Šiuolaikinis laikmetis kelia naujus reikalavimus įvairioms medicinos mokslo bei praktikos sritims, tame tarpe psichoterapijai. Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) - tai šiuolaikinis, pagrįstas moksliniais įrodymais, pasiteisinęs praktikoje, išsivysčiusiose šalyse vyraujantis gydymo metodas, padedantis pašalinti simptomus ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonėms - net jei tie sutrikimai vargina ilgą laiką ir yra nekoreguojami vaistais bei kitomis žinomomis priemonėmis. KET metodikos klinikinėje praktikoje jau įsitvirtino ir dominuoja Europos sąjungos šalyse, taip pat JAV, Australijoje, Kanadoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse.
Kognityvinės ir elgesio terapijos raida
Klasikinės arba antrosios bangos Kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) ištakas galima sieti su Aaron T. Beck darbais, kuris 1960-1970 metais pasiūlė, tuo metu, naują ir revoliucinį psichoterapinį depresijos supratimo ir gydymo būdą. Nuo to laiko KET buvo nuolat tobulinama ir moksliškai tyrinėjama.
Šiuo metu KET yra viena iš labiausiai moksliškai tirtų, plačiausiai pritaikomų ir naudojamų psichoterapijos rūšių, kurios efektyvumas yra įrodytas daugiau kaip 2000 mokslinių tyrimų (Knapp et al., 2015; David et al., 2018; Clark, 2019; J. Beck ir Fleming, 2021).
KET yra besimokanti ir besivystanti psichoterapija: šiuo metu sparčiai populiarėjančios trečiosios KET bangos kryptys naudoja sudėtingas metodikas, apimančias labai platų priemonių spektrą.
Pagrindiniai KET principai
Viena pagrindinių idėjų, kuria remiasi Kognityvinė elgesio terapija - asmens turimi įsitikinimai ir tai, kaip jis mąsto bei interpretuoja dalykus, daro įtaką jo (jos) emocijoms, elgesiui ir kūno reakcijoms. Asmuo mokydamasis atpažinti, suprasti, įvertinti ir keisti savo įsitikinimus, mąstymą gali keisti, tai kaip jis jaučiasi ir elgiasi (Beck, 1967; Rush et al., 1977; Blackburn et al., 1981; J.
Taip pat skaitykite: Kognityviniai nusikaltimų paaiškinimai
Ši psichoterapija remiasi patikrintu praktikoje modeliu, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra labai glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Be to, procese aktyviai dalyvauja jau vaikystėje susiformavę mūsų įsitikinimai apie save ir pasaulį bei įgyti elgesio stereotipai.
Negatyvios mintys (pavyzdžiui, „man ir vėl nepasiseks gauti darbo“) formuoja neigiamas emocijas (atsiranda nusivylimas, liūdesys, nerimas) ir neadaptyvų elgesį (t. y. žmogus nesistengia gauti norimo darbo). Tokia situacija (nepasitenkinimas turimu darbu arba jo neturėjimas) savo ruožtu vėl sustiprina negatyvias mintis ir kertinius įsitikinimus („man nesiseka“, „esu nevykėlis“) bei sukelia neigiamas emocijas. KET tikslas šiuo atveju išmokyti klientą, keičiant savo mintis, keisti emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. Kitais žodžiais tariant - pačiam išspręsti savo problemą. Labai svarbu, kad tokiu būdu problemos išsprendžiamos visam laikui.
Kitas svarbus skirtumas - tai šios psichoterapinės krypties struktūriškumas. Yra sukurtos labai tikslios metodikos, kaip valanda po valandos reikia dirbti su asmeniu, patiriančiu vienokį ar kitokį sutrikimą. KET nėra tik kalbėjimas ar pasikalbėjimas, ši psichoterapija yra orientuota į pokyčius, o terapeutas naudoja intervencijas, kurios gali būti lengvai atkartojamos ir palyginamos. Po kiekvienos psichoterapinės sesijos klientas jaučia pažengęs žingsnį savo sprendimų link, nes jis pats yra įtraukiamas į terapinį procesą.
KET taikymo galimybės
KET efektyvumas ir tinkamumas yra įrodytas dirbant su žmonėmis, turinčiais įvairių psichikos sutrikimų, medicininių būklių ir problemų, tokių kaip nuotaikos sutrikimai (depresija ir bipolinis afektinis sutrikimas), nerimo sutrikimai (specifinė fobija, panikos sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas), obsesinis-kompulsinis sutrikimas, valgymo sutrikimai, miego sutrikimai, asmenybės sutrikimai, priklausomybės, lėtinis skausmas, dirgliosios žarnos sindromas (Beck et al., 1979; Clark, 1986; Clark ir Wells, 1995; Chambless ir Hope, 1996; Salkovskis, 1999; Beck et al., 1993; Newman et al., 2002; Beck et al., 2003; Ehlers et al., 2005; Beck et al., 2005; David et al., 2018; Clark, 2019; Beck, 2019; J.
