Įvadas
Žmogaus vystymasis yra nuolatinis procesas, trunkantis visą gyvenimą. Jis vyksta etapais, kurių kiekviename asmuo auga ir pasiekia aukštesnį išsivystymo lygį nei anksčiau. Kiekvienam etapui būdingi tam tikri psichologiniai ypatumai ir vystymosi uždaviniai. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti psichologinius skirtingo amžiaus žmonių ypatumus, remiantis įvairių mokslininkų teorijomis ir tyrimais.
Jauno Suaugusiojo Psichologiniai Ypatumai (22-34 metai)
Amžiaus Tarpsnio Apibrėžimas
Jauno suaugusiojo amžiaus tarpsnis yra svarbus žmogaus gyvenimo periodas, kuriam būdingi reikšmingi pokyčiai ir uždaviniai. Mokslininkų nuomonės dėl šio tarpsnio ribų skiriasi. Vieni (A. Maslow, 1990) jauno suaugusiojo laikotarpiu laiko 22-35 metų vyrus ir 21-35 metų moteris. Kiti (B. Newman ir P. Newman, 2003) nurodo 22-34 metų asmenis. V. J. Černius (2006) teigia, kad 18-29 metų žmonės priklauso jaunatvės amžiui. Buhler Ch. (Černius, 2006) jauno suaugusiojo amžiaus tarpsniui priskiria net jaunuolius nuo 15 iki 25 metų. D. Levinsonas (Žukauskienė, 2002) teigia, kad kiekvienas žmogus, sulaukęs tam tikro amžiaus (skirtumas ne daugiau kaip 5-6 metai), pereina į vieną ar kitą stadiją. Jis jauno suaugusiojo laikotarpiu laiko laikotarpį nuo 22 iki 40 metų. Papailia D. E., Campas C. J., Feldmanas R. D. (cit. Šienas, 2003) priskiria 20-40 metų amžiaus tarpsniui. D. A. Bernsteinas, A. Clarke-Stewartas, E. J. Roy`us, T. K. Srullis, Ch. D. Wickensas, skirstydami suaugusiojo raidą, nurodo panašias stadijas kaip ir D. Levinsonas (cit. Šienas, 2003).
Apibendrinant, galima teigti, kad jauno suaugusiojo amžiaus tarpsnis apima maždaug 22-34 žmogaus gyvenimo metus.
Pagrindiniai Vystymosi Uždaviniai
Jauno suaugusiojo amžiuje žmogus sprendžia svarbius gyvenimo klausimus, tokius kaip šeimos kūrimas, vaikų gimdymas ir auginimas, profesinės veiklos pasirinkimas ir gyvenimo stiliaus formavimas. Šiuo laikotarpiu kuriami intensyvūs ir prasmingi santykiai su mylimaisiais, draugais ir bendradarbiais.
Intymumas vs. Izoliacija
Erik Eriksonas teigė, kad jauno suaugusiojo amžiuje pagrindinė psichosocialinė krizė yra intymumas prieš izoliaciją. Sėkmingai išsprendus šią krizę, tobulėja gebėjimas mylėti. Intymumas apima ne tik romantiškus santykius, bet ir gebėjimą būti ištikimu kitam žmogui ir juo pasitikėti. Nesugebėjimas užmegzti ir palaikyti normalių santykių su aplinkiniais veda į vienatvę, socialinį vakuumą ir izoliaciją.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie streso ir perdegimo sindromą
Šeimos Kūrimas
Apie 80% vyrų ir 90% moterų susituokia būdami 25-34 metų amžiaus. Santuoka sukuria aplinką, kurioje vystosi intymumas ir socialiniai santykiai. Pasirengimas tuoktis priklauso nuo socialinio laikrodžio - kiekvienas socialinis sluoksnis turi savo supratimą apie tinkamą laiką tuoktis. Partnerio pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo to, ar žmogus maloniai bendrauja, ar tinka pagal socialinę klasę, finansus, rasę, kilmę, amžių. Taip pat svarbu, kad partneris būtų patrauklus. Per pirmuosius gyvenimo metus jaunas suaugusysis nusprendžia turėti vaikų ar ne. Čia vėl veikia socialinis laikrodis. Kartais tėvai spaudžiami arba nenorėdami prarasti darbo nesiryžta ilgą laiką turėti vaikų. Pirmasis netikėtas naujagimio atsiradimas gali sukelti santuokoje krizę, nes gimus kūdikiui patiriamas abipusis stresas, tenkinami kūdikio poreikiai.
