Relaksacijos Pratimų Nauda: Vidinės Ramybės Paieškos Kelys

Šiuolaikiniame pasaulyje, kur stresas tapo nuolatiniu palydovu, gebėjimas atsipalaiduoti ir valdyti įtampą yra gyvybiškai svarbus kiekvienam, ypač vaikams. Nuolatinis skubėjimas, mokslai, būreliai ir socialiniai tinklai gali sukelti didelį spaudimą jaunam organizmui. Todėl relaksacijos pratimai vaikams - tai ne prabanga, o būtinybė, padedanti jiems atrasti vidinę ramybę, susidoroti su iššūkiais ir užaugti sveikiems bei laimingiems.

Streso Valdymas: Kelias į Vidinę Harmoniją

Streso valdymas - tai įvairių metodų ir strategijų rinkinys, padedantis atpažinti streso šaltinius, sumažinti jo poveikį kūnui ir emocijoms bei išmokti su juo gyventi ramiau. Efektyvūs streso valdymo būdai apima kvėpavimo pratimus, fizinį aktyvumą, pokalbius su artimaisiais, ribų nustatymą ir darbo bei poilsio balanso laikymąsi.

Neturėtume leisti, kad stresas mus visiškai užvaldytų. Streso valdymas šiais laikais - ypač svarbus. Išbandykite įvairius streso mažinimo būdus, stengdamiesi atrasti veiksmingiausius sau.

Efektyvūs Būdai Mažinti Stresą:

1. Gerkite mažiau kofeino: Kofeinas gali padidinti nerimą ir įtampą, todėl jo vartojimą reikėtų riboti.
2. Gerinkite miego kokybę: Tinkamas miego režimas yra būtinas streso valdymui. Miegant mūsų smegenys apdoroja informaciją, kurią gavo dienos metu, todėl gerai pailsėjus pagerinsime smegenų ir kūno funkcijas.
3. Būkite malonūs: Malonumas ir pozityvumas padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
4. Susikoncentruokite į pozityvius dalykus: Stenkitės išrinkti bent vieną pozityvų nutikimą, kuris pagerino nuotaiką.
5. Įkvėpkite ir iškvėpkite: Gilus kvėpavimas padeda mintims „persikrauti“ ir pagerina susikaupimą. Atsisėskite tyloje ir giliai įkvėpkite maždaug per 5 sekundes, iškvėpkite taip pat per 5 sekundes. Šis kvėpavimo pratimas padės jūsų smegenims geriau jausti kūną ir širdies ritmą.
6. Galvokite apie tai, kas malonu: Susiekite kvėpavimo pratimą su teigiamomis emocijomis. Bent 2-3 minutes būkite susitelkę ties kokiu nors maloniu įvykiu ar nutikimu. Šiam pratimui kiekvieną dieną skirkite bent 5-10 min.
7. Supraskite, kas jus išmuša iš vėžių: Atpažinkite, kokie veiksmai ar darbai jums kelia stresą. Prieš jų atlikimą - atlikite kvėpavimo pratimus.
8. Reguliariai mankštinkitės: Net ir lengvi pratimai bus naudingi siekiant išlaikyti teigiamas emocijas. Rinkitės bet kokią veiklą, kuri atrodo ne tik linksma ir įdomi, bet ir siūlo naujus iššūkius. Mankštinkitės kartu su draugu - tai paprasčiausias būdas išlikti pozityviems.

Stresas: Priešas ar Sąjungininkas?

Stresas - tai kūno reakcija į grėsmę ar pavojų. Jis gali būti ir naudingas - padeda mums susikaupti, išlikti energingam ir atidžiam. Stresas pakelia nuo sofos ir pasodina prie knygų dieną prieš egzaminą. Tačiau blogai, jei stresas tampa ne retkarčiais patiriamu reiškiniu, o nuolatine gyvenimo būsena.

Emocinis stresas, juntamas kelias savaites ar mėnesius, gali susilpninti imuninę sistemą ir sukelti aukštą kraujo spaudimą, silpnumą, depresiją, nerimą ir prisidėti prie širdies ligų išsivystymo. Dėl patiriamo nuolatinio streso dažnai išsivysto sunkūs sveikatos sutrikimai.

