Žmonių polinkis kaltinti psichologiją yra sudėtingas fenomenas, kurį lemia įvairūs veiksniai - nuo asmeninių savybių ir vaikystės patirčių iki socialinių ir kultūrinių normų. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindines priežastis, kodėl žmonėms patinka kaltinti, skųstis ir kritikuoti kitus, taip pat aptarsime, ką tai sako apie mus pačius ir kaip galime išsilaisvinti iš šio neproduktyvaus elgesio modelio.
Praeities Įtaka: Atsisakykite Praeities Naštos
Daugelis žmonių nuolat gyvena praeityje, prisimindami tiek gerus, tiek blogus dalykus. Tačiau tai dažnai atima daug jėgų, ypač jei prisiminimai sukelia neigiamas emocijas. Pasakojimai apie liūdnas gyvenimo istorijas taip pat švaisto energiją. Svarbu stabdyti save kas kartą, kai pradedate kalbėti apie praeitį. Nors tai nėra lengva, su laiku išmoksite. Nors kai kurie žmonės gali jūsų nesuprasti ir net nustoti su jumis bendrauti, svarbu laikytis savo. Palaipsniui atpratę nuo kalbų apie praeitį, pastebėsite, kad ir galvoti apie ją nustojote. Tai bus jūsų pergalė ir naujo gyvenimo pradžia, žvelgiant tik į priekį.
Adekvatus Situacijos Vertinimas: Pažvelkite iš Šalies
Adekvatus situacijos vertinimas reiškia pažvelgti į ją iš šalies, o ne iš pozicijos, kad jums kažkas patinka ar nepatinka. Tai padeda išvengti klaidingo žmonių vertinimo ir neigiamų pasekmių. Konfliktai dažnai kyla tada, kai kažką susiplanuojame ir mums nesigauna, todėl pradedame ieškoti kaltininkų. Ypač tai pasireiškia, kai žmonės elgiasi taip, kaip kertasi su mūsų įsivaizdavimais. Būkite paprastesni ir leiskite kitiems būti tokiais, kokie jie nori būti. Įsivertinkite, kiek tas žmogus išties yra jums svarbus. Tai padės sudėlioti viską į vietas. Kaskart reikšdami savo pretenzijas kitiems, mes prarandame jėgas. Atsisakę šio įpročio, sustabdysite savo jėgų nutekėjimą ir galėsite jas skirti svarbesniems reikalams.
Tikslų Siekimas: Nustokite Daužyti Galva į Sieną
Mūsų norai ir tikslai gali sekti gyvybines galias, ypač jei pradedame nuolat svajoti apie jų išsipildymą ir dedame daugiau pastangų nei reikia. Dėl nerimastingumo ir nekantrumo išsikeliame nerealistiškus reikalavimus, kurių neįvykdome. Galiausiai, norėdami kažką įrodyti, neriamės iš kailio, bet rezultato nėra. Sueikvojame galybę energijos. Jei visa tai „papuošia“ pyktis, pavydas ir nuoskauda, tai reiškia, kad nepriimate gyvenimo tokio, koks jis yra. Tokia slegianti jausena ardo mus, širsdami ant savo bejėgiškumo ir švaistydami jėgas, vietoje to, kad ramiai paieškotume nesėkmės priežasčių ir imtumėmės adekvačių veiksmų. Net jei suprasite, kad tikslas nepasiekiamas, susitaikykite su tuo ir priimkite tai kaip pamoką. Atsisakykite tokio tikslo savo ramybės ir sveikatos labui. Pataupykite jėgas pasiekiamiems tikslams. Jei to nepadarysite savo valia, tai atliks jūsų prigimtis, atsiliepdama į alinančias pastangas išsekimu ir depresija. Prasta nuotaika yra gyvybinių galių iššvaistymo ir vidinės pusiausvyros praradimo rezultatas.
