Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) - tai šiuolaikinis, moksliškai pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms. Ši terapija ypač pasiteisino praktikoje išsivysčiusiose šalyse, padedant net ir ilgą laiką varginantiems bei kitomis priemonėmis nekoreguojamiems sutrikimams. KET - tai įrodymais pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Esminiai Aspektai
KET remiasi tuo, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje veikia vieni kitus. Jei galvojame, kad esame nesėkmingi ar beverčiai, tai gali sukelti liūdesį, nerimą ar pyktį, o tai, savo ruožtu, gali skatinti iššūkių vengimą, atsisakyti savo tikslų ar izoliuotis nuo kitų. Ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja technikas, kurios gali būti lengvai įsimenamos ir atkartojamos. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą.
Istorija ir Raida
KET, kaip palyginti nauja psichoterapijos rūšis, atsirado JAV septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Vienas žymiausių šios terapijos pradininkų - Aaronas Beckas. Jo sukurta teorija ir praktika remiasi teiginiu, kad mūsų mintys, emocijos bei elgesys yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą: kaip mes mąstome, taip ir jaučiamės bei elgiamės.
Pagrindiniai Principai
Kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindą sudaro moksliškai įrodytas faktas, kad žmogaus savijautą nulemia jo mąstymas, t. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso ne nuo to, kas mums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantame. Mes įpratę manyti ir sakyti atvirkščiai: įvykiai arba kiti žmonės priverčia mus pykti, liūdėti, nerimauti ar džiaugtis. KET buvo sukurta remiantis moksliniais tyrimais, kurie buvo atlikti psichologijos ir medicinos srityse.
Kaip Veikia Kognityvinė Elgesio Terapija?
KET siekia padėti jums pozityviau spręsti didžiules problemas, suskaidant jas į mažesnes dalis. KET yra besimokanti ir besivystanti psichoterapija: šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
Mąstymo, Emocijų ir Elgesio Sąveika
Ši psichoterapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai. Negatyvios mintys (pavyzdžiui, „man ir vėl nepasiseks gauti darbo“) formuoja neigiamas emocijas (atsiranda nusivylimas, liūdesys, nerimas) ir neadaptyvų elgesį (t. y. žmogus nesistengia gauti norimo darbo). Tokia situacija (nepasitenkinimas turimu darbu arba jo neturėjimas) savo ruožtu vėl sustiprina negatyvias mintis ir kertinius įsitikinimus („man nesiseka“, „esu nevykėlis“) bei sukelia neigiamas emocijas. KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant - pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Tikslai
Vienas svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos sėkmės kriterijumi laikomi pozityvūs emociniai pokyčiai, atsiradę pakeitus disfunkcinius mąstymo ir elgesio stereotipus. Metodo esmė - keisti neigiamas, neadaptyvias mintis, kurios ilgainiui gali sukelti emocinius sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją ar nerimą.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Taikymo Sritis
KET iš pradžių buvo sukurta depresijai gydyti ir tikrai pasiteisino: šiuo metu yra patikimų duomenų, kad toks gydymo būdas savo efektyvumu nenusileidžia gydymui antidepresantais (t. y. vaistais depresijai gydyti). Palyginti greitai ši psichoterapinė metodika buvo pradėta taikyti panikos sutrikimui ir kitiems nerimo sutrikimams, įkyrumams bei seksualiniams sutrikimams gydyti. Dar vėliau buvo sukurtos metodikos asmenybės sutrikimams, santykių problemoms, priklausomybėms alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms ar net psichozėms gydyti. Šiuo metu sunku rasti psichikos sutrikimą, kuriam nėra sukurtų efektyvių ir patikimų kognityvinių ir elgesio intervencijų, besiremiančių moksliniais įrodymais.
Efektyvumas Įvairiems Sutrikimams
Kognityvinė elgesio terapija efektyviai gydomi įvairūs sutrikimai: depresija, panikos sutrikimas, generalizuoto nerimo sutrikimas, įvairios baimės, potrauminio streso sutrikimas, įkyrių minčių ir veiksmų (OKS) sutrikimas, socialinė fobija, valgymo sutrikimai, priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms ir kiti. Ši terapija veiksminga gydant ne tik sutrikimus ir ligas, bet ir stengiantis pašalinti įvairias psichologines problemas: nepasitikėjimą, drovumą, bendravimo sunkumus ir kt.
KET sesijos struktūra
KET terapija yra labai aiškiai struktūruota psichoterapijos rūšis, kuri susideda iš riboto sesijų skaičiaus (12-16-20 ar daugiau). Kiekvienam sutrikimui yra numatytas protokolas ir rekomenduojamos sesijos. Sesija turi savo struktūrą, kuri yra aiški tiek terapeutui, tiek pacientui. Tai leidžia lengviau suprasti terapijos eigą, stebėti progresą ir užtikrinti, kad pacientas įgytų naujų įgūdžių bei žinių, padedančių spręsti problemas ir gerinti kasdienį funkcionavimą.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Kognityvinės Elgesio Terapijos Ypatumai
Kognityvinė ir elgesio terapija yra bene vienintelė, turinti moksliniais įrodymais grįstus taikymo protokolus, tiksliai aprašančius ką turi padaryti psichoterapeutas, kad klientas pasveiktų. Kitas svarbus skirtumas - tai šios psichoterapinės krypties struktūriškumas. Yra sukurtos labai tikslios metodikos, kaip valanda po valandos reikia dirbti su asmeniu, patiriančiu vienokį ar kitokį sutrikimą. KET nėra tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas, ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja intervencijas, kurios gali būti lengvai atkartojamos ir palyginamos. Kitas skirtumas, kuris labai svarbus šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje, orientuotoje į greitą rezultatą, yra šios psichoterapinės krypties trukmė. KET yra palyginti trumpa psichoterapija.
