Sąnariai - tai sudėtingos kūno struktūros, leidžiančios mums judėti įvairiais būdais. Būtent nuo jų priklauso kaulų paslankumas ir judesių amplitudė. Kai kurie sąnariai atsidaro ir užsidaro kaip vyriai, o kiti leidžia atlikti sudėtingesnius judesius, tokius kaip atitraukimas arba pritraukimas, vidinė arba išorinė rotacija. Daugelis žmonių negalvoja apie savo sąnarių sveikatą iki tol, kol nepajaučia skausmo. Viena iš jo priežasčių gali būti sąnarių artrozė, arba kitaip osteoartritas. Šiame straipsnyje aptarsime potrauminę artrozę, jos gydymo būdus ir galimybes.
Kas yra sąnarių artrozė?
Artrozė - tai degeneracinė sąnarių liga, susijusi su nuolatiniu sąnarių traumavimu ir senėjimo procesais. Sergant ja, nyksta sąnario paviršių dengianti kremzlė ir formuojasi kaulinės ataugos, trukdančios judėti ir sukeliančios skausmą, užsikirtimo pojūtį. Ligai progresuojant, visai sunyksta kremzlė ir kauliniai paviršiai trinasi vienas į kitą. Tai sukelia rytinį sąnarių sąstingį, nuolatinį sąnarių skausmą ir paslankumo sumažėjimą.
Kremzlė - spaudimui atsparus jungiamasis audinys, dengiantis kaulų sąnarinį paviršių. Tai tvirta ir elastinga medžiaga, padedanti sąnariui sklandžiai judėti. Paprastai ši liga pradeda vystytis sulaukus maždaug 45 metų (pirminė sąnario artrozė) dėl senėjimo proceso. Tačiau ji gali pasireikšti ir anksčiau, t. y. iki 40 metų amžiaus (antrinė sąnario artrozė).
Sąnarių artrozės priežastys
Sąnarių artrozė paprastai siejama su tokiomis priežastimis kaip antsvoris, aktyvus sportavimas (nuolatinės sąnarių mikrotraumos), didelis fizinis krūvis, nuolat atliekami monotoniški judesiai (dažniausiai susiję su darbo specifika). Osteoartrito riziką didina turėtos sąnarių traumos, taip pat kitos sąnarių ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas.
Sąnarių artrozės simptomai
Šios ligos požymiai ir simptomai skiriasi, priklausomai nuo to, kurį sąnarį ji pažeidžia. Kai pažeidžiamas klubo sąnarys, atsiranda skausmas kirkšnių arba sėdmenų srityje, kartais vidinėje kelio ar šlaunies dalyje. Esant kelio sąnario pažeidimams, jaučiamas „krepitacijos“ jausmas lankstant kelius. Artrozei pažeidus piršto sąnarį, jo krašte atsiradusios kaulinės ataugos sukelia piršto patinimą, jautrumą ir paraudimą.
Taip pat skaitykite: Kas yra egoizmas?
Sąnarių artrozės diagnostika
Artrozė diagnozuojama pagal jai būdingus simptomus (sąnarių skausmas, sustingimas, nepaslankumas), rentgeno nuotraukas ir retkarčiais - tiriant sąnarinį skystį.
Bendri gydymo principai
Nėra vaistų, išgydančių sąnarių artrozę. Pacientui gali būti skiriami vaistai, malšinantys sąnarių skausmus bei gerinantys sąnarių funkciją. Svarbu pastebėti, kad paskirti vaistai nebūtinai tiks konkrečiam pacientui. Kai kuriais atvejais prireikia išbandyti kelis medikamentus, kol atrandamas veiksmingiausias. Labai svarbu, kad pacientas saugotų sąnarius - nesėdėtų ir negulėtų padėtyje, kuri yra nepatogi. Taip pat, jei yra galimybė, reikėtų vengti monotoniškų judesių. Sergant osteoartritu, svarbu reguliariai (kelis kartus per dieną) mankštintis, atlikti specialius sąnarius ir raumenis stiprinančius pratimus. Tai teigiamai veikia kraujotaką ir padeda išvengti sąnarių sustingimo. Mankšta turėtų trukti apie pusvalandį. Siekiant geriausio rezultato, verta apsilankyti pas kineziterapeutą. Osteoartrito paveiktus sąnarius reikia apsaugoti nuo šalčio, vėjo. Sumažinti artrozės simptomus gali padėti masažai, vandens, šilumos ir šalčio procedūros. Jeigu pajutote sąnario artrozei būdingus simptomus, nedelskite. Kreipkitės į specialistus, kurie padės kuo greičiau išsiaiškinti tikrąsias to priežastis ir paskirs reikiamą gydymą.
