Kognityvinė psichologija yra viena iš svarbiausių psichologijos šakų, padedanti suprasti, kaip ir kodėl mes taip mąstome. Ji apjungia tokius procesus kaip atmintis, dėmesys, suvokimas, kalba ir problemų sprendimas. Kaskart, kai naudojame protą - skaitome, kalbame, juokaujame, ruošiame maistą, mokomės ar bandome prisiminti - įsitraukia mūsų kognityvinės funkcijos. Jos leidžia mums suprasti pasaulį, atlikti kasdienes užduotis ir priimti sprendimus. Todėl šiame straipsnyje nagrinėsime viską, ką reikia žinoti apie kognityvinę psichologiją: jos esmę, pagrindines teorijas, tyrimų kryptis, studijų galimybes ir populiariausias knygas, padedančias suprasti žmogaus mąstymo procesus.
Kognityvinės psichologijos esmė ir požiūris
Trumpai, kognityvinė psichologija tiria, kaip žmonės įgyja, apdoroja, saugo ir naudoja informaciją. Žinių apdorojimas, informacijos supratimas, mąstymas ir patirtimi grįstas suvokimas psichologijoje vadinamas kognicija. Didelė dalis kognityvinės psichologijos tyrimų šiandien naudojama ne tik psichologijoje, bet ir kituose moksluose: ekonomikoje, lingvistikoje, kognityviniuose moksluose, neuromoksle, dirbtinio intelekto kūrime.
Kognityvinė psichologija, kaip atskira disciplina, išryškėjo XX a. viduryje kaip reakcija į elgesio psichologijos (biheviorizmo) ribotumą. Psichologai suprato, kad vien tik stebėti elgesį nepakanka - būtina nagrinėti ir vidinius procesus, vykstančius žmogaus mintyse. Kai kurios temos taip pat glaudžiai siejasi su socialine psichologija, nes socialinės situacijos daro įtaką tam, kaip apdorojame informaciją ir priimame sprendimus.
Svarbu atskirti kognityvinę psichologiją nuo kognityvinių mokslų. Kognityvinė psichologija - tai taikomoji psichologijos šaka, tyrinėjanti, kaip žmonės priima, apdoroja ir saugo informaciją. Kognityviniai mokslai - daug platesnė sritis, apjungianti lingvistiką, neuromokslą, filosofiją, antropologiją ir dirbtinį intelektą.
Kognityvinės psichologijos objektas
Kognityvinė psichologija nagrinėja žmogaus psichikos procesus, tokius kaip:
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
- Dėmesys
- Kalbos vartojimas
- Atmintis
- Suvokimas
- Problemų sprendimas
- Kūrybiškumas
- Sprendimų priėmimas
- Mąstymas
Šios sritys suformavo tai, kas vadinama „kognityvine revoliucija“, padėjusia suprasti žmogaus mąstymo mechanizmus daug giliau nei bet kada anksčiau. Suprasdami šiuos procesus, galime gerinti savo mokymąsi, bendravimą, sprendimų priėmimą, emocijų valdymą ir net kūrybiškumą.
Kognityvinės psichologijos parametrai
Kognityvinėje psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai, įskaitant:
- Laboratorinius eksperimentus
- Psichobiologinius tyrimus
- Atskiro atvejo tyrimus
- Natūralų stebėjimą
- Kompiuterinį modeliavimą
Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl svarbu pasirinkti tinkamą metodą, atsižvelgiant į tyrimo tikslą.
Pagrindinės kognityvinės psichologijos teorijos
Kognityvinės psichologijos pagrindus sukūrė daugybė žymių XX-XXI a. mokslininkų. Nors teorijų yra daug, kelios tapo ypač svarbios ir plačiai taikomos:
- Klasikinio sąlygojimo teorija (Classical Conditioning): Ši teorija aiškina, kaip tam tikri stimulai gali sukelti automatines reakcijas, pavyzdžiui, kaip formuojasi asociacijos.
- Operantinio sąlygojimo teorija (Operant Conditioning): Tyrinėja, kaip žmonių elgesį keičia pasekmės - apdovanojimai ar bausmės.
- Sternbergo triarchinė intelekto teorija: Ši teorija intelektą skirsto į analitinį, kūrybinį ir praktinį.
- Gardnerio daugybinio intelekto teorija: Howard Gardner teigia, kad egzistuoja ne vienas, o keli intelekto tipai: kalbinis, loginis-matematinis, vizualinis, muzikinis, tarpasmeninis ir kt.
- Piaget kognityvinio vystymosi teorija: Jean Piaget tyrė, kaip vaikai vysto mąstymo gebėjimus nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės.