Kalbėjimas: Patylėkite
Didelę dalį savęs išeikvojame plepalams. Todėl pageidautina kalbėti mažiau ir tik tai, kas susiję su aktualiu jums reikalu. Jei neturite ką pasakyti, patylėkite. Priešingu atveju rizikuojate prarasti jėgas ir pasirodysite kaip plepiai, nes tokia kalba nėra paremta nuoširdžiais jausmais, tad atrodo lėkšta ir neįtikinanti. Net ir keli taupiai, bet ryžtingai, atvirai ir tvirtai ištarti žodžiai gali padaryti gilų įspūdį pašnekovui. Kai esate silpni, negalite pasakoti patraukliai, žodžiai atrodo blankūs ir jūsų neįdomu klausytis.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Skundai ir Kaltinimai: Niekada Nesiskųskite ir Niekko Nekaltinkite
Žmogus ima skųstis esant gyvybinių galių trūkumui. Jis jaučiasi auka, tad bejėgis kažką pakeisti. Atsakomybė už savo likimą užkraunama kitiems, taip užkertama galimybė rastis užsidegimui, imtis iniciatyvos, siekti kažką pakeisti. Kai skundžiatės, tenka vėl sugrįžti į slegiančią situaciją ir išgyventi nemalonius jausmus vėl ir vėl. Savaime suprantama, jog tai sekina jus ir pašnekovą. Tam, kad išgyventų, toks nuolatinis verkšlentojas ieško palaikymo išorėje, tad tampa energetiniu vampyru. Jei patekote į tokio verkšlentojo draugiją ir jums atiteko klausytojo vaidmuo, ramiai išklausykite, tačiau pasilaikykite savo gailestį sau. Antraip, vėlgi, tuščiai prarasite jėgas. Žmonės nesąmoningai vengia tokių apmaudautojų. Stabdykite save kaskart, kai pradedate ką nors kaltinti ir skųstis. Tas pats galioja ir žmonių smerkimui bei apkalboms. Tai tik jėgų švaistymas.
Judesiai: Jokių Nereikalingų Judesių
Energija eikvojama kiekvienam jūsų žodžiui ar judesiui. Tad jei nerimaujate ir šiaip jau eikvojate jėgas, nešvaistykite jų stuksendami pieštuku į stalą ar vaikščiodami iš kampo į kampą. Papildomi veiksmai lemia papildomą gyvybinių jėgų išeikvojimą. Tai galioja ir visiems kitiems beverčiams veiksmams, tokiems kaip gumos kramtymas, saulėgrąžų gliaudymas, rūkymas, gestikuliavimas rankomis. Visa tai energijos nuostoliai.
Išvaizda: Perdėtas Dėmesys Išvaizdai
Perdėtas dėmesys kosmetikai, šukuosenai ir išvaizdai gali suryti nemažai jėgų, ypač svarbaus jums pokalbio metu. Patrauklumas natūraliai pasireiškia tada, kai žmogus savimi pasitiki, yra geros nuotaikos, alsuoja geranoriškumu ir gyvenimu, tai suteikia lengvumo, gaivumo bei žavesio jausmą. Pakankamai ilsėkitės, išsimiegokite, gyvenkite ramų, nuosaikų gyvenimą.
Žodžiai-Kenkėjai
Pamėginkite išvengti automatinio plepėjimo bei keiksmažodžių. Visa tai atima jėgas. Tai, ką kalbame vedini įpročio, neįsisąmoninę - vengtina. Jokių hmm ar mmm, nereikalingų „aha“ ir panašių. Nieko, kas nukreiptų jūsų pašnekovo dėmesį nuo pokalbio tikslo.
Grimasos
Nereikia visokiausių šypsenėlių, markstymosi, akių žvairavimų, rimtų žvilgsnių, raukymosi ir kikenimų ne į temą. Tai irgi atima jėgas. Būkite savimi, išreikškite tai, ką galvojate ir jaučiate tuo metu, nustokite klaidinti pašnekovą savo mįslingomis grimasomis. Venkite kaukių, išlaisvinkite savo tikruosius jausmus, tegu veide atsispindi jūsų tikra būsena. Visa kita - tai papildomos pastangos, kurios lemia bevertį jėgų švaistymą. Ką ketinate apgauti? Negi manote, kad tai, ką jaučiate vienam ar kitam asmeniui, niekada neišlįs? O kai išlįs, ar visa tai vaidybai dėtos pastangos nesukels apmaudo ir toliau atrodys to vertos?
Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje
Intymūs Santykiai: Kontroliuokite Savo Intymius Santykius
Nederėtų mylėtis su atsitiktiniais partneriais. Juk taip rizikuojate ne tik susižvejoti kokią užkrečiamą ligą, bet ir veltui iššvaistyti gyvybines jėgas. Tokiuose santykiuose neįvyksta produktyvus apsikeitimas energija, tiek vyro, tiek moters atveju, o nuostoliai gana reikšmingi. Partneriai tiesiog patiria fizinės įtampos iškrovą, bet pats šis veiksmas iš esmės tuščias, beprasmis. Sublimuota seksualinė energija gali virsti įkvėpimo, kūrybos ar produktyvaus darbo šaltiniu. Nesimylėkite tada, kai to jums nesinori, tiesiog norėdami įtikti partneriui, iš baimės, kad jus paliks. Venkite santykių su nemylimu žmogumi. Juk pagrindinė kokybiško sekso taisyklė - tai pilnaverčiai energijos mainai, kurie galimi tik tada, kai glamonėdamos vienas kitą liečia artimos sielos, o ne bedvasiai kūnai.
Savikritika: Didinkite Savivertę
Tiek per didelė savikritika, tiek neadekvačiai geras savęs vertinimas kenkia. Tačiau ką daryti, kai savikritika yra tokia didelė, kad pradeda graužti iš vidaus ir nebeleidžia nė žingsnio žengti savęs nepasmerkus bei trukdo jaustis laimingai? Jei žmogus pasitiki savimi, kartais jo nuomonė apie save yra pernelyg gera, ir priešingai - tie, kurie linkę save kritikuoti, neretai daro tai labai negailestingai. Sveika savikritika yra būtina, nes leidžia pamatyti savo klaidas ir tinkamai įvertinti poelgius. Tačiau ką daryti, jei niekada nesate patenkinta tuo, ką padarėte, visada galvojate, kad nesate verta geriausio įvertinimo ir nuolat turite už ką save pliekti? Dažna moteris žlugdo savo gyvenimą ir nesijaučia laiminga dėl nuolatinės savikritikos. Be to, jaučiasi taip, lyg būtų visiškai teisi save kritikuodama, nes savikritiką ir graužimąsi vertina kaip tolygius dalykus.
Priežastys Vaikystėje
Psichologai tvirtina, kad dėl daugelio kompleksų ir neadekvataus savęs vertinimo galima kaltinti neigiamą vaikystės patirtį. Jei vaikas augo aplinkoje, kurioje nuolat buvo kritikuojamas, baramas, žeminamas, vargu ar reikia tikėtis, kad iš tokio užaugs žmogus, kuris bus pasitikintis savimi. Artimųjų įtaka vaikui labai didelė, tad nuolat neigiamai vertintas vaikas ir užaugęs negalės patikėti, kad geba ką nors atlikti tinkamai, teisingai, o tuo labiau - gerai. Tokie žmonės retai patinka kitiems, nes jie, kad ir ką padarę, nesijaučia užtikrinti, dažnai būna niūrūs, nes netiki savo gerais rezultatais ir sėkme. Žmonės apskritai yra labai kritiški, tad visada atsiras tokių, kurie reikia nereikia, nusipelnėte ar ne, vis tiek jus pakritikuos, tad kam tai daryti pačiam?
Spręskite Problemą: Didinkite Savivertę
Norėdami išspręsti problemą, pirmiausia turime gerai suprasti jos priežastis, todėl pirmiausia turite suprasti, kodėl save pernelyg dažnai kritikuojate ir ėdate. Ar tai vaikystėje įgytas elgesio modelis, galvoje vis skambantis kurio nors iš jums autoritetu buvusių suaugusiųjų balsas „tu bloga, nieko nesugebi padaryti tinkamai“? Jei situacija būtent tokia, turite suvokti, kad jūs pati dabar esate suaugęs žmogus, gebantis ir galintis save tinkamai vertinti. Pasistenkite pasijusti suaugusiu žmogumi, o ne ir toliau būti vaiku.