Taip pat skaitykite: Kaip relaksacija padeda šiuolaikiniame pasaulyje

Šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja daugybė streso šaltinių. Streso valdymas pradedamas būtent nuo priežasčių nustatymo. Žinant streso priežastis yra žymiai lengviau imtis priemonių, stengiantis jį suvaldyti. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai. Tai, kas vienam žmogui sukelia didelę įtampą, kitam tai gali pasirodyti kaip lengvas nepatogumas.

Nerimo Sutrikimai: Kai Nerimas Užvaldo

Nerimo sutrikimas yra psichikos sveikatos būklė, pasireiškianti pernelyg dideliu, sunkiai kontroliuojamu nerimu ir rūpesčiu, kurie trukdo kasdieninei asmenų veiklai ir gyvenimo kokybei. Skirtingai nuo įprasto nerimo, kuris gali atsirasti dėl tam tikrų gyvenimo įvykių ar situacijų ir yra laikinas, nerimo sutrikimas yra ilgalaikis, nuolatinis ir dažnai nepagrįstas realiomis grėsmėmis.

Kas Sukelia Nerimo Sutrikimą?

Nerimo sutrikimo atsiradimą veikia įvairūs susiję biologiniai, psichologiniai ir aplinkos veiksniai, sudarantys sudėtingą priežastinių veiksnių tinklą. Tyrimai rodo, kad nerimo sutrikimas gali būti šeimose. Asmenys, kurių artimi giminaičiai kenčia nuo nerimo sutrikimų, turi didesnę tikimybę patys susidurti su šiais sutrikimais.

Smegenų biocheminių procesų, ypač susiję su neurotransmiterių, kurie yra cheminės medžiagos, veikiančios kaip signalų perdavėjai tarp smegenų ląstelių, disbalansas, taip pat yra svarbus nerimo sutrikimų priežasties veiksnys. Asmenybės bruožai taip pat gali padidinti nerimo sutrikimų atsiradimo riziką. Pavyzdžiui, žmonės, linkę į perfekcionizmą, yra labai kritiški sau ar turi žemą savęs vertinimą, gali būti labiau pažeidžiami nerimo sutrikimams.

Išgyventos trauminės patirtys, įskaitant vaikystės patyčias, fizinį ar emocinį smurtą, netektis ar sunkias nelaimės situacijas, yra stiprūs nerimo sutrikimų atsiradimo veiksniai. Dabartinė gyvenimo aplinka ir kasdieniai stresoriai, tokie kaip darbo krūvis, finansiniai sunkumai ar tarpasmeniniai konfliktai, taip pat gali prisidėti prie nerimo sutrikimų atsiradimo. Be to, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka ir nepakankamas poilsis, gali dar labiau padidinti nerimo lygį.

Taip pat skaitykite: Plačiau apie relaksaciją

Nerimo sutrikimas ir jo atsiradimas yra sudėtingas procesas, į kurį įtakos turi daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių. Nors kai kurie iš šių veiksnių gali būti nepakeičiami, pvz., genetinis polinkis, yra keletas būdų, kaip galima sumažinti nerimo sutrikimų poveikį ar riziką, įskaitant psichoterapiją, farmakoterapiją, gyvensenos pokyčius ir įgūdžių, padedančių valdyti stresą, ugdymą.

Nerimo Sutrikimo Simptomai

Nerimo sutrikimas yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingas pernelyg didelis ir nuolatinis nerimas ir rūpestis, veikianti įvairius gyvenimo aspektus. Šie simptomai gali būti tiek psichologiniai, tiek fiziologiniai ir dažnai trukdo kasdieniam žmogaus gyvenimui. Nerimo sutrikimas apima įvairias formas, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą (GNS), panikos sutrikimą, fobijas, socialinio nerimo sutrikimą ir kitus. Kiekvieno tipo simptomai gali skirtis, tačiau yra keletas bendrų požymių, kurie dažnai pasireiškia nerimo sutrikimu sergantiems asmenims.

