Įvadas
Žmogaus psichika yra sudėtingas ir nuolat kintantis mechanizmas. Mūsų suvokimas, emocijos, mąstymas ir elgesys yra glaudžiai susiję, tačiau ne visada suprantame šiuos ryšius teisingai. Šiame straipsnyje panagrinėsime dažnus klaidingus suvokimus psichologijoje, pradedant emocijų ir elgesio santykiu, baigiant iliuzijomis ir kognityviniais nuokrypiais, kurie iškreipia mūsų realybės suvokimą. Sieksime atskleisti, kaip veikia mūsų smegenys, ir kodėl kartais jos mus „apgauna“.
Ar emocijos sukelia elgesį?
Daugelis žmonių mano, kad emocijos tiesiogiai lemia mūsų elgesį. Pavyzdžiui, įprasta manyti, kad jaučiant baimę, mes bėgame. Asmeninė patirtis dažnai patvirtina šį įsitikinimą: „Jei mane apima X emocija, geriau nedaryti kažko, nes galiu kvailai pasielgti.“ Tačiau amerikiečių neuromokslininkas Joseph E. LeDoux teigia, kad emocijos nelemia elgesio.
Emocijų ir elgesio supratimo problema kyla iš to, kad šiuos reiškinius dažnai regime kartu. Tai sukuria akivaizdaus ryšio įspūdį, tačiau nebūtinai įrodo priežastingumą. Pavyzdžiui, matuojant ledų pardavimus ir vagysčių skaičių, galima rasti ryšį, tačiau tai nereiškia, kad kylantys ledų pardavimai lemia didesnį vagysčių skaičių.
Tyrimai su pacientais, turinčiais pažeidimų vizualinėje žievėje (V1), atskleidžia įdomių įžvalgų. Jei tokiems žmonėms pateikiamas baimę sukeliantis dirgiklis ir nukreipiamas į tą zoną, kuri sąmoningam suvokimui yra akla, nestebimas baimės elgesys. Vis dėlto, nesąmoningas grėsmingo dirgiklio užfiksavimas smegenyse įvyksta, o migdolinis kūnas (smegenų dalis, susijusi su grėsmės atpažinimu) atpažįsta, kad dirgiklis kelia grėsmę. Fiziologiškai kūnas patiria pasirengimą, kurį mokslininkai laiko prisitaikymo elgesiu, būdingu kūnui, kai žmogus tuo pačiu metu jaučia ir baimę. Žmogaus širdies ritmas padažnėja, atsiranda odos galvaninės reakcijos, būdingos baimei ir pan. Kadangi tiek organizmo parengtis reakcijai į grėsmingą dirgiklį, tiek baimės jausmas eina greta, gali kilti klaidingas suvokimas, kad vienas yra kito priežastis.
Panašūs rezultatai gaunami atliekant tyrimus su neutraliais dirgikliais, susietais su nemaloniais pojūčiais. Smegenys užfiksuoja pavojų ir kūnas sureaguoja, tačiau sąmoningame lygmenyje žmogus baimės nejaučia, nes nežino, kad jam pateikiamas dirgiklis, kuris jam yra grėsmingas.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie smurtą šeimoje
Šie tyrimai rodo, kad dirgiklio informacija apdorojama skirtingais mechanizmais. Vienas mechanizmas įvertina grėsmę, kitas atsakingas už tos grėsmės patyrimą. Iš to išplaukia LeDoux apibrėžimas, kas yra emocijos: tai yra sąmoningas patyrimas kažko, kas mums psichologiškai ar biologiškai yra reikšminga.
LeDoux teigia, kad šie tyrimai gali padėti atrasti naujų ir efektyvių būdų gydyti nerimo ir baimės sutrikimus. Vienas iš galimų gydymo būdų - žmogui rodyti grėsmę sukeliantį stimulą labai trumpą laiką, kad jis nespėtų nukeliauti iki sąmoningo suvokimo. Tokiu būdu neąmoningai kūnas jaustų grėsmę, tačiau sąmoningai patiriamo baimės jausmo nebūtų. Migdolinis kūnas priprastų prie dirgiklio ir automatinė reakcija į dirgiklį turėtų būti nebe tokia intensyvi, kai sąmoningai baimė būtų suvokiama.
Psichozė: iškreiptas realybės suvokimas
Psichozė yra psichikos būklė, kuriai būdingas iškreiptas realybės suvokimas. Tai pasireiškia klaidingu aplinkos interpretavimu, tikrovės neatitinkančiomis mintimis, kurių neįmanoma koreguoti. Psichozės būsenoms pirmiausia būdingi kliedesiai. Kiekvienas žmogus arba pats yra susidūręs, arba girdėjęs iš pažįstamų skirtingų, bet kartu ir labai panašių istorijų apie nuolatinių kliedesių kankinamus žmones.
