Šis straipsnis skirtas išnagrinėti kognityvinį, emocinį ir simbolinį apibrėžimus, remiantis psichologijos mokslu ir kitomis susijusiomis disciplinomis. Straipsnyje siekiama pateikti išsamų šių apibrėžimų supratimą, pradedant nuo teorinių aspektų ir baigiant praktiniais pavyzdžiais.
Įvadas
Kognityviniai, emociniai ir simboliniai aspektai yra esminiai žmogaus psichikos elementai, kurie veikia mūsų suvokimą, mąstymą, jausmus ir elgesį. Šių sąvokų supratimas yra svarbus ne tik psichologams, bet ir pedagogams, socialiniams darbuotojams bei visiems, kurie domisi žmogaus prigimtimi.
Kognityvinis apibrėžimas
Kognityvinė psichologija tiria pažinimo procesus, tokius kaip dėmesys, atmintis, kalba, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas. Kognityvinis apibrėžimas apima tai, kaip mes priimame, apdorojame, saugome ir naudojame informaciją.
Kognityvinės psichologijos raida
Kognityvinė psichologija išsivystė iš filosofijos ir gamtos mokslų. Senovės Rytų tautų psichologinės pažiūros, ypač vedos (Rigveda, Samaveda, Jadžurveda, Atharvaveda), yra seniausi rašytiniai šaltiniai, kuriuose rasta psichologinių žinių. Antikos psichologinės pažiūros prasidėjo 7 išminčių tyrinėjimais, o Sokratas, Platonas ir Aristotelis susistemino ir apibendrino tyrinėjimus, pateikė psichologinių žinių sistemą veikale „Apie animą (sielą)“. Viduramžiais žinių raida sulėtėjo, tačiau arabų mąstytojai (Avicena, Ibn Sina, Averojus, Ibn Ruždas) išsaugojo Antikos palikimą. Renesanso psichologinės pažiūros pakeitė Aristotelio paradigmą asociacine paradigma, o Rene Dekartas sukūrė asociacinės psichologijos išvadas. XIX a. filosofas-psichologas W. Wundt 1879 m. įkūrė pirmąją psichologijos laboratoriją ir pradėjo voliuntarizmo kryptį. XX a. pr. JAV atsirado biheiviorizmas, o Vokietijoje susiformavo geštaltinė (pavidalo) psichologija. Po II pasaulinio karo radosi humanistinė psichologija, o kognityvinė psichologija tapo populiariausia kryptimi.
Kognityviniai procesai
- Dėmesys: Dėmesys yra kognityvinis procesas, leidžiantis mums sutelkti savo protinius išteklius į tam tikrą informaciją ar užduotį, ignoruojant kitus dirgiklius. Dėmesys yra būtinas informacijos apdorojimui ir sprendimų priėmimui.
- Atmintis: Atmintis yra kognityvinis procesas, leidžiantis mums saugoti ir prisiminti informaciją. Yra keletas atminties tipų, įskaitant sensorinę atmintį, trumpalaikę atmintį ir ilgalaikę atmintį.
- Kalba: Kalba yra kognityvinė sistema, leidžianti mums bendrauti vieni su kitais naudojant simbolius ir taisykles. Kalba apima žodžių, gramatikos ir sintaksės supratimą ir naudojimą.
- Problemų sprendimas: Problemų sprendimas yra kognityvinis procesas, leidžiantis mums rasti sprendimus sudėtingoms situacijoms. Problemų sprendimas apima problemos identifikavimą, sprendimų generavimą, sprendimų įvertinimą ir sprendimo įgyvendinimą.
- Sprendimų priėmimas: Sprendimų priėmimas yra kognityvinis procesas, leidžiantis mums pasirinkti iš kelių alternatyvų. Sprendimų priėmimas apima informacijos rinkimą, alternatyvų įvertinimą ir geriausios alternatyvos pasirinkimą.
