Įvadas
Žmogaus elgesys yra sudėtingas ir daugiabriaunis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai - nuo biologinių iki socialinių. Siekiant suprasti, kodėl mes elgiamės vienaip ar kitaip, būtina nagrinėti tiek vidinius, tiek išorinius veiksnius, darančius įtaką mūsų poelgiams. Šiame straipsnyje apžvelgsime knygas ir tyrimus, skirtus socialinių įgūdžių ugdymui, netinkamo elgesio prevencijai ir žmogaus elgesio analizei. Dėmesys bus skiriamas knygoms, skirtoms vaikams, paaugliams, taip pat suaugusiems, siekiant suprasti elgesio priežastis ir pasekmes bei išmokti tinkamai reaguoti į įvairias situacijas.
Socialinių Istorijų Svarba Vaikų Ugdymui
Knygų serija „Socialinės istorijos“ yra puiki priemonė, padedanti vaikams nuo 2 iki 11 metų mokytis tinkamai elgtis įvairiose situacijose. Knyga „Socialinės istorijos. Emocijos ir netinkamas elgesys“ yra trečioji iš keturių knygų serijos („Socialinės istorijos. Mokykla“, „Socialinės istorijos. Bendravimas“ ir „Socialinės istorijos. Saugumas“). Ši serija naudinga mokant vaikus tinkamai pasielgti įvairiose įtampos situacijose.
Ši knygų serija, gimusi iš praktinės patirties psichologo kabinete, talpina dešimt socialinių įgūdžių, dažnai keliančių iššūkių tiek mažiems vaikams, tiek vyresniems vaikams su specialiaisiais poreikiais. Žaismingai ir nuosekliai pateikiami įtampą keliančių situacijų, pasireiškiančių intensyviam nerimui, baimei, pykčiui, liūdesiui arba netinkamo elgesio (šaukimo, keikimosi, daiktų mėtymo, kandžiojimosi, spjaudymosi, grumtynių, savęs žalojimo) įveikos algoritmai, aptariamos elgesio priežastys ir pasekmės, galimi sunkumai ir pagalba. Naujiems socialiniams įgūdžiams įtvirtinti pateikiami paruošti užduočių lapai bei veiklos, žaidimai panaudojant rinkinyje esančias korteles. Kiekvieno socialinio įgūdžio vaikas mokysis pažingsniui, žaidybinėse veiklose. O naujo įgūdžio treniravimas padidins tikimybę, jog vaikas įgūdį taikys kasdienybėje.
Ši knyga bus naudinga ugdymo įstaigose dirbantiems pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams pedagogams, psichologams ir tėvams, norintiems sustiprinti vaiko socialines kompetencijas. Knygose pateikiami tinkamo elgesio algoritmai gali būti itin aktualūs ugdant mažamečius, vos pradėjusius lankyti darželį arba ir vyresnius vaikus su specialiaisiais poreikiais, susiduriantiems su tinkamo elgesio mokykloje sunkumais.
Paauglių Socialiniai Burbulai Ir Chebros
Paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, kupinas fizinių, emocinių ir socialinių pokyčių. Paauglių kūnas keičiasi, todėl jie keistai jaučiasi ir dėl savo išvaizdos, ir dėl kylančių jausmų. Spaudžia tėvai ir bendraamžiai, paaugliai ne visada jaučiasi pritampantys, o dažnai net išduoti. Tai metas, kai pradinėje mokykloje buvę malonūs ir mieli vaikai tarsi pratrūksta ir išlenda ta jų pusė, kurios mes net neįtarėme esant.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie žmogaus elgesio tyrimus
Viena iš paauglių socialinio gyvenimo ypatybių yra chebros - grupuotės, kurios vienus vaikus priima, o kitų ne. Chebra dažnai turi savo vadovą ar porą jų - tai yra populiarūs grupuotės nariai ir dažniausiai būtent jie sprendžia, kas gali būti šioje grupėje, o kas ne. Grupės turi savo taisykles, kurių visi nariai turi laikytis. Dažnai taisyklių laikymasis yra griežtai prižiūrimas, o jei kas nors ima jų nesilaikyti, gali sulaukti patyčių. Chebros tiek grupės narių, tiek kitų žmonių gali būti vadinamos įvairiai. Pavyzdžiui, „lūzeriai“, „frykai“, „nerdai“ arba „menininkai“. Tokių grupių gali būti ir mokykloje, ir kieme, ir net neformalaus ugdymo veikloje.
