Plačiąja prasme, motyvacija yra susijusi su priežastimis, kodėl mes elgiamės vienaip ar kitaip. Kiekvieną kartą, kai mes kažką darome, paprastai už to slypi tikslas (motyvas). Psichologai sutaria dėl dviejų pačių svarbiausių faktorių, susijusių su motyvacija - ji suteikia energijos ir nukreipia. Motyvacija leidžia susikaupti ties tam tikru elgesiu, tokiu būdu pasiekiami atitinkami tikslai. Kai žmogus alkanas, jis ieško maisto, kai ištroškęs - vandens ir t.t. Nors psichologai sutaria dėl to, kaip motyvacija veikia, tačiau nesutinka dėl to, kas motyvacija yra, t.y. skiriasi nuomonės dėl to, kas slypi už elgesio priežasčių.
Motyvacijos Teorijos: Trys Pagrindiniai Požiūriai
Motyvacijos teorijos apima tris pagrindinius požiūrius, kodėl atsiranda tam tikras elgesys.
- Instinktai: Pirmiausia, teigiama, kad elgesys yra instinktyvus arba automatiškas. Vienas iš seniausių požiūrių psichologijoje teigia, kad elgesį sukelia biologinės, įgimtos, mechaninės jėgos. Instinktas paprastai yra užprogramuotas, adaptyvus elgesys, kuris padeda išlikti tiek atskiram individui, tiek ir visai rūšiai. Nors instinktai pradeda veikti išorinių dirgiklių poveikyje, tačiau manoma, kad jie patys turi savo energijos šaltinį. Taigi, instinktai duoda pradžią ir nukreipia elgesį. Jeigu instinktyvų elgesį išoriniai dirgikliai tik atpalaiduoja, tai tokiam elgesiui atsiradus, jis turi būti užbaigtas su ar be dirginančio stimulo. Būtent tokį reiškinį stebėjo etologai N. Tinberg’as ir K. Lorenz’as, tirdami kiaušinio vystymąsi ir išsiritimą (išėmus iš žąsies lizdo kiaušinį, žąsis toliau liko perėti įsivaizduojamą kiaušinį). Kitas svarbus instinktyvaus veiksmo požymis yra tas, kad jį gali paskatinti tik vienas kuris nors dirgiklio aspektas. Tokiu būdu, instinktu galima pavadinti elgesį, kuris yra pastovus, vienodas ir nėra išmoktas. Paskutiniu metu instinktų teorija tapo stipriai kritikuojama.
- Homeostatinės Teorijos: Antra, pateikiamas homeostatinis modelis, kuris teigia, kad motyvacija reikalinga fiziologiniam arba psichologiniam balansui palaikyti. Homeostazė yra apibrėžiama, kaip polinkis palaikyti sąlyginai stabilią vidinę aplinką. Vidiniai homeostaziniai mechanizmai funkcionuoja taip, kad užtikrinti tinkamas kūno reakcijas. Pvz., kai kūno temperatūra nukrenta per daug, kraujagyslės odos paviršiuje susitraukia, kad palaikyti šilumą ir kūnas refleksyviai pradeda tirtėti; tokiu būdu generuojama daugiau šilumos ir pusiausvyra atstatoma. Homeostatiniai principai pasitarnavo kaip kelių skirtingų motyvacijos teorijų pagrindas. Dauguma šių teorijų galima suskirstyti į dvi kategorijas: tos, kurios teigia, kad psichologinis poreikis sukelia paskatas ir tos, kurios teigia, kad elgesys kyla esant psichologiniam disbalansui. Bet kokiu atveju organizmas yra motyvuojamas sumažinti įtampą, kuri kyla sutrikus pusiausvyrai.