Daugybė tyrimų atlikta tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, siekiant patvirtinti šių teorijų galiojimą.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Pagrindiniai kognityviniai procesai
Dažniausiai nagrinėjami kognityviniai procesai:
- Suvokimas
- Atmintis
- Dėmesio valdymas
- Problemų sprendimas
- Informacijos apdorojimas
Suvokimas
Suvokimas - pažinimo procesas, kai dirgikliui tiesiogiai veikiant jutimo organus susidaro visybiškas daikto vaizdas. Suvokimas- interpretacija, kurią veikia nuostatos, patirtis ir t.t. Suvokimas- pažinimo procesas, kai dirgikliui tiesiogiai veikiant jutimo organus yra reprezentuojamas dirgiklio visybiškas vaizdas. Suvokimui apibūdinti netinka žodis “atspindėjimas”, nes tai būtų tikslu ir ogjektyvu, o suvokime yra subjektyvumo, kuris pakankamai tikslus ir bendras visiems žmonėms.
Suvokimo savybės
Suvokimui būdingas daiktiškumas - suvokiamo turinio priskyrimas tam tikriems daigtams, egzistuojantiems erdvėje. Faktas, kad suvokiam dirgiklius ten, kur jie yra, o ne galvoje yra vadinamas objektyvacijos aktu. Visos savybės, kurias suvokia tiriamasis, priskiriamos objektui.
Suvokimo savybės apima:
- Percepcinį lauką, kuris išskiria daiktą, stovintį priekyje kaip uždara visuma, ir foną kaip neapibrėžtą esantį aplink daiktą ir už jo.
- Visybiškumą - daiktai suvokiami kaip visuma, o ne kaip dalių suma.
- Visumos įtaką dalių suvokimui - vienas ir tas pats elementas skirtingose visybiškose struktūrose suvokiamas skirtingai.
- Geštalt dėsniai:
- Artumas - artimi elementai turi tendenciją jungtis į visumą.
- Panašumas - panašūs elementai turi tendenciją jungtis į visumą.
- Bendro likimo faktorius - visi tie elementai, kurie kinta kartu, turi tendenciją jungtis į visumą.
- Uždarumas - mes linkę suvokti uždaras figūras, elementai jungiami taip, kad sudarytų uždarą visumą.
- Gero tęsinio faktorius - į visumą jungiasi tie elementai, kurie sudaro tolydines grupes.
- Įėjimo be liekanos faktorius - tendencija jungtis į visumą apimant visus elementus.
- Konstantiškumas - suvokimas tam tikrose ribose yra pastovus nepriklausomai nuo stebėjimo sąlygų.
Atstumo suvokimas
Atstumo suvokimas remiasi įvairiais požymiais:
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
- Vaizduojamieji požymiai:
- Žinomas dydis
- Santykinis tinklainės vaizdų dydis
- Tiesinė perspektyva
- Tekstūros gradientas
- Oro perspektyva
- Santykinis aukštis
- Regimasis skaistis
- Šešėlis
- Perdengimas
- Kinetiniai požymiai:
- Judėjimo paralaksas
- Kinetinis tūrio efektas
- Fiziologiniai požymiai:
- Akomodacija
- Konvergencija
- Binokulinis paralaksas
Dydžio suvokimas
Dydis suvokiamas konstantiškai. Jei nezinom atstumo negalim konstantiškai suvokti dydzio.
Formos suvokimas
Vaizdo formavimosi pagrindiniai dėsningumai:
1)nustatoma daikto padėtis ir įvertinamos bendros proporcijos. Daznai matomi trukiai.2)formos mirgėjimas. Atrodo, kad formos suvokimas keičiasi,3)zymių konturų kreivumo išskyrimas. Kuo radusas mazesnis, tuo kreivumas didesnis,4)globaliniai adekvačios formos suvokimas. Smulkios detalės nėra suvokiamos tiksliai bet suvokiamas bendras vaizdas.5)optimalus suvokimas. Forma suvokiama su visomis detalėmis. Stroop efektas-tyrimas su rašalo spalva. Nutrinamasis stimulas-atsitiktinai išsidėsčiusių tiesių aibė. Atstumo faktorius. 12 3. 1 ir 2 jungiami į visuma +3. Susiformuoja apie 1m. Gero tęsinio faktorius. Metodika-instrumentiniai refleksai. Paimamas trikampis ir ant jo uzdedama lentelė. Vaikas turi suvokti, kad trikampio sienelės sujungtos. Formos konstantiškumo vystymasis. Pripratimo metodika. Vaikas pripratinamas prie kvadrato. Keičiamas kvadrato matymo kampas ir matoma trapecija. Jei vaiko suvokimas konstantišk…
Jutimo ir suvokimo sąsajos
Jutimas - pažinimo prosecas, reprezentuojantis atskiras objekto savybes dirgikliui tiesiogiai veikiant jutimo organus. Suvokimas ir jutimas priskiriami dinamiškesniems pažinimo prosesams nei būsenos. Jutimas ir suvokimas- du skirtingi autonomiški pažinimo procesai. Pojūčiai staigiai pasikeisdavo, kai žmogus atpažindavo daiktą. Suvokimas- atpažinimo pagrindas, suvokimas- sensorikos pagrindas. Pateikus tiriamajam vienprasmę figūrą, o tada pateikus dviprasmę, jis įvardins ją kaip prieš tai matytą. Suvokimas priklauso ir nuo socialinės padėties.
