Kūdikio gimimas yra reikšmingas įvykis šeimos gyvenime, tačiau ne visada lydimas vien tik džiaugsmo. Nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis gali būti emociškai sudėtingi moteriai, padidindami depresijos riziką. Siekiant užtikrinti savalaikę pagalbą, svarbu atpažinti ir įvertinti depresijos simptomus. Šiame straipsnyje aptariami klausimynai, skirti depresijos pokyčiams įvertinti, ypatingą dėmesį skiriant Edinburgo pogimdyminės depresijos skalei (EPDS).
Nėštumas ir motinystė: džiaugsmas ir iššūkiai
Nėštumas iš esmės keičia moters gyvenimą tiek fiziologiniu, tiek psichologiniu aspektais. Šalia įprastų socialinių vaidmenų atsiranda naujas - motinos. Net ir planuotas nėštumas gali sukelti depresiškumą, net jei moteris anksčiau neturėjo psichologinių problemų. Daugiau nei pusei moterų po gimdymo pasireiškia motinystės liūdesys, kuris dažniausiai praeina savaime per kelias savaites. Tačiau pogimdyminė depresija gali užsitęsti ilgai ir neigiamai paveikti moters santykius su partneriu bei kūdikio kognityvinę raidą.
Pogimdyminė depresija: atpažinimas ir pagalba
Pogimdyminė depresija yra dažnas susirgimas, paveikiantis 10-20 % moterų po gimdymo. Depresijos požymiai gali išryškėti tiek nėštumo metu, tiek praėjus metams po kūdikio gimimo. Artimųjų pagalba ir supratimas yra gyvybiškai svarbūs šiuo jautriu laikotarpiu. Partneris, draugai ir giminaičiai turėtų ne tik padėti buityje, bet ir nuoširdžiai teirautis apie moters emocinę sveikatą.
Depresijos įvertinimo svarba
Lietuvoje kol kas nėra reglamentų, įpareigojančių sveikatos priežiūros darbuotojus stebėti moters emocinę būklę. Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vertinti pogimdyminės depresijos riziką ir mamos nerimo lygį naudojant nedidelės apimties klausimynus nėštumo metu ir po gimdymo. Panašias rekomendacijas pateikia ir Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas.
Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS)
Tiek PSO, tiek Jungtinės Karalystės institutas rekomenduoja naudoti Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS) arba Paciento sveikatos klausimyną (PHQ-9). Socialinis projektas „Mama mums rūpi“ pasirinko visuomenei pasiūlyti EPDS.
Taip pat skaitykite: Kas yra 16PF?
EPDS sukurta 1987 metais Johno Coxo ir bendraautorių. Ši skalė yra išversta į daugelį kalbų ir plačiai taikoma moksliniuose tyrimuose bei klinikinėje praktikoje. EPDS gali būti taikoma ne tik pagimdžiusioms moterims, bet ir nėštumo metu. Didžiausias šio testo privalumas yra tas, kad jis vertina būtent su gimdymu ir motinyste siejamą depresiškumą. PHQ-9 yra skirtas bendrai depresijos rizikai įvertinti.
Dr. doc. Giedrė Širvinskienė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros vedėja, akcentuoja, kad EPDS yra viena dažniausiai naudojamų depresijos vertinimo skalių nėščių ir pagimdžiusių moterų populiacijoje visame pasaulyje.
Skalę sudaro 10 teiginių, kurių kiekvienam pateikiami 4 galimi atsakymų variantai. Moteris prašoma pažymėti tą atsakymą, kuris geriausiai apibūdina tai, kaip ji jautėsi per pastarąją savaitę.
Socialinio projekto „Mama mums rūpi“ veikla
Projektas „Mama mums rūpi“ sistemingai dirba psichikos sveikatos gerinimo klausimais nuo 2019 metų. 2022-ųjų rudenį projekto autoriai kartu su psichologais surengė pirmuosius mokymus sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su nėščiosiomis ir gimdyvėmis. Didelio populiarumo sulaukusi sveikatos apsaugos ministerijos akredituota kvalifikacijos tobulinimo programa „Pogimdyminės depresijos atpažinimas, rizikos vertinimas, prevencija ir priežiūra nėštumo ir po gimdymo moterų, šeimų priežiūroje“ buvo tęsiama ir 2023-iaisiais.