Psichologiniai Simptomai:

• Nuolatinis nerimas ir rūpestis: Asmenys patiria nuolatinį nerimą dėl įvairių dalykų, pvz., darbo, sveikatos, finansų ar asmeninių santykių, net kai realių priežasčių nerimauti nėra ar jos yra neproporcingai mažos.
• Baimės ir panikos jausmas: Staigūs panikos priepuoliai arba intensyvi baimė, kuri gali atrodyti nekontroliuojama ar nepagrįsta.
• Sunkumai sutelkiant dėmesį: Nerimas gali trukdyti sutelkti dėmesį, dėl ko asmenys gali kovoti su užduočių atlikimu ar kasdienių pareigų įvykdymu.
• Nemiga: Sunkumai užmigti ar išlikti miegančiam dėl nerimo, kuris „neleidžia išjungti“ minčių naktį.
• Jautrumas: Padidėjęs jautrumas ar lengvai išprovokuojamas dirglumas.

Fiziologiniai Simptomai:

• Širdies plakimas: Greitas ar stiprus širdies plakimas, kuris gali sukelti nerimą dėl sveikatos būklės.
• Prakaitavimas: Padidėjęs prakaitavimas, net ir be akivaizdžios priežasties ar fizinio krūvio.
• Raumenų įtampa: Nuolatinė raumenų įtampa, ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse.
• Dusulys ar kvėpavimo sunkumai: Jausmas, kad „neužtenka oro“, gali būti nerimo simptomas.
• Virškinimo sutrikimai: Pilvo skausmai, viduriavimas ar kitos virškinimo sistemos problemos gali būti susijusios su nerimu.
• Galvos svaigimas ar silpnumas: Jausmas, kad gali alpti, ypač panikos priepuolio metu.

Nerimo sutrikimo simptomai gali smarkiai skirtis tarp asmenų ir gali būti laikini ar ilgalaikiai.

Kaip Valdyti Nerimo Sutrikimo Simptomus?

Valdymas nerimo sutrikimo simptomų reikalauja integruoto požiūrio, apimančio tiek gyvenimo būdo pokyčius, tiek profesionalią medicininę pagalbą. Šie patarimai gali padėti žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo sutrikimų, sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Psichoterapija

• Kognityvinė-elgesio terapija (KET): Ši terapijos forma yra itin veiksminga nerimo sutrikimams gydyti. Ji padeda atpažinti ir keisti negatyvius mąstymo modelius, kurie prisideda prie nerimo, bei mokyti efektyvių būdų, kaip susidoroti su nerimo sukeltomis situacijomis.
• Dėmesingumo meditacija ir atsipalaidavimo technikos: Meditacija, kvėpavimo pratimai ir progresyvus raumenų atsipalaidavimas gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą, skatindami ramybę ir dėmesingumą.

Medicininis Gydymas

• Antidepresantai: Tam tikri antidepresantai, pavyzdžiui, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), gali būti skiriami nerimo sutrikimų gydymui. Svarbu reguliariai konsultuotis su gydytoju, kad būtų galima stebėti šalutinius poveikius ir gydymo efektyvumą.
• Benzodiazepinai: Nors šie vaistai gali greitai sumažinti nerimo simptomus, jie yra skirti tik trumpalaikiam vartojimui dėl priklausomybės rizikos.

Gyvensenos Pokyčiai

• Subalansuota mityba: Mityba, turtinga omega-3 riebalų rūgštimis, magniu ir vitaminu B kompleksu, gali padėti reguliuoti nuotaiką ir sumažinti streso poveikį.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinis krūvis padeda išskirti endorfinus, kurie natūraliai mažina stresą ir gerina nuotaiką.
• Pakankamas miegas: Geras miegas yra svarbus stresui ir nerimui mažinti. Laikykitės reguliaraus miego grafiko ir venkite stimuliantų prieš miegą.
• Riboti kofeino ir alkoholio vartojimą: Kofeinas ir alkoholis gali padidinti ar sustiprinti nerimo simptomus, todėl rekomenduojama juos vartoti saikingai.

Streso Valdymo Strategijos

• Laiko planavimas ir prioritizavimas: Valdykite laiką ir įsipareigojimus efektyviai, nustatydami realistinius tikslus ir išvengdami per didelio krūvio.
• Socialinė parama: Bendravimas su šeima, draugais ar paramos grupėmis gali suteikti emocinį atsparumą ir sumažinti izoliacijos jausmą.
• Relaksacijos ir dėmesingumo praktikos: Atsipalaidavimo pratimai, joga ar dėmesingumo meditacija gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti emocinę būseną.

