Šiandien, kai formuojame laisvos rinkos ekonomiką, tarpusavio santykių valdymo procese kultūros taisyklių formavimas yra ypač būtinas. Didelę reikšmę turi ne fondai, paskyros ir įsakymai, o žmonių tarpusavio santykių, profesinės ir valdymo etikos normos. Šiame kontekste svarbu suprasti, kas yra egoistiškas elgesys ir kaip jis pasireiškia.
Etikos kodekso svarba
Ar kada nors susimąstėte, kam reikalingas etikos kodeksas? Atskirose šalyse akcentuojami skirtingi etikos kodekso elementai, tačiau kiekviena kodekso funkcija ir elementai turi būti diegiami sistemiškai. Etikos kodekso efektyvumas priklauso nuo to, ar jis bus įgyvendintas, suprastas ir pastoviai taikomas. Etikos kodeksas skatina gerą elgesį, užkerta kelią korupcijai ir blogam elgesiui.
Dauguma mūsų įsitikinę, kad jie puikiai elgiasi, yra mandagūs žmonės. Galų gale, jie visi buvo auklėti, taigi gali suprasti, kaip reikia gerai ir tinkamai elgtis draugijoje, pavyzdžiui, prie stalo. Dauguma vidurio Europos gyventojų sugeba daugmaž vikriai manipuliuoti peiliu ir šakute. Jie nesiremia alkūnėmis į stalą ir valgydami sriubą nesiurbia. Jie žino, kad draugijoje nemandagu gerti litrais šampaną, o atsiraugėti po gerų vaišių mūsų platumose nuo Liuterio laikų jau irgi nebeleidžiama.
Geros manieros - kelias į sėkmę
Bet ar užtenka šių pagrindinių žinių norintiems kopti karjeros laiptais? Ar netrūksta elgesio sistemos, jei norite tvirtai žengti visuomeniniu - profesiniu parketu? Be gerų manierų šiandien kopti profesijos laiptais beveik neįmanoma. Kalbame ne tik apie žinojimą, kada ir kaip reikia elgtis pagal taisykles, bet ir apie tai, kad tas taisykles privalu įgyvendinti kaip savaime suprantamą dalyką. Manierų galima išmokti ir paversti jas savo asmenybės dalimi.
Šiandieną, kai į gerą darbą kartais pretenduoja 250 norinčiųjų, turinčių pakankamą kvalifikaciją, kiti kriterijai lemia, kas gaus vietą, o kas - ne. Varžybas dažnai lemia simpatijos veiksnys. Svarbiausia, kad žiežirba - kaip ir pirmojo pasimatymo metu - peršoka, koks paliekamas įspūdis ir tuo pačiu padedamas profesinės sėkmės kertinis akmuo. Ko šiandien nori personalo skyrių vadovai - tai nusimanančių ir žavingų pretendentų (pretendenčių), pasitikinčių savimi ir malonios išvaizdos. Tačiau svarbiausias dalykas - kad žmonės būtų harmoningi, gerai jaustųsi fiziškai ir tai galėtų visiems parodyti.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie agresyvaus elgesio tendencijas
Charakterio bruožai ir profesija
Tam tikri asmens charakterio bruožai yra nuo mažumės "užprogramuoti". Kiekvienas žmogus turi gerų ir blogų savybių, kurios gyvenime ir kaupiant patirtį stiprėja arba silpnėja. Be to, charakterio bruožai - vertinimo dalykas ir, priklausomai nuo profesinės veiklos srities, gali būti interpretuojami kaip teigiami arba neigiami. Smalsumas tarp žurnalistų yra labai vertinama savybė, tuo tarpu bankininkas, trokštantis viską žinoti, tik be reikalo išsiskirs. Plepūs tipai turi paklausą visose pardavimo ir konsultacijų sferose, tačiau ten, kur reikia pasitikėjimo ir mokėjimo laikyti paslaptį, pvz., pas gydytoją, plepūs netinka. Kūrybingi žmonės, drįstantys turėti neįprastų idėjų, ieškomi reklamos srityje, tačiau visiškai netinkami žinyboje, turinčioje griežtas taisykles.
