas yra egoizmas?
- Emocinės reakcijos: depresija, susirūpinimas, susierzinimas, pyktis, nerimas, baimė, nusivylimas, pasimetimas ir kt.
- Mąstymo reakcijos: padidėjusi savikritika, įkyrios/neigiamos mintys, nedėmesingumas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti, sulėtėjusi galvosena.
- Psichofiziologinės reakcijos: padažnėjęs pulsas, padidėjęs prakaitavimas, galvos, širdies arba skrandžio skausmai, silpnumas, pykinimas, kūno skysčių sudėties ir medžiagų apykaitos pokyčiai (padidėjęs gliukozės, leukocitų kiekis, sumažėjęs kraujo krešėjimas ir kt.).
- Elgesio reakcijos: polinkis į alkoholizmą, polinkis į intensyvią gestikuliaciją arba sąstingį ir kt.
Streso Priežastys
Stresą lemia ne vien tik išoriniai veiksniai, kaip antai: intensyvus fizinis ar protinis darbas, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, dideli informacijos srautai, nesaugumo jausmas, rūpesčiai, nuolatinė skuba, nemokėjimas planuoti laiko ir numatyti prioritetų. Taip pat stresą gali sukelti tiek išorinės, tiek vidinės priežastys.
Išorinės Streso Priežastys
Išorinės priežastys, susijusios su įvairiais nemaloniais įvykiais, pavyzdžiui, dideliu darbo krūviu, sudėtingomis darbo užduotimis, artimųjų nesėkmėmis ir ligomis, egzaminų sesija, vėlavimu į darbą, santykių problemomis ir kt. Stresą darbe sukelia perkrova, laiko stoka, bloga vadovavimo kokybė, nesaugi organizacijos aplinka, nesugebėjimas suderinti įpareigojimų ir atsakomybės, nesaugumo jausmas, vaidmenų konfliktai, organizacijos ir asmens vertybių neatitikimas, frustracija, bendravimo veiksniai, organizacijos struktūra ir mikroklimatas.
Vidinės Streso Priežastys
Vidinės priežastys, susijusios su įvairiomis ūminėmis ir lėtinėmis ligomis, traumomis, pesimizmu ir negatyviu mąstymu, labai dideliu nerimu, per dideliais reikalavimais sau ir (arba) savo asmens nuvertinimu ir t.t. Stresą gali sukelti lėtinės ligos ir būklės, tačiau lėtinis stresas taip pat gali būti viena iš tokių susirgimų priežasčių.
Ūmių Reakcijų į Stresą Gydymo Strategijos
Ūmių reakcijų į stresą gydymas apima įvairias strategijas, kurios padeda suvaldyti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą.
Medikamentinis Gydymas
Būtų klaida sakyti, kad stresą visada galima įveikti tik natūraliais būdais. Niekada didelio streso nepatyręs žmogus vargu ar galės suprasti, kokia tai gili ir sudėtinga būsena. Gali reikėti ir vaistų. Psichiatrė R. Mizerienė dar kartą pabrėžia - į stresą sukeliančius įvykius, pavyzdžiui, artimojo mirtį, kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai, todėl ir universalaus recepto, kaip įveikti stresą, nėra.
Taip pat skaitykite: Individo savybės
- Raminamieji vaistai: Psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė sako, kad šeimos gydytojai psichotropinius vaistus, dažniausiai benzodiazepinus, kartais rašo lengva ranka, o tai sukelia priklausomybės riziką. Jos teigimu, psichoterapija daugeliu atveju būtų geresnis sprendimas, bet raminamieji vaistai, vartojami tinkamą laikotarpį, gali būti labai naudingi. „Kai užklumpa stiprus stresas, vargu ar staiga pradėsi medituoti, sportuoti. Laikinai tokie vaistai yra gerai. Gali būti reikalinga išsimiegoti. Bet yra viena būtina sąlyga - raminamųjų vartojimas turi turėti labai aiškią pradžią ir labai aiškią pabaigą. Tipiškas laikotarpis - dvi savaitės. Kitu atveju gresia narkomanija.
- Antidepresantai: Tik reikia nesupainioti benzodiazepinų grupės vaistų ar barbitūratų su antidepresantais. Žmonėms, pajutusiems priklausomybės nuo raminamųjų vaistų požymius, G. Petronienė siūlo nedelsti. Sunkesniu atveju geriau nenustoti vaistų vartoti iš karto, o palaipsniui mažinti dozę - kurį laiką vartoti nebe visą, o tik pusę tabletės. Jeigu vartojama pusė tabletės, pradėti vartoti ketvirtį.
Svarbu paminėti, kad medikamentinis gydymas turi būti skiriamas ir prižiūrimas gydytojo.
