Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra viena iš šiuolaikinių ir moksliškai pagrįstų psichoterapijos rūšių, kuri siekia sumažinti psichologinį stresą keičiant neadaptyvų mąstymą ir destruktyvų elgesį. Ši terapija perteikia žmogui idėją, kad jausmai ir elgesys yra nulemti mūsų vidinių įsitikinimų apie tam tikrą objektą. Ši metodika pasaulyje priskiriama prie dažniausiai taikomų psichologinio gydymo būdų, nes yra tinkama ir priimtina šiuolaikiniam žmogui, kurio greitas gyvenimo tempas skatina ieškoti trumpalaikės, į tikslą orientuotos terapijos. Terapija orientuota į "gaisro užgesinimą" čia ir dabar, t.y. terapija nukreipta į dabartį. Ko pasekoje, žmogaus savijautos pagerėjimą galime pamatyti jau po pirmųjų užsiėmimų. Kognityvinė elgesio terapija yra praktinė terapija - susitikimų metu ir tarp jų duodamos tikslinės teorinės ir praktinės užduotys.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Raida ir Istorija
Kognityvinė elgesio terapija tarp psichologinio gydymo metodų atsirado palyginti neseniai. Istoriškai elgesio terapija atsirado anksčiau už kognityvinę. Ankstyvoji elgesio terapija rėmėsi Pavlovo sąlyginių ir nesąlyginių refleksų teorija. Elgesio terapija tam tikras problemas (pavyzdžiui, nerimo, panikos) spręsdavo efektyviau nei kitos terapinės sistemos. Tačiau vien refleksais nebuvo galima paaiškinti žmogaus elgesio. Paaiškėjo, kad kognityviniais metodais galima užpildyti gana nemažas spragas. 1960 -1970 m. prasidėjo kognityvinė revoliucija. Kognityvinės terapijos pionieriais laikomi Aronas Beckas ir Albertas Ellisas (Laurinaitis, E. ir Milašiūnas, R. 2008).
Albertas Ellis sukūrė Racionaliąją Emotyvinę Elgesio Terapiją (Rational Emotive Behavioral Therapy - REBT). Ellis pastebėjo, kad žmones veikia ne pačios situacijos, o jų interpretacija - tai, kaip jie mąsto apie įvykius. Pavyzdžiui, netikėtai gavęs kritinių pastabų vienas žmogus gali pagalvoti „Aš niekam tikęs“ ir patirti gėdą, kitas - „Tai tik vieno žmogaus nuomonė“ ir išlikti ramus. Ellis iškėlė idėją, kad požiūrio keitimas gali keisti emocijas ir elgesį. Kiek vėliau JAV psichiatras Aaronas T. Beckas pradėjo tyrinėti pacientų mąstymą depresijos metu. Jis pastebėjo pasikartojančius neigiamų automatinių minčių šablonus - žmonės nuolat galvoja „Aš nesugebu“, „Aš niekam nereikalingas“, „Ateitis beviltiška“. Beckas sukūrė kognityvinės terapijos modelį, kurio pagrindas - atpažinti, įvardyti ir pakeisti šiuos mąstymo modelius. Būtent jo darbai padėjo formuotis tokiai KET koncepcijai, kokią ją žinome šiandien.
XX a. antroje pusėje KET sparčiai plėtėsi. Ji tapo viena iš labiausiai tyrinėjamų psichoterapijos krypčių, nes buvo grindžiama aiškiu, moksliškai patikrinamu procesu. Tyrimai rodė, kad KET padeda įveikti nerimą, depresiją, fobijas, potrauminį stresą ir kitus sunkumus. Vėliau išsivystė vadinamosios trečiosios bangos KET kryptys, kurios dar labiau praplėtė jos taikymo galimybes. Čia atsirado: Dėmesingumu grįsta kognityvinė terapija (Mindfulness-based CBT), kuri integruoja meditacijos ir sąmoningo buvimo technikas. Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT), orientuota į vertybes ir įsipareigojimą veikti, net jei kyla sunkumų. Schemų terapija, pabrėžianti giluminių gyvenimo nuostatų keitimą. Šios kryptys parodė, kad KET nėra statiška - ji nuolat evoliucionuoja, įtraukdama naujus psichologijos atradimus.