Kognityvinės raidos teorijos
J. Piaget pažinimo raidos teorija teigia, jog individas yra aktyvus, žingeidus ir išradingas visą savo gyvenimą. Pagrind. psichiniais procesais, lemiančiais vaiko pažintinę raidą, Piaget laiko adaptaciją, asimiliaciją, akomodaciją ir vyraujantį principą-pusiausvyrą. Žmonės svarbesnes savo mintis atskiria nuo mažiau svarbių, sujungia vienas su kitomis. Žmonės adaptuoja savo mąstymą, kad galėtų priimti naujas mintis. Asimiliacija-tai naujos probleminės situacijos įjungimas į kt.situacijas,kurias vaikas gali išspręsti. Akomodacija-turimų schemų pakeitimas naujam uždaviniui spręsti. Žmogui reikia tam tikros schemos,kuri sukurtų harmoniją tarp jo minčių ir jo patirties.
Taip pat skaitykite: Kognityvinio deficito požymiai
Emocinis apibrėžimas
Emocijos yra sudėtingi psichologiniai reiškiniai, apimantys subjektyvius jausmus, fiziologinius pokyčius ir elgesio reakcijas. Emocinis apibrėžimas apima tai, kaip mes jaučiame, išreiškiame ir reguliuojame savo emocijas.
Emocijų komponentai
- Subjektyvūs jausmai: Subjektyvūs jausmai yra asmeninė emocijos patirtis. Tai apima tokius jausmus kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis, baimė ir nuostaba.
- Fiziologiniai pokyčiai: Emocijos sukelia fiziologinius pokyčius, tokius kaip širdies ritmo padidėjimas, kraujospūdžio pakilimas, prakaitavimas ir raumenų įtempimas. Šiuos pokyčius reguliuoja autonominė nervų sistema.
- Elgesio reakcijos: Emocijos sukelia elgesio reakcijas, tokias kaip veido išraiškos, kūno kalba ir veiksmai. Šios reakcijos gali padėti mums išreikšti savo emocijas ir reaguoti į aplinką.
Emocijų funkcijos
- Motyvacija: Emocijos gali motyvuoti mus veikti. Pavyzdžiui, baimė gali motyvuoti mus vengti pavojingų situacijų, o džiaugsmas gali motyvuoti mus siekti malonių patirčių.
- Bendravimas: Emocijos gali padėti mums bendrauti su kitais. Veido išraiškos ir kūno kalba gali perduoti mūsų jausmus kitiems, net jei mes nekalbame.
- Sprendimų priėmimas: Emocijos gali paveikti mūsų sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, baimė gali priversti mus priimti konservatyvesnius sprendimus, o džiaugsmas gali priversti mus būti rizikingesniais.
- Socialinė integracija: Emocijos gali padėti mums integruotis į socialinę grupę. Empatija ir užuojauta leidžia mums suprasti kitų jausmus ir reaguoti į juos tinkamai.
Emocijų raida
Eriksono epigenetinė asmenybės raidos teorija pabrėžia, kad kiekvienai gyvenimo stadijai būdingas tam tikras konfliktas, arba krizė, kuri turi būti įveikta. Kiekvienoje gyvenimo stadijoje individas susiduria su nauja gyvenimo krize. Pozityviai įveikus krizę, padidėja individo jėgos, o patirta nesėkmė ją sprendžiant pasireiškia žmogaus elgesiu. Eriksonas teigė, kad sėkmė arba nesėkmė tam tikroje stadijoje turi įtakos žmogaus raidai vėlesniais gyvenimo periodais.
Simbolinis apibrėžimas
Simboliai yra ženklai, objektai, veiksmai ar idėjos, kurie reprezentuoja kažką kita. Simbolinis apibrėžimas apima tai, kaip mes naudojame simbolius, kad suprastume ir išreikštume savo mintis, jausmus ir patirtis.
Simbolių tipai
- Kalbos simboliai: Žodžiai yra simboliai, kurie reprezentuoja objektus, veiksmus ir idėjas. Kalba yra sudėtinga simbolių sistema, leidžianti mums bendrauti vieni su kitais.
- Kultūriniai simboliai: Kultūriniai simboliai yra ženklai, objektai ar veiksmai, kurie turi specifinę reikšmę tam tikroje kultūroje. Pavyzdžiui, vėliava yra simbolis, kuris reprezentuoja šalį, o kryžius yra simbolis, kuris reprezentuoja krikščionybę.
- Asmeniniai simboliai: Asmeniniai simboliai yra ženklai, objektai ar veiksmai, kurie turi specifinę reikšmę individui. Šie simboliai gali būti susiję su asmeninėmis patirtimis, prisiminimais ar jausmais.
