Kiekvienas žmogus yra unikalus sutvėrimas, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą. Vieni mėgsta dalintis emocijomis su visais aplinkiniais, o kiti jas užsklendžia giliai savyje. Galbūt dėl to, kad žmonių įvairovė tokia didelė, bendravimas tampa sudėtinga užduotimi, ne visuomet duodančia trokštamus vaisius? Atsakymai į šiuos klausimus slypi asmenybės studijose.
Plačiai paplitęs klaidingas supratimas apie tai, ką reiškia „asmenybė“. Tai ką gi turi omenyje psichologai, kuomet kalba apie asmenybę? Jei norėtume kalbėti tikslesniais terminais, galime pasinaudoti Gordono Allporto gana įdomiu, lengvai suprantamu ir savo laiku aktualiu asmenybės apibrėžimu. Šis apibrėžimas gana lengvai suprantamas ir yra vienas iš labiausiai paplitusių.
Visiems turėtų kilti klausimas, kaip susiformuoja žmogaus asmenybė? Ar ji jau būna susiformavus žmogui gimus? Tai yra, ar yra sąsajų su paveldėjimo faktoriumi? O galbūt asmenybę suformuoja aplinkos, kurioje auga žmogus, veiksniai?
Charakterio tipai
Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Pvz., depresyvus žmogus, jeigu kažkas klostosi ne taip, kaltina save, obsesinis puola viską kontroliuoti, hiperkatyvus atlieka begalę veiksmų - tiek reikalingų, tiek ir nereikalingų, paranojikas suranda priešą ir su juo kovoja, psichopatinis elgiasi impulsyviai.
Kiekvienas iš šių charakterių, patirdamas daug streso arba gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas. Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du. Nepaisant to, skirtingais gyvenimo momentais ir skirtingose situacijose galime patirti tai, ką jaučia skirtingi charakteriai - vienu metu pabūti paranojikais, kitu - narcizais ir tt. Jeigu jus pradėtų kankinti sadistiškas žmogus, jūs anksčiau ar vėliau pasielgtumėte mazochistiškai, net jeigu įprastai nesate į tai linkęs. Taigi mums prieinami visi minėti būdai, bet gyvenime kliaujamės vienu ar dviem centriniais. Dažniausiai vienokie esame palankioje situacijoje ir visai kitokie kriziniu momentu. Pvz., narcizas krizės atveju gali pradėti elgtis kaip ribinio tipo asmenybė.
Taip pat skaitykite: Laivo istorijos
Charakterio tipas yra visam gyvenimui, bet kai kas gali kisti. Tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo sąlygų, įgytos patirties. Jeigu žmogus vis geriau supranta save, jo neigiami bruožai gali sušvelnėti, dažniau reikštis teigiamos savybės. Kiekvienas minėtų charakterių turi tiek neigiamas, tiek teigiamas savybes. Norint atpažinti, kuriam charakterio tipui priklauso žmogus, pirmiausia reikia susipažinti su visais tipais. Kiekvienas jų elgiasi savaip. Daug ką išduoda išvaizda. Pvz., labiausiai ja rūpinasi narcizinio charakterio žmonės. Jie mėgsta rengtis brangių firmų rūbais, o tarkime demontratyvūs žmonės rengiasi ryškiai arba gundančiai. Obsesinio tipo žmonės rengiasi labai kruopščiai, pedantiškai.
Charakterio tipą padeda nustatyti kūno kalba, bendravimo manieros, emocijų (ne)kontroliavimas. Jeigu stipriai išreikštos tam tikro charakterio savybės, pakanka su žmogumi pašnekėti apie orą ir bus aišku, kuriam tipui jis priklauso. Norint labiau įsitikinti, žmogui galima užduoti tam tikrus klausimus, pvz., paprašyti apibūdinti save. Taip pat verta paklausti apie jo vaikystę, kaip sutarė su tėvais, kokio charakterio jie buvo. Labai dažnai vaikai būna tokio paties charakterio kaip vienas iš tėvų. Verta klausti, koks žmogaus santykis su darbu, nes yra darbštieji ir tingieji charakteriai; apie bendravimą- yra uždari ir bendraujantys tipai. Dažnai vaiko charakteris būna panašus į vieno iš tėvų. Veikiau nukopijuojama. Paveldimas tik jautrumas stresui ir temperamentas. Daugiausiai yra psichopatinio ir ribinio tipo žmonių. Skirtumas pastebimas ir tarp lyčių. Tarp vyrų dažniau pasitaiko psichopatinis, šizoidinis tipai, o tarp moterų mazochistinis ir depresinis. Pastebimi kultūriniai skirtumai.
