Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai informacinės technologijos (IT) yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, vis dažniau susiduriame su vaikų elgesio problemomis. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip IT naudojimas veikia vaikų psichologinę gerovę, elgesį ir socialinius įgūdžius. Aptarsime galimus dirgiklius, požymius, rodančius problemas, ir prevencines priemones, kurios gali padėti sumažinti elgesio sutrikimų riziką. Taip pat atkreipsime dėmesį į Vilniaus universiteto mokslininkų atliekamus tyrimus, siekiant išsiaiškinti realią šiuolaikinių technologijų naudojimo vaikams žalą bei naudą.
Vaikų Elgesio Sutrikimų Priežastys ir Tendencijos
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie vaikų elgesio problemas, tokias kaip dėmesio koncentracijos stoka, hiperaktyvumas, autizmo spektro sutrikimai ir kt. Tyrimai rodo, kad diagnozuotų vaikų psichikos bei elgesio sutrikimų, įskaitant ir vystymosi sutrikimus, per pastaruosius keliolika metų padaugėjo. Specialistai teigia, kad šis skaičius išaugo dėl didesnio visuomenės susirūpinimo, informacijos sklaidos, geresnio atpažinimo, diagnostikos ir prieinamos pagalbos vaikams bei šeimoms. Tačiau kai kurių sutrikimų padaugėjo ir dėl vaikų bei paauglių gyvenimo būdo pokyčių, įskaitant žalingą kompiuterinių technologijų vartojimą, fizinio aktyvumo stoką, informacinius krūvius ir retesnį buvimą gamtoje.
Pandemijos sukeltos problemos taip pat turėjo neigiamos įtakos vaikų psichologinei būklei. Šiuo metu autizmo spektro sutrikimai JAV nustatomi 1 iš 54 vaikų, berniukams 4 kartus dažniau nei mergaitėms. Lietuvoje 2020 metais 1 iš 3 paauglių mergaičių ir 1 iš 4 berniukų savo psichologinę gerovę vertino kaip žemesnę nei vidutinę, o net 29 proc. 15 metų mergaičių ir 13 proc. to paties amžiaus berniukų daugiau nei kartą per savaitę jaučia slogią nuotaiką. Projekto metu nustatyta, jog 1 iš 3 vaikų patiria patyčias. Higienos instituto duomenimis, ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais vaikų amžiuje yra 700 iš 10 tūkstančių, o tai reiškia, kad 1 iš 15 vaikų patiria problemų psichikos sveikatos srityje.
Pagrindiniai Vaikų Dirgikliai
Vaikus ir paauglius dažniausiai veikia tie patys faktoriai kaip ir šeimas, kuriose jie auga, o taip pat ir kitus žmones. Tai neišmoktas reguliuoti stresas, konfliktai, piktnaudžiavimai ir priklausomybės, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas, fizinio aktyvumo deficitas ir kiti panašūs dalykai. Taip pat svarbūs genetiniai faktoriai, įgimtas vaikų temperamentas, nervų sistemos jautrumas ir asmenybės ypatumai. Tai gali įtakoti, kad tokie vaikai gali turėti psichologinių ar bendravimo ypatumų, skatinančių disfunkcinį jų elgesį.
Prevencinės Priemonės
Labai svarbu taikyti prevencines priemones, kurios gali sumažinti psichikos ir elgesio sutrikimų vystymąsi ir jo pasireiškimus. Tai streso valdymo įgūdžių lavinimas, bendravimo kompetencijų ugdymas, problemų sprendimo mokymai, asertyvumo (tvirtabūdiškumo) ugdymas ir kita.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Požymiai, Rodantys Vaikų Psichologines Problemas
Mūsų psichologinė būklė lemia, kaip mes mąstome, jaučiamės ir elgiamės. Todėl, sutrikus psichologinei būklei, pradeda trikti funkcionavimas bet kurioje srityje, o dažniausiai - visose. Simptomai priklauso nuo besivystančio sutrikimo tipo. Nerimo sutrikimams būdingos baimės, nuolatinis ar stiprus nerimavimas be pateisinamos priežasties. Depresinėms būsenoms būdinga liūdesys, energijos stoka, atsitraukimas nuo svarbios kasdienės veiklos. Valgymo sutrikimams būdingas susirūpinimas savo kūno išvaizda ar svoriu, disfunkciniai valgymo ir su valgymu susijusio elgesio įpročiai (maisto ribojimas, persivalgymas, valingas vėmimas, valymosi procedūros, perteklinis fizinis aktyvumas). Dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromui būdingi dėmesio koncentracijos sutrikimai ir impulsyvaus elgesio protrūkiai.