Šiandien KET yra viena plačiausiai taikomų psichoterapijos formų pasaulyje. Jos efektyvumas pripažįstamas daugelyje šalių. Ji įtraukta į oficialias gydymo rekomendacijas (pvz., Jungtinėje Karalystėje KET yra vienas iš pagrindinių metodų gydant depresiją ir nerimą). KET patrauklumas slypi jos paprastume: ji moko žmogų, kaip jis pats gali tapti savo minčių ir elgesio tyrinėtoju.
Taip pat skaitykite: Kognityvinės teorijos perspektyvos kultūroje
Kognityvinės Elgesio Terapijos Taikymas
KET taikoma nerimui, depresijai, socialinei fobijai, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso, generalizuoto nerimo, panikos priepuolių, valgymo, priklausomybių, asmenybės sutrikimams gydyti. Tyrimai patvirtina, kad ši terapija, derinama su medikamentais, veiksminga šizofrenijos, bipolinio sutrikimo atvejais (Laurinaitis, E. ir Milašiūnas, R. 2008).
KET siekia sumažinti psichologinį stresą pakeičiant nenaudingą mums mąstymą ir destruktyvų elgesį transformuojant į sveiką/normalų.
Kognityvinė elgesio terapija efektyvi padedant tiek sergantiems žmonėms, tiek linkusiems tobulėti dvasine prasme ar siekiantiems pagerinti savo gyvenimą. Ne visada galima įtakoti išorinius įvykius. Tačiau kognityvinė elgesio terapija remiasi prielaida, jog žmogus gali išmokti reaguoti į gyvenimo įvykius ir prie jų prisitaikyti nejausdamas vidinio diskomforto ir neatsirandant fizinių ar psichinių sutrikimų. Labai daug kas priklauso nuo mąstymo. Skirtingai nei gyvūnai, kurie į viską reaguoja instinktu ir refleksu, mes dar galime pasitelkti mintis ir tą patį gyvenimo faktą skirtingai interpretuoti. Prieš 2000 metų filosofas Epiktetas išmintingai pasakė: “žmones įskaudina ne tai, kas atsitinka, bet jų reakciją į šį įvykį”. Kiekvienas asmuo turi tarsi minčių “rinkinį”, kuris ir lemia konkrečią reakciją tam tikro streso ar situacijos metu. Jeigu šie minčių “rinkiniai” tokie, jog juose vyrauja neigiamos nuostatos apie save, žmogui gali kilti psichikos sutrikimai, tokie kaip nerimas ar depresija. Priklausomai nuo gyvenimo patirties ir įgimtų savybių (pvz., išvaizda, ankstyvas tėvų praradimas, ankstesni pasiekimai ar nesėkmės mokykloje ir pan.), žmogui kyla spontaniškos mintys apie save. Jeigu patirtis buvo pernelyg neigiama, gali būti taip, jog žmogus nieko gero nesitiki ir iš ateities, linkęs viskuo kaltinti tik save. Būtent tokiu atveju ypač efektyvi yra kognityvinė elgesio terapija. Kognityvinė elgesio terapija taikoma esant sutrikimams, kuriems būdingos mąstymo klaidos. Todėl šios terapijos pritaikymas - labai platus.