Simbolių funkcijos
- Reikšmės suteikimas: Simboliai suteikia reikšmę mūsų patirtims. Jie leidžia mums suprasti ir interpretuoti pasaulį aplink mus.
- Bendravimas: Simboliai leidžia mums bendrauti su kitais. Jie gali perduoti sudėtingas idėjas ir jausmus, kuriuos sunku išreikšti žodžiais.
- Identiteto formavimas: Simboliai padeda mums formuoti savo identitetą. Jie leidžia mums išreikšti savo vertybes, įsitikinimus ir priklausomybę tam tikrai grupei.
- Emocijų išreiškimas: Simboliai leidžia mums išreikšti savo emocijas. Menas, muzika ir literatūra yra simbolinės formos, kurios gali padėti mums išreikšti sudėtingus jausmus.
Simbolinė raida
Vaiko kalba, priežastinis mąstymas. Klinikinis tyrimo metodas-Piaget įrodė,kad vaikas nėra tik mažas suaugęs,kuris tiesiog mažiau žino,blogiau supranta įvykius negu suaugęs žmogus,kad vaikui būdinga ypatinga mąstymo logika,kuri kokybiškai skiriasi nuo suaugusiojo logikos.
Kognityvinio, emocinio ir simbolinio apibrėžimų sąveika
Kognityviniai, emociniai ir simboliniai apibrėžimai yra glaudžiai susiję ir veikia vienas kitą. Mūsų kognityviniai procesai veikia mūsų emocijas, o mūsų emocijos veikia mūsų kognityvinius procesus. Simboliai gali sukelti emocijas ir paveikti mūsų mąstymą.
Taip pat skaitykite: Apie Kognityvinį Visatos Modelį
Pavyzdžiai
- Trauminė patirtis: Trauminė patirtis gali paveikti kognityvinius procesus, tokius kaip atmintis ir dėmesys. Traumuoti žmonės gali turėti sunkumų prisimenant įvykius arba sutelkiant dėmesį. Trauminė patirtis taip pat gali sukelti stiprias emocijas, tokias kaip baimė ir nerimas. Simboliai, susiję su trauma, gali sukelti šias emocijas.
- Meilė: Meilė yra emocija, kuri gali paveikti kognityvinius procesus, tokius kaip dėmesys ir sprendimų priėmimas. Įsimylėję žmonės gali sutelkti dėmesį į savo partnerį ir priimti sprendimus, kurie yra naudingi santykiams. Simboliai, susiję su meile, tokie kaip gėlės ir dovanos, gali sustiprinti šią emociją.
- Religija: Religija yra simbolinė sistema, kuri gali paveikti kognityvinius procesus, tokius kaip mąstymas ir vertybių formavimas. Religiniai simboliai, tokie kaip kryžius ir žvaigždė, gali sukelti stiprias emocijas ir paveikti mūsų elgesį.
Praktinis taikymas
Kognityvinio, emocinio ir simbolinio apibrėžimų supratimas gali būti naudingas įvairiose srityse.
Psichoterapija
Psichoterapeutai gali naudoti šį supratimą, kad padėtų žmonėms įveikti psichologines problemas. Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda žmonėms pakeisti neigiamas mintis ir elgesį, o emocijų reguliavimo terapija padeda žmonėms valdyti savo emocijas.
Švietimas
Pedagogai gali naudoti šį supratimą, kad sukurtų efektyvesnes mokymo strategijas. Pavyzdžiui, mokytojai gali naudoti simbolius ir metaforas, kad paaiškintų sudėtingas sąvokas, arba sukurti emocinę paramą, kad padėtų mokiniams įveikti mokymosi sunkumus.
Rinkodara
Rinkodaros specialistai gali naudoti šį supratimą, kad sukurtų efektyvesnes reklamos kampanijas. Pavyzdžiui, reklamos gali naudoti simbolius ir emocijas, kad pritrauktų vartotojų dėmesį ir paveiktų jų pirkimo sprendimus.
Lyderystė
Lyderiai gali naudoti šį supratimą, kad motyvuotų ir įkvėptų savo komandas. Pavyzdžiui, lyderiai gali naudoti simbolius ir istorijas, kad perteiktų savo viziją ir vertybes, arba sukurti emocinę paramą, kad padėtų komandos nariams įveikti iššūkius.
Taip pat skaitykite: Mini-Mental State Examination
tags: #kognityvinis #emocinis #simbolinis