- Maslow Savirealizacijos Teorija: Trečia, vieni poreikiai yra svarbesni už kitus. Todėl tam tikri poreikiai, motyvuojantys elgesį, priklauso nuo to, kurie iš jų nėra patenkinami ir kurie yra svarbesni. A. Maslow (1970) savirealizacijos teorija pateikia poreikių hierarchinę sistemą. Piramidės apačioje yra fiziologiniai poreikiai, pvz., maisto, vandens, pastogės. Tik tuomet, kai šie poreikiai patenkinami, kyla saugumo poreikis; vėliau pasireiškia tik žmogui būdingi poreikiai mylėti ir būti mylimam, savigarbos poreikis. Aukščiausias iš visų žmogaus poreikių, anot Maslow, - tai visų savo galimybių įgyvendinimas (savirealizacija). Tokia poreikių eilė nėra visuotinai pastovi. Kartais žmonės badauja, keldami politinius reikalavimus. Tačiau mintis, kad kai kurie motyvai, kol jie nepatenkinti, yra stipresni už kitus, yra svarbi motyvacijos sampratai.
Hull'o Paskatų Sumažinimo Modelis
C. Hull’as (1884-1952) laikėsi bihevioristinio požiūrio į psichologiją. Jo nuomone, elgesį sukelia vidinės psichologinės paskatos, kylančios dėl biologinio poreikio. Pvz., kai gyvūnas ilgą laiką yra neėdęs, poreikis pasisotinti didėja, kartu su atitinkama alkio paskata. Alkis, kaip pirminis motyvas, yra pakankamas priversti organizmą ieškotis maisto. Kai tikslas pagaliau pasiekiamas, biologinis poreikis sumažinamas ir atitinkamai nyksta ir alkio paskata.
Kognityvinio Pastovumo Teorija
Kognityvinio disonanso teorija buvo viena iš labiausiai pripažintų iš visų kognityvinio pastovumo teorijų. Šis modelis teigia, kad kai asmuo patiria keletą poreikių (minčių), kurie tarpusavyje nesutampa, kyla psichologinis diskomfortas. Ši neigiama motyvacinė būsena išjudina specifinius mechanizmus, kurie suformuoti taip, kad suderintų minčių neatitikimą ir taip sumažintų stresą. Nepaisant to, koks sprendimas yra priimamas, egzistuoja tendencija akcentuoti pozityvius pasirinkimo aspektus ir padidinti alternatyvaus, bet nepriimto sprendimo neigiamą reikšmę. Tokiu būdu disonansas ir psichologinė įtampa sumažėja. Ši teorija nuo Hull’o teorijos skiriasi tuo, jog čia į biologinio poreikio svarbą nekreipiama dėmesio. Šio modelio stiprioji pusė yra ta, kad pabrėžiama ryšio tarp mąstymo ir motyvacijos svarba, tačiau ji taip pat turi ir savo minusų.
Pirminiai ir Antriniai Poreikiai
Kai kurie motyvai yra įgimti ir būdingi visiems gyvūnams, tame tarpe ir žmogui. Šie motyvai vadinami pirminiais poreikiais. Tokie pirminiai poreikiai, kaip alkis, troškulys bei seksualinis poreikis, yra stipriai įtakojami vidinių kūno dirgiklių. Šie dirgikliai yra dalis biologinio sužadinimo, susijusio su organizmo išlikimu arba, seksualinio poreikio atveju, su rūšies išlikimu.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Biologinių poreikių motyvacija tik iš dalies paaiškina tai, kas skatina ir nukreipia mūsų elgesį. Yra motyvų, kurie, priešingai nei alkis ar lytinis potraukis, nėra susiję su biologiniais poreikiais. Milijonieriai gali būti motyvuoti gauti dar pinigų, kino žvaigždės - dar labiau išgarsėti. Šie motyvai, net ir juos patenkinus, nesusilpnėja. Tad pasiekimų motyvacija yra troškimas atlikti viską labai gerai, tobulinti savo įgūdžius bei mąstymą, valdyti padėtį ir greitai pasiekti aukštą lygį. Žmonės, kuriems būdingi stiprūs laimėjimo poreikiai, būdami atkaklūs ir priimdami realistinį iššūkį, pasiekia daugiau. Turinčių panašias galimybes žmonių pasiekimų motyvacija būna skirtinga. Labai motyvuoti vaikai dažniausiai turi tėvus, kurie skatina vaikus nuo mažens savarankiškai veikti bei apdovanoja juos už jų sėkmę. Manoma, kad šių vaikų stipri laimėjimų motyvacija turi emocinį pagrindą: vaikai išmoksta laimėjimus sieti su teigiamomis emocijomis.