Kas yra potrauminė artrozė?
Kitų sąnarių potrauminė artrozė yra degeneracinė sąnarių liga, kuri atsiranda po traumų, tokių kaip lūžiai, raiščių plyšimai ar sąnarių išnirimai. Ši liga pasižymi kremzlės pažeidimais, sąnario uždegimu ir skausmu, kuris gali progresuoti su laiku. Potrauminė artrozė yra svarbi, nes ji gali žymiai sumažinti gyvenimo kokybę, apriboti judėjimo galimybes ir sukelti lėtinius skausmus.
Priežastys
Pagrindinės kitų sąnarių potrauminės artrozės priežastys yra traumos, kurios sukelia mechaninius pažeidimus sąnariuose. Įvairūs sužalojimai, tokie kaip raiščių plyšimai, kaulų lūžiai ar tiesioginis smūgis į sąnarį, gali prisidėti prie šios ligos vystymosi. Be to, kiti faktoriai, tokie kaip genetinė polinkis, amžius, nutukimas ir fizinis aktyvumas, gali turėti įtakos ligos progresavimui.
Diagnostika
Kitų sąnarių potrauminės artrozės diagnostika apima klinikinius tyrimus, anamnezės surinkimą ir vaizdinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, siekdamas įvertinti skausmą, judesių amplitudę ir patinimą. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, MRT ar KT, padeda nustatyti kremzlės pažeidimus ir kitus struktūrinius pokyčius sąnaryje.
Taip pat skaitykite: Individo savybės
Gydymas
Kitų sąnarių potrauminės artrozės gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Priklausomai nuo ligos sunkumo, gali būti paskirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), skausmą malšinantys vaistai, fizioterapija ir reabilitacija. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip svorio metimas ir fizinės veiklos didinimas, taip pat gali padėti sumažinti simptomus. Naujoviškos terapijos, tokios kaip regeneratyvinė medicina (pvz., kamieninių ląstelių terapija ir PRP - plazmos turinčios daug trombocitų injekcijos), taip pat yra tiriamos kaip galimybės gydyti potrauminę artrozę.
Čiurnos sąnario artrozė
Čiurnos sąnario artrozė yra sąnario nusidėvėjimo liga, dėl kurios pažeidžiamas pėdą ir blauzdą jungiantis sąnarys. Tipiški simptomai iš pradžių yra skausmas žengiant pirmuosius žingsnius po ramybės laikotarpio, o vėliau skausmas didėja, kuomet ilgesnį laiką pėdai tenka pakelti žmogaus svorį. Norint priimti sprendimą dėl tinkamo gydymo gali prireikti išsamios specialisto apžiūros.
Priežastys
Čiurnos sąnario artrozę gali lemti įvairios priežastys, tačiau dažniausiai ji atsiranda dėl sąnarių traumų. Kitos priežastys yra netinkama sąnario apkrova dėl neteisingos pėdos padėties, nuolatinės perkrovos, taip pat fizinio krūvio trūkumas, uždegimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Šiai degeneracinei sąnarių ligai išsivystyti ir jos eigai gali turėti įtakos ir genetiniai veiksniai.