Patarimai Tėvams
Visų pirma, patariama domėtis savo vaikais, su jais būti ir išbūti, net kai tai sunku. Geranoriškai ir šiltai, bet tiesiai klausti, jeigu pastebime, kas kelia nerimą. Kantriai išlaukti, jeigu tiesus pokalbis nepavyksta. Atsižvelgti į vaikų amžių, gerbti jų autonomiją ir nuomonę. Bendrauti ne per teiginius, o per klausimus. Bet kuriame amžiuje didžiausią įtaką galime padaryti vaikams ne savo kalbomis, bet asmeniniu pavyzdžiu. Aiškiai deklaruoti vaikams besąlygišką meilę, net tais atvejais, kai jų problemos kelia diskomfortą. Atskirti elgesį nuo asmenybės.
Meditacija kaip Prevencinė Priemonė
Meditacinės praktikos yra galinga psichologinės profilaktikos priemonė. Jos moko dėmesingumo ir gerina dėmesio koncentraciją, didina psichologinį stabilumą ir atsparumą, gerina savivoką, emocijų reguliaciją, empatijos jausmą, atjautos visomis kryptimis galimybes ir psichologinės gerovės jausmą. Meditacinės praktikos taip pat padeda tvarkytis su stresu ir nerimu. Svarbu, kad meditacinės praktikos padeda įvairaus amžiaus vaikams funkcionavimui įvairioje aplinkoje (mokykloje, šeimose ir kitur). Meditacinės praktikos leidžia stabilizuoti nervų sistemos veiklą taip, kad vienu metu galima jausti ir ramybę ir budrumą.
Kvėpavimo meditacija, susikoncentravimas į kvėpavimą ir savo kvėpavimo stebėjimas yra viena iš pagrindinių meditacinių praktikų pradedantiesiems. Būdama paprasta ji kartu yra labai veiksminga. Vaikams taip pat labai tinka meditaciniai vaizduotės pratimai. Jų yra daug ir jie gali padidinti vaikų psichologinį atsparumą, kūrybingumą, gebėjimą tvarkytis su iššūkiais ir psichologinės gerovės jausmą.
Ramybės Svarba
Ramybė dažnai painiojama su abejingumu ar atsitraukimu nuo realaus gyvenimo iššūkių. Tačiau taip nėra. Įsisąmoninimo psichologijos prasme mes (tame tarpe ir vaikai) esame ramūs, kai nėra realių grėsmių ir yra tenkinami svarbiausi mūsų poreikiai. Pagrindiniai vaiko emociniai poreikiai yra: stabilaus ir saugaus prisirišimo, saugumo, autonomijos, pastovios savivertės, malonumo ir žaidimų, identiteto (tapatumo), sveikų ribų. Jeigu šie poreikiai nepatenkinami, formuojasi disfunkcinės mąstymo-savijautos-elgesio schemos ir atitinkami režimai, neigiamai įtakojantys vaikų savivoką, jų santykį su savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu ir labai apkartinantys jo gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Informacinės Technologijos: Žala ir Nauda
Vilniaus universiteto mokslininkai atlieka tyrimą, siekdami išsiaiškinti realią šiuolaikinių technologijų naudojimo vaikams žalą bei naudą. „Tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kiek vaikai naudojasi išmaniosiomis technologijomis ir kaip tai siejasi su jų sveikata“, - sako Dr. Ji įsitikinusi, kad svarbu kalbėti, kiek dažnai ir kaip saugiai vaikams galima naudotis šiais prietaisais.
Turimais duomenimis, apie 35 proc. vaikų IT prietaisais naudojasi nuo pusvalandžio iki 1 valandos per dieną. Beveik ketvirtadalis vaikų nežiūri televizoriaus, pusė tiriamųjų nesinaudoja ir išmaniuoju telefonu. 70 proc. naudojasi planšete, 80 proc. kompiuteriu, o žaidimų pultu naudojasi viso labo 4 proc.