KET terapija yra labai aiškiai struktūruota psichoterapijos rūšis, kuri susideda iš riboto sesijų skaičiaus (12-16-20 ar daugiau). Kiekvienam sutrikimui yra numatytas protokolas ir rekomenduojamos sesijos. Sesija turi savo struktūrą, kuri yra aiški tiek terapeutui, tiek pacientui. Tai leidžia lengviau suprasti terapijos eigą, stebėti progresą ir užtikrinti, kad pacientas įgytų naujų įgūdžių bei žinių, padedančių spręsti problemas ir gerinti kasdienį funkcionavimą. Pasaulinės sveikatos organizacijos ir tarptautinės psichikos sveikatos institucijos pripažįsta kognityvinę elgesio terapiją kaip vieną labiausiai moksliniais įrodymais pagrįstų psichoterapijos metodų. Daugybė mokslinių tyrimų įvairiose šalyse patvirtina jos veiksmingumą skirtingose kultūrinėse aplinkose ir su įvairiomis tikslinėmis grupėmis - nuo vaikų iki senyvo amžiaus žmonių.
Pagrindiniai Kognityvinės Elgesio Terapijos Principai
Kognityvinė elgesio terapija remiasi prielaida, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję. Jeigu žmogus galvoja „man nesiseka, aš niekam netinku“, jo savijauta žinoma bus slogi, o elgesys - pasyvus, vengiantis. Kita vertus, mąstymas („aš galiu pabandyti“, „tai gera proga mokytis“) skatina aktyvumą, drąsesnius veiksmus ir, atitinkamai, teigiamas emocijas. Šį sąryšį dažnai iliustruoja trikampio modelis: mintys ↔ emocijos ↔ elgesys. Kiekvieną dieną žmogaus galvoje praskrieja šimtai spontaniškų minčių. KET jas vadina automatinėmis mintimis. Dalis jų būna pozityvios, neutralios, tačiau tam tikrai jų dalis - neigiamos automatinės mintys: „aš nepakankamai kompetetingas“, „šito negaliu padaryti“, „vis tiek nepavyks“. Svarbu tai, kad nors šios mintys paprastai praskrieja nepastebėtos, jos daro stiprų poveikį savijautai. Dar viena svarbi KET sąvoka - kognityviniai iškraipymai. Tai sistemingos klaidos, kurias darome mąstydami. Jos gali sukelti nerimą, abejones, sumažinti pasitikėjimą savimi.
Taip pat skaitykite: Kognityvinė psichologija VDU
Tarp dažniausiai pasitaikančių kognityvinių iškraipymų yra:
- Juoda-balta mąstymas („arba viskas tobula, arba visiškas fiasko“).
- Katastrofizavimas („jeigu suklysiu, tai bus visiška tragedija“).
- Personalizacija („jei kažkas nepavyko, vistiek vienaip ar kitaip kaltas esu aš“).
- Perdėtas apibendrinimas („jei bent kartą nepasisekė, vadinasi, niekada nepavyks“).
Gilesniame lygmenyje už automatinių minčių slypi mūsų pagrindiniai įsitikinimai - gilios nuostatos apie save, kitus ir pasaulį. Pavyzdžiui: „Aš turiu būti tobulas, kad būčiau vertas meilės“, „Kiti manęs nepriims, jei pasirodysiu silpnas“. Tokie įsitikinimai formuojasi vaikystėje ir gali lemti daugelį mūsų reakcijų suaugus. KET padeda šiuos įsitikinimus atpažinti ir kvestionuoti.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Užduotys ir Metodai
Terapinius tikslus vidutiniškai planuojama pasiekti per 12 - 16 sesijų. KET nukreipta į dabartį. Terapijos metu stengiamasi išmokyti klientą gyventi „čia ir dabar”. Terapija yra šviečiamojo pobūdžio, klientui suteikiamos žinios kurių dėka jis savarankiškai išmoksta spręsti savo problemas, tuo ji skiriasi nuo kitų terapinių mokyklų.
Sesijų metu pacientai mokomi atpažinti savo automatines mintis, kurios kyla stresinėse situacijose. Terapeutas padeda pacientui įvertinti ir pakeisti iškreiptas, negatyvias pasekmes sukeliančias mintis į realistiškesnes, adaptyvesnes ir teigiamas. Elgesio eksperimentų metu tikrinamos mintys ir įsitikinimai praktikoje, skatinant pacientą išbandyti naujus elgesio būdus, stebėti rezultatus ir paneigti nenaudingus įsitikinimus.