Jei jūs pakankamai savęs nevertinate, savo nepasitikėjimą spinduliuojate į aplinką, taigi ir pritraukiate situacijas, kuriose vis susiduriate su kritiškais žmonėmis, kurie verčia kaskart jus dar labiau susigūžti ir prastai jaustis. Prisiminkite, kas ir kodėl jus kritikavo. Suvokite, kad tas žmogus irgi yra tik žmogus, toks pats kaip ir jūs, niekuo ne geresnis ir ne blogesnis. Jis taip pat turi savo patirčių bagažą, kuris verčia jį elgtis vienaip arba kitaip. Įsivaizduokite jį mažu vaiku. Ar jis vis dar kelia jums baimę? Ar verčia jus pačią kritikuoti save ir nevertinti? Pripažinkite, viskas atrodo kitaip. Pabandykite šią akimirką prisiminti tada, kai susidursite su žmogumi, šalia kurio būdami jaučiatės ko nors neverta, nesugebanti.
Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys
Turėkite galvoje, kad realiai save vertinantis žmogus, nepalankiai susiklosčius situacijai, nepuola kaltinti savęs, o analizuoja aplinkybes, faktus ir stengiasi suvokti nesėkmės priežastis. O jų gali būti ne viena ir kaltų dėl to gali apskritai nebūti. Visada stenkitės į situaciją pažvelgti lyg iš šalies, kitomis akimis, lyg jūs toje situacijoje nebūtumėte dalyvavę. Ar viskas neatrodo šiek tiek kitaip, paprasčiau?
Sąmoningumas: Grąžinkite Gyvenimą Į Savo Rankas
Tik pusę laiko mintimis žmogus yra dabartyje. Sąmoningumo besimokantis žmogus taip gali gyvenimą grąžinti į savo rankas: nereikia laukti Kalėdų, kad būtume dėmesingi sau ir artimiesiems - Kalėdų stebuklą galima išgyventi kasdien. Bendraudamas su studentais gerai matau jų sutrikimą, būdingą šiuolaikiniam žmogui - juk mes tiek daug visko galime. O tiek galėdami sėdime ir galvojame, kad nežinia net ką pasirinkti. Sąmoningumas pasireiškia, kai sutelkiame dėmesį į pasirinktą tikslą ir stengiamės dėmesį išlaikyti, atsisakydami vertinimo. Tokiu būdu plečiame savo sąmoningumą apie tai, kas su mumis tuo metu vyksta. Dažnai bendraudamas šia tema pastebiu, jog žmonėms kyla nuostaba ir pasipriešinimas pačiai idėjai, kad kažkas juos moko sąmoningumo - tarytum savaime visi nebūtų sąmoningi. Iš tiesų visi būname sąmoningi tik dalį laiko, tačiau didindami sąmoningo laiko trukmę galime patirti daugiau naudos.
Galiu apsimesti, kad gyvenu visai sąmoningai, bet, kita vertus, galiu savęs drąsiai klausti: kodėl pasirinkau šiandien būti ten, kur esu? Kodėl renkuosi vieną ar kitą veiklą? Kodėl būnu su vienu ar kitu žmogumi? Žmonės žino, kas jiems būtų labai sveika, bet taip nesielgia. Tai galioja toli gražu ne vien mankštai. Gilinantis į sąmoningumą ir tyrinėjant pasirinkimus, galima rasti atsakymų, kurių galbūt vengiame, nes jie nėra mums patogūs, pavyzdžiui, sau pripažinti, kad iš tikrųjų mankštą daryti tingisi. Tačiau nesirinkti mankštos reiškia rinktis kažką kitą.
Sąmoningumo praktikos veiksmingai taikytos onkologiniams ligoniams. Vienas tikslų buvo padėti žmonėms nesitapatinti su patiriamu skausmu, suvokiant, kad skausmas ir kančia yra skirtingi dalykai. Mes jaučiame fizinį skausmą, o kančia atsiranda, kai prie patiriamo skausmo pridedame savo reakciją į jį, pavyzdžiui, klausdami: kodėl man? Kodėl šiandien? Prie skausmo taip pat prisideda ir neigiamos emocijos, keliančios dar didesnius neigiamus išgyvenimus, ir jau kyla susinervinimas dėl to, kad susinervinome. Taip užsisuka neigiamų potyrių ratas, kurį sustabdyti gana sunku. Niekas nežada, kad praktikuodamas sąmoningumą žmogus visai atsikratys skausmo, tačiau praktikos gali padėti geriau suprasti, jog skausmą galime priimti kaip skausmą ir nepradėti kentėti, nesitapatinti su juo. Net ir visai sveiki žmonės, pasitaiko, labai bijo susirgti, o jų baimė maitinama spaudoje nuolat mirguliuojančių pranešimų apie baisias ligas.
