Įvadas
Paauglystė - sudėtingas ir permainingas gyvenimo etapas, kupinas fizinių, emocinių ir socialinių pokyčių. Šiuo laikotarpiu jaunuoliai susiduria su dideliu spaudimu, patiria stresą, nerimą ir kitus psichologinius sunkumus. Siekiant užtikrinti paauglių gerovę ir sėkmingą integraciją į visuomenę, būtina atkreipti dėmesį į tai, ko jiems labiausiai trūksta psichologiniu aspektu.
Smurto paplitimas ir trauminės patirtys
Tyrimai atskleidžia nerimą keliančius duomenis apie smurto paplitimą tarp Lietuvos paauglių. Didelės apimties streso ir atsparumo paauglystėje tyrimas parodė, kad 71 proc. 12-16 metų amžiaus Lietuvos paauglių per savo gyvenimą patyrė bent vienos rūšies smurtą. Beveik pusė apklaustųjų nurodė patyrę psichologinę prievartą, kas trečias paauglys patyrė fizinę prievartą, o kas penktas - nepriežiūrą.
Šios trauminės patirtys gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių paauglių psichikos sveikatai, didinti priklausomybių, polinkio į depresiją, nerimo sutrikimų, akademinių sunkumų, agresyvumo, nusikalstamumo, destruktyvaus ir savižudiško elgesio, žemesnės gyvenimo kokybės ir socialinio funkcionavimo riziką.
Nepriežiūra ir bazinių poreikių netenkinimas
Tyrimai taip pat atskleidė, kad nemaža dalis mūsų šalies paauglių (22,7 proc.) patiria nepriežiūrą, t. y. jų pagrindiniai baziniai poreikiai (drabužių, maisto, rūpinimosi) yra nepatenkinti gana ilgą laikotarpį. Nepriežiūra dažnai būna neatsiejama psichologinio ar kitokio smurto prieš vaikus dalis.
Tokios sąsajos nėra teisingos. „Paprastai, jei tėvai skiria vaikams mažiau laiko, kažko dėl jų nepadaro, bet dėl to yra susirūpinę ir stengiasi tą trūkumą kompensuoti bei kitaip elgtis, tai nelaikoma nepriežiūra. Nepriežiūra laikomas toks tęstinis suaugusiojo, atsakingo už vaiką, elgesys, kai jis nepasirūpina vaiko baziniais poreikiais: vaikas dažnai būna alkanas, neturi ką apsirengti pagal sezoną, nenuvedamas pas gydytojus, kai serga ar turi sutrikimą“, - paaiškina dokt. I. Daniūnaitė.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių apžvalga
COVID-19 pandemijos poveikis paauglių psichikos sveikatai
COVID-19 pandemija ir su ja susiję ribojimai taip pat turėjo didelį poveikį Lietuvos paauglių psichosocialiniam funkcionavimui. Nuotoliniu būdu per karantiną apklausus 331 paauglį, paaiškėjo, kad daugumai pandemijos metu kilo didesnių psichologinių sunkumų. Paaugliai smarkiai nerimavo dėl mokymosi apribojimų ir santykių su bendraamžiais, minėjo neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį psichikos sveikatai, mokymuisi, draugystei ir šeimos santykiams.
Nors atliekant tyrimą buvo nustatytas reikšmingas neigiamas COVID-19 pandemijos poveikis daugumos (70 proc.) tyrime dalyvavusių paauglių emocinei savijautai, lėmęs nerimo padidėjimą, dėmesio sukaupimo problemas, elgesio bei socialinio bendravimo sunkumus, tačiau buvo ir tokia grupė paauglių (9,7 proc.), kurių bendravimo su bendraamžiais problemos sumažėjo ir jie kaip tik pandemijos metu turėjo daugiau prosocialaus bendravimo. Tai rodo, kad daliai paauglių pandemija padėjo atsitraukti nuo jiems stresą keliančių situacijų.
