Nerimas ir depresija yra rimtos problemos, kurios gali paveikti bet kurį žmogų. Laiku pastebėjus simptomus ir kreipusis į specialistus, galima sėkmingai įveikti šias būkles. Laidoje "Klauskite daktaro" dažnai nagrinėjamos temos, susijusios su psichikos sveikata, pateikiama specialistų nuomonė ir praktiniai patarimai, kaip atpažinti depresiją, įveikti nerimą ir pagerinti savo savijautą.
Depresijos ir nerimo ryšys
Specialistai perspėja, kad nerimaujant dėl įvairių problemų, įskaitant COVID-19, galima išgyventi ir depresijos simptomus. Nerimas ir depresija yra glaudžiai susiję. Depresija sergantys žmonės dažnai jaučia nerimą, o nuolatinis nerimas gali sukelti prislėgtumą.
Kaip atpažinti depresiją?
"Klauskite daktaro" siūlo atlikti paprastą testą, kuris padės išsiaiškinti, ar jaučiamas liūdesys nėra prasidedančios depresijos požymis. Pateikiami klausimai, susiję su naujienų vartojimu, kasdieniais malonumais ir nuotaika.
Testo pavyzdys (remiantis laidos "Klauskite daktaro" informacija):
- Žiūrite "Žinias", skaitote naujienas, o antraštės dažniausiai negatyvios:
- A. Taip, dažnai.
- B. Kartais.
- C. Stengiuosi vengti.
- (Klausimas susijęs su kasdieniais interesais ir motyvacija)
- A. …
- B. …
- C. …
- (Klausimas susijęs su nuotaikos trukme)
- A. …
- B. …
- C. …
- (Klausimas susijęs su malonumų pasirinkimu)
- A. …
- B. …
- C. …
Jei pasirinkote tam tikrus atsakymus (pavyzdžiui, A arba B pirmame klausime), tai gali reikšti lengvą depresiją.
Pyktis ar bejėgiškumas: kas kelia didesnį nerimą?
Laidoje pabrėžiama, kad pyktis nėra blogas dalykas. Nerimą kelia ne pyktis, o bejėgiškumo jausmas.
Taip pat skaitykite: Ar autizmas plinta? Diskusija
Pandemijos įtaka psichikos sveikatai
Pandemija daugeliui žmonių sukėlė jausmą, kad kasdienybė išgaravo ir ją pakeitė netikrumas bei aiškios dienos struktūros trūkumas. Mūsų smegenys nėra pritaikytos apdoroti tiek daug neigiamos informacijos nuolat.
Miego režimas ir depresija
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti savo miego režimui. Depresija sergantiems žmonėms sunkiau užmigti ir išsimiegoti naktį, todėl norisi snausti vidury dienos.
Ką daryti, jei įtariate depresiją?
Visų pirma, patariama pasikonsultuoti su specialistu.
Praktiniai patarimai, kaip pagerinti savijautą
Laidoje "Klauskite daktaro" pateikiami konkretūs patarimai, ką galima daryti patiems, norint pagerinti savo psichikos sveikatą:
- Ribokite neigiamos informacijos srautą: Stenkitės nežiūrėti tiek daug "Žinių" ir nesekite nesustodami naujienų socialiniuose tinkluose. Mūsų smegenys nėra pritaikytos apdoroti tiek daug neigiamos informacijos nuolat. Jeigu tai tęsiasi ilgai, smegenyse kaupiasi daug metabolitų, kurie pradeda jas stabdyti.
- Atraskite paprastus malonumus: Žiūrėkite pro langą, megzkite, siuvinėkite, valykite dulkes… Užsiimkite bet kokia veikla, kuri jums teikia malonumą.
- Būkite fiziškai aktyvūs: Pasivaikščiokite parkelyje prie namų, jei nėra parkelio - eikite aplink namą. Net viena minutė - jau žingsnelis link geresnės savijautos ir nuotaikos.
- Planuokite malonias veiklas: Susidarykite planą ir numatykite ką nors malonaus kiekvienai dienai (padovanokite sau dovaną, padarykite malonumą artimam žmogui, nevenkite linksmo skaitalo, geros knygos, eikite pasivaikščioti, apsilankykite teatre, dailės parodoje ar pan.).
- Užsiimkite kūrybine veikla: Rašykite ar pieškite.
- Mėgaukitės maistu: Pasigaminkite sau skanius pusryčius, pietus ar vakarienę.