Psichikos sveikatos svarba
Pripažįstama, kad būsimų tėvų psichinės sveikatos stebėjimas turi teigiamos įtakos pasirengimui tėvystei. Medikai, būdami šalia ką tik tėvais tapusių žmonių, gali pirmieji pastebėti požymius, kad jiems reikia psichologinės pagalbos. Tačiau svarbu, kad medicinos specialistai pirmiausia įgytų žinių fiksuoti, jautriai paklausti ir išgirsti.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Projektas „Mama mums rūpi“ stebi mažus, bet reikšmingus pokyčius. Dar 2021-aisiais „Psichikos sveikatos forume“ ministrai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pasirašė susitarimą stiprinti visuomenės psichikos sveikatą ir didinti raštingumą psichikos sveikatos srityje. Tikimasi, kad ilgalaikiai veiksmai skirtinguose sektoriuose padės spręsti psichikos sveikatos problemas, tiesiogiai susijusias ne tik su sveikatos, bet ir socialiniais, švietimo, ekonominiais duomenimis.
Psichikos sveikata vis dažniau atsiduria tarp prioritetų. Tai prasmingas poslinkis, nes tik sveiki, laimingi ir apie savo būsenas gebantys komunikuoti žmonės gali kurti laisvą ir sąmoningą visuomenę.
Kiti depresijos vertinimo įrankiai ir intervencijos
Be EPDS, yra ir kitų įrankių depresijos simptomams įvertinti, taip pat internetu teikiamų intervencijų, skirtų psichologinei pagalbai. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Kardifo universiteto mokslininkų sukurta į traumą orientuotos kognityvinės elgesio terapijos principais grįsta internetinė savigalbos intervencija „Spring“.
„Spring“ intervencija potrauminio streso sutrikimui gydyti
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra paplitusi psichikos sveikatos problema, tačiau tik dalis šį sutrikimą turinčių žmonių gauna tinkamą psichologinę pagalbą. Internetu teikiamos psichologinės intervencijos galėtų tapti lengviau prieinama ir pigesne alternatyva įprastiems psichologinės pagalbos būdams.
„Spring“ - tai Kardifo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų sukurta į traumą orientuotos kognityvinės elgesio terapijos principais grįsta psichologinė internetu teikiama savigalbos intervencija. „Spring“ skirta vidutinio sunkumo potrauminio streso sutrikimo simptomams išgyvenus vienkartines traumines patirtis mažinti ir yra taikoma įsitraukus psichologui.
Taip pat skaitykite: Tyrimas su depresija sergančiais pacientais
Lietuvoje atliktas bandomasis tyrimas parodė, jog po „Spring“ intervencijos reikšmingai sumažėjo tyrimo dalyvių potrauminis stresas, depresijos ir nerimo simptomai, o psichologinės gerovės rodiklis padidėjo. Visų dalyvių PTSS simptomų sumažėjimas buvo statistiškai patikimas, o šešios iš septynių dalyvių po intervencijos nebepriklausė PTSS rizikos grupei. Bendras pasitenkinimas gauta pagalba buvo didelis.
Pirmieji „Spring“ internetu teikiamos intervencijos lietuviškos versijos žvalgomojo tyrimo rezultatai rodo, kad ši pagalbos programa gali būti daug žadantis būdas gydyti potrauminio streso sutrikimą. Siekiant įvertinti šios intervencijos veiksmingumą, svarbu atlikti atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus surinkus didesnių imčių.
Trauminiai įvykiai ir PTSS
Moksliniai tyrimai rodo, kad didžioji dalis žmonių per gyvenimą patiria įvykių, kurie gali psichologiškai traumuoti. Potencialiai trauminiai įvykiai Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-oje versijoje (TLK-11; PSO, 2018) apibūdinami kaip ypač grėsmingos ir siaubą keliančios patirtys, tokios kaip natūralios ar žmogaus sukeltos katastrofos, seksualinis ar fizinis smurtas, nelaimingi atsitikimai, gyvybei pavojingos ligos ir kita.
