Šiame straipsnyje gilinamės į kognityvinės psichoterapijos specialisto profesiją, aptariame jo vaidmenį, metodus ir kvalifikaciją. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra moksliškai pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis žmonėms keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius.
Kognityvinės Elgesio Terapijos (KET) Pagrindai
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET arba, angliškai, CBT) - tai tikslingas minčių ir elgesio keitimo metodas, kuriuo siekiama pašalinti simptomus ar geriau adaptuotis. KET grindžiama koncepcija, kad jūsų mintys, jausmai, fiziniai pojūčiai ir veiksmai yra tarpusavyje susiję, o neigiamos mintys ir jausmai gali įstrigti užburtame rate. KET siekia padėti jums pozityviau spręsti didžiules problemas, suskaidant jas į mažesnes dalis. KET nėra tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas su specialistu. Ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja technikas, kurios gali būti lengvai įsimenamos ir atkartojamos. KET - tai šiuolaikinė terapijos kryptis, itin pasiteisinusi praktikoje, išsivysčiusiose šalyse, padedanti atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms - net jei tie sutrikimai vargina ilgą laiką ir yra nekoreguojami kitomis priemonėmis. Kognityvinė (pažintinė) elgesio terapija - tai viena iš psichoterapijos rūšių, iš kitų išsiskirianti visų pirma tuo, kad šis gydymo metodas yra moksliškai pagrįstas, o jo efektyvumą galima įvertinti atlikus klinikinius tyrimus.
Vienas žymiausių šios terapijos pradininkų - Aaronas Beckas. Jo sukurta teorija ir praktika remiasi teiginiu, kad mūsų mintys, emocijos bei elgesys yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą: kaip mes mąstome, taip ir jaučiamės bei elgiamės. Metodo esmė - keisti neigiamas, neadaptyvias mintis, kurios ilgainiui gali sukelti emocinius sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją ar nerimą. Vienu svarbiausių kognityvinės elgesio terapijos sėkmės kriterijumi laikomi pozityvūs emociniai pokyčiai, atsiradę pakeitus disfunkcinius mąstymo ir elgesio stereotipus.
Kognityvinės Terapijos Tikslai
Šios terapijos metodikų tikslas - keisti kognicijas, dėl ko terapijos eigoje adaptyvesniu būdu keičiasi ir elgesys, gerėja emocinė būsena, kasdienis funkcionavimas, silpnėja streso sukelti fiziologiniai simptomai. Sesijų metu pacientai mokomi atpažinti savo automatines mintis, kurios kyla stresinėse situacijose. Terapeutas padeda pacientui įvertinti ir pakeisti iškreiptas, negatyvias pasekmes sukeliančias mintis į realistiškesnes, adaptyvesnes ir teigiamas. Elgesio eksperimentų metu tikrinamos mintys ir įsitikinimai praktikoje, skatinant pacientą išbandyti naujus elgesio būdus, stebėti rezultatus ir paneigti nenaudingus įsitikinimus.
Kognityvinė Terapija: Mokslo Sintezė
Kognityvinė terapija yra pavyzdys, kaip skirtingos mokslo sritys gali sėkmingai bendradarbiauti. Šios terapijos praktikoje susipina psichologijos, neurologijos, psichiatrijos ir elgesio mokslų žinios. Neurologiniai tyrimai rodo, kad nuolatinis darbas keičiant mąstymo modelius gali net fiziškai pakeisti smegenų struktūras ir neuronų jungtis, tai vadinama neuroninio plastiškumo fenomenu. Tai reiškia, kad terapijos metu ne tik keičiasi paciento mąstymas, bet ir vyksta realūs smegenų struktūriniai pokyčiai.