- Kognicijų stebėjimas - pagrindinis kognicijų uždavinys - minčių ir mąstymo būdų atpažinimas.
- Ekspozicija - pirmiausia apibrėžiamos probleminės situacijos, tuomet užduotis skaidoma į mažesnius žingsnelius. Žingsneliai skirstomi nuo lengviausio iki sunkiausio.
- Pastiprinimas ir apdovanojimas - tinkamas elgesys pastiprinamas. Galimas ir savęs pastiprinimas.
Kognityvinėje terapijoje taikomos įvairios minčių valdymo technikos, kurios padeda pacientui atsikratyti mąstymo klaidų. Šios technikos padeda atpažinti automatiškai kylančias mintis, kurios prasiskverbia į paciento sąmonę visiškai netikėtai ir suformuoja neigiamas nuostatas.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Mąstymo Klaidos ir Jų Šalinimas
Aptarsime pagrindines mąstymo klaidas, kurioms šalinti taikoma kognityvinė elgesio terapija.
- Klaidingos išvados. Pavyzdžiui, pacientės kirpėja pataria pakeisti šukuosenos stilių. Pacientė iš to daro išvadą, jog ji aplinkiniams ima atrodyti sena ir nepatraukli.
- Atranka. Pacientas vieną detalę ištraukia iš konteksto ir visiškai klaidingai interpretuoja visą dalyką. Pavyzdžiui, pacientas žaidžia tenisą ir kartą kamuolį numuša į purvą. Iš to jis padaro išvadą, jog yra netikęs žaidėjas apskritai.
- Perdėtas apibendrinimas. Iš vienos smulkmenos pacientas daro išvadą apie visą įvykį ar santykius. Pavyzdžiui, po konflikto su vienu bendradarbiu pacientas ima manyti, jog yra iš vis nevykęs darbuotojas ir prastas komandos narys.
- Perdėjimas ir sumenkinimas. Pacientas gerus dalykus nepelnytai nuvertina, o blogus - sureikšmina. Pavyzdžiui, išlaikęs egzaminą, jis gali sau sakyti, jog tai nieko nereiškia, nes klausimai buvo labai lengvi. O padaręs klaidelę jis gali sau teigti, jog apskritai nieko neišmano.
- “Viskas arba nieko”. Gavęs devynetą už egzaminą pacientas ima graužtis, jog toks pažymys tik įrodo, koks netikęs jis yra.
Šalia šių klaidingų interpretacijų pacientą dažnai persekioja įvairios spontaniškai kylančios mintys. Kiekvienam žmogui jos, žinoma, yra skirtingos, tačiau jų pagrindas tas pats - neigiama tematika ir savęs sumenkinimas. Dažniausiai pacientas net nepastebi, kaip jam praskrieja mintys: “aš toks kvailas”, “aš niekada nieko nepadarau gerai”, “žmonės tikrai nenorės su manimi kalbėti”. Šios mintys kyla spontaniškai ir sukelia disforiją (labai blogą nuotaiką). Mintys praskrieja greitai ir, rodos, jų neįmanoma nei pagauti nei suvaldyti. Tačiau tai ir yra pirmoji mąstymo klaida, su kuria tenka susidurti pacientui kognityvinės ir elgesio terapijos užsiėmimuose. Mintis galima suvalgyti ir netgi įprasti mąstyti taip, kad smarkiai sumažėtų ligų simptomai, kad gyvenime dažniau aplankytų sėkmė ir gera nuotaika.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Pavyzdžiai
Kognityvinė terapija labai dažnai taikoma gydant depresiją. Sergant šia liga žmogus paprastai yra susidaręs tokias mąstymo schemas, kurios ir nulemia neigiamas interpretacijas. Depresijai netgi būdinga taip vadinama mąstymo “trijulė”: neigiamas požiūris į save, neigiamas patirties interpretavimas ir neigiamas požiūris į ateitį. Pavyzdžiui, žmogus siekė gauti sudėtingą darbą, tačiau jam nepasisekė. Jis mano: “Nepaisant gerų mokslo baigimo pažymių, aš nesu pakankamai geras darbuotojas, o darbdavys sugebėjo tai įžvelgti” (neigiamas požiūris į save); “bandymas gauti padorų darbą yra beviltiškas reikalas ir man reikėtų nustoti bandyti” (neigiamas patirties interpretavimas); “man niekada niekas nepasiseks” (neigiamas požiūris į ateitį). Kognityvinės ir elgesio terapijos metu pacientas yra mokomas pastebėti ir ištaisyti savo mąstymo klaidas.