Pirminė ir antrinė čiurnos sąnario artrozė
Norint pradėti gydymą, nukreiptą į konkrečią priežastį, būtina tiksliai diagnozuoti čiurnos sąnario artrozę. Pirminė artrozė išsivysto tik dėl nusidėvėjimo, susijusio su amžiumi. Tikėtina, kad čia svarbų vaidmenį atlieka ir genetiniai veiksniai, kurie ypač lemia sąnario kremzlės sluoksnio kokybę. Simptomai paprastai išsivysto palaipsniui ir blogėja tik iš lėto, nors sąnarys dėl savo padėties iš esmės patiria didelį krūvį. Pirminė artrozė išsivysto beveik visiems. Antrinė artrozė atsiranda dėl sąnario traumos ar ligos, kuri taip pat gali tęstis kelerius metus. Čiurnos sąnarys dėl savo konstrukcijos ir didelės apkrovos palyginti dažnai nukenčia dėl išnirimų ar pėdos „sukimo“. Dėl to gali atsirasti raiščių pažeidimų ir kaulų lūžių.
Gydymas
Pacientams, kuriems pasireiškia pirmieji čiurnos sąnario artrozės simptomai, yra taikomas pradinis gydymas, kurio tikslas palengvinti simptomus. Pradinio gydymo metu pacientui rekomenduojama keisti kasdienės veiklos aktyvumą, suteikti daugiau poilsio kojoms. Skausmo mažinimui taip pat yra skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Apkrovų mažinimui rekomenduojama naudoti VIDPADŽIUS, kurie paremia pėdos skliautą, atkuria taisyklingą pėdos padėtį ir gerina biomechaniką. Taip pat apkrovoms mažinti taikomos lazdelės, KOMPRESINIAI ČIURNOS SĄNARIO ĮTVARAI, PAMINKŠTINANČIOS PAKULNĖS ar batai, turintys išgaubtą padą. Atsiradus čiurnos sąnario nestabilumui ir bendram pėdos silpnumui tikslinga atlikti kineziterapinius raumenų tempimo ir stiprinimo pratimus, kurie ne tik stiprina, bet ir pagerina kraujotaką bei limfos nutekėjimą. Pastaruoju metu čiurnos sąnario endoprotezavimui taikomi protezai sudaryti iš trijų komponentų: metalinio blauzdikaulinio ir šokikaulinio komponenetų bei didelio tankio polietileninio intarpo. Tais atvejais, kai likusių kaulų struktūrų nepakanka tvirtam čiurnos sąnario protezo komponentų įtvirtinimui, kaip alternatyva gali būti taikoma artrodezė - konservatyvesnė procedūra, kurios metu sąnarys uždaromas t.y.
Taip pat skaitykite: Apsauga nuo smurto šeimoje Lietuvoje
Kelio sąnario artrozė
Traumas dažniausiai patiria jaunesni ir vidutinio amžiaus, fiziškai aktyvūs žmonės. Kita ligų grupė - degeneracinės sąnario ligos, kurioms būdingas kremzlės ir kitų sąnario struktūrų laipsniškas suirimas, nykimas. Pastarosios aktualesnės vyresnio amžiaus žmonėms, o atsižvelgiant į tai, kad šalies populiacija sensta, nieko keista, kad šių ligų atvejų daugėja.
Priežastys
Yra kelios pagrindinės kelio sąnarių ligų priežastys. Pirmiausia, tai - buvusios traumos, kurios gali lemti ankstesnį sąnario artrozės arba osteoartrito išsivystymą. Tai gali būti ir genetika, paveldimumas susijęs su kremzlinio audinio silpnumu arba greitesniu nusidėvėjimu. Yra ir kitų ligų, kurios paliečia kelio sąnarį, t. y. įvairūs uždegiminiai artritai, reumatas, reumatoidiniai artritai, kitos uždegiminės ligos, pavyzdžiui, podagra, kai kurios odos ligos, pasireiškiančios sąnariuose. Ankstesnį artrozės išsivystymą kartais lemia ir deformacijos, kurios yra galūnėse, persirgtos ligos vaikystėje.
Jei traumos nėra gydomos arba yra gydomos nesėkmingai, dažnai išsivysto potrauminė kelio sąnario artrozė.
