Alkoholio, narkotikų, lošimų ar kitų medžiagų ar veiklų priklausomybė yra sudėtinga ir aktuali visuomenės sveikatos problema. Ši būklė, turinti griaunamąjį poveikį asmens gyvenimui, jo aplinkai ir visai visuomenei, reikalauja nuolatinių mokslinių tyrimų, siekiant geriau suprasti jos mechanizmus, rizikos veiksnius bei sukurti efektyvesnes gydymo ir prevencijos strategijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime priklausomybių mokslinių tyrimų būklę, pagrindines kryptis, iššūkius ir ateities perspektyvas, įskaitant naujausius tyrimus Lietuvoje bei pasaulyje.
Alkoholizmo samprata ir moraliniai aspektai
Alkoholizmas, kaip ir kitos priklausomybės, apibrėžiamas įvairiai, sukeliant painiavą tiek visuomenėje, tiek tarp specialistų. Svarbu nepamiršti, kad priklausomybė nuo alkoholio susijusi ir su asmens moraliniais pasirinkimais. Nors priklausomas žmogus gali jaustis bejėgiu prieš potraukį alkoholiui, jis vis tiek atsakingas už priemones, kurių imasi kovodamas su šia priklausomybe.
Erichas Frommas teigė, kad ritualai atspindi vertybes, o priklausomybės atveju, ritualai tampa priklausomo asmens vertybių išraiška, kuri gali prieštarauti tikriesiems įsitikinimams. Taigi, priklausomas asmuo elgiasi pagal priklausomybės logiką, įsitvirtinusią jo smegenyse.
Biomedicininių tyrimų svarba priklausomybių srityje
Biomedicininiai tyrimai leidžia giliau pažvelgti į alkoholio priklausomybės biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus. Jie apima įvairias sritis, įskaitant genetiką, neurobiologiją, farmakologiją, psichologiją ir sociologiją. Šių tyrimų rezultatai gali padėti:
- Atskleisti genetinius polinkius į alkoholio priklausomybę.
- Nustatyti smegenų pokyčius, susijusius su priklausomybe.
- Sukurti naujus vaistus, mažinančius potraukį alkoholiui ir palengvinančius abstinencijos sindromą.
- Tobulinti psichoterapijos metodus, padedančius pacientams įveikti priklausomybę.
- Kurti efektyvesnes prevencijos programas, skirtas jaunimui ir rizikos grupėms.
Biomedicininių tyrimų kryptys Lietuvoje
Lietuvoje biomedicininiai tyrimai alkoholio priklausomybės srityje vykdomi įvairiose mokslo institucijose, universitetuose ir ligoninėse.
Taip pat skaitykite: Šizoidinio asmenybės tipo sutrikimo gydymas
- Epidemiologiniai tyrimai: Šie tyrimai skirti nustatyti alkoholio vartojimo paplitimą, rizikos veiksnius ir demografines charakteristikas Lietuvoje. Jie padeda įvertinti alkoholio priklausomybės mastą ir identifikuoti prioritetines prevencijos sritis.
- Genetiniai tyrimai: Šiais tyrimais siekiama nustatyti genetinius variantus, susijusius su polinkiu į alkoholio priklausomybę. Tai gali padėti identifikuoti asmenis, kuriems yra didesnė rizika susirgti šia liga, ir pritaikyti jiems individualizuotas prevencijos programas.
- Neurobiologiniai tyrimai: Šie tyrimai skirti ištirti smegenų pokyčius, susijusius su alkoholio priklausomybe. Jie apima neurovizualizacijos (pvz., MRT, PET) ir neurofiziologinius tyrimus, kurie leidžia stebėti smegenų veiklą ir struktūrą alkoholio vartojimo metu ir abstinencijos periodu.
- Klinikiniai tyrimai: Šie tyrimai skirti įvertinti naujų gydymo metodų efektyvumą ir saugumą. Jie apima vaistų klinikinius tyrimus, psichoterapijos efektyvumo tyrimus ir kombinuotų gydymo strategijų vertinimą.