Taip pat skaitykite: Kognityviniai nusikaltimų paaiškinimai
KET: Struktūra Ir Trukmė
KET terapija yra labai aiškiai struktūruota psichoterapijos rūšis, kuri susideda iš riboto sesijų skaičiaus (12-16-20 ar daugiau). Kiekvienam sutrikimui yra numatytas protokolas ir rekomenduojamos sesijos. Sesija turi savo struktūrą, kuri yra aiški tiek terapeutui, tiek pacientui. Tai leidžia lengviau suprasti terapijos eigą, stebėti progresą ir užtikrinti, kad pacientas įgytų naujų įgūdžių bei žinių, padedančių spręsti problemas ir gerinti kasdienį funkcionavimą.
KET Efektyvumas
Pasaulinės sveikatos organizacijos ir tarptautinės psichikos sveikatos institucijos pripažįsta kognityvinę elgesio terapiją kaip vieną labiausiai moksliniais įrodymais pagrįstų psichoterapijos metodų. Daugybė mokslinių tyrimų įvairiose šalyse patvirtina jos veiksmingumą skirtingose kultūrinėse aplinkose ir su įvairiomis tikslinėmis grupėmis - nuo vaikų iki senyvo amžiaus žmonių.
Užmezgamas terapinis aljansas, suformuluojami terapijos tikslai, pravedama edukacija, pradedamos spręsti problemos. Siekiami išsikelti tikslai, jie peržiūrimi ir koreguojami, taikomi įsitikinimų pokyčiai, formuojami įgūdžiai tikslams pasiekti. Akcentuojama nuolatinio praktikavimo, įgūdžių palaikymo svarba ir atkryčių prevencija.
KET Privalumai
Lyginant su kitomis psichoterapijos rūšimis (psichoanalitine, egzistencine), ši terapija paprastai yra trumpesnė, labiau struktūruota ir orientuota į specifinius simptomus bei dabartinius mąstymo ir elgesio modelius. Ji siekia konkrečių ir greitai apčiuopiamų savijautos bei elgesio pokyčių, sprendžia problemas „čia ir dabar“ ir įgalina pacientą tapti terapeutu sau pačiam. Pacientai atlieka užduotis ir namuose, nes jos padeda stiprinti naujus, adaptyvius įgūdžius, gerinančius gyvenimo kokybę ir didinančius pasitikėjimą savimi. Baigiant kognityvinę elgesio terapiją aptariamos atkryčių prevencijos priemonės, o pacientai jau turi priemonių, reikalingų nuolatiniam emociniam ir psichologiniam gerovės palaikymui.
KET Ribos
Kognityvinė terapija yra efektyvus metodas, tačiau ji nėra universali ir turi tam tikrų ribų. Vienas pagrindinių iššūkių - būtinybė, kad klientas aktyviai dalyvautų terapiniame procese ir įdėtų pastangų. Jei žmogus nėra motyvuotas ar nenori bendradarbiauti, ši terapija tampa neveiksminga. Be to, šis metodas netinka visiems - pavyzdžiui, žmonėms, turintiems rimtų atminties sutrikimų, sumišimo būsenų, kai sunku orientuotis aplinkoje ar savyje, taip pat kai kuriems asmenybės sutrikimams. Todėl svarbu įvertinti individualias kliento galimybes ir poreikius, kad terapija būtų veiksminga ir tinkamai pritaikyta.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie KET kompetencijas
Kognityvinė terapija nėra paprastas pokalbis, kokį galima turėti su draugais ar artimaisiais. Tai struktūruotas procesas, kuriame kalbėjimas yra tik viena iš daugelio darbo priemonių. Terapijos metu tiek klientas, tiek terapeutas aktyviai dirba siekdami konkrečių tikslų. Psichoterapeutas, kaip ir bet kurios kitos srities specialistas, pirmiausia renka informaciją apie klientą, analizuoja jo situaciją ir parenka tinkamiausias intervencijas. Po kiekvieno seanso abi pusės aiškiai supranta, kas buvo atlikta: klientas žino, kokių rezultatų pasiekė, o terapeutas - kokias priemones taikė ir kodėl.