Psichoterapija
Ji taip pat pabrėžė, kad pasaulinėje praktikoje pastaraisiais metais aiški tendencija - medikamentinio gydymo mažėja, tais atvejais, kai jo įmanoma išvengti, plačiau naudojama psichoterapija. „Man atrodo, toks poslinkis yra teisingas. Ankstesniais laikais įvairiose kultūrose tokias problemas padėdavo spręsti dvasininkai, kunigai, vienuoliai. Juk netektis iš esmės žmogui yra natūrali būsena, o pokalbis su kitu žmogumi, vidinių išeičių atradimas su gero specialisto pagalba yra geresnis, nors ir sudėtingesnis sprendimas, lyginant su streso slopinimu vaistais.
- Individuali psichoterapija: Individuali ir grupinė psichoterapija, psichosocialinė reabilitacija: socialinių darbuotojų, med. Kreiptis gali visi LR pilnamečiai piliečiai, patekę į depresinę situaciją. Depresijos simptomai yra liūdesys arba „tuštuma“ bei domėjimosi įprastine veikla praradimas. Jei jauti bent tris iš išvardintų simptomų - nedelsk ir kreipkis pagalbos.
- Grupinė psichoterapija: Grupinės psichoterapijos metu pacientai mokomi pažinti ir įvardinti savo problemą, lyg dar kartą ją išgyvenant, ieškoti sprendimo būdų.
Psichosocialinė Reabilitacija
Daugelio psichikos ligų atveju pacientai praranda galimybę dirbti, mokytis, bendrauti, tvarkytis buityje. Kad po ligos pacientas galėtų grįžti į optimaliai kokybišką gyvenimą, be medikamentinio gydymo, reikalinga reabilitacija. Psichosocialinė reabilitacija - tai pagalba asmenims, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, padedant jiems atstatyti dėl ligos prarastus emocinius, socialinius, buitinius, darbinius įgūdžius, ryšius su aplinka, artimaisiais.
Kiti Natūralūs Būdai
- Ozonoterapija: Natūrali medicina siūlo gydytis tokiais būdais, kurie stiprina, o ne alina kūną. Klaidinga manyti, kad vaistai kovoja su liga, nes su ja kovoja mūsų kūnas, kuriam privalome padėti. Natūralios medicinos atstovai daug metų dirba derindami šiuolaikinių technologijų ir gamtos teikiamas galimybes. Vienas iš tokių atradimų, jau seniai taikomas JAV, Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje yra ozonoterapija.
- Fizinis aktyvumas: Įrodyta, kad fiziškai aktyvūs asmenys geriau atsispiria stresinėms situacijoms ir streso poveikiui. Pasistenkite kasdien pasivaikščioti. Galite lankyti baseiną ar sporto klubą. Išsirinkite sau patinkančią sportinę veiklą ir įtraukite ją į savo rutiną.
- Mityba: Sveikiau maitinkitės ir stenkitės palaikyti vientisą gliukozės kiekį kraujyje. Venkite rafinuotų angliavandenių, greitojo ir riebaus maisto. Valgykite dažniau, bet po mažiau. Sumažinkite kavos ir alkoholio kiekį, atsisakykite nikotino.
- Miego kokybė: Atkreipkite dėmesį į savo miego kokybę. Jei miegoti einate labai vėlai, pasvarstykite, kokios tokio vėlyvo ir sunkaus užmigimo priežastys. Galbūt iki vėlumos žiūrite televizijos programas ir dėl to sunkiai užmiegate? Stenkitės atskirti poilsį nuo darbo.
- Dienoraštis: Rašykite dienoraštį ir atkreipkite dėmesį, kokios situacijos arba nutikimai sukėlė daugiausia streso.
Kur Ieškoti Pagalbos Lietuvoje
Lietuvoje yra daug įstaigų ir specialistų, teikiančių pagalbą asmenims, patiriantiems ūmias reakcijas į stresą.
LSMU Kauno Ligoninės Psichiatrijos Klinika
LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinika - viena didžiausių Lietuvoje, aptarnaujanti ne tik Kauno miesto ar rajono, bet ir Marijampolės, Šakių, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų, Lazdijų, Kelmės, Jonavos, Raseinių, Jurbarko rajonų gyventojus. Klinikoje teikiamos visapusiškos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos - ambulatorinės, psichosocialinės reabilitacijos bei stacionarinės, todėl klinikos specialistai gali paskirti tinkamiausią gydymą kiekvienam pacientui.
Taip pat skaitykite: Klubo sąnario artrozė: gydymo būdai
- Depresijų gydymo skyrius: Teikiama pagalba asmenims, kurie patiria įvairios kilmės depresines būsenas.
- Ūmių psichozių skyrius: Skyrius orientuojasi į efektyvią kompleksinę pagalbą pirmą psichozės epizodą patiriantiems, dažnai jauniems asmenims.
- Somatopsichiatriniame skyriuje: Kompleksinė ir integrali pagalba teikiama asmenims, kuriems be psichikos sutrikimų stebimi ir somatiniai ar neurologiniai sutrikimai.