Nors daugelis žmonių, susidūrę su potencialiai trauminėmis patirtimis, nepatiria ryškių ar ilgalaikių psichikos sveikatos sutrikdymų, kai kuriems gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas (PTSS). TLK-11 PTSS apibūdinamas trimis simptomų grupėmis: 1) pasikartojančiu trauminės patirties išgyvenimu dabartyje; 2) trauminį įvykį primenančių minčių, jausmų, veiklų, situacijų, žmonių ar kitų dalykų vengimu; 3) nuolatiniu sustiprėjusiu grėsmės jausmu.
PTSS gydymo būdai
Įvairiose tarptautinėse ir nacionalinėse rekomendacijose išskiriama keletas mokslu grįstų veiksmingų psichologinių pagalbos būdų potrauminio streso sutrikimą turintiems žmonėms. PTSS gydymui rekomenduojami darbui su trauminėmis patirtimis skirti metodai, pavyzdžiui, į traumą orientuota kognityvinė elgesio terapija ar nujautrinimo ir perdirbimo akių judesiais terapija (EMDR). Psichologinė pagalba, o ne medikamentai, turėtų būti pirmas pasirinkimas siūlant profesionalią pagalbą PTSS sutrikimą turintiems žmonėms, nes yra daugiau mokslu grįstų psichologinių terapijos metodų veiksmingumo įrodymų.
Vis dėlto, nors tyrimai rodo, kad specializuoti, į darbą su trauminėmis patirtimis orientuoti psichoterapiniai metodai gali būti veiksmingi, realybėje reikalingos pagalbos daugelis žmonių negauna. Su tuo gali būti susijęs nepakankamas pagalbos prieinamumas ir įvairios kliūtys jos siekti, pavyzdžiui, specialistų pasiekiamumas atokesnėse vietovėse, apmokytų teikti specializuotą pagalbą specialistų trūkumas, didelės psichologinių paslaugų kainos ar stigma kreiptis pagalbos.
Manoma, kad šiuolaikinės technologijos ir internetu teikiamos pagalbos būdų plėtra galėtų padėti sumažinti pagalbos siekimo barjerus. Internetu teikiamos intervencijos - tai struktūruotos internetu pasiekiamos programos, kurių tikslas yra skatinti teigiamus terapinius pokyčius, gilinant klientų žinias ir ugdant įgūdžius.
„Spring“ programos struktūra
„Spring“ sukurta remiantis tokiais pačiais principais kaip ir įprasta į traumą orientuota KET, tačiau siekiant sumažinti bendravimo su terapeutu laiką, didelė dalis terapijos turinio ir užduočių yra pateikiama internetinėje programoje. Naudotojai gauna prisijungimo prie „Spring“ platformos galimybę ir naudojasi programa aštuonias savaites. Programa yra interaktyvi, kiekviename žingsnyje yra pateikiami pratimai (pvz., traumos naratyvo rašymas) ir psichoedukacinė informacija tekstu, garso bei vaizdo įrašais. Programoje taip pat pristatomi penki personažai (aktoriai), turintys potrauminio streso sutrikimą po skirtingų trauminių patirčių.
„Spring“ intervenciją sudaro aštuoni žingsniai:
- Apie potrauminio streso sutrikimą.
- Įsižeminimas.
- Nerimo mažinimas.
- Aktyvumas.
- Traumos įveikimas.
- Minčių keitimas.
- Vengimo mažinimas.
- Geros savijautos palaikymas.
Didžiąją laiko dalį klientai programa naudojasi savarankiškai, tačiau taip pat turi penkias nuotolines sesijas su programos psichologu. Psichologo įsitraukimo tikslas - teikti tęstinę paramą, stebėti kliento savijautą ir progresą, motyvuoti ir padėti spręsti problemas, kilusias klientui naudojantis programa.
tags: #klausimynas #depresijos #pokyciams #vertinti