Vidinė ir Išorinė Motyvacija
Mokantis, dirbant ar sportuojant reiškiasi dvi pasiekimų motyvacijos rūšys. Vidinė motyvacija - tai noras būti veiksmingam ir veikti dėl pačios veiklos. Išorinė motyvacija - tai išorinio atlygio siekis arba noras išvengti baimės. Išstudijavę studentų, mokslininkų, lakūnų bei sportininkų motyvaciją bei laimėjimus, J. Spence ir R. Helmreich’as (1983) padarė išvadą, kad vidinė motyvacija lemia didelius laimėjimus, kai, tuo tarpu, išorinė motyvacija didelių laimėjimų nelemia. Šie mokslininkai išskyrė ir įvertino tris vidinės motyvacijos apraiškas: meistriškumo siekį, norą dirbti ir rungtyniavimą. Būdami panašių gebėjimų, paprastai daugiau laimi siekiantys meistriškumo bei mėgstantys sunkų darbą žmonės. Vidinė motyvacija padeda siekti laimėjimų, ypač tuomet, kai žmonės dirba savarankiškai. Išorinį atlygį galima taikyti dviem atvejais: kontroliuojant arba informuojant žmogų apie sėkmę. Mėginimas kontroliuoti žmonių elgesį atlygiu ir priežiūra gali būti sėkmingas tol, kol trunka kontrolė. Tačiau, nutraukus kontrolę, domėjimasis veikla dažnai nutrūksta.
Kas Yra Motyvacijos Trūkumas?
Ar kada nors jautėtės lyg įstrigę begalinėje rutinoje, kai sunku surasti jėgų net paprasčiausioms užduotims atlikti? Ar nuolat atidėliojate svarbius darbus, o mintys sukasi vien apie tai, kaip norėtųsi nieko neveikti? Jei taip, tuomet nesate vieni. Tai reiškia, kad pritrūkstate motyvacijos. Jei atrodo, kad pradingo jėgos veikti - tai nereiškia, kad su tavim kažkas negerai. Paprastai tariant, motyvacija - tai vidinė jėga, skatinanti veikti ir siekti savo tikslų. Tai tarsi variklis, varantis mus į priekį, padedantis įveikti užduotis ir išlaikyti atkaklumą.
Motyvacijos Apibrėžimas ir Reikšmė
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi sėkmę, yra mokinių motyvacija. Motyvacijos sąvoka yra gana plati, abstrakti ir daugelis autorių ją apibrėžia skirtingai. Dabartiniame psichologijos žodyne motyvacija apibūdinama kaip „elgesio, veiksmų veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai; motyvų visuma“ (1993, 176-177). Tai vidinių impulsų rinkinys, skatinantis mūsų elgesį. Pats šis terminas kilęs nuo žodžio „motyvas“, kuris ir apibūdina tuos vidinius impulsus. Jie - tai mūsų troškimai, norai, poreikiai, kurie priverčia mus elgtis taip, kad pasiektume tai, ko trokštame. Poreikiai, skatinantys konkretų elgesį, gali būti patys įvairiausi: nuo tokių esminių, kaip alkis, skatinantys mus atsikelti nuo kėdės ir eiti šaldytuve ieškoti ko nors valgomo, iki ambicijų būti paaukštintam darbe.
Motyvacija ir Įsitraukimas
Motyvacija itin glaudžiai siejasi su įsitraukimu į veiklas pamokose. Mokinių mokymosi motyvacija užtikrina jų aktyvų įsitraukimą į mokymosi procesą. Organizacijos darbuotojų motyvacija yra viena iš priemonių, kuri padeda siekti organizacijos veiklos tikslų. Darbuotojų motyvacija nėra savitikslis veiksmas. Motyvacija turėtų būti tiesiogiai susijusi su įmonės veiklos tikslais. Nuo to, kaip įmonės ir įstaigos vadovai stengsis dirbti su savo personalu, priklausys įmonės ateitis. Jei motyvacija organizacijoje nebus domimasi, gali būti, kad darbuotojai nenorės sieti savo karjeros perspektyvų su tokia įmone, todėl išlaikyti aukštos kvalifikacijos ir lojalius darbuotojus bus labai sunku. Taigi motyvaciją galima apibūdinti kaip faktorių, kuris padeda su darbuotojais elgtis taip, kad būtų galima pasiekti žymiai daugiau negu iki šiol pavykdavo.