Profesinė Veikla
Profesijos pasirinkimas yra sunkus uždavinys, dažnai pradedamas spręsti jau paauglystėje, bet lieka aktualus tiek jaunam, tiek vidutiniam suaugusiajam. Visi profesiniai vaidmenys lemia tam tikrą psichologinį kontekstą, kiekviena darbinė veikla kelia individui savitus reikalavimus. Šiuolaikinis pasaulis kelia vis didesnius reikalavimus ir darbuotojams. Mokydamasis (specialiojoje mokykloje, kvalifikacijos kėlimo kursuose ar kitur) individas turi įgyti tokias savybes, kokių reikalauja darbas. Jaunas suaugusysis turi apsispręsti, ar jam kaip asmenybei priimtinas tas profesinis vaidmuo. Jis turi įvertinti: ar įgyta profesija suteiks jam reikiamus įgūdžius; ar juos galima išmokti savarankiškai ar tobulinant kvalifikaciją; ar tie įgūdžiai tenkins pasitenkinimą ir malonumą. Taip pat svarbu, kokie santykiai su bendradarbiais bus tinkami atliekant tam tikrą darbo vaidmenį. Tyrimai rodo, kad galimybė įsigyti darbe draugų dažniausiai nebuvo svarbus pasitenkinimo darbu rodiklis. Tačiau santykiai su bendradarbiais yra lemiami, kai tenka rinktis darbo vietą. Kai kurie autoriai (B. Newman, P. Newman, 1987) jaunojo suaugusiojo amžių apibūdina kaip darbo vaidmens tyrinėjimo, mokymosi ir lavinimosi laikotarpį. Padirbėjęs keliose darbovietėse žmogus išmoksta įvertinti darbo keliamus reikalavimus, reikiamus techninius įgūdžius, tarpasmeninius santykius su kolegomis bei viršininkais, tolesnio lavinimosi bei mokymosi būdus ir galimybes.
Gyvenimo Stiliaus Formavimas
Vedybos, vaikų gimdymas ir auginimas, profesinė veikla ir poilsis sukuria gana pastovų gyvenimo stilių. Dar viena jaunojo suaugusiojo vystymosi užduotis - atrasti gyvenimo stilių. Vedybos ir rūpinimasis vaikais mažina spontaniškos veiklos galimybes. Nuo darbo pobūdžio priklauso, kiek energijos lieka po darbo dienos, kiek laiko galima skirti laisvalaikiui, atostogoms ir kaip joms pasiruošti. Vieniems žmonėms kartu su šeima leidžiamas laikas yra svarbiau negu darbas, jie labiau vertina laisvalaikį ir į tai atsižvelgia netgi rinkdamiesi karjeros kelią. Kiti, priešingai, labiau vertina darbą ir net laisvalaikį leidžia darbe. Jaunojo suaugusiojo laikotarpiu svarbūs draugystės ryšiai. Draugaujama paprastai poromis su kaimynais ir bendradarbiais. Svarbus tokio intymumo laipsnis, nes vienos poros linkusios turėti tik kelis labai artimus draugus, o kitos - daug pažįstamų. Svarbu, kad bendravimo su draugais būdas būtų priimtinas abiem sutuoktiniams, priešingu atveju planuojant socialinį šeimos gyvenimą gali kilti konfliktų.