Svarbu paminėti, kad, nors šie patarimai gali padėti valdyti nerimo sutrikimą, jie neturėtų būti naudojami kaip vienintelis gydymo būdas. Niekada nedvejokite kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, įskaitant psichologus, psichiatrus ar terapeutus, kurie gali pasiūlyti individualų gydymo planą.

Taip pat skaitykite: Kaip atsipalaiduoti?

Relaksacija: Kas Tai Yra Ir Kodėl Ji Būtina?

Relaksacija yra būdas nuraminti savo mintis ir kūną, sumažinti įtampą bei atsipalaiduoti. Tai yra procesas, kuris padeda mums sumažinti streso ir įtampos jausmus, taip pat pagerinti bendrą savijautą. Tai gali apimti gilius kvėpavimo pratimus, meditaciją, tiesioginį kūno raumenų atpalaidavimą ar kitas technikas, kurios padeda sumažinti fizinę ir emocinę įtampą.

Relaksacija padeda geriau įvertinti realius aplinkos reikalavimus, bei savo galimybes su jais susitvarkyti. Taip pat relaksacija veikia kaip nusiraminimas. Relaksacija gali sukelti tropotrofinę būseną. Tai bendras psichofizinio aktyvumo sumažėjimas. Tai budrumo būsena, kai dominuoja parasimpatinė nervų sistema. Ilgai praktikuojant kinta asmenybė: kontrolės lokusas pasislenka į vidų.

Meditacija, atliekama kaip dalis nusiraminimo ir relaksacijos praktikų, gali turėti gilų ir ilgalaikį poveikį emocinei ir psichinei gerovei. Raumenų relaksacija yra būdas atpalaiduoti kūno raumenis ir sumažinti įtampą. Tai yra procesas, kurio metu žmogus sąmoningai susikoncentruoja į savo kūno dalis ir jas atpalaiduoja. Tikslas yra sumažinti fizinę įtampą, kuri gali būti sukelta streso, nuovargio arba ilgalaikio sėdėjimo vienoje padėtyje.

Šios praktikos esmė yra sutelkti dėmesį į kvėpavimo ritmą, lėtai ir giliai įkvėpti per nosį, trumpam sulaikyti kvėpavimą ir tada lėtai iškvėpti per burną ar nosį. Žmogus išmoksta kontroliuoti savo fiziologinius procesus, pasinaudodamas įvairiais grįžtamojo ryšio signalais.

Autogeninio atsipalaidavimo metu kūnas yra tarp miego ir budrumo būsenos. Pirmą kartą atliekantys autogeninę treniruotę asmenys jaučia, kad jų mintys kažkur „skrajoja“, o jie patys yra tai visiškai budrūs, tai trumpam užsnūsta. Medicininiu - fiziniu požiūriu, geriausiai tinka esant ligoms, susijusioms su emocine įtampa ir raumenų spazmais: bronchinė astma, pradinės hipertoninės ligos stadijos, krūtinės angina, artritai ir t. t. Mažėja fizinė įtampa, lėtėja širdies susitraukimų dažnis. Lėtėja ir nurimsta kvėpavimas. Atsistato vidaus organų aprūpinimas krauju.

Atsipalaidavęs žmogus gali geriau sutelkti dėmesį ties problema, kuri nagrinėjama. Taip pat sumažėja neigiamų emocijų, pašalinamas per didelis jautrumas. Relaksacijos padeda įveikti jaudulį prieš svarbius įvykius, pavyksta greitai užmigti, lengvai pabusti kai reikia ir miegas tampa vertingesnis.

Relaksacijos Technikos:

• Meditacija: Skirkite bent 10 minučių per dieną tyliai meditacijai.
• Vaizdinė relaksacija: Pasąmonės kalba vaizdiniais, kai įsivaizduojamas žmogus pasitraukia į savo vidų ir iš sąmoningų bei nesąmoningų prisiminimų ar norų susikuria naują realybę, kurios kryptį gali pasirinkti pats ar vadovaujamas specialisto. Kadangi, žmogaus nervų sistema formavosi veikiama gamtos dirgiklių, relaksacijoje dažnai taikomi su nusiraminimu siejami gamtos vaizdiniai: regimieji (pvz. žydras dangus, vasaros pievų žaluma, jūra); garsai (pvz. ritmiška bangų mūša, upelio čiurlenimas, medžių šlamėjimas, paukščių čiulbėjimas); fizinių pojūčių vaizdiniai (saulės šiluma, gaivus vėjas).
• Progresyvinė raumenų relaksacija: Kadangi, netreniruoti žmonės raumenų įtampos laipsnį paprastai nelabai jaučia, ši metodika siūlo raumenis atpalaiduoti kontrasto principu, prieš tai juos valingai įtempiant Ilgainiui, ši technika padeda išmokti atpažinti raumenų įtampą, stiprina atpalaidavimo įgūdžius ir leidžia pasiekti gilios relaksacijos būklę per vis trumpesnį laiką; o tai suteikia galimybę išmokti pašalinti įtampą, esant bet kokiom stresinėm aplinkybėm.
• Taikomoji relaksacija: Šios technikos tikslas - ne tik išmokti atsipalaiduoti per labai trumpą laiką, bet ir išlaikyti atsipalaidavimo būseną kasdienės veiklos metu ar susidūrus su stresais. To išmokstama per 8-10 užsiėmimų: iš pradžių žmogus išmokomas atsipalaiduoti per 15-20 min., o vėliau palaipsniui mokomas atsipalaiduoti vis per trumpesnį laiką, kol galiausiai pasiekiamas atsipalaidavimas per kelias sekundes, susidūrus su pačia stresine situacija.
• Autogeninė treniruotė: Tai saviįtaiga paremtas metodas, kurio tikslas - mažinti vegetacinės nervų sistemos simpatinės dalies aktyvumą, nenaudojant jokių pastangų, tik pasyvią dėmesio koncentraciją. Žmogus, kartodamas atitinkamas frazes, panyra į lengvo transo būseną ir dėmesį nukreipia į tam tikras kūno vietas (lavinamas gebėjimas susitelkti ties norimu objektu) bei susitelkia į savo potyrius (šilumos jausmą, rimstantį kvėpavimą, širdies plakimą).
• Meditacija: Tai metodas, leidžiantis patirti specifinę ypatingos vidinės ramybės būseną, kuomet žmogus yra kartu maksimaliai atsipalaidavęs ir kartu budrus, sutelkęs visą dėmesį tik į pasirinktą objektą. Nors medituojantis žmogus nėra mieguistas, nėra transo būklės, tačiau jo sąmonės būklė pakinta.
• Kvėpavimo pratimai: Paremti taisyklingu, ritmingu kvėpavimu, ko pasekoje mažėja centrinės nervų sistemos jaudrumas, gerėja organizmo aprūpinimas deguonimi bei medžiagų apykaitos produktų šalinimas.

Relaksacija yra esminis įrankis, padedantis sumažinti streso ir įtampos jausmus, pagerinti bendrą savijautą ir psichologinę sveikatą. Naudodami įvairius relaksacijos metodus, galite pasiekti gilesnį atsipalaidavimą ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Atsipalaidavimo Nauda

Atsipalaidavimas - tai organizmo gebėjimas atpalaiduoti raumenis, pašalinti kūno ir psichologinę įtampą. Atsipalaidavimas padeda atgauti pusiausvyrą įtampos kupinoje kasdienybėje, kai šiuolaikis greitas gyvenimo tempas reikalauja atlikti daugybę užduočių, pareigų, kai neretai atsiduriama įvairiose nepalankiose, stresą keliančiose situacijose.

Viena vertus, patiriama įtampa padeda žmogui susitelkti, atliekant tam tikras užduotis, priimant sprendimus ar siekiant išsikeltų tikslų. Tačiau, patiriama nuolat, ilgalaikė įtampa sutrikdo žmogaus organizmo pusiausvyrą ir gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus.