Psichopatinis charakteris
Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino. Šios asmenybės turi polinkį melui. Viduje psichopatinio charakterio atstovai nesijaučia stiprūs, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, norėdami iškelti save.
Šizoidinis charakteris
Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai. Jų gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta. Šio tipo žmonės labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Šizoidinio charakterio atstovai yra „plonaodžiai“, lengvai pasiduodantys aplinkinių emocijoms ir taip prarandantys save.
Paranojinis charakteris
Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės. Jie visur įžvelgia klastą, atranda nebūtų priešų. Jeigu blogai jaučiasi, paranojinio charakterio atstovai visuomet ieško, kas dėl to kaltas. Jie visko bijo, pvz. jam atrodo, kad jam nori pakenkti kaimynai, viršininkai. Atsargiai žiūri net į artimuosius, nes įtaria, kad jie daro kažką negero. Tokios asmenybės gyvena nuolatinėje kovoje. Tačiau nestoja į tiesioginę kovą, slepiasi už užuolankų, rašo įvairius skundus. Geroji jų savybė - didelė motyvacija ir siekiai.
Taip pat skaitykite: Kaip tapti geriausia savo versija?
Ribinis (isterinis) charakteris
Panašus į psichopatinį, tik šis moteriškesnis variantas. Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs. Meilę keičia neapykanta ir atvirkščiai. Blaškymasis primena meksikiečių serialus. Vieną dieną ribinio charakterio senelė gali be galo džiaugtis jai atvežtais vaikaičiais ir juos mylėti, o kitą - nenorėti matyti jų akyse. Tokių žmonių gyvenime trūksta tvarkos ir dominuoja dvi spalvos - juoda arba balta. Tai tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi ir nepaisantys jo emocijų.
Narcizinis charakteris
Tai - įvaizdžio žmonės, perfekcionistai. Jiems svarbiausia kuo labiau sublizgėti visuomenėje, pelnyti kuo daugiau medalių ir pasiekimų. Dažniausiai to priežastis glūdi dar vaikystėje, kai tėvai vaikui taikė didelį spaudimą, mylėjo jį ne už tai, koks yra, bet už jo laimėjimus. Tokios asmenybės net suaugusios turi labai skurdų laisvalaikį, labai daug dirba ir stengiasi būti tobuli tam tikroje srityje. Gali pirkti brangiausius daiktus, siekti būti tobulais tėvais, valgyti tik tobulą, ekologišką maistą ir kt.
Mazochistinis charakteris
Ryškiausias bruožas - agresijos nukreipimas į save. Dažniausiai tokia asmenybė vaikystėje turėjo kritiškus, piktus tėvus. Su kuo nors kovodami, mazochistinio charakterio atstovai pirmiausia pakenkia sau, o vėliau dėl to apkaltina kitus. Pvz., mama verda uogienes, kasdien gamina kalną maisto, kurį kiša vaikams, šie jo neima. Tuomet tokia motina skundžiasi, kaip pervargo, kiek laiko aukojo vaikams, o šie to nė neįvertino.
Depresinis charakteris
Šie žmonės taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų. Didžiausias jų troškimas - kuo labiau susilieti su mylimu žmogumi, juo rūpintis. Tai geriečiai, aplinkiniais besirūpinantys tol, kol patys visiškai nuvargsta. Jie nemoka pykti, apsiginti.
Hiperaktyvus charakteris
Šie žmonės tarsi prisukami vilkeliai. Jeigu gyvenime kas nors klostosi ne taip, jie darosi dar aktyvesni. Jausdamos nerimą ar liūdesį, šios asmenybės eina linksmintis į vakarėlius, pradeda šimtą veiklų. Kuo daugiau neigiamų emocijų, tuo hiperaktyvaus charakterio atstovai labiau blaškosi ir puola visomis kryptimis kažką veikti. Jie bijo sustoti, nes tuomet teks susidurti su skaudžiomis emocijomis.