Labai svarbu terapijos pradžioje aptarti tikslus, vadinamus „užsakymu". Tai gali būti simptomų, tokių kaip nerimas, depresija ar panikos priepuoliai, sumažinimas, emocinio stabilumo didinimas ar pasikartojančių problemų sprendimas. Tikslai turi būti aiškūs ir realistiški, o juos pasiekus terapija gali būti užbaigiama arba formuluojami nauji tikslai. Šios terapijos metu klientas nuolat jaučia, kad kiekvienas žingsnis artina jį prie norimo rezultato. Kognityvinė elgesio terapija namuose suteikia papildomą galimybę tęsti terapinį procesą už kabineto ribų, kai pacientas savarankiškai taiko išmoktus metodus ir atlieka specialiai terapeuto parengtas užduotis.
Kai psichikos sutrikimai yra išreikšti stipriai, užsitęsę ar apsunkina kasdienį funkcionavimą (pvz., sunki depresija, potrauminio streso sutrikimas, panikos ar generalizuoto nerimo sutrikimas), vien terapija gali būti nepakankama. Tokiais atvejais rekomenduojamas kompleksinis gydymas, derinant KET su medikamentais. Vaistai padeda sumažinti simptomų intensyvumą, o terapija suteikia ilgalaikius įgūdžius ir strategijas, padedančias susidoroti su potencialiais sunkumais ateityje.
Kreipimasis Pagalbos
Dažnai žmonės nesiryžta kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, baimindamiesi aplinkinių nuomonės ar manydami, kad patys susitvarkyti su iššūkiais. Tačiau toks delsimas gali sukelti pasekmes, trukdysiančias gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą. Kodėl rūpinamės somatinių ligų gydymu, bet nuvertiname psichikos sveikatą? Ar ji tikrai mažiau svarbi?
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kognityvinė elgesio terapija yra viena efektyviausių psichoterapijos formų, gydant depresiją, nerimo sutrikimus, PTSS, OKS, priklausomybes ir nemigą. Jei jaučiate, kad tai su jumis rezonuoja, ženkite pirmą žingsnį ir kreipkitės į KET terapeutą. Sunkiausia pradėti, tačiau pradėję sulauksite siekiamų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė Lietuvoje
Kognityvinė elgesio terapija yra daugiau nei tiesiog gydymo metodas - tai galios suteikimo procesas, leidžiantis žmonėms tapti savo psichologinės gerovės architektais. Šis metodas skatina asmeninę atsakomybę ir aktyvų dalyvavimą savo psichinės sveikatos stiprinime. Kiekvienas asmuo, pradėjęs KET kelionę, ne tik sprendžia konkrečias psichologines problemas, bet ir įgyja unikalių įgūdžių, padedančių efektyviau valdyti emocijas, atpažinti destruktyvius mąstymo modelius ir kurti konstruktyvesnius elgesio būdus. Tai yra lyg asmeninio augimo ir atsparumo ugdymo programa, kuri tęsiasi ir po terapijos sesijų pabaigos, suteikdama žmonėms ilgalaikių strategijų susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Specialistas
Psichoterapeutas - psichologas arba gydytojas, kuris atitinkamai po psichologijos arba medicinos studijų universitete dar papildomai baigė tam tikros psichoterapijos srities mokymo programą. Psichoterapija gali būti taikoma tiek kaip psichikos sutrikimo gydymo metodas, tiek kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti savo vidinį pasaulį, įsisąmoninti iki tol nežinomus dalykus apie save, išmokti spręsti iškilusiais problemas, pasijausti laimingesniam. Viena iš psichoterapijų yra kognityvinė elgesio terapija.