Jaunas suaugusysis gyvenimo stilių formuoja ir įtampa, kuri atsiranda dėl tam tikriems vaidmenims keliamiems reikalavimams. Mokydamasis vaidmens, jaunasis suaugusysis tobulina savo kompetencijas ir santykius. Tokios įtampos šaltinis gali būti darbo ir šeimos vaidmens reikalavimai, vyro ir žmonos karjera, intymumo poreikis bei tėvystei reikalinga energija. Galimas ir vienišas stilius, dažnai keliantis diskusijas. Vieni teigia, kad jiems labai vieniši, kiti tvirtina, kad jie turi labai daug sekso partnerių. Tyrimai nepatvirtina nė vienos iš šių nuomonių. Daugelis vienišių gyvena ne vieni, dažniausiai su tėvais. Vienatvė labiausiai slegia išsiskyrusius asmenis. Pasitenkinimas tokiu gyvenimu priklauso nuo to, ar šį stilių pasirinko pats žmogus, ar jam tiesiog nepavyko rasti tinkamo draugo. Jaunojo suaugusiojo gyvenimo stilius būna įvairus. Pvz., broliai ir seserys gali bendrai tvarkyti namų ūkį. Vedę vaikai gali gyventi kartu su tėvais. Partneriai gali neturėti planų susituokti. Vienišiai gali gyventi kartu su tėvais arba vieni. Tos pačios lyties pora gali gyventi kartu ir turėti intymius santykius. Visais atvejais gali vystytis intymumas ir izoliacija.
Kaip matyti, jaunojo suaugusiojo amžiuje žmogus subręsta biologiškai, intelektualiai, socialiai, įsitvirtina darbe, sukuria šeimą, gimdo vaikus, juos augina ir auklėja. Jis susiduria su gyvenimu, jausdamas atsakomybę už šeimos ir vaikų ateitį. Atsiranda nauji buitiniai ir ekonominiai interesai. Vaikų ligos kelia nerimą. Suintensyvėja tėvų emocinis gyvenimas. Šiuo metu jie kur nors dirba. Darbas iš jų reikalauja funkcinės įtampos, kompetencijos. Šiuo metu jie gali keisti darbą, tobulinti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, bet tai jiems nesunku, nes fizinės ir psichinės galios yra pasiekusios kulminaciją.
Taip pat skaitykite: Meistriškumo įtaka motyvacijai
Psichinė Sveikata Jaunystėje
Naujausiuose moksliniuose tyrimuose teigiama, kad psichologiškai sveikam žmogui būdingas adekvatus savęs ir aplinkos suvokimas bei vertinimas, žemas nerimastingumo lygis, pasitikėjimas savimi ir kitais, gebėjimas pasirinkti ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus. Psichologiškai sveikas žmogus - ne tas, kurio nekamuoja distresas arba konfliktas, o tas, kuris geba vykdyti jam keliamus reikalavimus, tam tikras vystymosi užduotis, pajusti savo veiklos prasmę.
Vidutinio Amžiaus Žmonių Psichologiniai Ypatumai (35-65 metai)
Informacijos apie vidutinio amžiaus žmonių psichologinius ypatumus vartotojas nepateikė.
Senyvo Amžiaus Žmonių Psichologiniai Ypatumai (65 metai ir vyresni)
Informacijos apie senyvo amžiaus žmonių psichologinius ypatumus vartotojas nepateikė.
Laiko Perspektyvos Skirtingame Amžiuje
Tyrimai rodo, kad skirtingo amžiaus žmonės skirtingai išgyvena praeitį, dabartį ir ateitį. Subjektyvi praeities trukmė ilgėja su amžiumi, ilgiausia ji yra senyvame amžiuje. Žemiausias praeities įvertinimas priklauso vyresnio amžiaus žmonėms, kitose amžiaus grupėse įvertinimai yra panašūs. Subjektyvi ateities trukmė yra ilgiausia paauglystės laikotarpiu, kuri vėliau trumpėja su amžiumi.
Stresas Skirtingame Amžiuje
Informacijos apie streso įtaką skirtingo amžiaus žmonėms vartotojas nepateikė. Tačiau svarbu paminėti, kad stresas yra natūrali žmogaus reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Įvairūs įvykiai, kurie kelia stresą, vadinami stresoriais. Trumpalaikis stresas gali turėti teigiamą poveikį, pvz., sustiprinti imuninę sistemą ar skatinti problemų sprendimą.
Taip pat skaitykite: Amžiaus grupių pažinimas
tags: #skirtingo #amziaus #zmoniu #psichologija