- Kreipkitės pagalbos: Galite kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrą prie savo poliklinikos ar į kitus mieste veikiančius centrus.
- Bendraukite: Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais.
Svarbu prisiminti
- Depresija yra pagydoma.
- Depresija verčia neigiamai mąstyti apie save patį, apie pasaulį, žmones, ateitį. Viskas tikriausiai nėra taip beviltiška, kaip Jums atrodo.
Kaip padėti artimajam, sergančiam depresija?
Kai artimas žmogus serga depresija, reikia įvertinti, ar tai negresia savižudybe. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie ketinimą žudytis gali padėti užkirsti savižudybei kelią.
Taip pat skaitykite: Patarimai geresnei savijautai
Depresijos priežastys (A. Unikausko teigimu)
A. Unikauskas teigia, kad galima išskirti šias pagrindines depresijos priežastis:
- Rezistenciją insulinui.
- Chromo ir cinko stoką.
- Senkančias serotonino atsargas.
- Alkoholį.
- Miego stoką.
- Vitamino B3 trūkumą.
- Žarnyno ligas.
Vaistai nuo depresijos ir nerimo: Arketis (paroksetinas)
Paroksetinas yra vaistas, vartojamas suaugusių žmonių, kuriems pasireiškia depresija ir/ar nerimo sutrikimai, gydymui. Nerimo sutrikimai, dėl kurių vartojamas paroksetinas, yra obsesinis kompulsinis sutrikimas (pasikartojančios, įkyrios mintys su nekontroliuojamu elgesiu), panikos sindromas (panikos priepuoliai, įskaitant ir pasireiškiančius su agorafobija, t. y. atvirų erdvių baime), socialinis nerimo sutrikimas/socialinė fobija (baimė ar socialinių situacijų vengimas), potrauminio streso sindromas (nerimas, atsiradęs po trauminio įvykio) ir generalizuotas nerimo sutrikimas (bendras sunkus nerimas ar susijaudinimas).
Kaip veikia paroksetinas?
Paroksetinas priklauso vaistų grupei, vadinamai selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). Kiekvieno žmogaus smegenyse yra medžiagos, vadinamos serotoninu. Depresyvių ir nerimaujančių žmonių serotonino kiekis yra mažesnis nei kitų. Nėra visiškai aišku, kaip veikia paroksetinas ir kiti SSRI, tačiau manoma, kad jie didina serotonino kiekį smegenyse.
Svarbi informacija prieš vartojant Arketis (paroksetiną)
- Nevartokite Arketis:
- Jeigu vartojate monoamino oksidazės (MAO) inhibitorių (įskaitant moklobemidą ir metiltioninio chloridą [metileno mėlynąjį), arba jų vartojote kiek nors laiko per paskutines dvi savaites.
- Jeigu vartojate antipsichozinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra tioridazino ar pimozido.
- Jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) paroksetinui arba bet kuriai kitai medžiagai, esančiai ARKETIS sudėtyje.
- Specialių atsargumo priemonių reikia:
- Prieš vartojant šio vaisto pasakykite savo gydytojui, jeigu vartojate kokių nors kitų vaistų, sergate inkstų, kepenų ar širdies liga, sergate epilepsija ar praeityje yra buvę traukulių ar priepuolių, Jums kada nors yra buvę manijos epizodų, Jums taikoma elektros impulsų terapija (EIT), Jums yra buvę kraujo krešėjimo sutrikimų arba jeigu Jūs vartojate vaistų, kurie gali padidinti kraujavimo riziką, krūties vėžiui gydymui vartojate tamoksifeno, sergate diabetu, laikotės dietos, kurioje mažai natrio, Jums yra glaukoma (padidėjęs akispūdis), esate nėščia ar planuojate pastoti, Jūs jaunesnis(-ė) nei 18 metų amžiaus.
- Vaikai ir jaunesni nei 18 metų amžiaus paaugliai: Vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams ARKETIS paprastai vartoti negalima.
Mintys apie savižudybę ir depresijos arba nerimo sutrikimų pasunkėjimas
Jeigu sergate depresija ir/ar jaučiate nerimą, kartais Jums gali kilti minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę. Pradėjus pirmą kartą vartoti antidepresantų, tokių minčių gali kilti dažniau, nes turi praeiti šiek tiek laiko (paprastai apie dvi savaites, bet kartais ir ilgiau), kol šie vaistai pradės veikti.