- Krizių intervencijos centras ir dienos stacionaras: Šiame skyriuje pagalba teikiama asmenims, kurie dėl gyvenimiškų įvykių ir savo reakcijos į juos patiria sunkias emocines reakcijas. Gydytojų psichiatrų, psichoterapeutų, medicinos psichologų komanda padeda greičiau susitvarkyti su sunkiomis emocijomis, įprasminti jas, suprasti krizinės situacijos pamokas ir judėti toliau.
Kontaktinė Informacija
- Adresas: S. Dariaus ir S. Girėno g. El. Žiegždrių km., Samylų sen. El. p. Hipodromo g.
- Telefonas: (0 37) 568 730 arba el. p.
- Darbo laikas: Nuo 8 iki 13 val.
Dienos Stacionaras
Psichiatrijos klinikoje veikiančiame Dienos stacionare pacientams sudaromos galimybės įveikti dvasines problemas išliekant pažįstamoje, artimoje namams aplinkoje. Kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 15 val. Dienos stacionare gydomi tik socialiai drausti pacientai. Dienos stacionare besilankantiems pacientams sveikti padeda individualios gydytojo psichiatro, socialinio darbuotojo konsultacijos, individuali ir grupinė psichoterapija, įvairios užimtumo veiklos, kurios padeda sumažinti nerimą, lavina bendravimo įgūdžius, kuria tarpusavio santykius saugesnėje aplinkoje.
Kontaktinė Informacija
- Adresas: S. Dariaus ir S. Girėno g. El. p. Žiegždrių km., Samylų sen. El. p.
Psichosocialinės Reabilitacijos Skyrius
Aleksoto ir Marių sektorių psichosocialinės reabilitacijos skyrius atsakingas už psichosocialinės reabilitacijos proceso užtikrinimą visuose gydomuosiuose skyriuose. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos Aleksoto ir Marių sektoriaus stacionaro skyriuose besigydantiems pacientams ar pacientams, lankantiems Dienos stacionarą.
Kontaktinė Informacija
- Darbo laikas: Nuo 8.00 iki 14.00 val. Po 14.00 val. El. p.
Somatopsichiatrinis Skyrius
Somatopsichiatrinis skyrius, nors ir priskiriamas Aleksoto sektoriui, randasi ligoninės padalinyje adresu Hipodromo g. 13. Skyrius yra skirtas teikti pagalbą asmenims, kuriems be psichikos sutrikimo yra ir rimtų somatinių ar neurologinių sutrikimų. Šiems pacientams reikalingi įvairūs tyrimai, specialistų komanda ir glaudus bendradarbiavimas tarp jų, todėl tokia skyriaus vieta padeda užtikrinti tinkamiausią pagalbą.
Kontaktinė Informacija
- Adresas: Hipodromo g.
- Darbo laikas: Nuo 8 iki 13 val. Po 13 val. El. p.
Krizių Intervencijos Centras
Krizių intervencijos centras ir dienos stacionaras. Šiame skyriuje pagalba teikiama asmenims, kurie dėl gyvenimiškų įvykių ir savo reakcijos į juos patiria sunkias emocines reakcijas. Gydytojų psichiatrų, psichoterapeutų, medicinos psichologų komanda padeda greičiau susitvarkyti su sunkiomis emocijomis, įprasminti jas, suprasti krizinės situacijos pamokas ir judėti toliau.
Svarbi Informacija
- Nemokama pagalba teikiama visą parą!
- Gydymas centre trunka iki 10-ties dienų.
- Kreiptis gali visi pilnamečiai Kauno miesto ir regiono gyventojai, patekę į krizinę situaciją.
Kitos Įstaigos
Be LSMU Kauno ligoninės, Lietuvoje yra ir kitų įstaigų, teikiančių psichologinę pagalbą:
- Psichikos sveikatos centrai: Teikia ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.
- Privatūs psichologai ir psichoterapeutai: Siūlo individualias konsultacijas ir terapiją.
- Savipagalbos grupės: Suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis, patiriančiais panašius sunkumus.
Svarbūs Aspektai Gydymo Procese
- Konfidencialumas: Visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento sutikimą.
- Priverstinė hospitalizacija: Atvežus pacientą į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, po gydytojo psichiatro apžiūros, pacientas gali būti stacionarizuojamas priverstinai jeigu nustatyta sunki psichikos liga ir jeigu yra reali grėsmė, kad asmuo savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei.
- Asmens tapatybės neatskleidimas: Gydytis Psichiatrijos klinikos stacionare, neatskleidžiant asmens tapatybės, gali pacientai, kuriems diagnozuojami šie priklausomybės nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų sutrikimai: ūmi intoksikacija, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas (užgėrimo nutraukimui) ir abstinencijos būklės. Gydymas stacionare, neatskleidžiant asmens tapatybės, yra mokamas.