Įvadas
Smurtas artimoje aplinkoje yra opi visuomenės problema, turinti gilias šaknis ir reikalaujanti nuolatinio dėmesio bei pastangų jai spręsti. Šiame straipsnyje nagrinėjami klaidingi suvokimai apie smurtą artimoje aplinkoje, remiantis tyrimais ir specialistų įžvalgomis. Straipsnyje remiamasi Telšių krizių centro vadovės Vandos Benaitienės įžvalgomis, taip pat atkreipiamas dėmesys į priežastis, formas ir galimus sprendimo būdus.
Klaidingi suvokimai apie smurtą
Vanda Benaitienė pabrėžia, kad vienas didžiausių klaidingų suvokimų yra manyti, jog smurtas yra priimtinas, kai galingesnis valdo silpnesnį. Tai atspindi patriarchalinį požiūrį, kuris vis dar gajus visuomenėje. Kiti klaidingi suvokimai apima tolerancijos silpnesniems ir kitokiems trūkumą, lygiateisiškumo stoką ir pagarbos stygį.
Meilės trūkumas
Remiantis ilgamete patirtimi dirbant su vaikais ir šeimomis, pagrindinė smurto prieš vaikus priežastis yra meilės trūkumas. Žmonės, patyrę skriaudą, dažnai nesąmoningai keršija skriausdami vaikus. Kita grupė smurtaujančių asmenų yra tie, kurie vaikystėje gavo viską, išskyrus meilę, todėl tapo egoistais ir tironais.
Smurto priežastys ir veiksniai
Smurtas artimoje aplinkoje turi daug priežasčių, įskaitant išmoktus elgesio modelius, psichologines problemas ir priklausomybes.
Išmoktas elgesys
Nemaža dalis smurtaujančių suaugusiųjų elgiasi taip, nes yra išmokę tokios elgsenos. Jie vadovaujasi mąstymo eiga: „mane taip auklėjo - tapau žmogus ir aš taip auklėju“.
Taip pat skaitykite: Aliejus masažui: sudėtis ir naudojimas
Smurtas prieš moteris
Vis dar gajus smurtas prieš moteris visuomenėje taip pat prisideda prie smurto prieš vaikus. Tai tos pačios smurto kultūros dalys, tik kitas objektas.
Psichologinės problemos ir priklausomybės
Neretu atveju, suaugę žmonės prieš vaikus smurtauja dėl psichinių ligų, psichologinių problemų ar priklausomybių - žmogus tiesiog nebevaldo savo impulsų. Jis negeba pažinti savo emocijų ir jas valdyti, nesugeba, nežino kaip kitaip savo emocijas išreikšti, nemoka konstruktyviai spręsti konfliktų.
Pasąmoniniai impulsai
Visi esame valdomi pasąmoninių impulsų - mažai kalbamės su vaikais ir kitais šeimos nariais apie nusivylimus, pyktį, kuriuos patiriame.
Psichotropinių vaistų ir alkoholio vartojimas
Gausus psichotropinių, slopinančių ir raminančių vaistų, alkoholio vartojimas iškreipia suaugusiųjų reakcijas į situacijas, reakcijos tampa neadekvačios. Tai provokuoja vaikų nerimą ir neklusnumą savo tėvams, o tai, savo ruožtu, iššaukia tėvų agresiją.
Smurto formos
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad yra 5 smurto rūšys: fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ir nepriežiūra.
Taip pat skaitykite: Idealai ir šiuolaikinis požiūris į moters kūną
Fizinis smurtas
Dažniausiai pasitaiko, kad vaikai mušami per galvą ir kitas kūno vietas, stumdomi, žnaibomi, mušami diržu, rykšte. Lietuvoje tikrai aktyviai reaguojama į fizinį smurtą prieš vaikus.
Psichologinis smurtas
Ne visada reaguojama į vaiko patiriamą psichologinį smurtą, ne visada jis fiksuojamas, nors vaikai dažnai patiria rėkimus, gąsdinimus, patyčias, pravardžiavimus. Pasitaiko atvejų, kai tėvai gąsdina vaikus, kad atiduos juos į vaikų namus, kad patys išeis ir negrįš, nusižudys. Tai sukelia vaikams stiprius baimės ir streso jausmus ir gali sužeisti jų asmenybę negrįžtamai.
Smurto stebėjimas
Jei prieš vaiką tiesiogiai nėra smurtaujama, tačiau jis nuolat mato smurtą šeimoje, vaikas vis tiek patiria smurtą. Tokiais atvejais vaikai nuolat jaučia nerimą, baimę. Vaikai net iš mimikos supranta tėvų būseną ir į ją reaguoja, jau nekabant apie situaciją, kai šeimoje smurtaujama.