Imkime kaip pavyzdį ką tik paminėtą žmogų, kuris negavo darbo. Terapeutas jo gali prašyti visą savaitę stebėti savo kasdieninę veiklą. Vėliau pacientas kartu su terapeutu peržvelgia šį dienyną ir taip pat remiantis kita informacija yra paskiriamas kitos savaitės namų darbas. Jeigu dienyne atsispindi mažas socialinių kontaktų kiekis (nes pacientas bijo “apsikvailinti”), tai terapeutas kitai savaitei gali paskirti tam tikrą kontaktų skaičių. Terapeutas gali paskirti pacientui būtinai pasikalbėti su kaimynu, paskambinti draugui ir nueiti mažiausiai į vieną viešą žmonių susibūrimą. Tai, ką pacientas daro, vėl gi yra rašoma į dienoraštį kartu būtinai pažymima ir emocinė reakcija į įvairius kontaktus. Gal būt terapeutas pastebės, jog pacientas kiekvieną kontaktą pradėjo neigiamai nusiteikęs, tačiau vėliau tai nei kiek nepasitvirtino. Tiesą pasakius, kontrastas tarp to, ko tikisi pacientas ir realybės paprastai būna didžiulis. Terapijai progresuojant pacientas imasi vis sunkesnių užduočių, kol galiausiai pasiekiamas galutinis tikslas - pacientas pasiekia normalų ir adekvatų elgesio ir vilčių lygį. Dienynas tuomet pasitarnauja kaip efektyvi priminimo priemonė, jog remiantis realia patirtimi daugelis negatyvių prielaidų yra paprasčiausiai neteisingos. Žinoma, gyvenime pacientas iš tiesų patirs neigiamų dalykų. Tačiau terapeuto padedamas jis dabar galės suvokti, jog neigiami dalykai atsitinka ne dėl to, kad pacientas būtų kažkuo blogas, o todėl, kad gyvenime būna neįveikiamų dalykų ir su tuo tenka paprasčiausiai susitaikyti.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Efektyvumas ir Ribos
Kognityvinė ir elgesio terapija paprastai trunka trumpai ir yra gerai organizuotas darbas. Terapijos tikslas - išmokyti pacientą objektyviau vertinti pasaulį ir sumažinti jo išankstinių neigiamų nuostatų ateičiai. Kognityvinė elgesio terapija paprastai taikoma grupiniuose užsiėmimuose. Pacientui tenka atlikti namuose gana daug užduočių. Šios užduotys padeda palaipsniui suvokti savo mąstymo klaidas. Suradus šias mąstymo klaidas žmogus yra mokomas žingsnis po žingsnio efektyviai jas keisti kitomis mintimis, kurios daug geriau atspindi realybę ir tuo pat metu mažina ligos simptomus.
Vienas žymiausių šios terapijos pradininkų - Aaronas Beckas. Jo sukurta teorija ir praktika remiasi teiginiu, kad mūsų mintys, emocijos bei elgesys yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą: kaip mes mąstome, taip ir jaučiamės bei elgiamės. Metodo esmė - keisti neigiamas, neadaptyvias mintis, kurios ilgainiui gali sukelti emocinius sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją ar nerimą. Vienu svarbiausių kognityvinės elgesio terapijos sėkmės kriterijumi laikomi pozityvūs emociniai pokyčiai, atsiradę pakeitus disfunkcinius mąstymo ir elgesio stereotipus.