Bendravimo svarba
Bet: joks žmogus, juo labiau dirbantis, nėra atskira sala. Kiekvienas savo darbo vietoje susitinka su kitais žmonėmis - viršininkais, kolegomis ir klientais. Tačiau bendras darbas ir dalijimasis gyvenimu gali funkcionuoti tik tuomet, kai atsižvelgiama į tam tikras bendro gyvenimo žaidimo taisykles. Tinkamas tonas, susijęs su tam tikromis elgesio normomis, sukuria atmosferą, kai įmanoma maloniai bendrauti. Tas, kuris dėl savo charakterio ypatybių sunkiai prisitaiko prie tam tikrų taisyklių, apsunkina kitiems gyvenimą ir kartais jį daro išvis neįmanomą. Mandagumas, kai laikomasi tam tikrų elgesio taisyklių, beveik automatiškai tarp kolegų sukuria malonią distanciją, leidžiančią kasdieniniame bendravime apsieti "be emocijų". Šitaip protingai duodamas kelias daugeliui žmogiškų bendravimo problemų.
Korektiškas elgesys tik tuomet veikia kitus, kai ir jūs pats įsitikinęs savo elgesio korektiškumu. Manieros turi derėti prie asmenybės, o ne būti plaktos grietinėlės šaukštas, užkrėstas ant torto. Tikras menas geras manieras padaryti savo asmenybės dalimi. Jeigu jums pasiseks, labai greitai išsiugdysite pojūtį tinkamiems žodžiams tinkamu laiku. Asmenybė iš mažų dalelyčių susideda į individualų ir nepakartojamą derinį. Žavesį ir charakterio savybes atsinešame užgimdami. Prie jų prisideda gyvenimiška patirtis, kurią kaupiame gyvenimo bėgyje. Iš šių trijų komponentų ir susideda mūsų asmenybė. Gyvenimiška patirtis - kažkas, ką mes įgyjame kas dieną, nepriklausomai nuo to, ar mums aštuoneri, ar aštuoniasdešimt metų.
Bendravimas su viršininku
Nesvarbu, ką jūs galvojate apie savo viršininką, bet jau vien tik jo(s) pozicija reikalauja tam tikros pagarbos ar dėmesio. Daugelyje įmonių dar vis įsitvirtinęs hierarchinis mąstymas, kurį pirmiausiai sunkiai supranta jauni žmonės. Tiek viršininkui, tiek viršininkei malonu, kai į juos kreipiasi pavarde (vardu). - sąvoka "ponia", vartojama su pavarde, yra korektiška. - dabar madingos dvigubos pavardės, net jeigu jos ir neištariamos. - "viršininke" arba "direktoriau" nėra kreipinys. Kad reikia sveikintis su viršininku, yra savaime suprantamas dalykas. - Pirmas sveikinasi tas, kuris pirmas amato kitą asmenį. - kai kurie viršininkai į pasveikinimą atsako trumpu linktelėjimu. Nors tai ir nemandagu, tačiau čia nieko nepadarysi. Yra viršininkų, kurie su savo darbuotojais nuolatos sveikinasi spausdami ranką. - paprastai pirmasis ištiesia ranką viršininkas - tai jo privilegija. - kas nemėgsta kasdien pakratyti viršininko ranką, tas gali atvirai apie tai pasakyti.
Atvirai sakant, kiekvienam neramu, kai viršininkas išsikviečia pokalbiui. Retai kada tokie pokalbiai būna malonūs, todėl eidami į viršininko kabinetą, dauguma darbuotojų iškart nusiteikia didelei pagarbai arba gynybai. - geras tonas reikalauja, kad jums būtų pasiūlyta kėdė. Jeigu ne, galite jos pareikalauti ("Ar aš galiu atsisėsti?"). - kalbant su viršininkais, svarbu atidžiai klausytis. Kas kaip žuvis neišleidžia nė garso, rodo per mažai dėmesio. Net jeigu į kolegas kreipiatės tu, viršininkui geriau sakyti jūs ir pridėti pavardę. Tose firmose ir skyriuose, kur dirba jaunesni žmonės, dažnai komandos dvasia pagauna ir viršininką, todėl ir į jį kreipiamasi paprasčiau. Tai turi privalumų, bet ir tam tikrų trūkumų. - jūs ar tu viršininkui? Dažnai po įmonės švenčių atsiranda problemų. Tačiau per greitai pasiūlytą tu galima kitą rytą abipusiai anuliuoti. Darbuotojai ir viršininkas tam turi vienodas teises. - plačiai paplitusi tvarka, kad viršininkai savo (jaunesniuosius) bendradarbius vadina jūs, pridėdami vardą.