Gydymo metodai
Anot specialisto, esant kelių sąnarių problemoms ir gydymo metodų įvairovei, chirurgo darbas -menas padėti pacientui surasti tinkamiausią gydymo būdą. Tam naudojamas klinikinis ištyrimas, įvairūs instrumentiniai tyrimai. Kelio sąnario traumų gydymas, kaip jau minėta, dažniausiai aktualus jauniems bei vidutinio amžiaus žmonėms. „Pirminis gydymas dažniausiai yra chirurginis, kuris dažniausiai būna sėkmingas ir leidžia pacientui jaustis fiziškai aktyviam, grįžti į pradinį aktyvumo lygį, buvusį prieš traumą. Kitaip yra su degeneracinio tipo ligomis. Chirurgija to išgydyti negali. Negalime padaryti taip, kad daug metų tarnavę kelio sąnario audiniai taptų gyvybingi ir galintys atlikti savo funkcijas“, - sako A. Šaikus.
Tad esant ankstyvoms kelio sąnario osteoartrito stadijoms, dažniausiai specialistai renkasi konservatyvų gydymą: fizinio krūvio apribojimą, svorio korekciją, išorinius įtvarus, įvairias gydomąsias procedūras, reabilitaciją ir t.t.
Kita chirurginio gydymo rūšis - sąnario keitimo operacija. Anot „Kardiolitos“ klinikų specialisto, šios operacijos pakankamai efektyvios ir populiarios. „Kelio sąnario osteoartrito atveju vyresniems žmonėms tai yra vienas iš pagrindinių pasirinkimų. Deja, nors tai pasitaiko ir ne itin dažnai, chirurgija yra susijusi su tam tikromis rizikomis: infekcijomis, ribotais sąnario judesiais, venų uždegimu ir pan. Yra pastebėta, kad maždaug ketvirtadalis jaunesnių, fiziškai aktyvių žmonių, nesijaučia visiškai patenkinti po sąnario keitimo operacijų“, - teigia A. Šaikus.
Jaunesniems bei fiziškai aktyviems, sportuojantiems, pacientams sąnario keitimo operacijos nėra geriausias pasirinkimas. „Iš esmės mes šaliname pasekmes, tačiau nieko nedarome, kad paskatintume kelio sąnario audinį atsinaujinti. Todėl dar vienas gydymo metodas kelio sąnario kremzlės lokaliems defektams gydyti - autologinė chondrocitų implantacija. Jos metu paimamas gabaliukas paciento kremzlės, jis siunčiamas į laboratoriją, kremzlės ląstelės (chondrocitai) yra atskiriamos, daug kartų padauginamos. Tada chirurgas tam tikru būdu implantuoja į defekto vietą, tikintis, kad toje vietoje atsiras tas audinys, kuris dar ilgai tarnaus. Šis būdas priskiriamas regeneracinei medicinai. Tiesa, ši operacija vis dažniau tampa artoskopine, nedarant didelio pjūvio, tačiau vis tiek pasižymi ilgu reabilitaciniu laikotarpiu - sportuoti pacientai negali nuo 6 iki 12 mėn.“, - akcentuoja gydytojas ortopedas traumatologas.
"Lipogems" metodas
Kadangi naudojami gydymo būdai nėra tinkantys visiems, vystosi ir tam tikros kitos gydymo kryptys, sritys. Viena iš jų - ląstelių biologijos kryptis. „Žmogus sukurtas taip, kad dauguma iš audinių, tokių kaip raumuo, oda, kaulas, kremzlė - sugeba atsistatyti ir regeneruotis esant traumai. Tad šią savybę galima panaudoti ir gydant kelio sąnarius. Pacientams šiuo metu jau siūlome kelio sąnario ligų gydymą, naudojant paties paciento riebalinį audinį.
Šiuo metu gydymo metodas regeneracinėmis ląstelėmis - „Lipogems“ - labiausiai taikytinas kelio sąnario osteoartrito arba artrozės atveju, kai liga yra vidutiniškai ar stipriau pažengusi. Taip pat pacientams, kurie nenori chirurginės intervencijos, nes yra daug rizikos faktorių. Chirurgija gali būti rizikinga dėl gretutinių ligų, diabeto, didelio antsvorio ir panašiai“, - pasakoja A. Šaikus.