Apie galimą psichozę įspėjančių kliedesių, lemiančių žmogaus elgesį, esti pačių įvairiausių ir netikėčiausių: bloga linkintys kaimynai, elektros linijomis leidžiantys nuodijančias dujas, sekančios ir persekiojančios slaptosios tarnybos. Tokie kliedesiai gana akivaizdūs dėl nerealumo. Tačiau dažnai pasitaiko ir tokių kliedesių, kurie gali būti suprantami kaip gyvenimo realija dėl nuo seno įsišaknijusių nuostatų ir tradicijų.
Meilės kliedesiai
Meilės ir neištikimybės kliedesiai tikrai nereti. Neištikimybės kliedesys pasireiškia visa apimančiu pavydu, kai sutuoktinis dėl visko įtarinėja neištikimybe. Tokius kliedesius, jei jie laiku nestabdomi padedant specialistui, tolimesniame etape gali lydėti agresija, smurtas artimo žmogaus atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Kalbos ritmo suvokimas: apžvalga
Psichiatrai išskiria dar vienos krypties dažniau pasitaikančius meilės kliedesius. Tai atvejai, kai psichozės kamuojamas žmogus ima įsivaizduoti, kad jį myli, nors nusižiūrėtas asmuo apie tai net neįtaria. Dažniausiai meilės objektu, kliedesiuose neva reiškiančiu nuolatinį dėmesį ir siunčiančiu meilės žinutes, tampa žinomi žmonės, televizijų veidai. Kiekvieną jų pasirodymą ekrane, vedamos laidos temą, straipsnį apie juos kliedintysis sieja su dėmesiu sau.
Tokie negydomi meilės kliedesiai galiausiai gali sukelti kančių ne tik kliedinčiajam, bet ir jo nusižiūrėtam subjektui.
Kaip atpažinti ir reaguoti į psichozę?
Svarbu atpažinti psichozės simptomus ir laiku kreiptis pagalbos į specialistą. Taip pat svarbu palaikyti ir suprasti psichozės ataką patyrusį žmogų, įtikinti jį kreiptis pagalbos į specialistą.
Depresija ir mąstymo klaidos
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris paveikia ne tik nuotaiką, bet ir mąstymą. Depresiją sukelia tikrovę iškreipiančios mintys, sukuriančios labai galingą ir įtaigią tikrovės iliuziją. Jausmai kaip veidrodis atspindi tai, ką mąstome, ir jei tai, ką mąstome, yra neracionalu - mus kamuos neadekvatūs ir beprasmiai nemalonūs jausmai.
Štai keletas dažniausių mąstymo klaidų, būdingų depresijai:
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
- MĄSTYMO BŪDAS „VISKAS ARBA NIEKO”. Viską skirstote į „juoda” ir „balta”. Jeigu ką nors atliekate netobulai, jaučiatės esantys visiški nevykėliai.
- PERDĖTAS APIBENDRINIMAS. Kiekvieną nepalankų įvykį matote kaip nesibaigiančią nelaimių virtinę. Jūs kažkodėl nusprendžiate, kad tai, kas nutiko vieną kartą, nutiks vėl ir vėl, pasidaugins kažkokiu būdu.
- PROTO FILTRAS. Išsirenkate vieną negatyvią detalę ir išpučiate ją taip, kad visa tikrovė ima atrodyti niūri - tarsi į taurę vandens įlašinus lašą rašalo. Bet kurioje situacijoje išsirinkus tik negatyvias detales ir jas išplėtojus, viskas ims atrodyti nepalanku.
- POZITYVIŲ DALYKŲ NUVERTINIMAS. Teigiamą patyrimą atmetate tvirtindami, kad dėl vienos ar kitos priežasties „tai nesiskaito”. Šitaip išlaikote negatyvų pasaulio vaizdą, nors kasdienė patirtis tam ir prieštarauja. Tai viena iš destruktyviausių mąstymo klaidų.
- SKUBOTAS IŠVADŲ DARYMAS.
- SUREIKŠMINIMAS IR SUMENKINIMAS. Pervertinate dalykų svarbą (savo klaidų ar kitų žmonių laimėjimų) arba nepelnytai nureikšminate taip, kad jie tampa visai menki (savo pačių gerąsias savybes ar kitų trūkumus).
- EMOCINIS MĄSTYMAS. Manote, kad neigiamos jūsų emocijos būtinai atspindi tikrąją realybę („Aš taip jaučiuosi, vadinasi, tai yra tiesa”).