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Vidinė ir Išorinė Motyvacija: Detaliau
Įprastai išskiriamos dvi pagrindinės motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė. Esama daugelio motyvacijos teorijų, apibrėžiančių, kaip ir kodėl žmogus motyvuoja pats save. Vienos jų pabrėžia esminius biologinius ar socialinius žmogaus poreikius, kitos bando į šį reiškinį pažvelgti pro savęs realizavimo ar kylančios įtampos prizmę. Tuo tarpu viena iš šių teorijų teigia, jog motyvacija gali būti dviejų rūšių: vidinė ir išorinė.
Vidinė Motyvacija
Vidinė motyvacija kyla iš paties subjekto. Mokinių elgsena demonstruoja poreikį suvokti, pažinti, tyrinėti. Vidinė motyvacija ryškiausia ankstyvoje vaikystėje, kuomet net 75 proc. žaidimų yra motyvuoti vidinių impulsų. Įsitraukęs į elgesį, kylantį iš vidinės motyvacijos, žmogus apsidovanoja pats save. Kitaip sakant, dažniausiai pati veikla žmogui suteikia malonumą ir prasmę - jokių papildomų išorinių apdovanojimų nereikia. Nors abi motyvacijos rūšys gali būti naudingos siekiant tikslų, vidinė motyvacija dažniausiai laikoma labiau stabilia ir ilgalaike. Žmonės, motyvuoti iš vidaus, labiau linkę atkakliai siekti savo tikslų net tada, kai susiduria su sunkumais, nes jaučia vidinį pasitenkinimą savo veikla.
Išorinė Motyvacija
Išorinei moyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai. Kaip nesunkiai gali suprasti iš pavadinimo, išorinė motyvacija - tai ta, kuri kyla iš už žmogaus, kaip individo ribų. Tais atvejais, kai esame motyvuoti iš išorės, mes arba siekiame kažkokio numanomo apdovanojimo, arba atvirkščiai - stengiamės išvengti numanomos bausmės. Taigi, tarp daugybės galimų pavyzdžių, išorinė motyvacija galėtų būti geri pažymiai mokykloje, mokytojo ar darbdavio pagyrimas, didesnis atlyginimas, straipsnis apie mus kokiame nors naujienų portale, konflikto išvengimas ir panašiai.
Išorinė motyvacija gali puikiai suveikti norint motyvuoti žmones mokytis naujų įgūdžių. Iš pradžių įsitraukę į veiklą tik dėl atlyginimo už ją, neretai žmonės atranda ir vidinę motyvaciją. Be to, išorinė motyvacija leidžia žmogui suprasti, kada jo pastangos ar veikla pasiekė tam tikrą lygmenį, už kurį jau galima gauti apdovanojimą. Taip jis gali įsivertinti pats save. Vis dėlto išorinė motyvacija neturėtų būti naudojama tada, kai žmogus užsiima tam tikra veikla jau vedamas vidinės motyvacijos. Mokslininkai įrodė, jog iš vidaus motyvuotus žmones bandant paskatinti dar ir išorės, motyvacija ne tik kad nepadidėjo, bet apskritai sumenko.
Veiksniai, Lemianys Motyvaciją
Tyrėjai aiškinasi, kaip mokinių motyvacija mokytis keičiasi priklausomai nuo aplinkos (Özhan ir Kocadere, 2020). Dörnyei (2020) teigia, kad mokinių motyvaciją mokytis teigiamai lemia palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus.
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
- Stresas ir pervargimas: Per didelis stresas ir pervargimas gali išsekinti tiek fizines, tiek psichologines jėgas, o tai gali lemti motyvacijos praradimą.
- Neaiškūs tikslai: Jei tikslai nėra aiškiai apibrėžti - sunku jausti motyvaciją jų siekti.