Smurto pasekmės
Įvairių rūšių smurtas žlugdo asmens savigarbą, jo pasitikėjimą savimi, sutrikdo net vystymąsi. Todėl XXI-ajame amžiuje mūsų nuostatos ir gyvenimo filosofija turėtų būti be jokių išlygų - bet kurios rūšies smurtas yra netoleruotinas. Tai yra nusikaltimas! Tokia nuostata įtvirtinta ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme. Jokių abejonių! Apie „lengvo smurto“ toleravimą negali būti nei kalbos.
Kaip sustabdyti smurtą šeimoje?
Nuo 2011 m. priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas padėjo pamatus smurto šeimoje stabdymui. Tačiau mums dar labai toli iki Skandinavijos šalių požiūrio, kad jokie smurtiniai veiksmai nepriimtini ir netoleruojami.
Taip pat skaitykite: Motyvacija ir pasitenkinimas darbu
Požiūrio keitimas
Pirmiausia turime keisti požiūrį, nuostatas bei filosofiją, kad visų rūšių smurtas šeimoje - fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis ir nepriežiūra - yra nusikaltimas prieš artimąjį. Šiai problemai mūsų sąmonėje turėtų būti nulinė tolerancija! Visuose lygiuose, visose įstaigose, organizacijoje bei pagalbos šeimai tarnybose.
Pagalba nukentėjusiesiems
Visos tarnybos ir visuomenė besąlygiškai turi būti nukentėjusiojo pusėje. Smurtavęs asmuo turėtų nesilankyti šeimoje, nesimatyti su vaikais ne mėnesį, kaip iki šiol yra, o iki tol, kol „atvės“, praeis smurtinio elgesio keitimo programą, individualią ar grupinę terapiją, Efektyvios tėvystės mokymus.
Kūno suvokimas ir erogeninės zonos
Svarbu ugdyti sveiką kūno suvokimą nuo ankstyvo amžiaus. Tėvai turėtų naudoti teisingus anatominius terminus, kalbėti paprastai ir aiškiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, skatinti atvirą bendravimą ir pasitelkti pavyzdžius iš kasdienybės.
Erogeninių zonų biologija
Erogeninės zonos - tai žmogaus kūno sritys, kuriose susitelkę daug nervinių galūnėlių, todėl jų stimuliacija sukelia ypač stiprų jutiminį atsaką. Prie erogeninių zonų taip pat priskiriamos lūpos, ausys, kaklas, rankų pirštai ar net pėdos.
Tėvų vaidmuo
Vaikams aiškinant apie kūną, nereikia detalizuoti seksualinių aspektų ankstyvame amžiuje. Svarbiausia - suteikti jiems žinių, kad jų kūnas yra vertingas, kad jis turi ribas ir kad kiekvienas turi teisę jaustis saugiai.
Iliuzijos ir suvokimo klaidos
Mūsų jutimai nėra visai tikslūs, tai parodo įvairios iliuzijos. Jų dėka galima apgauti ne tik kitus, bet ir save.
Optinės iliuzijos
Optinės iliuzijos verčia mus abejoti tuo, ką matome. Jos teikia mums svarbių pamokų, kaip netikėti viskuo, ką matome.
Klausos iliuzijos
Klausos iliuzijos moko mus, kaip mūsų ausis galima apgauti, kad išgirstų dalykus, kurių iš tikrųjų nėra.
Lytos iliuzijos
Lytos iliuzijos yra gana retos, nes pagrindinės žinios daugumai patenka per kitus kanalus.
Skonio iliuzijos
Skonio iliuzijos yra apiformintos, jos vadinamos kulinarija. Žmonija išmoko gardinti natūralų maistą prieskoniais, tačiau su laiku juos pakeitė cheminiais dariniais. Išmoko keisti skonį, spalvą ar kvapą.
Uoslės iliuzijos
Aktuali tema yra uoslės praradimas dėl naujo viruso. Anosmija, uoslės praradimas ar kardinalus uoslės pojūčių pasikeitimas, įvardijama kaip vienas dažniausių COVID-19 simptomų, patiriamų beveik 53 proc. susirgusiųjų.
Haliucinacijos
Haliucinacijos apibūdinamos kaip suvokiniai, atsirandantys nepriklausomai nuo apčiuopiamos realybės, kai matome ir girdime neegzistuojančius dalykus.
Haliucinacijų rūšys
Yra ir kitas haliucinacijų veikimo būdas, kartais vadinamas pseudohaliucinacija. Tokiu atveju haliucinacijos nepersikelia į empirinę erdvę, o regimos tarsi po vokais - jos paprastai pasirodo snūduriuojant, užmerkus akis.
Haliucinacijų priežastys
Skirtingos smegenų dalys yra atsakingos už skirtingas haliucinacijas. Pavyzdžiui, dešinioji smilkininė smegenų skiltis atsakinga už veidų atpažinimą; jeigu ją neįprastai suaktyvinsime, žmogus gali išvysti veidų haliucinacijas.
Haliucinacijos ir kultūra
Įdomu, kiek haliucinacijų patirtys buvo pasitelktos kuriant meną, folklorą ir net religiją.
tags: #kuno #daliu #klaidingas #suvokimas