- Socialiniai ir psichologiniai tyrimai: Šie tyrimai skirti ištirti socialinius ir psichologinius veiksnius, turinčius įtakos alkoholio vartojimui ir priklausomybei. Jie apima tyrimus apie alkoholio vartojimo motyvus, socialinę paramą, stigmą ir psichologines problemas, susijusias su priklausomybe.
- Psichologinė priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo grindžiamoji teorija: Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) Psichologijos instituto (PI) alumnės dr. Neringos Bagdonaitės disertacija tema „Psichologinė priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo grindžiamoji teorija: vidinė atskirtis kuriant iliuzinį tapatumą“ atskleidė, kad moterų priklausomybė nuo alkoholio yra opi visuomenės problema, kurią aktualu tyrinėti ir plėsti šias žinias tiek moksliniu, tiek profesiniu, tiek visuomeniniu lygmeniu.
Moterų priklausomybės nuo alkoholio ypatumai
Moterų priklausomybė nuo alkoholio vystosi greičiau nei vyrų. Mokslinėje literatūroje tai vadinama „teleskopiniu efektu“. Moterims fiziologinis alkoholio poreikis išsivysto žymiai greičiau dėl biologinių ypatumų, tokių kaip mažesnis svoris. Psichologiškai moterys dažnai slepia alkoholio vartojimo problemą, todėl ji išryškėja jau pažengusi.
Dr. N. Bagdonaitė savo tyrime nagrinėjo moterų priklausomybės nuo alkoholio reiškinį per jų tapatumo kūrimo prizmę. Tyrimų, skirtų tik moterims, psichologinėje literatūroje trūksta, o esami kokybiniai tyrimai daugiausia nagrinėja alkoholį vartojančios moters tapatumo problematiką socialiniame lauke. Psichoanalitinė ryšių teorija išryškina vyrų ir moterų psichologinius skirtumus, pastebimus jau ankstyvosios raidos tarpsniais. Moterys labiau orientuotos į vidinius potyrius, joms svarbus abipusiškumas, galėjimas susieti save su kitais per pokalbius, jausmų verbalizavimą.
Psichologinė priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo grindžiamoji teorija
Psichologinė priklausomų nuo alkoholio moterų tapatumo kūrimo grindžiamoji teorija - tai teorinis konstruktas, apjungiantis įvairius priklausomų moterų tapatumo kūrimo procesus ir dimensijas bei analitiniais elementais paaiškinantis tiriamąjį reiškinį. Dr. N. Bagdonaitės atlikto tyrimo grindžiamoji teorija - vidinės atskirties kompensavimas kuriant iliuzinį tapatumą. Šį konstruktą sudaro trys pagrindinės struktūros: kompensacinis ir impotentiškas tapatumai bei vidinė atskirtis, neleidžianti sujungti šių tapatumo darinių į vientisą visumą.
Vidinė atskirtis
Vidinė atskirtis neleidžia priklausomoms moterims savo viduje jaustis tarsi namuose, būti savo gyvenimo šeimininkėmis. Priklausomos moterys nesijaučia savyje tarsi namuose, jų vidiniuose namuose vyrauja vaikystėje internalizuotos priešiškos figūros / objektai ar „balsai“, draudžiantys bet kokią jų teisę į savęs ir savo poreikių raišką. Vidinė atskirtis yra glaudžiai susijusi su impotentišku tapatumu, kuris suprantamas savęs kaip visiškai bejėgio ir beverčio pojūtis - tai būsena, į kurią regresuojama atstūmimo kontekstuose.
Iliuzinis tapatumas
Iliuzinis tapatumas - tai tokia savęs identifikacija, paremta tikrovės neatitinkančiais įsitikinimais apie save ir kitus. Tai nesąmoningas atskirtų kompensacinio ir impotentiško tapatumo dalių darinys, kurio pagrindinė prielaida - iškreiptas, iliuzijomis paremtas savęs ir kitų patyrimas ir suvokimas, kurį palaiko neadaptyvių gynybinių strategijų naudojimas. Iliuzinio tapatumo struktūrą sudaro nesąmoningas priklausomų moterų poreikis kontroliuoti viską - aplinkinių lūkesčius ir dėl to save, taip pat idealizavimo ir nuvertinimo momentas.