- Nesėkmės baimė: Ji gali paralyžiuoti ir užkirsti kelią imtis veiksmų.
- Žema savivertė: Žmonės, turintys žemą savivertę, dažnai netiki savo gebėjimais ir galimybėmis pasiekti savo tikslus.
- Aplinkos įtaka: Aplinkos, kurioje gyvenate ir dirbate, įtaka taip pat gali paveikti jūsų motyvacijos lygį.
Svarbu suprasti, kad motyvacijos praradimas yra normalus reiškinys, su kuriuo susiduria visi. Tačiau tai nereiškia, kad turite pasiduoti ir atsisakyti savo svajonių.
Motyvacijos Praradimo Simptomai
Prarandama motyvacija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kuriuos svarbu atpažinti:
- Apatija ir bejėgiškumo jausmas: Žmogus gali jaustis apatiškas, bejėgis ir nepajėgus imtis jokių veiksmų.
- Sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri anksčiau teikė malonumą: Žmogus gali prarasti susidomėjimą veikla, kuri anksčiau jam teikė malonumą ir džiaugsmą.
- Atidėliojimas: Žmogus gali pradėti atidėlioti svarbias užduotis ir įsipareigojimus.
- Dirglumas ir nuotaikų svyravimai: Žmogus gali tapti dirglesnis ir jaustis be nuotaikos.
- Miego sutrikimai: Gali kilti problemų su miegu.
Jei pastebėjote keletą iš šių simptomų, svarbu kreiptis pagalbos į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.
Kaip Susigrąžinti Motyvaciją?
Motyvacijos praradimas gali būti sudėtinga problema, tačiau yra daugybė būdų ją susigrąžinti:
- Nustatykite aiškius tikslus: Pirmas žingsnis ieškant motyvacijos - tai aiškiai apibrėžti savo tikslus. Ko norite pasiekti? Kokie yra jūsų ilgalaikiai ir trumpalaikiai siekiai?
- Suskaidykite didelius tikslus į mažesnius: Dideli tikslai gali atrodyti gąsdinantys ir atgrasūs, todėl juos suskaidykite į mažesnius, lengviau įgyvendinamus žingsnius.
- Apdovanokite save už pasiekimus: Svarbu švęsti savo pasiekimus nepaisant to, kokie maži jie bebūtų.
- Ieškokite palaikymo: Supkite save palaikančiais žmonėmis, kurie tiki jumis ir jūsų gebėjimais.
- Pašalinkite kliūtis: Atsižvelkite į tai, kas trukdo jums motyvuoti save. Galbūt jus blaško aplinka, trūksta laiko ar išteklių.
- Pasirūpinkite savimi: Svarbu rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata.
- Nustatyti motyvacijos praradimo priežastis: Psichologas padės jums suprasti, kas lemia jūsų motyvacijos praradimą.
- Sukurti individualų planą: Specialistas dirbs kartu su jumis, kad sukurtų individualų planą, kaip atgauti motyvaciją ir pasiekti savo tikslus.
- Suteikti palaikymą ir padrąsinimą: Psichologas suteiks jums reikalingą palaikymą ir padrąsinimą, kad galėtumėte įveikti motyvacijos praradimo iššūkius.
Atminkite, kad motyvacija yra nuolatinis procesas. Kartais pakilimai bus aukštesni, o kartais žemesni. Be šių patarimų galite išbandyti ir kitus motyvacijos didinimo būdus, pavyzdžiui, vizualizaciją, meditaciją ar pozityvų savęs įkalbėjimą.
Kaip Sukurti Vidinę Motyvaciją?
Jeigu tam tikra veikla jums atrodo beprasmė ar nuobodi, tačiau negalite jos išvengti - pasistenkite sukurti nors šiek tiek vidinės motyvacijos. Galbūt ji lavina tam tikrus jūsų įgūdžius ir galite stebėti progresą? Galbūt jos dėka galite susitikti su įdomiais žmonėmis, tačiau tos galimybės iki šiol nesate išnaudojęs? O gal galėtumėte paprašyti artimų žmonių, kad pagirtų jus ir pasidžiaugtų jūsų pastangomis, prieš tai paaiškinę, jog jus tai ypatingai motyvuoja?