Taip pat skaitykite: Asmenybės testai internetu
Vengiantis charakteris
Tai - užsidarėliai. Pavyzdys galėtų būti tipiškas senbernis ar senmergė. Šie žmonės turi generalizuotą socialinę fobiją. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją, nejaukiai jaučiasi megzdami naujas pažintis. Vengiančio charakterio atstovai gyvenimą paverčia rutina: darbas, namai ir keli seniai žinomi draugai. Tokie žmonės ir bijo, ir tingi pradėti kažką naujo.
Demonstratyvus charakteris
Pagrindinis tokių asmenybių siekis - iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio. Diena be komplimento - prarasta diena. Tai tarsi sudegusio teatro aktoriai, kuriems dažnai būdingas didelis seksualumas. Puikus pavyzdys galėtų būti fatališkos moterys, širdžių ėdikės ir donžuanai. Tokiems žmonėms rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo, auka nebėra įdomi. Kitas variantas - vaikiško būdo demonstratyvieji. Jie mėgina dėmesį atkreipti savo mielumu, naivumu. Tai galima pavadinti blondinės tipu. Iš tiesų šie žmonės nėra tokie kvaili, kaip atrodo.
Obsesinis charakteris
Tai pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jiems atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti. Šios asmenybės mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą ir yra įsitikinusios, kad veikiant atkakliai, įmanoma visko pasiekti. Dėl stiprios savikontrolės jei stokoja emocijų ir obsesinio tipo atstovai pradeda funkcionuoti kaip robotai.
Kaip koreguoti charakterio bruožus?
Psichopatinio charakterio atstovams svarbu išmokti prisirišti prie kito žmogaus, kad nebūtų kaip vilkai, išoktų atjausti. Paranojiniams svarbu išmokti nors kiek pasitikėti žmonėmis, liautis ieškojus priešų. Ribiniams derėtų ugdyti savikontrolę ir suvokti, kad gyvenime yra daugiau spalvų nei balta ir juoda. Narcizams reikia suvokti, kad gyvenime svarbūs ne vien pasiekimai, kur kas reikšmingesni žmonių tarpusavio santykiai. Hiperaktyviems naudinga išmokti nesiblaškyti ir sustoti. Obsesiniams reiktų išmokti suprasti savo jausmus, nuo jų nebėgti.
Karjeros pasirinkimas pagal charakterio tipą
Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais. Paranojiniams tinka politika, diplomatinės, teisės sritys, detektyvo darbas. Ribinių žmonių daug sutinku meno profesijose. Narciziniams geriausiai sekasi ten, kur reikia išgauti labai didelį tobulumą, kur negalima būti vidutiniokais. Mazochistinėms asmenybėms gera, kai jos gali įveikti įvairius sunkumus. Susidūrę su bėda, šie žmonės tampa labai atkaklūs. Hiperaktyviems žmonėms tinka nenuilstančio aktyvumo reikalaujančios profesijos, pvz., žurnalistika. Jie gerai atsiskleidžia ten, kur reikia vienu metu būti dešimtyje vietų ir atsakinėti į šimtus skambučių. Vengiantiems tinka darbai, kur nereikia daug bendrauti, pvz., buhalterija. Demonstratyvioms asmenybėms labai tinka veiklos sritys, reikalaujančios kūrybiškumo ir bendravimo su žmonėmis. Obsesiniams žmonėms tinka kruopštumo, tikslumo ir atkaklumo reikalaujančios profesijos. Jie būna puikūs gydytojai, odontologai. Taip pat jiems tinka veiklos, kur reikia laikytis tam tikros sistemos ir tvarkos.
Charakterių suderinamumas
Ar visi šie charakterio tipai tarpusavyje gali bendrauti vienodai sėkmingai? Galbūt kai kurie tarpusavyje suderinami geriau nei kiti? Yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja. Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju. Pastarieji gerai sutaria ir su šizoidinio būdo žmonėmis. Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus. Narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais, nes jiems šalia reikia pasiaukojančio žmogaus. Su pastaraisiais geriausiai jaučiasi ir paranojikai. Psichopatines asmenybes dažniausiai ištveria depresinės, mazochistinės arba ribinės. Labai retai tarpusavyje dera du vienodi tipai.