Kasdien pasaulio žmonės prabunda galvodami, kad šiandien jų problemos yra pačios svarbiausios, ir skuba įsisukti į nerimo kupinas mintis. Labai lengva susikurti sau įtampą tokiu būdu. Aš siūlyčiau visai kitokį tikslą kasmet ir kasdien - nepražiopsoti gyvenimo. Vienas svarbių principų, kurių žmonės mokosi praktikuodami sąmoningumo meditacijas, yra pernelyg nesureikšminti savo minčių, emocijų bei išgyvenimų. Tai išgirdus pirma mintis gali kilti tokia: kaip gali būti nesvarbios mintys? Mes esame pripumpuoti idėjų, jog mintys materializuojasi - kad viskas bus taip, kaip galvosime, kad bus.
Įsivaizduokim, kad žmogus stovi upėje ir laiko krepšinio kamuolį. Kamuolys yra svetimkūnis toje upėje - tebūnie tai simbolis atsiradusios problemos, kurią žmogus nori kuo greičiau panaikinti, tad reikėtų, kad krepšinio kamuolio upėje neliktų. Žmogus bando skandinti kamuolį, bet kamuolys nepanyra, todėl bando dar stipriau, bet ilgai po vandeniu kamuolio neišlaikysi. Ir kuo įnirtingiau jį nardina, tuo stipriau jis iššoka į paviršių. Iš tiesų panašiai yra su mūsų kasdienėmis problemomis, siekiais, norais. Mes bandome visa jėga kibtis į tai, dėl to nesėkmių akivaizdoje patiriame daug kančios. Tačiau nepagalvojame, kad galėtų būti ir kitas variantas, kaip atsikratyti to kamuolio - pažiūrėti, kas atsitiks, jeigu jį paliksime ramybėje, nepulsime ant jo, nepyksime, o tiesiog stebėsime ir leisime jam būti. Kamuolys pradės tolti, kadangi esame upėje, esame gyvenime, kuris nestovi vietoje ir keičiasi. Žmonės dažnai klaidingai mano, kad nereaguoti būtinai reiškia sutikti arba pripažinti, kad esi silpnesnis, pasiduodi. Esame mokomi, kad turime imti ir išspręsti problemą. Bet juk galime pažiūrėti, kas bus. Stebėti - tai nereiškia ignoruoti. Aš stebiu būdamas sąmoningas tai, kas su manimi vyksta, aš pastebiu savo kūno pojūčius, pavyzdžiui, kad mano kūnas virpa, kad noriu rėkti. Nereikėtų painioti emocijų išreiškimo su įsisąmoninimu. Jeigu aš įsisąmoninu tai, ką jaučiu, tuomet galiu patyrinėti, kas nutiks, jei į tai nereaguosiu automatiškai, o savo galvoje permąstysiu ir pasirinksiu, ką su šiomis emocijomis daryti. Tarp spontaniškai išreikštos emocijos iki įsisąmoninto atsako yra maždaug šviesmetis. Galime pabandyti nepasakyti sutuoktiniui ar vaikui, ko norisi spontaniškai, ir pamatysime, kad rytoj ar netgi po kelių minučių tai pasakysime kitu būdu.