Atsipalaidavimo nauda:

• Mažina nuovargį - jausite mažiau nuovargio kasdienėse veiklose.
• Gerina miegą. Yra žinoma, kad žmogaus organizmo resursai atsistato miego metu, o 15-20 min. giluminio atsipalaidavimo prilygsta 2-3 valandom geros kokybės miego.
• Mažina skausmą - skausmas gali atsirasti dėl įtampos (pavyzdžiui, galvos, nugaros skausmai). Atsipalaidavimas gali padėti praplėsti savo skausmo jutimo ribas bei mažinti skausmo jutimo stiprumą.
• Padeda susidoroti su stresu - atsipalaidavimas padeda sumažinti streso poveikį, moko jį valdyti.
• Didina pasitikėjimą savimi - padeda didinti sąmoningumą ir gebėjimą susidoroti su kasdienio gyvenimo išūkiais.
• Gerina santykius su kitais - bendrauti seksis lengviau, kai būsite atsipalaidavęs ir pasitikintis savimi.
• Didina efektyvumą - tapsite efektyvesnis įvairiose gyvenimo srityse (pvz. darbe, sportuojant ar kitoje veikloje), ir tai vėlgi kels Jūsų pasitikėjimą savimi.

Kiekvienas žmogus vienaip ar kitaip tvarkosi su stresu ir įtampa, tačiau, neretai tam pasitelkiami mažai veksmingi, tik trumpalaikę naudą teikiantys būdai, pvz. televizoriaus žiūrėjimas, kompiuteriniai žaidimai ir pan. Tokiais būdais šiek tiek sumažinamas per dieną patirtas streso poveikis, tačiau, norint sėkmingai įveikti stresą, reikalinga aktyvuoti natūralią organizmo atsipalaidavimo funkciją, ir tai pasiekiama praktikuojant įvairias atsipalaidavimo technikas.

Visos minėtos technikos yra lengvai prieinama galimybė žmogui tvarkytis su patiriama įtampa. Be to, reikia pastebėti gerą laiko sąnaudų ir efektyvumo santykį: daugybė tyrimų patvirtina teigiamą atsipalaidavimo poveikį, jei praktikuojama nuolat; taigi, kasdieniai 15-30 minučių tetrunkantys užsiėmimai suteikia didelę naudą - didina streso valdymo galimybes, padeda išvengti diskomforto, gerina darbingumą, produktyvumą bei gyvenimo kokybę apskritai.

Atsipalaidavimo technikos, jei vadovauja specialistas, yra nesunkiai įvaldomos, o svarbiausia, įgyti įgūdžiai leidžia žmogui ir toliau sėkmingai jas praktikuoti pačiam.

Dėmesingas Įsisąmoninimas: Būdas Sustiprinti Emocinę Sveikatą

Dėmesingo įsisąmoninimo metodo esmė - atkreipti dėmesį į dabarties momentą suvokiant savo jausmus, kūno pojūčius, mintis ir impulsus veikti.

„Sąmoningumas - tai buvimas budriais. Tai žinojimas, ką darote“ (Jon Kabat-Zinn).

Įsisąmoninimo (angl. Mindfulness) praktikų taikymo ugdymo įstaigose nauda įrodyta įvairiais tyrimais. Šis metodas padeda sustiprinti dėmesio valdymą ir koncentraciją, pagerina atmintį ir akademinius rezultatus, sumažina patiriamą stresą ir nerimą, pagerina impulsų kontrolę, emocijų reguliacijos įgūdžius, sprendimų priėmimą, padidina savęs supratimą, pasitikėjimą savimi, stiprina empatiją ir gebėjimą suprasti kitus.

Dėmesingo įsisąmoninimo metodas taikomas per sensorinius pojūčius, dėmesingus judesius, vaizduotės technikas, kvėpavimo, susikaupimo, minčių atpažinimo, relaksacijos pratimus, nukreiptus į kūno pojūčių stebėjimą, dėkingumo praktikas. Visos praktikos su vaikais atliekamos pasitelkiant žaidimą, todėl jas galime pritaikyti ir namuose:

• Kvėpavimo pratimai. Gulint ant pilvo pasiguldyti žaislą ir stebėti, kaip kilnojasi pilvas; šiaudeliu pūsti orą į stiklinę, pripildytą vandens ir stebėti, kad vanduo neišsitaškytų.
• Susikaupimo pratimai. Surasti tam tikras formas, spalvas kambaryje; atsistoti vienas prieš kitą ir atkartoti judesius, veido mimikas.
• Dėmesingi judesiai. Atliekant įvairius pratimus, vaikščiojant vaikai mokosi atpažinti pakitusią kūno temperatūrą, kvėpavimą, širdies plakimą, kitus kūno siunčiamus pojūčius.
• Sąmoningas valgymas.

tags: #relaksacijos #pratimai #vaikams