Kognityvinė terapija yra efektyvus metodas, tačiau ji nėra universali ir turi tam tikrų ribų. Vienas pagrindinių iššūkių - būtinybė, kad klientas aktyviai dalyvautų terapiniame procese ir įdėtų pastangų. Jei žmogus nėra motyvuotas ar nenori bendradarbiauti, ši terapija tampa neveiksminga. Be to, šis metodas netinka visiems - pavyzdžiui, žmonėms, turintiems rimtų atminties sutrikimų, sumišimo būsenų, kai sunku orientuotis aplinkoje ar savyje, taip pat kai kuriems asmenybės sutrikimams. Todėl svarbu įvertinti individualias kliento galimybes ir poreikius, kad terapija būtų veiksminga ir tinkamai pritaikyta.
Kai psichikos sutrikimai yra išreikšti stipriai, užsitęsę ar apsunkina kasdienį funkcionavimą (pvz., sunki depresija, potrauminio streso sutrikimas, panikos ar generalizuoto nerimo sutrikimas), vien terapija gali būti nepakankama. Tokiais atvejais rekomenduojamas kompleksinis gydymas, derinant KET su medikamentais. Vaistai padeda sumažinti simptomų intensyvumą, o terapija suteikia ilgalaikius įgūdžius ir strategijas, padedančias susidoroti su potencialiais sunkumais ateityje.
Kognityvinė Elgesio Terapija ir Koučingas: Panašumai ir Skirtumai
Šiandien, kai tiek koučingas, tiek įvairūs psichoterapiniai metodai sparčiai populiarėja, vis dažniau susimąstome - kuo jie panašūs, kuo skiriasi ir kaip galėtų vieni kitus papildyti. Viena iš psichoterapijos krypčių, padariusių didžiulę įtaką visam šiuolaikiniam požiūriui į žmogų ir jo raidą, yra kognityvinė elgesio terapija (KET). Jos paplitimą visame pasaulyje lėmė aiškūs principai, struktūruotas požiūris ir moksliškai patvirtintas efektyvumas. KET remiasi idėja, kad mūsų mintys daro tiesioginę įtaką jausmams ir elgesiui. Kitaip tariant, tai, kaip galvojame apie save, kitus ar situacijas, formuoja mūsų emocijas ir elgesį. Šis principas atrodo labai artimas koučingui - juk koučeris, dirbdamas su klientu, taip pat padeda jam permąstyti nusistovėjusius įsitikinimus, pamatyti platesnį paveikslą ir atrasti naujus elgesio būdus.
KET ir koučingas turi daug panašių bruožų - orientaciją į dabartį, aiškią struktūrą, kliento įgalinimą veikti - bet tarp jų yra ir esminių skirtumų. KET yra psichoterapija, skirta padėti žmonėms, turintiems emocinių ar psichikos sveikatos sutrikimų (depresija, nerimo sutrikimai, fobijos, potrauminio streso sindromas). Tuo tarpu koučingas skirtas sveikiems žmonėms, norintiems augti, siekti tikslų, spręsti profesinius ar asmeninius iššūkius. Tai nėra gydymas - tai augimo procesas. KET gali užsiimti tik licencijuotų psichoterapeutų arba psichologų, kurie turi tam reikalingą išsilavinimą ir mokymus. Koučeriai neturi kompetencijos diagnozuoti ar gydyti psichikos sutrikimų, todėl svarbu atskirti, kada klientas atėjo su „augimo užklausa“, o kada su gilesniais psichologiniais sunkumais. Pastaruoju atveju koučeris turėtų etiškai nukreipti klientą pas psichoterapeutą.
tags: #kognityvine #terapija #uzduotys