Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas klonazepamo, veikliosios medžiagos, esančios 2 mg tabletėse su vagele, veikimo mechanizmas. Aptarsime farmakodinamines ir farmakokinetines savybes, taip pat indikacijas, kontraindikacijas, atsargumo priemones ir galimą šalutinį poveikį.
Įvadas
Klonazepamas yra benzodiazepinų grupės vaistas, pasižymintis prieštraukuliniu, nerimą slopinančiu, raminančiu-migdančiu ir raumenis atpalaiduojančiu poveikiu. Jis plačiai naudojamas įvairių epilepsijos formų, nerimo sutrikimų ir kitų būklių gydymui.
Veikimo mechanizmas
Klonazepamo veikimo mechanizmas yra susijęs su jo poveikiu gama-aminosviesto rūgšties (GASR) sistemai smegenyse. GASR yra pagrindinis slopinantis neurotransmiteris centrinėje nervų sistemoje (CNS).
Farmakodinamika
Tyrimai su eksperimentiniais gyvūnais parodė, kad klonazepamas pasižymi stipriomis prieštraukulinėmis savybėmis. Atlikti tyrimai su gyvūnais ir elektroencefalografiniai tyrimai su žmonėmis atskleidė, kad klonazepamas tiesiogiai slopina žievės ir požievio epileptogeninius židinius, taip pat apsaugo nuo traukulinio aktyvumo generalizacijos. Dėl šių savybių klonazepamas yra veiksmingas gydant židininę epilepsiją ir pirminius generalizuotus traukulius.
Klonazepamas sustiprina presinapsinį ir posinapsinį slopinantį GASR poveikį CNS. Tai reiškia, kad jis padidina GASR gebėjimą slopinti neuronų aktyvumą, tokiu būdu sumažindamas jaudrumą smegenyse. Hiperkompensaciniai jaudinimo procesai slopinami neigiamo grįžtamojo ryšio dėka, nesukeliant rimtos žalos fiziologiniam neuronų aktyvumui kitais aspektais.
Taip pat skaitykite: Alternatyvos Klonazepamui
Farmakokinetika
Farmakokinetika apibūdina, kaip organizmas apdoroja vaistą, įskaitant absorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir eliminaciją.
Rezorbcija
Išgėrus klonazepamo, veiklioji vaisto medžiaga greitai ir visiškai rezorbuojama iš virškinimo trakto. Didžiausia vaisto koncentracija kraujo plazmoje dažniausiai susidaro po 1-4 valandų. Biologinis vaisto įsisavinimas yra apie 90%.
Pasiskirstymas
Nustatyta, kad vidutinis klonazepamo pasiskirstymo tūris yra apie 3 l/kg. Vartojant iki 6 mg paros dozes, pastovi vaisto koncentracija kraujo plazmoje yra 25-75 ng/ml. Apie 85% klonazepamo susijungia su kraujo plazmos baltymais. Vartojant vaistą kartotinai, pastovi vaisto koncentracija kraujo plazmoje gali būti keturis kartus didesnė nei ta, kuri susidaro išgėrus vienkartinę dozę. Klonazepamas praeina per placentos barjerą ir, kaip manoma, patenka į motinos pieną. Veikliosios medžiagos koncentracija kraujo plazmoje, sukelianti optimalų gydomąjį poveikį, yra nuo 20 iki 70 ng/ml (vidutiniškai apie 55 ng/ml).
Vienkartinė klonazepamo geriamoji dozė pradeda veikti po 30-60 minučių ir vaikams išlieka efektyvi nuo šešių iki aštuonių valandų, o suaugusiems žmonėms - nuo aštuonių iki dvylikos valandų. Sušvirkštus vaisto į veną, jo poveikis prasideda iškart ir trunka nuo dviejų iki trijų valandų.
Metabolizmas
Yra du klonazepamo biotransformacijos būdai - oksidacinis fosforilinimas ir 7-nitro grupės redukcija, susidarant 7-amino ir 7-acetilamino junginiams. Pagrindinis metabolitas yra 7-aminoklonazepamas. Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta, kad jam būdingas tik nestiprus prieštraukulinis poveikis. Taip pat nustatytas nedidelis kitų keturių metabolitų kiekis.