Tyrimas rodo, kad vaikai, kurie prie ekrano būna 3-4 valandas, būna labai nerimastingi. „Pastebima, kad labiau užsiskleidę, atsiriboję vaikai daugiau naudojasi išmaniuoju telefonu. O nerimastingiems ir emocingiems bei prislėgtiems vaikams tėvai duoda IT pralinksminimui, nuraminimui“, - sako R.Jusienė.
Svarbu, be abejo, yra tėvų priežiūra, turi būti saikas, kurį nustato suaugusieji. Riboti laiką, praleidžiamą su išmaniosiomis informacinėmis priemonėmis. IT įrenginiai vaikams gali būti kaip draugas, nes yra diegiami ir ugdymo procese, mokyklose. Taip pat galima per nuotolį bendrauti su išvykusiais giminaičiais.
Naudodamiesi IT vaikai išmoksta raštingumo, skaičiavimo, užsienio kalbų, įgyja socialinių įgūdžių. Televizijos laidos ir filmai, paremti knygomis, gali paskatinti vaikus skaityti ar išmokti užsienio kalbos. Paaugliai gali įgauti skaitymo, rašymo, kritinio mąstymo įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Tačiau IT gali sukelti ir neigiamų padarinių vaiko organizmui - sutrikdomas vaikų miegas. Prastėja ir vaikų emocijų bei elgesio ir dėmesio reguliacija.
Žaidimų Poveikis
Tyrimais norima atsakyti į klausimą, ar vaikai, kurie nepatenkinti tam tikrais dalykais realiame gyvenime, ar jaučiasi vieniši, nepasitikintys savimi, nelaimingi, nebando kompensacijos ieškoti virtualiame pasaulyje.
Psichologai kalba apie grėsmes, kad gyvą bendravimą keičiantis virtualusis prisidės prie socialinius įgūdžius praradusių vienišių visuomenės formavimosi. Realiame gyvenime gali pritrūkti atvirumo, sugebėjimo spręsti konfliktus, o technologija - negyvas daiktas: nusisukai, išjungei ir nuėjai. Gal dėl to ir realios problemos vėliau sprendžiamos savotiškai - nutraukiant ryšius ar nesistengiant prisiderinti prie kitų, neieškant sąlyčio taškų.
Tam tikri žaidimai gali formuoti vienokius ar kitokius elgesio stereotipus, ypač jauname amžiuje, kai įgundama spręsti problemas vienokiu ar kitokiu žaidimo pasiūlytu būdu. Taigi žmogaus sąveikoje su technologijomis visada egzistuoja dvi pusės. Viena vertus, aplinka ir technologijos, kaip aplinkos dalis, asmenybės formavimuisi visgi daro didelę įtaką. Kita vertus, daug kas priklauso ir nuo žmogaus imlumo, kitų psichologinių charakteristikų.
Technologijos Kompensuoja Tikrąjį Bendravimą?
Tyrimai rodo, kad didėja ne tik šiuolaikinių informacinių technologijų vartotojų skaičius, bet ir ilgėja laikas, kurį vartotojai praleidžia naudodami šias technologijas. Vienų autorių teigimu, televizijos žiūrėjimas ir kompiuterių naudojimas susijęs su priešišku, agresyviu vaikų ir paauglių elgesiu, mažesniu suvokiamu socialiniu palaikymu, bendravimo su šeima ir bendraamžiais sunkumais, žema savigarba. Kiti mokslininkai teigia, kad intensyvesnis kompiuterių naudojimas paskatina bendrauti su draugais, padidina suvokiamą socialinį palaikymą, sumažina vienatvės jausmą ir depresiją bei susijęs su didesniu teigiamu savęs vertinimu.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnis tiesioginio bendravimo internetu intensyvumas susijęs su didesniu jaunesnių (6-8 klasių) ir vyresnių (9-10 klasių) mergaičių suvokiamu socialiniu palaikymu. Didesnis netiesioginio bendravimo internetu, kompiuterinių ar interneto žaidimų žaidimo bei filmų ir laidų žiūrėjimo intensyvumas susijęs su mažesniu 6-8 klasių berniukų suvokiamu socialiniu palaikymu.
Galima teigti, kad tiesioginis bendravimas naudojant informacines technologijas (internetą, mobiliuosius telefonus) susijęs su didesniu mokinių suvokiamu socialiniu palaikymu, taigi galima daryti prielaidą, kad šios technologijos kompensuoja tikrąjį bendravimą. Šis dėsningumas negalioja netiesioginio bendravimo internetu ir kitų veiklų su informacinėmis technologijomis atveju. Priešingai, galima galvoti, kad mokiniai, intensyviau besinaudojantys informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui, daugiau žaidžiantys žaidimus kompiuteriuose, internete ir mobiliuosiuose telefonuose, žiūrintys televizijos laidas ir filmus, jaučia draugų ir šeimos palaikymo trūkumą.