Taip pat skaitykite: Nerimo įveikimas: patarimai
Padaręs klaidą, turi atsiprašyti. - ko jau per daug: jokiu būdu neatsiprašinėkite kiekvieną kartą, kai norite ką nors pasakyti. Jeigu firmoje nėra griežtos hierarchinės struktūros, o labiau vertinama familiari atmosfera arba lygūs santykiai, jie gali būti ir malonūs, ir nemalonūs darbuotojams. Kuo mažiau lieka distancijos ir kuo daugiau reikalaujama artumo, tuo greičiau galima peržengti ribas. - „O kaip sekasi šeimai?“ Tokius klausimus dar galima laikyti mandagiais. Geriausiai į tai atsakyti abejingai („Gerai, ačiū, kad paklausėte“). - net jei viršininkas ir pasipasakoja savo bėdas, patartina būti atsargiam.
Trumpo pokalbio meną įvaldęs ne kiekvienas, o juk taip paprasta jo išmokti. Didysis pasiplepėjimo menas - šnekėti apie nereikšmingus dalykus, tačiau taip, kad žodžiai neskambėtų banaliai; šnekėti apie viską pasaulyje, tačiau neapsijuokit ko nors nežinant. - temos: kiek įmanoma neutralesnės. - „Kaip sekasi?“ Šis nekaltas klausimas dažniausiai sakomas po pasisveikinimo; paprastai atsakoma: „Gerai, o kaip jums?“. Tonas, būdingas firmai arba skyriui, yra „viršininko reikalas“. Jis ar ji duoda toną, o darbuotojai, bent jau iš dalies, stengiasi jį mėgdžioti. Šia prasme sunku plaukti prieš srovę, kadangi tuo pačiu iškart tampate autsaideriu. O viršininko irgi nepripratinsi prie kito tono. Bet tai toli gražu nereiškia, kad reikia visiškai vienodai šnekėti. Nors šiek tiek praverstų prisitaikyti. - Kas tiesiogiai dirba su viršininku, tai atsisveikindamas būtinai turi pasiteirauti: „Jeigu nieko daugiau nepageidaujate, aš einu namo.“. Nors tai susiję su rizika, kad viršininkas dar atras darbo, bet pasielgti priešingai - t.y.
Pačiam susipažinti su viršininku darbe pasitaiko retai. Dažniausiai trečioji pusė (vyresnieji kolegos, personalo vadovas ir kt.) perima šią užduotį, t.y. žmogus pristatomas. Teisingai suformuluotas pristatymas būtų: „Pone Jonaiti, ar aš galėčiau jus supažindinti su ponu Petraičiu?“ Todėl naujasis kolega pirmiausia sužino viršininko pavardę. Bendraujant su viršininku svarbiausia - nuolat draugiškas tonas. - Niekada nepamirškite „prašau“ bei „ačiū“. Jie signalizuoja kitam asmeniui, kad jis yra gerbiamas, kad jo darbas vertinamas. - Pagyrimas. - Draugiški niuansai į pilką darbo pasaulį įneša žmogiškumo.