Chebra leidžia paaugliui atrasti savo nišą ir pajusti saugumą erdvėje, kurioje jis gali savęs ieškoti ir gerai jaustis. Be to, penktoje, šeštoje ir vyresnėse klasėse vaikams nepaprastai svarbus priklausymo jausmas, kurį jie pajunta savo draugų grupėse. Kadangi draugai ir socialinės grupės tampa ypač svarbios pagrindinėje mokykloje, tai ir tos chebros reikalingos. Dažnai manome, kad chebra - tai populiarių vaikų grupė, tačiau nebūtinai. Jų būna pačių įvairiausių, gana dažnai labiausiai kontroliuojančios ir destruktyvios yra pačios nepastebimiausios.
Tačiau buvimas su šutve apriboja paauglio socialinį ratą, nes jis viską daro kartu su savo grupe: mokykloje valgo pietus, kartu eina į miestą, retai pakviečia prisijungti ir kitus vaikus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo puiku, kad paaugliai taip artimai draugauja, tačiau jeigu tai yra uždaras ratas ir viena iš taisyklių yra nebendrauti su grupei nepriklausančiais vaikais, tai jau nėra tinkamas elgesys ir auginanti patirtis, nes kiekvienam jaunam žmogui reikia susitikti naujų žmonių ir bendrauti su įvairių interesų turinčiais vaikais. Todėl tėvai ir mokytojai turėtų skatinti vaikus susitikti ir bendrauti su kitais bendraamžiais.
Paauglys dažnai patiria didelį spaudimą ir iš bendraamžių. 5-7 klasėse padaugėja toksiškų draugysčių, netikrų draugų ir draugių. Ypač merginų būreliuose dažnas atvejis, kai vieną dieną jos geriausios draugės, o kitą jau apkalba viena kitą ir netinkamai elgiasi.
Patyčios Ir Kibernetinės Patyčios
Netinkamas elgesys gali peraugti į patyčias - tai yra tam tikras besikartojantis elgesys, kai viena pusė turi daugiau galios nei kita. Šiandien aktuali tema yra kibernetinės patyčios, kurios - tai bjaurūs komentarai, pasikartojantys ir sekantys paauglį visur, kur tik jis lankosi, galintys jį pasiekti įvairiose platformose bet kuriuo metu. Socialiniuose tinkluose paaugliai stebi vieni kitus ir mato, ką kiti mėgsta, kuo dalinasi - tai irgi prisideda prie statuso auginimo arba, pavyzdžiui, mažėjančio populiarumo tarp bendraamžių. Jie taip susikoncentruoja į grupės dinamiką, kad nebeturi laiko nuoširdiems pokalbiams, draugystėms, nes beveik visą energiją iššvaisto susitartų ar numanomų taisyklių laikymuisi. Tai gali trukdyti atrasti save, menkinti savivertę, vaikas gali pradėti nerimauti, nebežinoti, ko nori, kaip elgtis. Baimė suklysti ir būti išmestam tampa labai didelė.
Taip pat skaitykite: Verslo knygų apžvalga
Svarbu suprasti, kad iš kitų besityčiojantis paauglys nebūtinai yra koks nors kietuolis, ieškantis silpnų, nes nori juos stumdyti ir iš jų šaipytis. Tie, kurie tyčiojasi, nori, kad kiti pasijustų prasčiau, o jie patys - geriau, nors nebūtinai taip įvyksta. Dauguma besityčiojančių vaikų turi žemą savivertę.
Mitai Apie Patyčias
Apie patyčias paauglystėje verta kalbėti ir siekiant aptarti mitus. Norėčiau paminėti penkis dažniausiai pasitaikančius mitus, aprašytus 2011 m. D. Olweuso patyčių prevencijos programoje:
- MITAS: Paaugliai konfliktus turi spręsti savarankiškai. Patyčios tikrai nėra konfliktas, kurį paaugliai gali išspręsti savarankiškai, nes jie išgyvena ir patiria kompleksines socialines problemas ir dar neturi tinkamų socialinių gebėjimų, galinčių padėti jas išspręsti.
- MITAS: Gimnazijoje vaikai jau moka puoselėti draugystes. Vėlyvojoje paauglystėje jaunuoliai vertina draugystes, kurios yra grindžiamos bendrais interesais ir vertybėmis, tačiau net ir ilgalaikės draugystės gali iširti, kadangi vaikai bando kurti naujus santykius kitu pagrindu.
- MITAS: Darbas grupėse išmoko vaikus sėkmingai bendradarbiauti. Apskritai gebėjimas dirbti su kitais ir bendradarbiauti yra svarbus įgūdis ir, nors darbas grupėse to šiek tiek moko suteikdamas galimybę bendradarbiauti, kartais net patys geriausi mokiniai tose situacijose neatsiskleidžia.