Taip pat skaitykite: Nerimo ir panikos sutrikimai
Eliminacija
Baigiamosios fazės pusinės eliminacijos periodo trukmė - 20-60 valandų. Išgėrus klonazepamo dozę, 50-70% jos per 4-10 dienų išsiskiria su šlapimu, o 10-30% su išmatomis, beveik visiškai nesurištų arba konjuguotų metabolitų pavidalu. Mažiau kaip 0,5% klonazepamo nepakitusio pavidalo išsiskiria su šlapimu.
Ypatingos klinikinės situacijos
Kaip ir vartojant kitus benzodiazepinus, klonazepamo išsiskyrimas iš kraujo plazmos gali būti lėtesnis naujagimiams, vyresnio amžiaus žmonėms bei ligoniams, sergantiems inkstų arba kepenų funkcijos nepakankamumu. Į tai reikia atsižvelgti, parenkant klonazepamo dozę.
Indikacijos
Klonazepamas yra skirtas gydyti įvairias būkles, įskaitant:
- Dauguma klinikinių epilepsijos formų kūdikiams ir vaikams, ypač tipiniai ir atipiniai absensai (Lenokso sindromas), propulsiniai absensai, pirminiai arba antriniai generalizuoti toniniai-kloniniai traukuliai.
- Epilepsija suaugusiems ir židininiai priepuoliai.
- Nerimo sindromai: bendro nerimo sindromas, paroksizminio nerimo sindromas, nerimo sindromas ir pablogėjusi nuotaika.
- Psichomotorinio sujaudinimo būsena, visų pirma po CNS traumų ir protiškai neišsivysčiusiems.
- Agresyvus elgesys ir sujaudinimo būsenos.
- Somnambulizmas.
- Ligos su įvairiu raumenų tonuso padidėjimu (tikai, kontraktūros).
Į veną arba į raumenis švirkščiamas klonazepamas yra tinkamiausias vaistas, gydant visas epileptinės būklės formas.
Kontraindikacijos
Klonazepamo negalima vartoti esant šioms būklėms:
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir klonazepamo vartojimas
- Padidėjęs jautrumas klonazepamui arba bet kuriai kitai pagalbinei vaisto medžiagai.
- Priklausomybė.
- Piktnaudžiavimas vaistais arba alkoholiu.
- Sunkioji miastenija.
- Centrinės kilmės kvėpavimo sutrikimai.
- Glaucoma.
Ypač atsargiai klonazepamo reikia vartoti ligoniams, sergantiems nugaros smegenų arba smegenėlių ataksija, esant ūmiam apsinuodijimui alkoholiu, kitais antiepilepsiniais vaistais, migdomaisiais, analgetikais, neuroleptikais, antidepresantais arba ličio preparatais, taip pat ligoniams, kurių kepenys yra pažeistos (pvz., kepenų ciroze), arba ligoniams, sergantiems miego apnėja.
Kadangi ampulėse esančio klonazepamo tirpalo sudėtyje yra benzilo alkoholio, jo negalima švirkšti naujagimiams, ypač neišnešiotiems.
Atsargumo priemonės
Gydantis klonazepamu, būtina laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:
- Klonazepamą galima vartoti tik gydytojui prižiūrint.
- Gydantis klonazepamu ir 5 dienas baigus jį vartoti, negalima vairuoti automobilio ir aptarnauti judančių mechanizmų.
- Gydantis klonazepamu ir 5 dienas po gydymo, negalima vartoti jokio alkoholio.
- Rūkymas silpnina klonazepamo veikimą.
- Ligoniams, sergantiems epilepsija ir vartojusiems benzodiazepinus, nerekomenduojama vartoti benzodiazepinų antagonisto flumazenilio. Priešingas benzodiazepinams poveikis gali sukelti traukulius.
- Atidžiai klonazepamo dozę reikia parinkti pagyvenusiems žmonėms, ligoniams, sergantiems gretutinėmis kvėpavimo sistemos ligomis (pvz., lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis), kepenų arba inkstų nepakankamumu.