Meditacija, kaip sąmoningumo pratimas, moko neprisirišti prie minčių, emocijų ar kylančių impulsų ir suvokti, kad visa, kas kyla manyje - mintys, emocijos, norai, siekiai - yra tik šio momento reakcijos. Kognityvinėje psichoterapijoje vartojamas automatinių minčių terminas, kuris mums primena, jog, jei ramiai pabūsiu, tiek mano mintys, tiek kiti procesai transformuosis. Atidėjimas yra vienas iš tų būdų, kaip galima mokytis nepasiduoti kylančiam impulsui. Žmonės kartais tuo labai didžiuojasi - jie tiki, kad kilus minčiai reikia iškart ją drėbti. Neva negerai pasilaikyti blogas emocijas sau. Minčių materializavimo kultas gajus. Nesakau, kad jos nesimaterializuoja, tačiau sveika sau priminti, kad tarp minčių, emocijų ir realybės yra didelis žingsnis. Pavyzdžiui, jei mane kažkas sunervino gatvėje, jei kilo noras, kad tas žmogus skradžiai žemę prasmegtų, arba noras galvą jam nusukti - ar tai reiškia, kad esu žmogžudys? Ne, nes aš stabteliu ir pagalvoju, kad čia tik mintis, ir man nebūtina ją įgyvendinti. Bet yra žmonių, kurie neturi šio filtro ir kylantį pyktį iš karto išreiškia smurtu. Žmones žavi minčių materializavimosi idėja, galvojant apie svajones, bet pamirštama, kad tuo pačiu būdu šis tikėjimas tampa nepakeliamas, kai mus užplūsta neigiamos mintys apie mūsų pačių gyvenimą. Tai tarsi žongliravimas realybe - išmokti atliepti pozityvias mintis ir ignoruoti mus žlugdančias.
Tikslas yra siekis labiau gyventi - geriau suprasti, kaip gyvenu. Man patinka pamąstymas, kas nugyvena ilgesnį gyvenimą, tas, kuris gyvena daugiau metų, ar tas, kuris gyvena sąmoningiau. Labai gali būti, kad per visą skubėjimą nepastebim bėgančios vasaros, švenčių. Savaitgalis prabėgo nepastebimai? Pastebėkite, kokie žmonės jus supa, ką valgote, kaip bendraujate - ir nebereikės skųstis, kad savaitgalis prabėgo veltui. Kasdieną vyksta daugybė dalykų. Kalėdos yra kasdien. Stebuklai vyksta kasdien. Taigi, atjautos, susikaupimo, artimųjų diena yra kasdien, tam nereikia laukti Kalėdų.
Mindfulness Praktikos
Yra įvairių formalių praktikų, kurias įprasta vadinti meditacijomis, taip pat neformalių pratimų, kuriuos galime atlikti kasdien įprastoje sau veikloje, pavyzdžiui, vairuojant ar valgant. Pasaulyje paplitusios įvairios mokymų programos dažniausiai apima 8 savaites kassavaitinių susitikimų grupėje su namų užduotimis bei kasdienėmis meditacijomis savarankiškai, kurias atlikti galima su mokytojo instrukcijų garso įrašais. Tokiu būdu laviname savo dėmesį ir kartu ugdome sąmoningumą, nes šie komponentai neatskiriami. Šios programos turi mokslinį pagrindimą ir jų efektyvumas patikrintas daugybe tyrimų.
Daugiau sąmoningumo galima suteikti visoms gyvenimo sritims. Stabtelkite prieš valgydami, pažiūrėkite, ar iš tiesų norite, kad šis maistas virstų jūsų kūnu. Stabtelkite prieš duris į darbą ir priminkite sau, kad darbas užima daugiau nei pusę gyvenimo - ar norisi jas atverti? Stabtelkite prieš atsisveikindami su artimu kasdien ir pažiūrėkite jam į akis. Šioje stabtelėjimo pauzėje ir gyvena sąmoningumas. Tiesa, šioje vietoje reikia uždėti žvaigždutę su paaiškinimu, kad nereikėtų tapatinti padidėjusio sąmoningumo lygio ir padidėjusios laimės ar geros nuotaikos. Dažnai būna, kad plečiantis sąmoningumui žmogus aiškiau pastebi, ką iš tiesų valgo, ką iš tiesų dirba, su kuo bendrauja. Tai ne visada džiugina, tačiau šis momentas gali tapti esminiu atskaitos tašku siekiant nepražiopsoti gyvenimo.