Pojūčių savybės
Pojūčių savybės apima:
- Modalumą - sutapatinamas su pojūčių rūšimi (klausos, lytos, regos, skonio, uoslės).
- Intensyvumą - pojūčiai gali būti silpnesni ir stipresni. Absoliutinis slenkstinis mažiausias dirgiklio dydis- kuriam esant mes dar jaučiam dirgiklį.
- Latentinį laiką - laiko intervalas, kuris būdingas pojūčiui atsirasti/ laikas nuo dirgiklio pateikimo pradžios iki pojūčio atsiradimo.
- Povaizdžius - kai nustoja veikti dirgikliai, pojūtis ne iškart išnyksta (iš inercijos).
- Pojūčių sąveiką - per civilizacijos reiškinį. Pojūčių jautrumas padidėja, jei pateikiami kito modalumo poveikiai (sensibilizacija-tiriant regą papildomai duodami garso signalai). Sinestezija- veikiant tam tikros rūšies dirgikiui jaučiami ne tik tos rūšies, bet ir papildomi pojūčiai (“spalvota klausa”).
Atmintis
Atmintis yra vienas iš pagrindinių kognityvinių procesų, leidžiantis mums išsaugoti ir prisiminti informaciją. Atmintis leidžia mums mokytis, prisitaikyti prie aplinkos ir kurti savo tapatybę.
Dėmesio valdymas
Dėmesio valdymas yra gebėjimas sutelkti dėmesį į svarbius dalykus ir ignoruoti nereikalingą informaciją. Gebėjimas susikaupti yra svarbus komponentas analizuojant bet kokią informaciją, siekiant išmokti ką nors nauja, sprendžiant buitines ar matematines užduotis.
Problemų sprendimas
Problemų sprendimas yra gebėjimas rasti tinkamus sprendimus sudėtingose situacijose.
Informacijos apdorojimas
Informacijos apdorojimas yra gebėjimas efektyviai priimti, analizuoti ir panaudoti informaciją.
Kognityvinės psichologijos studijos Lietuvoje
Ar aprašymai apie kognityvinę psichologiją jus sudomino? Ar norėtumėte sužinoti viską, kas tik įmanoma apie šią psichologijos šaką? Jei taip, gera žinia - Lietuvoje yra daug įvairių pilno ir dalinio studijų formų, padedančių giliau suprasti kognityvines funkcijas ir jų veikimą.
Kalbant apie lanksčias, savo tempu vykdomas studijas, galima rinktis savarankišką mokymąsi internetu arba pavienes pamokas su profesionaliais psichologijos mokytojais. Vis dėlto, dažniausias ir patikimiausias kelias į gilesnes kognityvinės psichologijos žinias yra universitetinės studijos.
Žemiau pateikiamos dvi aukštosios mokyklos, kurios turi programų, susijusių su psichologija ir kognityviniais procesais:
- Vilniaus universitetas (VU): VU Psichologijos studijų programos yra laikomos vienomis stipriausių Lietuvoje. Psichologijos bakalauro studijose nagrinėjami tokie moduliai kaip pažintiniai procesai, kalbos psichologija, atmintis, suvokimas ir neurologiniai žmogaus elgesio pagrindai. Studijos suteikia tvirtą pagrindą norint gilintis į kognityvinę psichologiją magistrantūroje.
- Vytauto Didžiojo universitetas (VDU): VDU siūlo Psichologijos bakalauro studijas, kuriose taip pat analizuojami žmogaus mąstymo, atminties, mokymosi ir sprendimų priėmimo mechanizmai. Studentai taip pat turi galimybę rinktis neuromokslų ir kognityvinės psichologijos pasirenkamuosius dalykus, priklausomai nuo dominančios krypties.
Prieš renkantis studijas, verta pasitikrinti konkrečius stojimo reikalavimus - dažniausiai būtini aukštesni nei vidutiniai valstybinių brandos egzaminų rezultatai, ypač matematikos, biologijos ar psichologijos. Nors šios dvi programos daugiausia dėmesio skiria psichologijos mokslui apskritai, jų moduliuose gausu temų, tiesiogiai susijusių su kognityvine psichologija - nuo atminties veikimo iki suvokimo procesų.