Vartojimas nėštumo ir maitinimo krūtimi metu
Tyrimai su gyvūnais parodė, kad klonazepamas pasižymi nepageidaujamu poveikiu vaisiui (teratogeniniu, embriotoksiniu ir kitu poveikiu), tačiau kontrolinių tyrimų su nėščiomis moterimis nėra atlikta. Dėl šių aplinkybių vaistą nėščioms moterims galima vartoti tik tuo atveju, jei nauda motinai viršija galimą žalą vaisiui. Nėštumo metu klonazepamo negalima vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Sekančiais mėnesiais, jei yra reikalas, jį galima vartoti tik pagal gydytojo paskyrimą. Didelės vaisto dozės, vartojamos paskutinius tris nėštumo mėnesius arba gimdymo metu, dar negimusiam kūdikiui gali sukelti širdies aritmiją ir hipotermiją, hipotoniją, gali šiek tiek slopinti kvėpavimą, gimęs naujagimis gali blogai valgyti. Būtina prisiminti, kad tiek pats nėštumas, tiek ir staigus vaisto vartojimo nutraukimas gali sukelti epilepsijos paūmėjimą.
Kadangi klonazepamas patenka į motinos pieną, jo negalima vartoti maitinimo krūtimi laikotarpiu. Jei klonazepamo vartoti būtina, maitinimą krūtimi reikia nutraukti.
Sąveika su kitais vaistais
Klonazepamas gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl svarbu pasakyti gydytojui apie visus vartojamus vaistus.
Klonazepamo veikimą stiprina: antiepilepsiniai, antihistamininiai, skausmą mažinantys narkotiniai vaistai, taip pat neuroleptikai ir migdomieji. Cimetidinas, disulfiramas, izoniazidas ir peroraliniai kontraceptiniai preparatai pratęsia klonazepamo veikimą.
Kartu vartojant kepenų fermentus indukuojančius vaistus, pvz., barbitūratus arba hidantoiną, gali pagreitėti klonazepamo metabolizmas, tačiau tai neturi įtakos jo susijungimui su plazmos baltymais. Kaip manoma, klonazepamas - priešingai - neindukuoja fermentų, dalyvaujančių jo metabolizme. Kartu vartojant fenitoiną arba primidoną, pavieniais atvejais pastebėtas šių vaistų koncentracijos padidėjimas kraujo serume. Klonazepamas, vartojamas kartu su valproine rūgštimi, gali sukelti „petit mal” tipo epilepsinę būklę.
Kartu su klonazepamu vartojant kitus centrinę nervų sistemą veikiančius vaistus, pvz., kitus antiepilepsinius vaistus, anestetikus, migdomuosius, psichiką aktyvuojančius vaistus, kai kuriuos analgetikus ir raumenų relaksantus, gali pasireikšti abipusis šių vaistų poveikio sustiprėjimas. Šis poveikis ypač ryškus kartu vartojant alkoholį.
Dozavimas ir vartojimas
Įprastinės klonazepamo dozės reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į ligonio klinikinį atsaką ir vaisto toleravimą. Gydant naujai diagnozuotas ligas, kai nėra atsparumo kitiems vaistams, paprastai klonazepamas vartojamas mažomis dozėmis ir vienas, nederinant su kitais vaistais.
Siekiant išvengti šalutinio poveikio gydymo pradžioje, būtina palaipsniui didinti vaisto paros dozę, kol bus parinkta šiam ligoniui tinkama palaikomoji vaisto dozė.
Pradinė vaisto dozė kūdikiams ir jaunesniems kaip 10 metų amžiaus vaikams (arba sveriantiems mažiau kaip 30 kg) yra 0,01-0,03 mg/kg kūno masės per parą. Vyresniems nei 10 metų amžiaus vaikams (arba sveriantiems daugiau kaip 30 kg) bei suaugusiems žmonėms rekomenduojama pradinė vaisto dozė yra 1-2 mg per parą.
Palaikomoji vaisto dozė kūdikiams ir jaunesniems nei 10 metų amžiaus vaikams (arba sveriantiems mažiau kaip 30 kg) yra 0,05-0,1 mg/kg kūno svorio per parą. 10-16 metų ir vyresniems vaikams (arba sveriantiems daugiau kaip 30 kg) rekomenduojama vaisto dozė yra 1,5-3 mg per parą, o suaugusiems žmonėms - 2-4 mg per parą.