Svarbu pažymėti, kad „Lipogems“ - ne operacija, o procedūra. Pacientas iš ryto atvyksta į kliniką ir iš jo reikia paimti tam tikrą kiekį riebalinio audinio. Tai šiek tiek panašu į estetinės chirurgijos procedūras, kuomet daromas riebalų nusiurbimas, dažniausiai pilvo srityje, tiesiog kiekis yra mažesnis. Tai atliekama steriliomis sąlygomis operacinėje, pritaikius vietinę nejautrą. „Jei pacientas pageidauja, dėl jo komforto galime primigdyti. Atsižvelgiant, į kiek sąnarių norime suleisti paruošto preparato, skiriasi ir paimamo riebalinio audinio kiekis. Paėmus riebalinį audinį, pagrindinis uždavinys yra atskirti ir pašalinti didžiąją dalį riebalinių ląstelių ir tų ląstelių, kurios sukelia uždegimą. Tam, kad padidintume klinikinį efektą, norime suleisti tik tą frakciją, kurioje yra pericitų arba regeneraciją skatinančių ląstelių. Tad naudojame tam tikrą filtrų sistemą. Viskas daroma mechaniniu būdu, nenaudojant ląstelių cheminio apdorojimo arba šaldymo, centrifūgavimo. Frakcijos atskyrimas užtrunka iki 15 minučių. Paruošus frakciją imame švirkštu iš filtro ir injekuojame į tą sąnarį, kurį norime gydyti“, - apie procedūros eigą pasakoja specialistas.
Vienas, ko gera, geriausių šio kelio sąnarių gydymo metodų pranašumų yra tas, kad pacientas namo išeina dažniausiai iš karto po procedūros. Laikinas nemalonus pojūtis gali būti nebent pilvo srityje.
Tiesa, pagal klinikinius tyrimus pastebima, kad geriausias gydymo metodo regeneracinėmis ląstelėmis - „Lipogems“ - efektas yra gaunamas kelio sąnario potrauminio arba pirminio osteoartrito atvejais. „Pacientams svarbu žinoti, kad šio gydymo būdo pritaikymas yra platus, dėl to, kad komplikacijų ar šalutinio veikimo beveik nebūna. Patyrusiam ortopedui traumatologui tai atlikti nėra sunku.
Peties sąnario artrozė
Tai degeneracinė peties sąnario liga, pažeidžianti sąnarinę kremzlę ir po ja esantį subchondrinį kaulą. Ligai progresuojant, atsiranda osteofitai, subchondrinio kaulo cistos, sąnarinės duobės erozijos, žastikaulio galvos deformacija.
Kadangi peties sąnarį pagrindinai stabilizuoja rotatoriai, labai svarbu, ar degeneraciniai kremzlės ir subchodrinio kaulo pakitimai nėra susiję su sausgyslių plyšimu. Pirminės artrozės atveju, rotatorių sausgyslės išlieka neplyšusios ir ilgą laiką funkcionuoja. Nors pažengusios ligos stadijose rotatoriai ir sausgyslės gali būti išplonėję ir surandėję, tačiau jos ilgai palaiko sąnario stabilumą. Sąnarys išlieka centruotas į sąnarinę duobę, todėl atsiranda jos erozijos centrinėje arba užpakalinėje dalyse. Jeigu peties sąnario artrozė išsivysto dėl peties rotatorių plyšimo, sutrinka peties sąnario stabilumas, žastikaulio galva panyra į viršų ir liečiasi su apatine petinės ataugos dalimi. Vienu ir kitu atveju pacientams skauda, pablogėja peties sąnario funkcija.
Klasifikacija
Peties sąnario artrozė klasifikuojama pagal ligos kilmę. Pirminės (idiopatinės) artrozės kilmė nėra gerai žinoma, tuo tarpu antrinės artrozės priežasčių yra daug (potrauminė, artrozė išsivysčiusi dėl žastikaulio galvos avaskulinės nekrozės, dėl rotatorių sausgyslių plyšimo).