Vienišumo Jausmas ir Technologijos
Didesnis tiesioginio bendravimo internetu intensyvumas susijęs su mažesniu jaunesnių (6-8 klasių) mergaičių ir berniukų vienišumu, o didesnis netiesioginio bendravimo internetu intensyvumas susijęs su mažesniu jaunesnių (6-8 klasių) mergaičių ir didesniu vyresnių (9-10 klasių) berniukų vienišumu.
Tos veiklos internete, kurios suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis, yra susijusios su mažesniu vienišumu (bendravimas internetu, internetinių žaidimų žaidimas) ir didesniu laimingumu (bendravimas internetu ir mobiliaisiais telefonais), o kitos veiklos su technologijomis, kurių metu kiti asmenys paprastai nedalyvauja (žaidimų mobiliajame telefone žaidimas, filmų, laidų žiūrėjimas), susijusios su didesniu vienišumu ir mažesne savigarba.
Virtualus Pasaulis ir Realybė
Bendravimas internetu ar SMS žinutėmis neatstoja tikro bendravimo. Tai tik problemos atidėjimas, o ne sprendimas, todėl paguoda iš tiesų maža. Iš vaiko asmenybės galima nuspėti, ar jis „įjunkęs“ į kompiuterį. Tokie vaikai turi daugiau psichologinių, bendravimo problemų, jaučiasi vienišesni, turi problemų su savigarba, labiau konfliktiški, agresyvūs. Naršydami po internetą, dalis vaikų taip pat ne pažintinių tinklapių ieško, o smurtinių vaizdų - kažkas kažką sumušė, nuskriaudė, koks nors girtas ar apsvaigęs nuo narkotikų žmogus šlitinėja ar dar kas nors. Blogiausia, kad tokios informacijos pilnas internetas skatina ir juos pačius kelti panašius vaizdus.
Technologijos - tiek televizorius, tiek kompiuteris - daugiau naudojamos pramogai nei mokymuisi ir ugdymuisi. Tik vyresnių klasių moksleiviai pradeda kuo nors domėtis: pavyzdžiui, berniukai - automobiliais, mergaitės - kulinarija. Vaikai palikti po internetą nardyti savarankiškai ir nemoka atsirinkti.
Vaikai, kurie prie kompiuterio auga nuo vaikystės, gali taip priprasti, kad taps priklausomi. Kuo daugiau laiko skiriame technologijoms, tuo mažiau laiko lieka tiesioginiam bendravimui su draugais ir šeima. Internetiniai draugai tampa artimesni nei gyvi. Taigi gyvenimas iš tiesų persikelia į virtualų pasaulį.
Skaitmeninis Mandagumas
Visuotinio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus. Naujausias Skaitmeninio mandagumo indeksas (DCI) siekia 70 proc. ir rodo, kad tokia dalis interneto vartotojų patyrė kokią nors grėsmę internete.
42 proc. dažniausiai netinkamą elgesį internete iššaukia kitų vartotojų išvaizda arba politiniai nesutarimai. Kaip netinkamo elgesio pretekstą apklaustieji įvardija ir vartotojų seksualinę orientaciją (30 proc.), religines pažiūras (26 proc.), rasę (25 proc.).
Netinkamu elgesiu laikomas vartotojų žeminimas, priekabiavimas, patyčios, diskriminacija, neapykanta ar agresija. Taip pat kenkimas konkrečių vartotojų reputacijai - asmens duomenų klastojimas, netinkamas informacijos pateikimas, melagingi teiginiai.
Auksinė taisyklė - elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi. Būkite empatiški, užjaučiantys ir geranoriški kiekvienoje situacijoje. Stabtelėkite prieš atsakydami. Sustokite, įkvėpkite ir tik tada ramiai atsakykite į komentarus, kurie suerzina ar su kuriais nesutinkate. Ginkite užpultuosius. Aktyviai kritikuokite netinkamą elgesį internete. Ginkite ne tik savo, bet ir kitų vartotojų interesus.
tags: #elgesio #problemu #ir #informaciniu #technologiju #naudojimo