Taip pat skaitykite: Mokslinis straipsnis apie bendravimo psichologiją
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimo projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Lietuvos biomedicinos mokslininkais parengtą Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama tobulinti biomedicininių tyrimų reguliavimą, sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos mokslo pažangai bei atverti galimybes pacientams taikyti modernius diagnostikos ir gydymo metodus.
Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti biobankų veiklos, biomedicininių tyrimų su žmogaus biologiniais ėminiais ir sveikatos informacija atlikimo sąlygas, atsižvelgiant į šiuolaikinius biobankų veiklos modelius bei kreipiant ypatingą dėmesį asmens duomenų saugai. Taip pat siekiama sudaryti geresnes sąlygas visiems biomedicininiams tyrimams Lietuvoje atlikti: nustatyti tarptautinius teisės aktus atitinkančias pažeidžiamų asmenų grupių, taip pat vaikų dalyvavimo tyrimuose sąlygas, nustatyti biomedicininių tyrimų kritinių būklių ar kitų sveikatos būklių, dėl kurių reikalinga būtinoji pagalba, atvejais atlikimo sąlygas.
Alkoholio priklausomybės gydymo ir reabilitacijos būdai
Priklausomybės ligų centruose teikiama pagalba žmonėms, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ar kitų narkotikų. Kvalifikuoti specialistai padeda priklausomiems asmenims suprasti priklausomybės mechanizmus, motyvuoja keisti gyvenimo būdą bei dalinasi mokslinėmis, medicininėmis, psichologinėmis ir socialinėmis žiniomis fiziniame, psichologiniame, dvasiniame kliento-paciento lygmenyje, orientuojant į naują vertybinį sveikimo pasaulį. Dažnai naudojamas "Minesotos" metodas, pagrįstas anoniminių alkoholikų (A.A.) programa.
Anoniminių alkoholikų (A.A.) grupės Lietuvoje gyvuoja nuo 1988 m. ir sparčiai gausėja. A.A. grupėse vykstančių susirinkimų eigoje, jaunesni A.A. nariai (blaivybės stažo prasme) tapatinasi su turinčiais didesnę sveikimo patirtį A.A.
Vertybinės orientacijos ir alkoholio priklausomybė
Vertybinės orientacijos yra susijusios su interesais, idealais ir subjektyvia prasme. Jos atspindi asmens požiūrį į pasaulį ir jo vietą jame. Tyrimai rodo, kad alkoholio priklausomi asmenys gali turėti skirtingas vertybines orientacijas, kurios keičiasi priklausomai nuo gydymo ir sveikimo etapo.
Taip pat skaitykite: Moksliniai tyrimai apie nuomonių skirtumus ir stresą
Tyrimai atskleidė, kad sveikstančių alkoholikų vertybinės orientacijos skirtinguose sveikimo etapuose skiriasi. Taip pat nustatyta, kad kuo ilgesnis alkoholio vartojimo laikotarpis, tuo religinė vertybinė orientacija vertinama mažiau, o kuo ilgesnis alkoholio nevartojimo-remisijos laikotarpis, tuo didesnė orientacija į religinę vertybinę orientaciją. Be to, kuo ilgesnis alkoholio nevartojimo laikotarpis, tuo labiau vertinamos socialinės, estetinės, religinės vertybinės orientacijos ir tuo mažiau vertinamos politinės, ekonominės vertybinės orientacijos.
Priklausomybių įtaka visuomenei ir požiūrio formavimasis
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) inicijuotas tyrimas atskleidė, kad net 67 proc. Lietuvos gyventojų savo artimoje aplinkoje turi žmonių, susiduriančių su priklausomybe. Vis dėlto, optimistiškai nuteikia, kad pusė šalies gyventojų priklausomybę jau mato kaip ligą, kurią reikia gydyti, o ne kaip asmeninį pasirinkimą ar blogą įprotį, kurio galima atsisakyti vos panorėjus. Tokie požiūrio pokyčiai prisideda prie visuomenėje vis dar gajos stigmos mažinimo.