Simptomai
Peties sąnario artroze (OA) sergančių pacientų nusiskundimai dažnai skiriasi. Vieni kreipiasi į gydytojus dėl skausmo, o kiti dėl judesių amplitudės sumažėjimo (negali pakelti rankos, negali apsitarnauti buityje). Dažniausiai kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, tačiau OA gali būti ir jaunesnio amžiaus pacientams dėl peties traumų ir arba nuolatinio traumavimo darbo metu arba sportuojant. Pacientams dažnai skauda naktį, jie negali miegoti ant pažeisto peties. Kai kurie pacientai skundžiasi rytiniu sustingimu, kuris greitai praeina po lengvos mankštos arba karšto dušo. Peties sąnario traškesys taip pat būdingas OA.
Apžiūrint pacientą įvertinama peties ir gretimų raumenų būklė (hipotrofija, hipertrofija), galimi uždegimo požymiai (patinimas, paraudimas). Peties sąnario aktyvių ir pasyvių judesių amplitudę išmatuojame goniometru arba tiesiog palyginame su priešingos rankos judesiais. Čiuopiant įvertinami skausmingi taškai, krepitacija, kaulų deformacijos ir osteofitai. Tyrimo metu išsiaiškinama kurie judesiai yra skausmingi. Jeigu judesių amplitudė nėra labai sumažėjusi, galima atlikti klinikinius ankštumo testus (Neer, Hawkins), kurie atliekami norint išsiaiškinti, ar skausmas yra susijęs su subakromialinio tarpo patologija, t. y. popetinio tarpo ankštumu ir/arba rotatorių sausgyslių plyšimu ir bursitu. Atliekant testus išprovokuojamas lokalus skausmas peties priekinėje dalyje. Peties raumenų funkcija ištiriama įvertinus jų jėgą. Rankiniu būdu gydytojas subjektyviai įvertina paciento peties raumenų jėgą palygindamas ją su priešingos rankos jėga. Tikslesnis jėgos matavimas atliekamas naudojant skaitmeninį arba mechaninį dinamometrus. Išorinės rotacijos jėga atspindi podyglinio ir mažojo apvaliojo raumenų, vidinės rotacijos - pomentinio raumens, o lenkimo jėga - antdyglinio raumens būklę. Raumenų jėgos sumažėjimas būdingas peties sąnario degeneracinėms ligoms. Gydytojas ištiria ir išsiaiškina ar raumenų jėga sumažėjusi dėl skausmo ar dėl jų funkcijos sutrikimo. Jeigu pacientui nustatomas žymus raumenų silpnumas ir pacientas negali pakelti rankos (pseudoparalyžius), būtina atskirai įvertinti deltinio raumens būklę.
KT ar MRT atliekama tuomet, jeigu pacientas ruošiamas operaciniam gydymui (endoprotezavimui) ir prieš operaciją reikia nustatyti sąnarinės duobės erozijos vietą, žastikaulio galvos panirimą, osteofitų dydį, rotatorių ir jų sausgyslių būklę.
Gydymas
Gydymas parenkamas individualiai priklausomai nuo paciento skundų ir rankos funkcijos. Konservatyvų gydymą pradedame išaiškindami pacientui apie OA ir jos eigą. Skiriamas nemedikamentinis (fizinio krūvio mažinimas, judesių amplitudės palaikymas, fizioterapija) ir, jeigu reikia, medikamentinis gydymas (vaistai nuo uždegimo). Intrasąnarinės gliukokortikoidų injekcijos naudojamos retai. Šis vaistas tinka sergant antrine OA dėl sisteminių uždegiminių jungiamojo audinio ligų (reumatoidinis artritas) ir jeigu nustatomas žymus sinoviitas.