Psichologinės pagalbos prieinamumas ir specialistų trūkumas
Nepaisant didėjančio psichologinių sunkumų tarp paauglių, psichologinė pagalba pasiekia vos 20 procentų paauglių, kuriems ji reikalinga. Tai rodo didelį pagalbos prieinamumo trūkumą. Mokyklų vadovai akcentuoja, kad labai trūksta profesionalių psichologų, kad sunku ne tik juos rasti, bet ir prisikalbinti ateiti dirbti į mokyklas.
Savižudybių problema ir depresijos požymiai
Lietuva pirmauja pagal paauglių savižudybių skaičių. Prasta savijauta, sunkūs išgyvenimai apie kuriuos vaikas bijo ar neturi kam papasakoti, jaučia gėdą gali lemti suicidinių minčių atsiradimą.
Pagrindiniai depresijos požymiai yra nuotaikos, jėgų nebuvimas, apatija, pasyvumas, interesų, pomėgių praradimas, savęs nuvertinimas, vidinės tuštumos jausmas, miego sutrikimai. Depresija, ypač berniukams, gali pasireikti pykčiu, agresija, gali imti svaigintis.
Taip pat skaitykite: Profesijos, Keliančios Daugiausia Streso
Socialinių įgūdžių ugdymas ir bendravimo svarba
Paauglius šiuo metu augina tėvų karta, kurie patys mokyklose ar šeimose dažniausiai nebuvo mokyti tinkamai spręsti konfliktų, kaip ir nebuvo ugdomi kiti svarbūs jų socialiniai įgūdžiai. Išmokus tinkamai išklausyti, išsakyti savo nuomonę ar poreikius, pasitikėjimo savimi, bendradarbiavimo ir konfliktų valdymo, didžiosios dalies konfliktų veikiausiai net nekiltų.
Bene labiausiai nuo pandemijos nukentėjusi grupė - paaugliai, kurių socialiniai įgūdžiai kaip tik turėtų formuotis bendraujant su bendraamžiais, bet dėl ilgos atskirties viskas tarsi sustojo ar sutriko.
Tėvų vaidmuo ir pagalbos kreipimasis
Pagrindinė žinutė, kurią socialinė darbuotoja R. Kurlytė norėtų perduoti paauglius auginantiems tėvams - nebijoti kreiptis pagalbos, nepriklausomai nuo to, jos reikia jų paaugliams vaikams ar jiems patiems. Labai svarbu, kad tėveliai paauglį palaikytų, priimtų jį su visomis jo problemomis, gilintųsi į jo problemas ir padėtų jas spręsti. Jeigu patys nepajėgūs, svarbu kreiptis į specialistus, į psichologus, psichoterapeutus dėl pagalbos savo vaikui.
Kaip apsaugoti paauglius nuo trauminių patirčių ir stiprinti psichologinį atsparumą?
- Probleminės situacijos stebėjimas ir duomenų rinkimas: Svarbu nuolat stebėti situaciją, rinkti duomenis apie tai, kaip ji keičiasi metams bėgant, kokie iššūkiai mūsų laukia.
- Šalies teisinės sistemos reguliavimas: Svarbu užtikrinti šalies teisinės sistemos reguliavimą, kuris užtikrintų vaikų apsaugą nuo smurto ir kitų trauminių patirčių.
- Švietimas ir pagalbos prieinamumas: Svarbus yra ir įvairaus lygio švietimas, ir kuo didesnis pagalbos prieinamumas. Svarbu, kad žmonės būtų aktyvūs saugodami savo vaikus, nes vaikai su žalingu elgesiu gali susidurti tiek namuose, tiek bet kurioje kitoje aplinkoje.
- Visuomenės nuostatos keitimas: Svarbi ir nuostata, kad jaustis blogai ir kreiptis pagalbos į psichologus yra visiškai normalu.
- Dėmesys ne tik akademiniams pasiekimams, bet ir psichologinei būsenai: Svarbu skirti daugiau dėmesio paauglių psichologinei būsenai ir gerovei.
Taip pat skaitykite: Strategijos, padedančios valdyti elgesio sutrikimus
tags: #ko #labiausiai #tr8ksta #paaugliams #psichologai #pataria