KET iš pradžių buvo sukurta depresijai gydyti ir tikrai pasiteisino: šiuo metu yra patikimų duomenų, kad toks gydymo būdas savo efektyvumu nenusileidžia gydymui antidepresantais (t. y. vaistais depresijai gydyti). Palyginti greitai ši psichoterapinė metodika buvo pradėta taikyti panikos sutrikimui ir kitiems nerimo sutrikimams, įkyrumams bei seksualiniams sutrikimams gydyti. Dar vėliau buvo sukurtos metodikos asmenybės sutrikimams, santykių problemoms, priklausomybėms alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms ar net psichozėms gydyti. Šiuo metu sunku rasti psichikos sutrikimą, kuriam nėra sukurtų efektyvių ir patikimų kognityvinių ir elgesio intervencijų, besiremiančių moksliniais įrodymais.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie KET kompetencijas
Specialistams norintiems praplėsti savo galimybes KET gali pasiūlyti platų įrankių arsenalą, kurių efektyvumas yra įrodytas moksliniais tyrimais ir klinikine praktika ir kurie yra plačiai pritaikomi teikiant pagalbą įvairiems žmonėms, turintiems įvairių psichikos sutrikimų ar problemų (David et al., 2018; Clark, 2019; Beck, 2019; J.
Elgesio technikos
KET naudoja įvairias elgesio technikas, įskaitant:
- Ekspozicija (tiek In Vivo (gyvai), tiek vaizduotėje (In Vitro)
- Elgesio eksperimentai
- Elgimasis - taip, tarsi
- Elgesio repetavimas
- Įgūdžių treniravimas
- Vaidmenų (rolių) žaidimai
- Elgesio aktyvinimas
- Susmulkinimas ir laipsniškas užduočių atlikimas
- Kontingencijų (apdovanojimų ir pasekmių) valdymas
- Problemų sprendimo įgūdžių lavinimas
- Atsipalaidavimo technikos
KET sesijos struktūra ir eiga
Kognityvinė ir elgesio terapija yra labai struktūriška. Pradžioje paprastai išsiaiškinama kliento problema ir jos ypatumai. Kitas žingsnis yra suprasti, kaip kliento mąstymo schemos, elgesio stereotipai, pasaulio ir savęs suvokimo būdas, išorinės aplinkybės bei jo reagavimas į jas palaiko ir skatina jo sutrikimą. Po to einantis žingsnis yra taip vadinama psichoedukacija, kai klientui išsamiai ir suprantamai paaiškinami jo sutrikimo ypatumai ir vystymosi mechanizmai, galimos realios grėsmės ir kokios jo baimės ar nuogąstavimai yra mažai tikėtini, visi galimi tvarkymosi su sutrikimu būdai ir kiekvieno iš jų privalumai bei trūkumai. Pats gydymas susideda iš taip vadinamo minčių restruktūrizavimo, kurio metu klientas išmokomas atsisakyti mąstymo klaidų ar klaidingų įsitikinimų, galinčių sukelti sutrikimą.
KET apribojimai
KET, be abejo, nėra panacėja ir turi apribojimų. Bene didžiausias apribojimas yra tai, kad KET reikalauja aktyvaus kliento dalyvavimo ir jo pastangų terapiniame procese, todėl negali būti taikoma, jeigu klientas nenori to daryti.
Kognityvinės ir elgesio psichoterapijos mokymai Lietuvoje
Lietuvoje pradėjo taikyti ir išvystė tokius šiuolaikinės psichoterapijos metodus kaip kognityvinė ir elgesio terapija (KET) ir dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos metodikos dr. Julius Neverauskas, medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Jau daugiau kaip du dešimtmečius dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. Yra KET terapeutų rengimo kurso vadovas ir supervizorius Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Jau 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė gerovė Lietuvoje
Programa patvirtinta LSMU Medicinos fakulteto taryboje ir įregistruota VU ir LSMU podiplominių studijų sistemoje www.medas.lt (kodas KMU 668). Podiplominės studijos skirtos supažindinti su naujomis moksliniais įrodymais grįstomis kognityvinės ir elgesio terapijos kryptimis: Įsisąmoninimu grįstos kognityvinės terapijos ir Įsisąmoninimu grįsto streso valdymo principais bei praktinio taikymo galimybėmis.
Šiuo metu Kognityvinė ir elgesio terapija yra visuotinai pripažinta ir daugumoje valstybių vyraujančia ir viena iš nedaugelio įrodymais pagrįsta psichoterapijos forma. Jos naujosios metodikos, Įsisąmoninimu (angl. mindfulness) pagrįstos intervencijos yra vieni sparčiausiai pasaulyje populiarėjančių psichologinės pagalbos metodų, priskiriamos naujausios (vadinamosios trečiosios vystymosi bangos) kognityvinės ir elgesio terapijos kryptims.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad įsisąmoninimu pagrįstos intervencijos sėkmingai taikomos ne tik mažinant stresą ir lėtinį skausmą, bet ir pasikartojančios depresijos, nerimo sutrikimų, priklausomybių, valgymo ir asmenybės sutrikimų, netgi psichozių gydymui. Studijų metu kurso dalyviai gaus visą svarbiausią teorinę medžiagą apie įsisąmoninimu grįstos kognityvinės ir elgesio terapijos principus, taikymo galimybes, efektyvumą ir naujausių tyrimų duomenis.
Išvados
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) yra efektyvi ir moksliškai pagrįsta psichoterapijos forma, plačiai taikoma įvairiems psichikos sutrikimams ir problemoms gydyti. Jos struktūruotas požiūris, orientacija į pokyčius ir įrodymais grįstos technikos leidžia specialistams suteikti efektyvią pagalbą pacientams, siekiantiems pagerinti savo psichologinę savijautą ir gyvenimo kokybę.
tags: #kognityvines #terapijos #pagrindai