Pagrindinė indikacija operaciniam gydymui yra skausmas. Gali būti skiriamos paliatyvinės operacijos (artroskopinis peties sąnario debridementas, peties sąnario artroskopinė artrolizė ir sinovektomija), tačiau jų veiksmingumas yra trumpas. Radikalių operacijų metu (endoprotezavimas), degeneravę ir deformuoti sąnariniai paviršiai pakeičiami dirbtiniais (polietilenas ir metalas). Peties sąnario endoprotezų įvairovė yra didelė, tačiau svarbiausi skirtumai yra tarp anatominio ir reversinio endoprotezų rūšių. Reversinės artroplastikos pagrindinė indikacija yra peties sąnario artrozė kartu su rotatorių sausgyslių plyšimu.
Po operacijos kitą dieną pradedama ankstyva reabilitacija: alkūnės, riešo plaštakos sąnarių mankšta. Galima pradėti operuoto peties pasyvių judesių mankšta. Ankstyvos reabilitacijos pratimai tęsiami apie 6 sav. Nedidele amplitude galima aktyviai kelti ranką į priekį. Negalima remtis operuota ranka ir miegoti ant operuoto peties apie 6 sav. Per šį laikotarpį raumenys ir kaulas prisitaiko prie sąnario endoprotezo ir dalinai pakitusios biomechanikos. Po 6 savaičių pradedami tempimo pratimai ir aktyvių judesių mankšta. Po 6-10 sav. pradedami peties raumenis stiprinantys pratimai. Pacientas gali pradėti dirbti lengvą fizinį darbą praėjus 2-3 mėn. po operacijos. Vengti sunkaus fizinio darbo ir sporto.
Operacijos sėkmė priklauso nuo paciento motyvacijos pasveikti, peties sąnario priešoperacinės būklės, paciento fizinio aktyvumo lygio, amžiaus, gretutinių ligų, peties sąnario reabilitacijos ir chirurgo patirties. Atlikus peties sąnario endoprotezavimo operaciją išnyksta skausmas, pagerėja peties sąnario funkcija, todėl nebereikia vartoti vaistų nuo skausmo, pagerėja paciento gyvenimo kokybė. Didžioji dauguma pacientų visiškai pasveiksta, todėl vėl galima ramiai miegoti ir dirbti lengvus kasdienius darbus.
Pacientai, kurių fizinis aktyvumas mažas ir kuriems skausmas yra minimalus, dažniausiai pasirenka neoperacinį gydymo būdą. Kaip ir visų degeneracinių sąnario ligų atveju, peties sąnario artrozę išgydyti be radikalios operacijos galimybių nėra. Laikui bėgant sąnario degeneracija didėja, peties sąnario funkcija mažėja. Atsiranda skausmas, dėl to pacientai nuolatos vartoja vaistus nuo skausmo, pablogėja jų gyvenimo kokybė.
Riešo sąnario artrozė
Kai sutrinka kelio ar klubo sąnario funkcija, atsiranda skausmas, todėl žmonės nedelsdami kreipiasi į gydytojus. Bet jei patinsta riešas, stingsta rankų pirštai, kažkodėl bandoma gydytis liaudiškomis priemonėmis. Žinoma, sustreikavus kojų sąnariams, labai akivaizdžiai pajuntama negalia. Kita vertus, kilus problemų dėl riešo, dauguma tampa visai nedarbingi arba mažiau darbingi, nes net ir labai intelektualus darbas atliekamas rankomis - spaudant kompiuterio klavišus. Riešus gali skaudėti dėl traumų ir jų sąlygotų potrauminių pasekmių, plaštakos ligų, netgi nuolat atliekamų pasikartojančių judesių.
Rizikos grupės
Rizikos grupėms priskiriami jauni aktyvūs žmonės, sportininkai, ypač gimnastai, lengvosios atletikos atstovai, taip pat muzikantai, kurių riešams tenka didelis krūvis. Kita didelė rizikos grupė - vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems dėl amžiaus atsiranda degeneracinių pakitimų, susidėvi sąnariai. Nauja, dar tik besiformuojanti pacientų grupė - nuo išmaniųjų telefonų ir planšečių neatsiplėšiantys jaunuoliai. Atsiradęs riešo skausmas signalizuoja, kad kažkas negerai, todėl neužtenka vien jį numalšinti.
#
tags: #kitu #sanariu #potraumine #artroze