- MĄSTYMAS KATEGORIJOMIS „TURIU”, „PRIVALAU”. Bandome motyvuoti save, sakydami „turiu” arba „neturiu”, tarsi jeigu pasielgtume kitaip, mus turėtų mažų mažiausiai nuplakti, bet tokie teiginiai tiesiog verčia jausti spaudimą ir apmaudą.
- ETIKĖČIŲ KLIJAVIMAS IR KLAIDINGAS ĮVARDIJIMAS. Tai kraštutinė perdėto apibendrinimo forma. Užuot įvardiję savo klaidą, klijuojame sau neigiamą etiketę: „Esu nevykėlis”.
- PERSONALIZAVIMAS. Jums atrodo, kad turite prisiimti atsakomybę už negatyvų atsitikimą, nors tiesiogiai nesate su juo susiję.
Kognityvinė restruktūrizacija
Jeigu aprašytuose simptomuose atpažinote save, gali padėti taip vadinama kognityvinės restruktūrizacijos technika. Reikės nustatyti jums būdingus realybės suvokimo iškraipymus ir pasitikrinti, ar atitinka visos tos mintys bei idėjos realybę.
Kognityviniai nuokrypiai: kaip mus apgauna duomenys
COVID-19 pandemijos metu informaciniai grafikai ir iliustracijos buvo masiškai naudojami visame pasaulyje. Politikai taip pat rėmėsi COVID-19 duomenimis ir diagramomis, kad galėtų priimti svarbius sprendimus. Tačiau duomenimis galima labai lengvai manipuliuoti. Pavyzdžiui, parodymas grafiko ant vienokios arba kitokios skalės gali piešti tam tikrą vaizdą. Pasirinkus tam tikrą apipavidalinimą, mūsų smegenys automatiškai suveikia ir pagauna informaciją, mums net nesuvokiant.
Viena iš hipotezių, kodėl egzistuoja kognityviniai nuokrypiai - kad tai yra specialus mechanizmas, palengvinantis mūsų kasdienybę. Žmogus turi priimti daugybę sprendimų sekundžių tikslumu kiekvieną dieną, tačiau jei veiksmus kiekvieną kartą atliktume šimtu procentų, tai užimtų labai daug laiko. Daugybėje situacijų efektyviausias būdas - priimti sprendimus per daug negalvojant.
Įdomu tai, kad šie nukrypimai yra neutralūs, tai yra tarpkultūriniai, neskirstomi pagal lytį, amžių, netgi išsilavinimas jiems turi mažai įtakos.
Duomenų vizualizacijos manipuliacijos
Didžioji dalis duomenų vizualizavimo, kuris mus užplūsta šiandien, kartais yra tik puošmena, o blogiausiu atveju - blaškymas ar net dezinformacija. Tačiau yra atvejų, kurie išryškina problemos mastą ir atkreipia visuomenės dėmesį.
Pavyzdžiui, Simono Scarro diagrama, kurioje pavaizduotas kiekvieno mėnesio mirčių skaičius Irake nuo 2003 iki 2011 m. Tai apversta stulpelinė diagrama: kuo didesnis mirčių skaičius tą mėnesį, tuo labiau stulpeliai tįsta žemyn. S.Scarras pasirinko raudoną spalvą, o tai reiškia, kad visas grafikas atrodo kaip kraujas, tekantis per puslapį. Diagrama buvo pavadinta „Kruvina Irako auka“.
Tačiau kitas duomenų vizualizacijos ekspertas Andy Cotgreave’as, pamatęs šią diagramą, padarė nedidelį eksperimentą. Pirma, jis perspalvino grafiką - tuos pačius stulpelius pateikė šalta mėlyna spalva. Tuomet grafiką apvertė aukštyn kojomis. Galiausiai pakeitė jo pavadinimą į „Irakas: mirčių skaičius mažėja“. Emocinio poveikio pasikeitimas, žiūrint į grafikus, drastiškas.
Kyla klausimas: ar įmanomas objektyvumas, pateikiant grafinę informaciją plačiajai visuomenei?
Manoma, kad žinant, kaip veikia žmogaus informacijos suvokimas, ir esant geranoriškumui, kaip panaudoti tas žinias, būtų galima sukurti kažką, kas artėja prie optimalaus varianto.