- MITAS: Tam tikros temos yra tabu. Turime suprasti, kad itin svarbu su paaugliu galėti pasikalbėti visomis temomis. Priešingu atveju tam tikri įsivaizdavimai ir stereotipai gali paskatinti itin aštrias patyčias, galinčias peraugti į emocinę traumą, suicidines mintis ar net bandymą žudytis.
- MITAS: Intervencija atima daug mokymosi laiko. Mokytojai dažnai teigia, kad neturi kada koncentruotis į bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ugdymą, patyčių prevenciją, nes turi „išeiti“ programą.
Proto Ir Kūno Ryšys Bei Streso Įtaka
Gydytojas Gaboras Maté, knygoje „Kai kūnas sako ne“, remdamasis išsamiais moksliniais tyrimais, atsako į klausimus apie proto ir kūno ryšį. Ši knyga - tai išsami ir novatoriška proto bei kūno santykio analizė, atskleidžianti streso įtaką žmogaus organizmui, streso vaidmenį sudėtingų ligų - vėžio, artrito, diabeto, išsėtinės sklerozės - vystymęsi, ir, svarbiausia, pristatanti, ką reikėtų daryti, norint tokių ligų išvengti ar kaip sėkmingai nuo jų pasveikti.
Robertas M. Sapolsky knygoje „Kodėl zebrai neserga opalige“ su humoru pateikia svarbiausius mokslinius tyrimus apie streso įtaką žmogaus organizmui, atskleidžia, kaip užsitęsęs stresas sukelia arba paūmina įvairiausias fizines bei psichines ligas: opas, širdies ligas, depresiją, senėjimą ir kt. Sykiu rasite svarbių patarimų, kaip suvaldyti stresinį atsaką, ir galbūt jums pavyks tai pritaikyti kasdieniame gyvenime.
Elgesio Biologija: Roberto Sapolsky Įžvalgos
Neurobiologas ir primatologas Robertas Sapolsky knygoje „Elgesys“ analizuoja veiksnius, lemiančius mūsų elgesį. Jis nagrinėja, kas dėjosi mūsų smegenyse tą akimirką, kai vienaip ar kitaip pasielgėme, kokią reikšmę turi paauglystės, vaikystės, ankstyvosios raidos patirtys ir genetinės ypatybės.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Knyga yra išskirtinė tuo, kad į elgesį yra žvelgiama pradedant nuo biocheminių dalykų, nuo neurono, nuo hormono, nuo geno iki kultūros, evoliucijos, vertybių, religijos. Atskleidžiama, koks sudėtingas yra žmogaus elgesys. Karas Ukrainoje kardinaliai apverčia argumentus, kodėl šią knygą reikia skaityti, - ji padeda suprasti agresiją ir jos priežastis.
Sapolsky knygoje kelia sudėtingus klausimus apie neuroaspektą ir teisę, apie tai, ar žmogus gali būti baudžiamas už dalykus, kurie galbūt yra nulemti neuroaspektų. Knyga bando parodyti, kiek sudėtingas ir įvairialypis yra tas neuroaspektas, kad tai nėra vien biologija. Mūsų smegenys yra organas, kuris visą laiką palaiko ryšį tarp žmogaus ir aplinkos.
Sapolsky teigia, kad žmogui yra būdinga tendencija skirstyti aplinkinius į savus ir svetimus. Tai ateina evoliuciškai, natūraliai. Ir iš resursų apsaugos, ir iš genų pozicijos. Mūsų smegenyse yra labai stiprūs automatiniai, pasąmoniniai biologiniai mechanizmai, kurie tokią klasifikaciją ir vykdo.
Vaikystės Svarba Ir Laisva Valia
Sapolsky knygoje teigia, kad vaikystė yra itin svarbi tolesniam gyvenimui, todėl svarbu pasirūpinti, kad vaikystė būtų kupina geros sveikatos, saugumo, meilės, emocinės bei fizinės globos ir galimybių.
Sapolsky kelia klausimą, ar turime laisvą valią. Jei apibrėžiame kaip galimybę tapti kuo noriu, padaryti ką noriu, visiškai laisvai pasirinkti, tai tokios laisvos valios tikrai neturime. Bet vis dėlto kiekvieną akimirką mes renkamės. Priimam kasdienius minipasirinkimus: ar bendradarbiauti, ar susipykti, ar aktyviai konfrontuoti, ar atsitraukti. Šituose mažuose dalykuose ir yra tikroji laisvoji valia.