Dr. Aušra Širvinskienė, RPLC direktorė, teigia, kad priklausomybė yra sudėtinga psichologinė ir fizinė būsena, kai žmogus nebegali nustoti vartoti tam tikros medžiagos ar užsiimti tam tikra veikla, net suprasdamas žalingas pasekmes savo sveikatai, socialiniam gyvenimui ir kasdienybei.
Apklausa parodė, kad požiūrį į priklausomybę turinčius asmenis veikia ir santykis su jais. Daugiausiai teigiančių, kad jie serga ir jiems reikalinga pagalba, yra tarp turinčių tokių žmonių šeimoje (60 proc.), mažiausiai - taro kolegų (49,5 proc.). Kad priklausomybę turintys žmonės kelia įtarimų ir jų vengiama, atsakė vos 4 proc. žmonių, turinčių tokių asmenų šeimoje, maždaug po 11 proc. - tarp giminaičių ar kaimynų, 13 proc. - tarp draugų, 15,5 proc. - tarp kolegų.
Dr. A. Širvinskienės teigimu, taip yra todėl, kad kuo artimesnis yra priklausomybę turintis žmogus, tuo geriau aplinkiniai supranta jį ir jo problemą, tuo labiau galbūt skatina ieškoti pagalbos ir ją priimti, dalyvauja gydymo procese ir mato rezultatus.
Paradoksas: ir smerkiame, ir skatiname
Iš apklausos rezultatų matyti, kad dalis žmonių neigiamai vertina turinčius priklausomybių, bet tuo pačiu, anot dr. A. Širvinskienės, mūsų visuomenėje dažnai skeptiškai žiūrima ir į tuos, kurie atsisako vartoti priklausomybę galinčias sukelti psichoaktyviąsias medžiagas, pavyzdžiui, per šventes nevartoja alkoholio.
Švietimo reikšmę patvirtina ir apklausos rezultatai - išsimokslinimas turi tiesioginę įtaką požiūriui į priklausomybių turinčius žmones. Kad jiems reikalinga pagalba galvoja 54 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių ir 29 proc. žmonių su nebaigtu viduriniu išsilavinimu.
Dr. A Širvinskienė sako, kad visuomenė susideda iš atskirų žmonių, o keičiantis jų nuomonei keičiasi ir visuomenės nuomonė, tad kiekvienas turėtume pradėti kad ir nuo mažų pokyčių.
Priklausomybių žalos vertinimas
Apklausos dalyviai, paprašyti balais nuo 1 iki 10 įvertinti skirtingų priklausomybių sukeliamą žalą žmogui, net 9,3 balo skyrė priklausomybei nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus. Antroje ir trečioje vietose atsidūrė priklausomybė nuo alkoholio (8,75 balai) ir nuo lošimų (8,74 balai). Priklausomybė nuo tabako įvertinta kiek mažesniu žalos balu - 7,88, o nuo interneto - 7,03 balo.
Dr. A. Širvinskienė sako, kad visos priklausomybės daro realią žalą tiek fizinei, tiek psichinei žmogaus sveikatai.
Apskritai, kad visos priklausomybės yra labai žalingos, vertos 9-10 balų, dažniau nurodo moterys. Pavyzdžiui, itin didelę žalą priklausomybei nuo lošimo priskiria 74 proc. moterų ir vos 60,5 proc. vyrų, o priklausomybę nuo alkoholio kaip žalingą vertina 73 proc. moterų ir 63 proc. vyrų.
Dr. A. Širvinskienė teigia, kad tai, kad Lietuvos visuomenė priklausomybę nuo alkoholio įvertino kaip vieną iš žalingiausių, rodo žmonių supratimą ir sąmoningumą, nes alkoholis, nors legalus bei labiau socialiai priimtinas, sukelia žalą: kepenų cirozę, širdies ir kraujagyslių ligas, nervų sistemos pažeidimus, didina savižudybių ir nelaimingų atsitikimų riziką.