Savęs Baudimas: Skausmas Neturi Tapti Tikslu
Kai sužinome apie savo artimųjų ar gerą reputaciją turinčių viešų asmenų vairavimą išgėrus, konfliktus šeimoje ar kitą visuotines normas laužantį elgesį, dažnai skubame juos pasmerkti, apkaltinti ar tiesiog pagailėti. Daug rečiau bandome suprasti tokio elgesio priežastis ir dar rečiau ryžtamės morališkai palaikyti juos ar ištiesti pagalbos ranką.
Pabandykite atlikti nedidelį eksperimentą ir prisiminti, kada jūs patys pasielgėte nederamai: pratrūkote pykčiu ant nieko dėto asmens, padauginote alkoholio ar pažeidėte Kelių eismo taisykles. Ką tuo metu išgyvenote: save smerkėte, kaltinote ar atsiprašėte ir iš to pasimokėte?
Kodėl Baudžiame Save?
Pyktis, liūdesys ir kitos sunkios emocijos yra kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis, tačiau ne visada sugebame jas sveikai išgyventi, ypač, jei jos ima ilgą laiką dominuoti. Tada kyla didžiulė pagunda „išsilieti“ ant šeimos narių, draugų arba nukreipti savo dėmesį į vidų ir imti save bausti.
Kai pasielgiame nederamai ir jaučiame kaltę, yra normalu atsiprašyti ir ištaisyti savo klaidas. Kartais prireikia abiejų veiksmų. Kai dėl klaidų ar sunkių išgyvenimų asmuo ima raginti save nubausti, kad jaustųsi gerai, arba jaučiasi taip, lyg nebūtų nusipelnę laimės, tai yra rimtas signalas, kad į situaciją reikėtų mokytis reaguoti kitaip.
Su bausmėmis ar grėsmėmis būti nubaustu susiduriame visais gyvenimo etapais. Vaikystėje tėvai bausmes pasitelkia auklėjimo tikslais. Paauglystėje prie tėvų reikalavimų laikytis nustatyto elgesio normų prisideda mokyklos ir visuomenės taisyklės, už kurių nepaisymą gresia vienokios ar kitokios bausmės. Suaugusieji už nustatytų taisyklių ir įstatymų pažeidimus rizikuoja būti nubausti finansiškai, visuomeninei naudingais darbais ar net laisvės apribojimu. Taigi bausmės, iš esmės, nėra neigiamas reiškinys. Jos padeda formuoti mūsų suvokimą apie teisingus elgesio ir bendravimo būdus visuomenėje ir yra svarbios palaikant viešąją tvarką.
O kaip yra dėl bausmių, kurias už nederamą elgesį pritaikome patys sau? Ar jos leidžia tapti geresniais asmenimis? Kiekvienas iš mūsų geriausiai supranta savo mintis ir elgesį. Tačiau verta žinoti, kada rizikuojama peržengti pavojingą savęs baudimo ribą.
Susirūpinti derėtų tada, kada asmuo jaučiasi blogai ir tikisi, kad nubausdamas save, pasijus geriau. Psichologai išskiria psichinį ir fizinį savęs nubaudimą. Psichiškai save baudžiantis asmuo gali jausti ilgalaikę kaltę dėl praeities įvykių ar veiksmų. Pavyzdžiui, prisiimti nepagrįstą kaltės lygį už veiksmus, kurių negalėjo kontroliuoti, arba padarė kažką nederamo ir save vadina „blogu žmogumi“. Fizinės bausmės gali būti įvairios - nuo persivalgymo iki skaudžių savęs žalojimų.
Asmeninės savybės ir supantys žmonės, vyraujantis socialinis klimatas, daro didelę įtaką kaltės lygiui, kurį kiekvienas jaučia padaręs kažką „ne taip“. Vieni asmenys po netinkamo elgesio jaučiasi prasčiau už kitus. Visuomenėje, kurioje dominuoja pasmerkimo kultūra, asmuo už tą patį elgesį jaučia didesnę kaltę nei atlaidesnėje, liberalesnėje visuomenėje.
Svarbu, kad žmonėms, kurie jaučia norą nubausti save, šis skausmas netaptu pagrindiniu tikslu. Asmuo neturėtų bausti savęs norėdamas panaikinti savo kaltės jausmą ir tikėdamasis palengvinti savo sunkius išgyvenimus.
#