Kognityvinė elgesio terapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Mūsų mąstymui didelę įtaką daro vaikystėje, paauglystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save. Terapeutas padeda klientui atpažinti savo mintis, emocijas, neracionalų elgesį ir juos keisti. Tokiu būdu pats klientas visam laikui išmoksta tvarkytis su simptomais, psichologinėmis ar santykių problemomis. Tas įgūdis išlieka visam gyvenimui. Vienas svarbiausių kognityvinės ir elgesio terapijos tikslų - atpažinti kliento mąstymo ypatumus, padėti suvokti kaip jie įtakoja emocinę savijautą ir padėti keisti disfunkcinį mąstymą ir elgesį racionaliu, adaptyviu šioje situacijoje. Mūsų savijautą nulemia ne pats įvykis ar situacija, o tai kaip mes suprantame, ką mąstome apie tai.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Specialisto Kompetencijos
Kognityvinės elgesio terapijos principai: tai struktūruota laike, turinti aiškias metodikas, orientuota į kliento minčių, įsitikinimų, elgesio pokyčius terapijos rūšis, kuomet pats klientas aktyviai įtraukiamas į terapijos procesą. Kognityvinė elgesio terapija efektyviai gydomi įvairūs sutrikimai: depresija, panikos sutrikimas, generalizuoto nerimo sutrikimas, įvairios baimės, potrauminio streso sutrikimas, įkyrių minčių ir veiksmų (OKS) sutrikimas, socialinė fobija, valgymo sutrikimai, priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms ir kiti. Ši terapija veiksminga gydant ne tik sutrikimus ir ligas, bet ir stengiantis pašalinti įvairias psichologines problemas: nepasitikėjimą, drovumą, bendravimo sunkumus ir kt.
Kognityvinė ir elgesio terapija reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl netinkama esant atminties sutrikimams, sumišimui, žemam intelektui, esant nepakankamai kliento motyvacijai, bei esant kai kuriems asmenybės sutrikimams. Kognityvinė elgesio terapija gali būti taikoma su medikamentiniu gydymui arba be medikamentų.
Dr. Julius Neverauskas: Pavyzdys Lietuvoje
Šiame vaizdo įraše „Žmogaus psichologijos instituto” įkūrėjas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas dr. Jau daugiau kaip du dešimtmečiai dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Metodai
Elgesio Terapija
Elgesio terapija padeda susilpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas. Įprastos reakcijos gali būti baimė, depresija ar įniršis, save žlugdantis elgesys.
Kognityvinė Terapija
Kognityvinė terapija moko, kaip tam tikri mąstymo stereotipai sukelia simptomus, iškreipdami vaizdą to, kas realiai vyksta žmogaus gyvenime, be pakankamos priežasties priversdami jausti nerimą, depresiją arba pyktį ar provokuodami netinkamus veiksmus.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Apibrėžimas
Kognityvinės elgesio terapijos terminas vartojamas psichoterapinėms intervencijoms, kurių tikslas - keičiant mąstyseną sumažinti psichologinį stresą ir pakeisti mažai padedantį elgesį tokiu, kuris padėtų įveikti stresines situacijas, apibūdinti. Kognityvinė elgesio terapija pagrįsta prielaida, kad emocijos ir elgesys didele dalimi yra ne visada teisingų įsitikinimų išdava. Kiekvienas mūsų turime tarsi minčių “rinkinį”, kuris ir lemia konkrečią reakciją stresinės situacijos metu. Jeigu šių minčių “rinkiniuose” vyrauja negatyvios nuostatos, stresas gali sukelti psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, nerimą, depresiją. Negatyvių nuostatų susiformavimui turi įtakos prigimtinės savybės, auklėjimas, patirtis.
Kognityvinės elgesio terapijos metu terapeutas ir pacientas dirba kartu, kad suprastų paciento problemas, suvoktų, kaip jos veikia paciento mintis, elgesį, jausmus ir kasdieninę veiklą. Remdamiesi individualių problemų išsiaiškinimu, terapeutas ir pacientas kartu iškelia terapijos tikslus ir suderina gydymo planą. Terapijos tikslas yra išmokyti pacientą rasti tinkamesnius, geresnius problemų sprendimo būdus nei buvo naudojami iki tol. Dėl to pacientas dažnai turi atlikti “namų darbus” tarp terapijos seansų, kad išbandytų naujus problemų sprendimo būdus. Gydymas vidutiniškai trunka 3-4 mėn., susitinkant kartą per savaitę, tačiau pavieniais atvejais gydymas gali trukti tiek trumpiau, tiek ilgiau nei numatyta.