Nors visuomenėje tabakas dažnai vertinamas kaip mažiau pavojingas įprotis, RPLC direktorė sako, kad tai yra didžiulė klaida.
Apklausa parodė, kad visų priklausomybių pavojingumą labiausiai linkę nuvertinti jauniausi, 18-25 metų amžiaus gyventojai. Priklausomybės ligų žalos vertinimas tiesiogiai susijęs su išsilavinimu - kuo jis žemesnis, tuo mažiau žalinga atrodo priklausomybė.
Priklausomybių problemos Lietuvoje: politikų ir ekspertų įžvalgos
Susitikę politikai ir sveikatos ekspertai atvėrė Lietuvos piktžaizdę - priklausomybių problemą. Specialistai pabrėžė, kad atėjo laikas pokyčiams - dabartinė priklausomybių politika nebeatitinka realijų, o per pastaruosius 25 metus nuo pirmosios strategijos patvirtinimo esminių pokyčių nematyti.
Socialinių mokslų daktaras, šeimos konsultavimo psichologas ir psichoterapeutas prof. atkreipė dėmesį į liūdną statistiką: vienam penkiolikos ir vyresniam gyventojui tenkantis gryno spirito kiekis išlieka toks pats kaip prieš penkerius metus, o mirusiųjų skaičius dėl alkoholio vartojimo netgi išaugo.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis atkreipė dėmesį, kad bet kokią priklausomybę turintis asmuo paveikia dar 10-15 artimų socialinių kontaktų.
A.Klišonis pastebėjo, kad spręsti su priklausomybėmis susijusias problemas Lietuva galės tik pirmiausiai pripažinusi, kad tokia problema egzistuoja.
Ekspertai diskutavo, kad reikalingas kompleksinis požiūris į priklausomybių prevenciją ir gydymą, apimantis tiek tradicines, tiek naujas priklausomybių formas.
Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas teigė, kad visiškai neįvertinome elektroninių cigarečių poveikio jaunimui.
Ekspertai paminėjo, kad Lietuvoje trūksta išsamių bendro visų priklausomybių poveikio šalies ekonomikai tyrimų.
Kad pokyčiai įmanomi, kaip pavyzdys buvo pateikta Islandija. Šios šalies sėkmę kovoje su priklausomybėmis lėmė kompleksinis požiūris, kad reikia gydyti ne individą, bet visą visuomenę.
Parlamentarė Morgana Danielė pastebėjo, kad šalyje trūksta akademikų balso: „Jeigu iš čia ateitų susidomėjimas, tuomet ta tema būtų garsiau kalbama, mėginama plėsti paslaugų spektrą, atsivežti užsienio patirtis, imtis strategiškesnių veiksmų. Mes turime stiprų ideologinį balsą, skelbiantį, kad reikia uždrausti ir „visas rūkymas yra rūkymas“, bet daug silpnesnį mokslinį balsą.
Priklausomybės: mitai ir realybė
Priklausomybė - tai patologinis prisirišimas arba nesugebėjimas nustoti ką nors daryti, nors atliekami veiksmai kelia pavojų fizinei ir psichinei sveikatai, dažnai sugriauna ir socialinį žmogaus gyvenimą: atsiranda problemų darbe, santykiuose su artimaisiais, neretai išyra šeima. Priklausomybė - klastinga liga, gali atrodyti, kad ji jau nugalėta, o tuomet viskas su trenksmu grįžta, žmogus vėl ima lošti, gerti ar kitaip svaigintis. Kryptinga psichoterapeuto ir kitų sričių medikų pagalba padeda pasiruošti pokyčiams, suvokti, kodėl jų norima, imtis aktyvių veiksmų, pasiekti remisiją ir išmokti palaikyti rezultatą, kad būtų išvengta atkryčio.
Dažniausiai minimos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir žaidimų, tačiau greitas gyvenimo tempas, technologinis progresas ir kiti laikmečio veiksniai lėmė, kad priklausomybių padaugėjo.