Vadovavimo stiliai
Daugelis viršininkų supranta, kad autokratinis vadovavimo stilius, besiremiantis gąsdinimais ir bausmėmis nėra efektyvus. Vadovavimo stilių yra daug ir įvairių. - jei jis per daug dėmesio skirs šiltos darbo atmosferos, gerų darbuotojų tarpusavio santykių kūrimui, gali nukentėti pats darbo motyvas, t.y. Vadovas turėtų vertinti ir skatinti įvairias naujas idėjas, sveiką kūrybinį bendradarbiavimą. Ieškoti idėjų, nuomonių ir požiūrių, kurie skiriasi nuo savųjų. Būti tvirtų pažiūrų žmogus, bet visada galintis pakeisti savo nuomonę, jeigu pamato, kad svetimos idėjos geresnės. Kai kyla konfliktas, pirmiausia ieškoti jo priežasčių, o paskui reguliuoti situaciją, sukėlusią konfliktą. Kai susinervina, valdytis, net jei susierzinimas akivaizdžiai matomas. Mėgti humorą, kuris išplaukia iš susiklosčiusios situacijos ir apeliuoti į jos perspektyvą. Net ir labai spaudžiamas neprarasti humoro jausmo. Dirbti energingai ir kiti vadovausis tokiu pavyzdžiu. Nuolatinis dėmesys žmonių poreikiams ir geri tarpusavio santykiai garantuoja emocinį komfortą bei draugišką atmosferą darbo grupėje, organizuojant darbą ir palaikant reikiamą darbo tempą. Aukštas gamybos efektyvumas pasiekiamas tada, kai randama pusiausvyra tarp būtinybės atlikti reikiamą darbą ir tinkamo žmonių moralinio palaikymo. Vadovas turėtų būti įsitikinęs, kad turi egzistuoti ryšys tarp organizacijos poreikių, užduočių, keliamų reikalavimų ir tarp kvalifikuotų, patyrusių, gaunančių gerą atlyginimą darbuotojų reikmių. Toks vadovas aktyviai rūpinasi visos organizacijos sėkme ir siekia, kad į šį procesą būtų įtraukti žmonės, su kuriais ir per kuriuos jis dirba.
40-80% viršininko darbo sudaro bendravimas. Svarbiausias bendravimo instrumentas įmonėje - pokalbis, kur svarbūs ne tik žodžiai, bet ir tonas. Taigi dirbant vadovaujantį darbą - duodant nurodymus, įtikinėjant darbuotojus, giriant ar kritikuojant - svarbu ir kalba, ir tonas. - suprantami - darbuotojai dažnai nedrįsta prisipažinti, kad nesuprato nurodymo. - kontroliuojami - jei viršininkas visuomet žino, kaip vyksta darbai, jis pastebi ir nedidelius laimėjimus, kurie suteikia pagrindo pagirti darbuotoją. Taigi vadovo manieros, kad ir kokios jos būtų - geros ar blogos, - turi nemažą padarinių. Jos yra motyvacijos priemonė ir, be to, stipriai veikia įmonės atmosferą. Be abejo, geros manieros nepavers viršininko geru, o neteisingi sprendimai, mandagiai suformuluoti, taip pat automatiškai nepavirs teisingais. Tačiau tam tikras viršininkų standartas gali padėti neeikvoti daug laiko menkiems nesusipratimams. Tačiau ką viršininkai tikrai turi išmokti, tai korektiškai girti arba kritikuoti darbuotojus. Vadovas nuolat turėtų kontroliuoti savo elgesį su pavaldiniais, nes kiekvienas darbuotojas yra ne tik jam priskirtų tarnybinių funkcijų vykdytojas, bet ir asmenybė, turinti savo interesus, tikslus, nuomonę apie atliekamą darbą, vertybes ir kokybę. Vadovo išsiauklėjimas, charakterio bruožai, elgesys yra itin pastebimi. Kaip elgiasi vadovas, taip anksčiau ar vėliau pradeda elgtis įmonės darbuotojai. Ypač savo elgesį turėtų kontroliuoti aukščiausio rango vadovas - įmonės pirmasis asmuo. Jis visada buvo ir bus visos organizacijos veidrodis. Apie įmonę sprendžiama pagal tai, kaip vadovas rengiasi, kokios jo elgesio manieros, pagal vadovo dalykinį etiketą.
Taip pat skaitykite: Kas yra priklausomybę skatinantis elgesys?