Dauguma žmonių, besikreipiančių į psichoterapeutą, nori kažką pakeisti savo gyvenime. Pavyzdžiui, tai, kaip jie jaučiasi ar kaip elgiasi, arba tai, kaip kiti žmonės juos priima ir su jais elgiasi. Kognityvinės elgesio terapijos metu atkreipiamas dėmesys, ką reikia keisti, o ko - ne, o tada dirbama pasirinktų tikslų bei norimų pasikeitimų kryptimi. keisti mąstyseną, t.y. Kognityvinė elgesio terapija remiasi “čia ir dabar” principu: psichoterapinės intervencijos fokusuojamos į dabartį, sprendžiamos dabarties problemos ir sunkumai.
Kognityvine elgesio terapija efektyviai gydomi įvairūs sutrikimai: depresija, nerimas, baimės, potrauminio streso sutrikimas, įkyrių minčių sindromas, socialinis nerimas ir socialinė fobija, valgymo sutrikimai ir daugelis kitų. Ši terapija veiksminga ne tik gydant sutrikimus, bet ir stengiantis pašalinti įvairias psichologines problemas: nepasitikėjimą savimi, drovumą, bendravimo sunkumus.
Kognityvinės Elgesio Terapijos Taikymas
KET yra naudojama siekiant įveikti daugelį psichologinių problemų, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos, santykių problemos, valgymo sutrikimai ir sunkūs psichikos sutrikimai. Svarbu pabrėžti, kad kognityvinė elgesio terapija yra patikimas metodas, kuris yra paremtas tiek tyrimais, tiek klinikine praktika. Be to, tai yra lanksti ir individualizuota terapija, kuri gali būti pritaikyta prie kiekvieno žmogaus poreikių ir tikslų. Jei jūs kovojate su kokia nors psichologine problema ar tiesiog norite pagerinti savo savijautą ir gyvenimo kokybę, kognityvinė elgesio terapija gali būti puikus pasirinkimas. Jei jūs norite išbandyti kognityvinę elgesio terapiją ir pamatyti kaip ji gali jums padėti, tuomet drąsiai kreipkitės į specialistus. Psichoterapeutas bus pasirengęs išklausyti jus ir kartu su jumis ieškoti geriausių sprendimų.
Kognityvinės Elgesio Terapijos ir Psichodelikai
Šiame įraše rasite į lietuvių kalbą išverstą mokslinę publikaciją, kurioje pristatomas psichodelikų psichoterapinio naudojimo modelis, paremtas Kognityvine elgesio terapija. Jame teigiama, kad daug dvasinių sutrikimų atsiranda dėl pasąmonėje įsišaknijusių nemalonių išgyvenimų vengimo strategijų. Trumpuoju laikotarpiu jos sukelia palengvėjimą, tačiau ilguoju - psichologinį stresą ir dvasinius sutrikimus. Tinkamame kontekste psichodelikai sutrikdo įprastą sąmonės būseną ir išprovokuoja akistatą su įprastai vengiamomis emocijomis ar prisiminimais. Publikacijoje pateikiamas ne tik konceptualus psichodelinės terapijos modelis, aptariami jo panašumai su kognityvine elgesio terapija, tačiau paliesti ir praktiniai bei etiniai aspektai, tokie kaip pasiruošimas, tinkamas paciento informavimas ir integracija, taip pat tinkami tokiai terapijai diagnostiniai kriterijai.
Kognityvinė Elgesio Terapija ir Patirties Vengimas
Daugelis dvasinių ligų požymių gali būti interpretuojami kaip vengimas. Tai labiausiai akivaizdu sergant nerimo sutrikimais, kai nerimą provokuojančių situacijų vengimas yra svarbus simptomas, tačiau vengimas yra ir daugelio kitų diagnostinių kategorijų dalis: sergant depresija - pasyvumas, pasitraukimas, ir ruminavimas gali tarnauti kaip būdas vengti nelaukiamų emocinių patirčių. Intoksikacija atlieka panašų vaidmenį piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis sutrikimuose. Sergant obscesiniu - kompulsiniu sutrikimu, prausimosi ritualai gali neutralizuoti užsikrėtimo baimę, ir panašiai. Žvelgiant į tokius elgesio šablonus kaip į vengimo strategijas, šie sutrikimai trumpuoju laikotarpiu sumažina varginančių patirčių grėsmę. Nors vengimo aktualumas pripažįstamas visose svarbiausiose psichoterapijos mokyklose, jis ypač akcentuojamas taip vadinamoje trečioje kognityvinės elgesio terapijos bangoje.