Melavimas yra neatsiejama priklausomybės dalis. Pirmiausia, priklausomas žmogus išmoksta meluoti sau. Moksliškai įrodyta, kad jei išsivysto priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų - keičiasi ir žmogaus smegenys.
Žengti pirmąjį žingsnį - pripažinti, kad esu priklausomas ir man reikia pagalbos - dažnai trukdo mitai apie priklausomybes.
- 1 mitas: Priklausomybė nėra liga. Taip, moksliškai įrodyta, kad priklausomybė yra liga, tačiau daugelis šį faktą naudoja kaip pasiteisinimą, neva nieko negalima pakeisti.
- 2 mitas: Priklausomybė yra silpnavališkumo pasekmė. Jau pasakojau, kad neuromokslininkai priklausomybę sieja su smegenyse gaminama medžiaga - dopaminu. Jis išsiskiria, kai patiriame malonumą ar itin ryškias emocijas: laimime kazino, loterijoje, pereiname kompiuterinio žaidimo lygį ar vartojame psichoaktyvias medžiagas. Smegenys nėra pasiruošusios tokiam dopamino antplūdžiui ir savotiškai „ginasi” tapdamos mažiau jam jautrios.
- 3 mitas: Priklausomybę galima nugalėti vien tik valia. Patiriantys priklausomybę dažniausiai negali pripažinti, kad turi problemą - jie išgyvena neigimą, gėdą, baimę, su laiku praranda tikėjimą savo jėgomis (nes bando atsisakyti priklausomybės ir patiria nesėkmę), tuo tarpu liga progresuoja. Priklausomybės pripažinimas - pirmas žingsnis į pasveikimą.
- 4 mitas: Priklausomybę galima išgydyti greitai ir lengvai. Priklausomybė susijusi su pokyčiais smegenų ir neuronų veikloje, atsikratyti jos savarankiškai beveik neįmanoma.
- 5 mitas: Tik narkotikai sukelia priklausomybę. Netiesa. Visos psichotropinės medžiagos sukelia pripratimą. Jos veikia žmogaus sąmonę, savijautą ir jas vartojant visada formuojasi priklausomybė.
- 6 mitas: Priklausomybė yra paveldima. Netiesa. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką priklausomybėms atsirasti daro psichotrauminės patirtys, ypač - ankstyvoje vaikystėje.
- 7 mitas: Priklausomas žmogus turi pats norėti gydytis. Ir taip, ir ne. Labai pavojingas mitas, nes dažniausiai priklausomas žmogus nesuvokia turįs šią bėdą ar ją neigia.
- 8 mitas: Sportas padeda įveikti priklausomybę. Fiziniai pratimai - labai palankus sveikatai užsiėmimas, tačiau tik tuo atveju, jei netampa nauja priklausomybe ir neveda į kraštutinumus.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nepaisant reikšmingų pasiekimų, biomedicininiai tyrimai alkoholio priklausomybės srityje Lietuvoje susiduria su keliais iššūkiais:
- Finansavimo trūkumas: Tyrimų finansavimas yra ribotas, todėl sunku vykdyti didelės apimties ir ilgalaikius tyrimus.
- Duomenų trūkumas: Trūksta patikimų duomenų apie alkoholio vartojimo paplitimą ir alkoholio priklausomybės pasekmes Lietuvoje.
- Bendradarbiavimo stoka: Trūksta bendradarbiavimo tarp skirtingų mokslo institucijų ir gydymo įstaigų, todėl sunku koordinuoti tyrimus ir dalintis rezultatais.
- Stigma: Alkoholio priklausomybė vis dar yra stigmatizuota, todėl pacientai nenoriai kreipiasi pagalbos ir dalyvauja tyrimuose.
Ateityje būtina stiprinti biomedicininius tyrimus alkoholio priklausomybės srityje Lietuvoje, skiriant daugiau finansavimo, gerinant duomenų rinkimą, skatinant bendradarbiavimą ir mažinant stigmą.
tags: #mokslinis #darbas #apie #priklausomybes