Teigiamas Skatinimas Šunų Mokyme
Šuns mokymo procesas prasideda, kai jis peržengia jūsų buto slenkstį. Mokant šunį, reikėtų naudoti teigiamą skatinimą, kad šuo mokymą sietu su malonumu ir maloniu laiko praleidimu. Jau kurį laiką buvo įrodyta, kad bausmė sukelia priešingą poveikį, o greičiausias ir veiksmingiausias šuo mokosi per pagyrimus. Šis dresūros metodas leidžia užmegzti ryšius ir pasitikėjimą, o tai labai svarbu šuns ir globėjo santykiuose. Mokydamas šeimininkas gali pasirinkti vieną iš dviejų apdovanojimų rūšių: pagrindinį arba sąlyginį. Pagrindiniai prizai yra labiausiai pageidaujami šuniui, atsižvelgiant į jo rūšies poreikius ir gali būti, pavyzdžiui, glamonės, skanėstai, žaidimas su šeimininku, glostymas. Tačiau sąlyginiai apdovanojimai yra visi signalai ir gestai, kuriuos šunys sieja su pagrindiniu prizu. Tačiau tai nėra pirminiai instinktai, o išmokstami įvykių seka po nurodyto šeimininko gesto. Tai apima spragtelėjimus, žmogaus skleidžiamus garsus ar žodinius pagyrimus. Jų pranašumas yra greitis bendraujant su šunimi apie užduoties teisingumą ir gerą elgesį. Treniruotėse, paremtose teigiamomis asociacijomis, geriausi rezultatai pasiekiami stebinant šunį. Todėl gera mintis treniruotės metu turėti su savimi kelių rūšių užkandžius, kad galėtumėte juos pakeisti ir pritaikyti prie savo šuns ir sąlygų. Gavę norimą elgesį, jie turėtų būti dar labiau paskatinti įvairiais apdovanojimais. Galite sumažinti prizų teikimo dažnumą - ne už kiekvieną tinkamai įvykdytą komandą, bet kas trečią, penktą ir t.t. Apdovanojimai kartkartėmis gali būti pakeisti glostymu, apkabinimu, žaidimu ar žodiniu pagyrimu. Treniruotėse turėtumėte būti ypač atsargūs dėl netyčinio teigiamo paskatinimo. Gestus, veiksmus ar žodžius, atliktus nesąmoningai ar nekontroliuojamai, galite netyčia sustiprinti neteisingą elgesį. Tiesiog prisilietimas ar švelniai ir ramiai ištarti žodžiai gali paskatinti šunį tęsti tam tikrą veiklą. Geriausia nekreipti dėmesio į nepriimtiną šuns elgesį, kad laikui bėgant jie pasibaigti. Šeimininkų dėmesys dažniausiai būna didžiausias ir geidžiamiausias atlygis šuniui.
Skanėstai
Skanėstai, naudojami kaip atlygis treniruočių metu, yra labiausiai paplitusi pagyrimo rūšis. Visų pirma, jie turėtų būti maistingi. Didelis baltymų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis užtikrins raumenų ir griaučių stiprinimą, smegenų darbą ir informacijos srautą. Žemas kaloringumas yra tokių skanėstų pranašumas, nors į juos turėtų būti atsižvelgiama kasdienėje maisto dozėje. Šunys turėtų mėgti ir noriai valgyti pasirinktus skanėstus. Pageidautina, kad treniruočių skanėstai būtų maži ir gana minkšti, kurie užtikrins greitą jų suvalgymą, o geriau suprasti tam tikrą komandą padės jos susiejimas su skoniu. Mokydamiesi skanėstus laikykite kišenėse ar maišuose, tai svarbu, kad produktas nebūtų riebus, kad nešvarumai ar kitos medžiagas nepatektų į rankas.Tokie treniruotės skanėstai yra labai praktiškas ir patogus sprendimas. Juos lengva laikyti ir tinkamai pasiimti bet kur. Juos galima greitai ištraukti ir atiduoti šuniui. Jie veikia ne tik mokydamiesi pagrindinių komandų - sėdėti, gulėti ir pan., bet ir mokydamiesi vaikščioti prie kojos.