Susitaikymas Kognityvinėje Elgesio Terapijoje
Susitaikymas reiškia vidinę diskusiją apie galimybę vykti privatiems vidiniams įvykiams be bandymo juos kontroliuoti. Todėl susitaikymas yra tampriai susijęs su atida (mindfulness) ir yra laikomas kertiniu teigiamo elgesio pasikeitimo mechanizmu trečiosios bangos kognityvinėje elgesio terapijoje, tokioje kaip dialektinė elgesio terapija, atida paremtoje kognityvinėje terapijoje, susitaikymo ir įsipareigojimo terapijoje. Kad palengvinti ilgalaikius pasikeitimus iš patirties vengimo į susitaikymą, kognityvinio elgesio terapeutai naudoja internevcijas, nutaikytas į skirtingus tarpusavyje susijusius susitaikymo skatinimo ir mokymosi procesus (1 paveikslėlis).
Kognityviniame lygmenyje, KET leidžia peržiūrėti su vengimu susijusius įsitikinimus, t. y. tikėjimo struktūras, kurias motyvuoja (ar palaiko) patyriminis vengimas. Jas gali sudaryti ir numanomi neigiami lūkesčiai, tai pat pasąmoninės prielaidos, arba aiškesni įsitikinamai apie privačius įvykius (pvz. manymas, kad nerimas yra pavojingas), su jais susijęs savęs konceptualizavimas (pvz. “aš negaliu susidoroti su nerimu”) ir iš to išplaukiančios taisyklės (pvz. “turiu vengti nerimo bet kokia kaina”).
Elgesio lygmenyje, akistata be vengimo pritaikoma, kad sukeltų korektyvines patirtis, su kitais atvejais vengiamais privačiais įvykiais. Prototipinis akistatos tipo gydymas taikomas nerimo sutrikimams klasikinėje KET, kai bandoma sumažinti sąlygotą baimę, pakartotinai konfrontuojant pacientą su baimę iššaukiančia stimuliacija, tačiau be neigiamų pasekmių. Akistata naudojant elgesio eksperimentus, t. y. švelni konfrontacija su vengiamomis patirtimis, kad pacientas peržiūrėtų su vengimu susijusius įsitikinimus taip pat pritaikoma daugiau, nei vien nerimo sutrikimams (pvz. Verta pažymėti, kad šie įvykiai vis dar gali būti nemalonus ir skausmingi, net jei nepatiriami, kaip keliantys grėsmę.
Motyvaciniame lygmenyje, akistatai kliudo faktas, kad vengimo reakcijos paprastai sąlygojamos pastiprinto mokymosi: kaip aprašoma aukščiau, vengimas iš karto sumažina neigiamus jausmus. O neigamos vengimo pasekmės atsiskleidžia daug lėčiau nei teigiamos, todėl neturi stipraus poveikio operantiniam mokymuisi. Kognityvinė elgesio terapija bando pasipriešinti sąlygotam vengimui, paruošiant pacientą sąveikavimui su blogomis patirtimis, t. y. skatinant susitaikymo motyvaciją. Tai gali būti atlikta skatinant įžvalgas apie ilgalaikes vengimo pasekmes, ypač akcentuojant jų nesuderinamumą su asmeniniais vertybiniais tikslais ir derinant motyvacines klausinėjimo technikas.