Kognityviniai mechanizmai ir matematinės žinios
Jeigu turime stiprų kognityvinį mechanizmą, matematinės žinios padės susidoroti su tais nuokrypiais, tačiau jeigu jų nėra, viršų paima mūsų natūralūs suvokimai, kurie tam tikrose situacijose gali iškraipyti informaciją. Vėliau viskas vyksta grandinine reakcija pagal tai, kaip mes priimame informaciją, kaip tai veikia mūsų elgesį. Tyrimai rodo, kad elgesį tai veikia labai smarkiai. Tarkime, jeigu tokią pačią informaciją pamatei keletą kartų ir ją interpretavai klaidingai, tai tik sustiprins polinkį į atitinkamą elgesį, kuris galbūt nebūtinai yra racionalus.
Iliuzijos: klaidingas realybės suvokimas
Mūsų smegenys kiekvieną dieną apdoroja milžinišką kiekį informacijos iš aplinkos. Paprastai šis procesas vyksta sklandžiai, leidžiant mums tiksliai suvokti pasaulį. Tačiau kartais smegenys interpretuoja informaciją klaidingai - tai vadinama iliuzija. Iliuzija - tai klaidingas realaus objekto ar reiškinio suvokimas.
Yra įvairių iliuzijų tipų:
- Fizinės iliuzijos kyla dėl gamtos dėsnių ir yra visiškai normalios. Pavyzdžiui, panardinus šaukštą į stiklinę vandens, jis atrodo perlūžęs, nes vanduo keičia šviesos lūžio kampą.
- Fiziologinės iliuzijos susijusios su mūsų jutimų sistemų veikimo ypatumais. Pavyzdžiui, jei ilgą laiką žiūrime į ryškų objektą, o paskui nukreipiame žvilgsnį į baltą sieną, galime matyti to objekto spalvinį atspaudą.
- Afektogeninės iliuzijos atsiranda veikiant emocijoms, pavyzdžiui, baimei ar nerimui. Pavyzdžiui, tamsiame kambaryje paliktas apsiaustas gali būti palaikytas žmogumi.
- Regos iliuzijos yra vienos dažniausių ir gali atsirasti tiek dėl fizinių veiksnių, tiek dėl psichologinių būsenų. Pavyzdžiui, kilimo ar tapetų raštuose žmonės kartais mato veidus ar kitus atpažįstamus vaizdus.
- Klausos iliuzijos kyla, kai žmogus klaidingai interpretuoja garsus. Pavyzdžiui, triukšmingoje aplinkoje gali atrodyti, kad kas nors pašaukė vardu, nors niekas nekalbėjo.
- Uoslės iliuzijos pasireiškia tada, kai žmogus jaučia kvapus kitaip, nei jie yra iš tikrųjų. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės, patyrę traumą ar stresą, gali jausti nemalonų kvapą, kurio iš tikrųjų nėra.
- Lytėjimo iliuzijos susijusios su klaidingu fizinio kontakto suvokimu. Pavyzdžiui, žmogus gali jausti, kad ant jo odos kažkas ropoja, nors ten nieko nėra.
Kaip atpažinti iliuzijas?
- Pabandyti rasti loginį paaiškinimą.
- Atkreipti dėmesį į emocinę būklę.
- Kreiptis į specialistą.
Iliuzijos - tai natūrali smegenų veiklos dalis, tačiau jos gali būti ir rimtų sutrikimų signalas. Supratimas apie iliuzijas padeda geriau suvokti, kaip mūsų smegenys dirba ir kodėl kartais jos mus „apgauna“.
Suvokimo sutrikimai
Suvokimas - tai procesas, kurio metu suvokiami jutimo organų fiksuojami pojūčiai. Pojūčiais ir jų suvokimu žmogus pažįsta aplinką daiktiškai. Sugebėjimas mintyse atkurti anksčiau patirtus pojūčius, vaizdus, tikrus įvykius - vaizduotė. Vaizdinius galima valingai sukelti ir nutraukti. Ryškios vaizduotės žmogus vaizdinius mato realių objektų (tapetų, debesų) fone - tai vadinama pareidolija.
Suvokimas gali būti skirtingo stiprumo ir kokybės. Įsitempęs, pavargęs, nerimo apimtas žmogus realų dirgiklį suvokia aiškiau ir stipriau. Toks perdėtas jautrumas, jutimo išraiškingumas - hiperestezija. Susilpnėjęs jautrumas vadinamas hipestezija. Liguistai pakilios (maniakinės) nuotaikos ligonis viską suvokia ypač aiškiai, stipriai - hiperpatija. Apėmus prislėgtai nuotaikai, visa aplinka atrodo pilka, blanki, neryški - hipopatija. Kai kurių psichikos sutrikimų metu susilpnėja hipalgezija arba visiškai išnyksta skausmo jausmas, jutimai - analgezija. Kartais ligonis nepajėgia suvokti, pažinti daiktų, kūno dalių - agnozija.
#
tags: #klaidingas #isivaizdavimas #suvokimas