Kai tik pasiekiama palaikomoji vaisto dozė, ligonis gali visą paros dozę suvartoti per vieną kartą vakare. Jei paros dozę reikia vartoti per kelis kartus, didžiausią dozę reikia vartoti vakare. Palaikomoji vaisto dozė geriausiai parenkama po vienos trijų savaičių gydymo. Optimaliai palaikomajai dozei nustatyti naujagimiams rekomenduojama vartoti lašus, o vaikams - 0,5 mg tabletes. Vartojant 0,5 mg tabletes su vagele, palengvėja vaisto dozavimas pradiniu gydymo laikotarpiu, kai suaugusiems žmonėms reikia vartoti mažas dozes. Didžiausia gydomoji vaisto dozė suaugusiems žmonėms yra 20 mg per parą.
Švirkščiamų formų vartojimas:
Tirpalą, kuriame yra 1 mg veikliosios medžiagos, galima vartoti tik praskiedus 1 ml tirpiklio. Tirpalą injekcijoms reikia paruošti prieš pat vartojimą.
- Epilepsinės būklės gydymas: Kūdikiams ir vaikams į veną lėtai sušvirkščiama pusė ampulėje esančio tirpalo (0,5 mg), suaugusiems žmonėms - 1 ampulė (1 mg). Jei reikia, ši dozė gali būti pakartota (sulašinama į veną). Į raumenis vaistas švirkščiamas tik išimtiniais atvejais, kai švirkšti į veną neįmanoma. Didžiausia į veną švirkščiama vaisto paros dozė yra apie 13 mg.
- Ruošiant klonazepamo tirpalą infuzijai, 1 ampulėje esantį tirpalą (1 mg) galima praskiesti 85 ml vieno iš žemiau išvardytų tirpalų: 0,9% natrio chlorido, 0,45% natrio chlorido su 2,5% dekstrozės, 5% dekstrozės, 10% dekstrozės. Šie tirpalai kambario temperatūroje išlieka stabilūs 24 valandas. Polivinilchlorido medžiagos gali iš dalies absorbuoti veikliąją medžiagą, todėl rekomenduojama naudoti stiklinius indus, o jei naudojami indai, pagaminti iš polivinilchlorido, tirpalą reikia suvartoti nedelsiant (sulašinti didesniu kaip 60 ml/val. greičiu).
Tinkamas vartojimo būdas:
Lašus reikia sumaišyti su vandeniu, arbata arba vaisių sultimis ir sugirdyti šaukšteliu. Įspėjimas: niekuomet nelašinkite klonazepamo lašų iš buteliuko tiesiai į burną. Kiekvienąkart atidarę įsitikinkite, kad lašintuvas tvirtai laikosi buteliuko kaklelyje.
Perdozavimas
Perdozavimo arba apsinuodijimo simptomai labai priklauso nuo ligonio amžiaus, kūno masės ir reakcijos į vaisto vartojimą. Jie gali būti įvairūs - nuo nuovargio ir apsvaigimo iki ataksijos, mieguistumo, somnolencijos ir net komos kartu su kvėpavimo slopinimu ir kraujotakos kolapsu.
Gydymas:
Be kvėpavimo, pulso ir kraujospūdžio stebėjimo, rekomenduojama plauti skrandį (jei ligonis turi sąmonę), duoti aktyvuotos anglies ir nuvežti ligonį į ligoninę arba iškviesti greitąją pagalbą. Taikomos bendrosios palaikomosios gydymo priemonės ir reanimacinės priemonės, apsaugant nuo galimos kvėpavimo takų obstrukcijos. Hipotenziją galima gydyti simpatomimetiniais vaistais.
Flumazenilis yra specifinis benzodiazepinų receptorių antagonistas, pašalinantis visus benzodiazepinų ir ne benzodiazepininių GASR agonistų poveikius, išskyrus kvėpavimo centro slopinimą. Flumazenilio poveikio trukmė (maždaug 40-80 min.) yra trumpesnė už daugumos benzodiazepinų. Pradinė flumazenilio dozė lėtai švirkščiama į veną 0,2 mg per 30-60 s, jeigu nėra poveikio švirkščiama pakartotinai po 0,1-0,3 mg kas 30-60 s iki bendros 2-3 mg, o sunkiais atvejais iki 5 mg dozės. Atsinaujinus benzodiazepinų poveikiui, galima švirkšti flumazenilio į veną 0,5 mg/min. Palaikomosios flumazenilio dozės gali būti lašinamos į veną, paprastai 0,1-0,4 mg/val. Po narkozės benzodiazepinų poveikiui šalinti flumazenilio švirkščiama į veną po 0,2 mg per 15 s greičiu kas 60 s iki bendros 1 mg dozės.