Psichodelinė terapija yra dvasinių sutrikimų gydymas, kurio metu pacientas gauna viena arba kelias, vidutines arba dideles klasikinių serotonerginių psichodelinių junginių (psilocibinas, ajavaska, arba LSD) dozes kontroliuojamoje, profesionalioje - klinikinėje aplinkoje. Dozavimo sesijose, kurios įterptos į trumpos (psichoterapinės) intervencijos modelį su pasiruošimo ir integravimo konsultavimo sesijomis, terapeutai paprastai imasi nedirektyvaus darbo (nebando nukreipti paciento dėmesio į konkrečias jo problemas). Daugėja įrodymų, kad pozityvūs - ilgalaikis psichodelinės terapijos poveikis priklauso nuo staigios psichodelinės patirties kokybės. Kokybiniai interviu su pacientais parodė, kad vengimas ir susitaikymas dažnai yra psichodelinių patirčių centrinės temos ir, kad pacientai dažnai apibūdina praeinančius kovos su intensyviu neigimu epizodus. Kartais tai vyksta, net pacientams žinant, kad jie yra fiziškai saugūs, ir kad psichodelinė būsena pasibaigs. Bandymai kontroliuoti iššūkį keliančią patirtį dažniausiai neatneša norimo palengvėjimo. Vietoje to, pacientai dažnai pasakoja, kad patirtis įgauna pozytivesnį atspalvį, kad jie galiausiai pasiduoda, ar paleidžia, kai jie susitaiko su patirtimi. Pacientai dažnai patiria unikalaus atvirumo smarkiai suintensyvintoms emocijoms epizodus dozavimo sesijose, dažnai apibūdindami patirtį, jog anksčiau paslėpti ir užgniaužti jausmai tapo labiau pasiekiami, arba buvo paleisti. Daugelis dalyvių liudija apie emocinio atvirumo padidėjimą, kuris tęsiasi ilgai, net pasibaigus ūmiam psichodeliniam poveikiui, o simptomų sumažėjimas po psichodelinės terapijos susijęs su pagerintais neuroniniais emocinio atsako rodmenimis. Psichodelinė terapija skatina ilgalaikius pokyčius: patirties vengimą keičia susitaikymas. Buvo pateiktas paaiškinimas, kad šis poveikis priežastingai susijęs su aukščiau paminėtomis emocinio proveržio patirtimis, o neseniai atliktas apklausos tyrimas preliminariai remia tokį požiūrį. Kaip bebūtų, už to slypintys psichologiniai procesai iki šiol nebuvo įvardinti. Toliau mes pristatome konceptualų modelį, pagal kurį psichodelinė terapija gali palengvinti susitaikymą skatinantį mokymosi procesą, kuris naudojamas ir kognityvinės elgesio terapijos intervencijose.
Carhart-Harris’as ir Frinston’as pasiūlė vieningą požiūrį į ūmų psichodelikų poveikį smegenims. Pagal nuspėjamojo apdorojimo struktūrą, smegenys su savo hierarchine sąndara pildo savo hierarchiškai organizuotą generatyvų dabartinio ir bendrojo pasaulio buklės modelį. Žemesniuose hierarchijos lygmenyse, šis modelis talpina greičiau momentines dabarties akimirkos jutiminės informacijos priežasčių hipotezes (pvz. suvokiminis įsitikinimas, kad žiūrima į medį). Aukštesniuose hierachijos lygmenyse modelis vis abstraktėja ir formuoja labiau ilgalaikes pasaulio prigimties hipotezes. Atitolusiame nuo jutimų aukščiausiame lygyje, šie įsitikinimai (kurių neturi būti laikomasi sąmoningai), paprastai yra labai stabilūs: pvz. Kad atliktų biologines funkcijas ir kontroliuotų prisitaikantį elgesį kompleksiškai besikeičiančioje aplinkoje, smegenys turi turėti galimybę formuoti naujus įsitikinimus ir keisti senuosius. Šis procesas lemia generatyvaus modelio lankstumą ir užtikrina atitikimą išoriniam pasauliui. Kaip bebūtų, įsitikinimų jautrumas sp…
tags: #kognityvines #psichoterapijos #specialistas