Aktyvus Dalyvavimas ir Struktūriškumas
KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti. Kognityvinė ir elgesio terapija yra labai struktūriška. Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai. Kitas žingsnis yra suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą. Po to einantis žingsnis yra taip vadinama psichoedukacija, kai klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai. Pats gydymas susideda iš taip vadinamo minčių restruktūrizavimo, kurio metu klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą.
Esminiai Etapai
- Terapijos tikslų nustatymas: kartu su terapeutu nustatysite aiškius tikslus, pavyzdžiui, sumažinti nerimą, pagerinti streso valdymą arba įveikti viešojo kalbėjimo baimę.
- Mąstymo modelių nustatymas: kartu atpažinsite, kokios mintys ir elgesys jus stabdo.
- Neigiamų minčių kvestionavimas ir keitimas: išmoksite, kaip kvestionuoti žalingas mintis ir pakeisti jas labiau subalansuotais požiūriais.
- Praktinių metodų naudojimas: KET apima atsipalaidavimo ir įveikos strategijas, kurios padeda valdyti nerimą streso akimirkomis.
- Realių pratimų atlikimas: terapeutas jums duos užduočių, kurias turėsite atlikti tarp seansų.
- Tikslų pasiekimas ir terapijos užbaigimas: pasiekus tikslus, terapija baigiama, o įgytus įgūdžius perkelsite į kasdienį gyvenimą.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Apribojimai
KET, be abejo, nėra panacėja ir turi apribojimų. Bene didžiausias apribojimas yra tai, kad KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti. Kognityvinė elgesio terapija gali būti taikoma su medikamentiniu gydymui arba be medikamentų. Kognityvinė elgesio terapija reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl netinkama esant atminties sutrikimams, sumišimui, žemam intelektui, esant nepakankamai kliento motyvacijai, bei esant kai kuriems asmenybės sutrikimams.
Ką Svarbu Žinoti Prieš Pradedant Terapiją
Visų pirma KET nėra pasikalbėjimas. Pasikalbėti galima namuose ar draugų rate. Profesionalus, savo darbą išmanantis psichoterapeutas savo veikla labai panašus į bet kurios kitos specialybės gydytoją. Jis renka informaciją, t. y tiria savo klientą, norėdamas parinkti tinkamiausias gydomąsias intervencijas, arba jas atlieka. Psichoterapeutas gydo. Paprastai po psichoterapinio seanso abi pusės žino, kas jo metu įvyko. Labai svarbus yra kliento užsakymo psichoterapijai klausimas. Psichoterapijos pradžioje būtina aptarti užsakymą, tai yra psichoterapijos tikslą. Svarbu, kad užsakymas būtų kuo aiškesnis ir realistiškesnis.
Kognityvinė Elgesio Terapija: Ar Tai Tinka Jums?
Galvojate apie kognityvinę elgesio terapiją (KET) ir svarstote, ar tai jums tinkamas žingsnis? Ar ji tikrai veikia? Kognityvinė elgesio terapija (KET) - tai psichoterapijos metodas, kurio nauda įrodyta keliais tyrimais (ir milijonų žmonių, kurie jį taikė). Vienintelė sąlyga - noras keistis, kad galėtumėte taikyti gydymo rezultatus kasdieniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
KET Privalumai
- Koncentruojasi į dabartį, o ne į praeitį. Skirtingai nuo kai kurių terapijų (pvz., psichoanalizės), kurios nukelia į vaikystę ir giliai į pasąmonę, KET sutelkia dėmesį į tai, kas vyksta dabar.
- Orientuota į veiksmus ir praktišką. KET - tai ne tik pokalbiai, tai labiau seminaras. Terapeutas pasiūlys jums užsiėmimų, kuriuos galėsite atlikti tarp sesijų.
- Nustato apibrėžtus tikslus ir matuoja pažangą. KET vyksta pagal suplanuotą planą. Iš pradžių jūs ir jūsų terapeutas nustatysite konkrečius tikslus.
- Moko jus būti savo paties terapeutu. KET tikslas - padaryti jus savarankiškus. Išmoksite priemonių ir metodų, kuriuos galėsite taikyti kasdienėse situacijose.
- Trumpalaikis gydymas. KET nėra ilgalaikis įsipareigojimas. Paprastai jis trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, bet retai ilgiau nei šešis mėnesius.
- Konkrečiai problemai pritaikytas požiūris. KET daugiausia dėmesio skiria individualioms problemoms.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Ateitis
Pasaulinės sveikatos organizacijos ir tarptautinės psichikos sveikatos institucijos pripažįsta kognityvinę elgesio terapiją kaip vieną labiausiai moksliniais įrodymais pagrįstų psichoterapijos metodų. Daugybė mokslinių tyrimų įvairiose šalyse patvirtina jos veiksmingumą skirtingose kultūrinėse aplinkose ir su įvairiomis tikslinėmis grupėmis - nuo vaikų iki senyvo amžiaus žmonių.
tags: #kognityvine #bihevioristine #terapija