Svarbus šalutinis poveikis vartojant ARKETIS
Kai kuriems ARKETIS vartojantiems pacientams išsivysto būsena, vadinama akatizija, kuri reiškia, kad tokie pacientai jaučiasi sunerimę ir negali ramiai sėdėti ar stovėti. Kitiems pacientams gali atsirasti vadinamasis serotonino sindromas, kurio metu pasireiškia kai kurie ar visi toliau išvardyti simptomai: sumišimas, neramumas, prakaitavimas, drebulys, šiurpulys, haliucinacijos (matomi ar girdimi keisti dalykai), staigūs raumenų trūkčiojimai arba dažnas širdies ritmas.
Taip pat skaitykite: Depresijos gydymo būdai
Vartojimas su kitais vaistais
Kai kurie vaistai gali turėti įtakos ARKETIS veikimui arba padidinti riziką, jog Jums pasireikš šalutinis poveikis. ARKETIS taip pat gali daryti įtaką kitų vaistų poveikiui. Prieš pradėdami vartoti Arketis, pasitarkite su gydytoju, jei vartojate kitus vaistus.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, įtariate, jog pastojote, ar planuojate pastoti, kiek galima greičiau apie tai pasakykite gydytojui. Gauta keletas pranešimų apie padidėjusią apsigimimų, ypač širdies ydų, riziką kūdikiams, kurių motinos pirmaisiais nėštumo mėnesiais vartojo paroksetino.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Galimas šalutinis ARKETIS poveikis yra svaigulys, sumišimas, mieguistumas ar vaizdo ryškumo sumažėjimas. Jei Jums atsirado toks šalutinis poveikis, vairuoti ir valdyti mechanizmų negalima.
Kaip vartoti ARKETIS
ARKETIS visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Ką daryti, jei pamiršote pavartoti ARKETIS?
Gerkite vaistą kiekvieną dieną tuo pačiu laiku. Jei praleidote dozę ir tai prisiminėte prieš eidamas miegoti, ją tuojau pat išgerkite. Kitą dieną vartokite taip, kaip įprasta. Jei prisiminėte tik naktį ar kitą dieną, praleistos dozės negerkite ir nevartokite papildomos dozės. Kitą dozę išgerkite įprastu laiku.
Daivobet tepalas
Daivobet tepalas vartojamas suaugusiems vietiškai gydyti plokštelinę psoriazę (paprastąją psoriazę). Psoriazė sukeliama, kai jūsų odos ląstelės gaminamos per greitai. Daivobet tepalo sudėtyje yra kalcipotriolio ir betametazono.
Svarbi informacija prieš vartojant Daivobet
- Nevartokite Daivobet, jei esate nėščia (arba galite būti nėščia) arba jei maitinate krūtimi, nebent prieš tai gavote savo gydytojo leidimą.
- Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas.
- Užtepę Daivobet kruopščiai nusiplaukite rankas (jei jo nevartojate rankoms gydyti).
- Vartokite tepalą kartą per dieną.
Galimas šalutinis poveikis
Nedelsiant arba kaip galima greičiau, pasakykite gydytojui/slaugytojui, jei pasireiškia bent vienas iš išvardytų šalutinių poveikių:
- Psoriazės požymių sustiprėjimas.
- Gali atsirasti pustulinė psoriazė (paraudusi sritis su gelsvais pūliniais, paprastai ant rankų ar pėdų).
- Alerginės reakcijos su dideliu veido ar kitų kūno dalių, pvz., rankų ar pėdų, patinimu. Gali atsirasti burnos ar gerklės patinimas ir sunkumas kvėpuoti.
- Dėl gydymo šiuo tepalu jūsų kraujyje arba šlapime gali padidėti kalcio kiekis (paprastai pavartojus per daug tepalo). Padidėjusio kalcio kiekio požymiai yra gausus šlapinimąsis, vidurių užkietėjimas, raumenų silpnumas, sumišimas ir koma.
Slapukai (Cookies)
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Kaip naudojami slapukai?
Slapukai naudojami siekiant pagerinti svetainės funkcionalumą, prisitaikyti prie vartotojų poreikių ir norų, įgyti įžvalgų apie tai, kaip lankytojai naudojasi svetaine, ir pateikti individualizuotus rinkodaros pasiūlymus.
"Pixel" žyma
"Pixel" žyma - tai vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.