Šalutinis poveikis
Gana dažnai pasireiškia šie nepageidaujami reiškiniai: nuovargis, mieguistumas, nusilpimas, raumenų hipotonija, galvos sukimasis, svaigimas ir ataksija. Šie reiškiniai paprastai yra laikini ir savaime pranyksta, toliau tęsiant gydymą arba sumažinus vaisto dozę. Iš dalies nuo šio poveikio galima apsisaugoti, lėtai didinant vaisto dozę gydymo pradžioje.
Taip pat gali pasireikšti susijaudinimas, jautrumas, dirglumas, agresyvus elgesys, dėmesio koncentracijos sutrikimas, sulėtėjusi koncentracija ir retrogradinė amnezija. Ilgai gydant tam tikras epilepsijos formas gali padažnėti traukuliai.
Retais atvejais gali pasireikšti dilgėlinė, niežulys, išbėrimas, angioedema, gerklų edema, trumpalaikis plaukų slinkimas, pigmentacijos pokyčiai, pykinimas, nemalonūs pojūčiai pakrūtinio srityje, galvos, krūtinės skausmas, trombocitų skaičiaus kraujyje sumažėjimas (trombocitopenija), seksualinio potraukio susilpnėjimas (libido sumažėjimas), impotencija ir šlapimo nelaikymas. Pavieniais atvejais pastebėtas laikino pobūdžio ankstyvas antrinių lytinių požymių vystymasis vaikams (iš dalies - ankstyvas lytinis brendimas) ir anafilaksinis šokas.
Ypač vartojant vaistą ilgą laiką arba didelėmis dozėmis gali atsirasti laikinų sutrikimų, pvz., sulėtėjusi arba neaiški kalba (dizartrija), sumažėjusi judesių ir eisenos koordinacija (ataksija) bei regėjimo sutrikimai (dvejinimasis akyse, nistagmas). Kai kada, leidžiant klonazepamą į veną, gali pasireikšti kvėpavimo slopinimas. Jis gali pasunkėti, jei yra kvėpavimo takų obstrukcija arba galvos smegenų pažeidimas, arba jei kartu vartojami vaistai, slopinantys kvėpavimą. Paprastai to galima išvengti, atidžiai parenkant vaisto dozę, atsižvelgiant į ligonio būklę.
Kūdikiams ir vaikams klonazepamas gali sukelti gausų seilėtekį arba bronchų hipersekreciją, todėl ypatingą dėmesį reikia skirti kvėpavimo takų praeinamumo užtikrinimui. Švirkščiant vaistą į veną, reikia pasirinkti pakankamo skersmens veną, vaistą reikia švirkšti labai lėtai, nuolat stebint kvėpavimą ir kraujospūdį.
Ilgą laiką vartojant vaistą gali atsirasti nutraukimo simptomų (ypač jei vaisto paros dozė sumažinama staiga): tremoras, prakaitavimas, susijaudinimas, miego sutrikimai ir nerimas. Taip pat gali pasireikšti pavojinga psichinė ir psichologinė reakcija: traukuliai, simptominė psichozė (pvz., nutraukimo delyras). Todėl nereikėtų staiga nutraukti vaisto vartojimo, o gydymą, net ir trumpalaikį, reikia užbaigti palaipsniui mažinant vaisto paros dozę.
Vartojant tokius benzodiazepinus, kaip klonazepamas, gali atsirasti priklausomybė. Rizika didesnė, jei vartojamos didelės dozės, bei tais atvejais, kai vaistą vartoja ligoniai, linkę į alkoholizmą, piktnaudžiaujantys vaistais, taip pat tie, kuriems yra asmenybės sutrikimai ir sunkūs psichikos sutrikimai.
tags: #klonazepamas #tc #2mg #veikimo #mechanizmas