Žaislai
Žaislas, naudojamas kaip atlygis šunų dresūros metu, turėtų atitikti keletą sąlygų. Svarbiausia, kad jis pagamintas iš saugių medžiagų ir neturi aštrių elementų. Jis turėtų būti pakankamai mažas, kad tilptų kišenėje, kuprinėje ar krepšyje. Pritaikome jo kietumą ir formą pagal šuns pageidavimus - tai turi būti žaislas, kuris jam patinka. Svarbiausia, kad jis būtų saugus šuniui. Motyvuoti savo šunį mokytis yra raktas į sėkmę. Pirmasis žingsnis visada turėtų būti gerai pažinti savo augintinį ir sužinoti, kas jam labiausiai patinka. Niekas nenorės užsidirbti nekenčiamų skanėstų ar ragauti to, kas jam nepatinka. Be to, reikia išlaikyti saikingumą ir sveiką protą. Geriausia treniruotis pradėti neutraliomis sąlygomis, turint keletą komandų. Priklausomai nuo šuns ir jo galimybių, koreguojame dresūros trukmę, tačiau ji neturėtų būti per ilga. Net ir tada, kai augintinis yra energingas ir nori tęsti mokymąsi, jį reikia nutraukti laiku ir šuniui leisti laisvai uostyti bei bėgti. Tai leidžia padidinti pasivaikščiojimų patrauklumą. Nustebindami šunį, padidiname jo motyvaciją ir norą dirbti. Visi šunų šeimininkai ar žmonės, norintys dalyvauti jo mokyme, turėtų naudoti tuos pačius metodus. Tai leis šuniui susisteminti ir greičiau suprasti komandas. Reikėtų prisiminti, kad fizinės ar psichinės prievartos naudojimas treniruočių metu sukels tik šuns baimę ir nerimą prieš žmogų bei naujus įvykius. Šuo vengs ir pasitrauks iš dresūros. Treniruotės turėtų būti tam tikros formos pramoga, teikiančios malonumą tiek žmogui, tiek šuniui.
Motyvacija Darbe
72 proc. Europos darbuotojų teigia, kad yra neįsitraukę į savo darbo veiklą. Jie tęsia darbus, tačiau atlieka juos paviršutiniškai, nebeinvestuoja tiek pastangų ir dėmesio, kaip anksčiau. Vienas pavyzdžių - tylusis atsitraukimas, užsienyje žinomas kaip „quiet quitting“. 15 proc. darbuotojų teigia esantys aktyviai neįsitraukę ir reiškia neigiamą požiūrį į darbą. Tik 13 proc. darbuotojų teigia, kad yra įsitraukę, patenkinti savo darbu, motyvuoti ir produktyvūs (angl. Sumažėjusi motyvacija darbe - vienas dažniausiu nusiskundimų šiandienos organizacijose. Vidinės motyvacijos stoka lemia tai, kad darbe esame mažiau entuziastingi, stipriau nuo jo atsiribojame, neskatiname naujovių. Visgi motyvacija yra vienas iš pagrindinių varomosios jėgos veiksnių - ar kalba eitų apie asmeninį gyvenimą, ar apie darbą. Motyvacija leidžia tikėti, kad įdėtos pastangos ir veiksmai atneš teigiamų rezultatų. Darbo aplinkoje tokie teigiami rezultatai yra ypač svarbūs. Jie daro įtaką darbo kokybei, požiūriui į atliekamas užduotis ir darbuotojo įsitraukimui. Nors jūsų savijauta ir motyvacija darbovietėje gali būti nulemta ir išorinių veiksnių, papildomas darbas su vidiniais įsitikinimais ar tam tikra rutina tikrai nepakenks. Taip tobulėsite asmeniškai ir profesiškai, stiprinsite savo poziciją organizacijoje ir sparčiau judėsite į priekį karjeros kelyje. Investuodami į savo vidinę motyvaciją galite padėti ir savo psichikos sveikatai.
#
tags: #kodel #motyvacija #tokia #svarbi