Kognityvinės psichologijos temos VDU bakalauro darbuose
Atsižvelgiant į katedros istoriją ir dėstytojų mokslines kryptis, galima teigti, kad kognityvinės psichologijos bakalauro darbuose VDU galėjo būti nagrinėjamos įvairios temos, susijusios su pažinimo procesais:
- Atminties tyrimai: įvairių tipų atminties (trumpalaikės, ilgalaikės, darbinės) ypatumai, atminties klaidos ir iškraipymai, atminties gerinimo strategijos.
- Dėmesio procesai: dėmesio sutelkimas ir išlaikymas, dėmesio perkėlimas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD).
- Kalbos suvokimas ir generavimas: kalbos supratimo mechanizmai, kalbos gamybos procesai, kalbos sutrikimai (afazija).
- Problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas: problemų sprendimo strategijos, sprendimų priėmimo klaidos, heuristikos.
- Suvokimo procesai: vizualinis suvokimas, garsinis suvokimas, lytėjimo suvokimas, suvokimo iliuzijos.
- Kognityvinis vystymasis: pažinimo procesų raida vaikystėje ir paauglystėje, Piaget teorija, Vygotsky teorija.
- Kognityvinė neuropsichologija: smegenų pažeidimų įtaka pažinimo procesams, neuropsichologiniai testai.
- Kognityvinė terapija: kognityvinės terapijos metodų taikymas gydant įvairius psichikos sutrikimus (depresiją, nerimą).
- Emocijų ir pažinimo sąveika: emocijų įtaka pažinimo procesams, kognityviniai emocijų vertinimo aspektai.
Knygos, padedančios suprasti kognityvinę psichologiją
Net ir studijuojant kognityvinę psichologiją universitete, labai naudinga mokymąsi papildyti papildomais šaltiniais: vaizdo įrašais, testais, santraukomis, straipsniais ir knygomis. Todėl pateikiame kelias labiausiai rekomenduojamas knygas, kurios padės geriau suprasti kognityvinės psichologijos esmę:
- Cognitive Psychology - Mark T. Keane: Tai vienas populiariausių ir plačiausiai naudojamų vadovėlių pasaulyje. Keane aiškiai ir suprantamai nagrinėja pagrindinius kognityvinius procesus: atmintį, suvokimą, dėmesį, sprendimų priėmimą ir kt. Knyga pritaikyta tiek studentams, tiek savarankiškai besimokantiems.
- Mąstymas, greitas ir lėtas - Daniel Kahneman: Danielis Kahnemanas, Nobelio premijos laimėtojas, šioje knygoje išskiria du mąstymo tipus: 1 sistema - greita, emocinė, intuityvi ir 2 sistema - lėta, logiška, analitinė. Tai vienas svarbiausių moderniosios psichologijos kūrinių, padedantis suprasti, kodėl darome tam tikras klaidas ir kaip priimame sprendimus.
- Mirksnis - Malcolm Gladwell: Malcolm Gladwell analizuoja momentinius sprendimus, kuriuos priimame vos per kelias sekundes, dažnai to net nesuvokdami. Ši knyga padeda suprasti, kaip pasąmonė ir automatiniai procesai formuoja mūsų elgesį.
- Mistakes Were Made (But Not by Me) - Carol Tavris & Elliot Aronson: Tyrinėjama kognityvinė disonansija, klaidų pateisinimas, mąstymo šališkumas, savęs apgaulė ir psichologiniai mechanizmai, padedantys mums išlaikyti vidinę darną net tada, kai klystame.
Mokymasis su mokytoju
Nesvarbu, ar studijuojate kognityvinę psichologiją universitete, ar tiesiog domitės šia tema savarankiškai - tam tikrais momentais natūraliai prireikia pagalbos. Teorijos gali būti sudėtingos, jose gausu sąvokų, tyrimų ir eksperimentų, kuriuos lengviau įsisavinti su patyrusio specialisto pagalba.
Todėl labai verta pasvarstyti apie privataus psichologijos mokytojo paiešką.
Privataus mokytojo privalumai
- Asmeninis dėmesys - mokytojas dirba tik su jumis, todėl gali aiškinti temas taip, kaip jums lengviausia suprasti.
- Patirtis - dauguma mokytojų turi ilgametę praktiką universitete ar psichologijos sektoriuje.
- Greitesnis mokymasis - individualios pamokos leidžia greitai išsiaiškinti sudėtingus terminus, konceptus ir teorijas.
- Aiškesnė struktūra - mokytojas gali padėti susidėlioti planą, kaip mokytis efektyviausiai.
- Galimybė mokytis nuotoliniu būdu - patogu derinti pamokas su darbu ar studijomis.
tags: #kognityvine #psichologija #d #1 #suvokimas #ir