Asmenybės bruožų modeliai: Didysis 5 ir HEXACO
Ankstesnėse straipsnių ciklo apie asmenybės psichologiją dalyse kalbėjome apie, tai kas yra asmenybę, kaip ji yra apibrėžiama, trumpai susipažinome su asmenybės modeliais, asmenybės matavimo ir įvertinimo galimybės. Šioje dalyje kviečiame ir toliau tęsti asmenybės psichologijos pažinimo kelionę, giliau susipažįstant su 5 faktorių (arba Didžiojo 5) ir 6 faktorių HEXACO modelių asmenybės bruožais (Costa ir McCrae, 1992; De Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018).
Sutariamumas (sutarumas)
Į sutariamumą (sutarumą) galime žvelgti kaip į asmenybės bruožą, kuris, kuo labiau išreikštas, tuo labiau apibūdina asmens polinkį atsižvelgti į kitų poreikius ir interesus (dažnai netgi labiau nei į savo), būti altruistiškiems, empatiškiems, atjaučiantiems, geranoriškiems, geraširdiškiems, priimantiems, taikiems, rūpestingiems, atlaidiems, mandagiems, paslaugiems. Sutariamumo (sutarumo) asmenybės bruožas yra susijęs su motiniško (tėviško) rūpinimosi motyvacijos sistema (The Parental Care Motivational System). Kuo labiau išreikštas sutariamumas (sutarumas), tuo asmuo yra jautresnis kito patiriamiems sunkumams, skausmui ir kentėjimui, taip pat jam rūpi kito gerovė, jis nori padėti kitiems. Taip pat aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) bruožą turintiems asmenims ginti kitus, kitų interesus dažnai yra daug lengviau nei save ir savo interesus (ypač vaikų). Jie yra labiau orientuoti į socialinius, bendruomeniškus, šeimos, santykių tikslus ir mažiau į individualistinius, hedonistinius, galios ir ekonominius tikslus.
Aukštai išreikštą sutariamumo (sutarumo) asmenybės bruožą turintys asmenys iš principo yra linkę gana teigiamai ir optimistiškai vertinti žmogaus prigimtį, tikėti ir pasitikėti kitais žmonėmis, būti švelnūs ir geranoriški vertindami kitus. Jie pasižymi išreikštu baziniu psichologiniu susietumo su kitais poreikiu, jiems yra svarbu sutarti, turėti gerus santykius su kitais žmonėmis, jie linkę vengti konfliktų, konfrontacijos, būti lankstūs ir prisitaikantys prie kitų, ieškoti kompromisų ir bendradarbiauti su kitais, dėl santykių išsaugojimo dažnai gali aukoti savo interesus. Apskritai tokiems asmenims būvimas konflikte, konfrontavimas su kitais sukelia daugiau diskomforto, nei kad savo interesų atsisakymas dėl taikos ir ramybės santykiuose išsaugojimo. Taip pat jiems apskirtai yra gana sunku nutraukti santykius, netgi žalingus. Jie linkę būti kantrūs ir pakantūs, patirti sąlyginai mažai pykčio kitų atžvilgiu, lengvai atleisti patirtas skriaudas, nelaikyti nuoskaudų, nebūti kerštingais, tęsti santykius, bendravimą ir bendradarbiavimą netgi kuomet su jais elgiamasi nevisiškai sąžiningai.
Tuo tarpu, kuo mažiau išreikštas sutariamumas (sutarumas), tuo labiau atspindi asmens polinkį prioretizuoti savo poreikius, norus ir interesus, juos tenkinti neatsižvelgiant ar menkai atsižvelgiant į kitus žmones. Mažai išreikštą sutariamumo (sutarumo) asmenybės bruožą turintys asmenys nėra itin jautrūs kito patiriamiems sunkumams, skausmui ir kentėjimui, jie nėra linkę padėti kitiems žmonėms jei tame nemato naudos sau. Jie iš principo yra linkę gana skeptiškai ir ciniškai vertinti žmogaus prigimtį, nėra linkę pasitikėti kitais žmonėmis, įtariai žvelgia į jų ketinimus ir motyvus. Jie savo interesų apgynimą, užtikrinimą laiko svarbesniais nei sutarimą su kitais žmonėmis ar santykių su jais išsaugojimą, jie nebijo ir nevengia konfliktų, konfrontacijų, linkę ginčytis, konkuruoti ir nėra linkę eiti į kompromisus ar bendradarbiauti, jei tame nemato akivaizdžios naudos sau. Jie gali būti itin užsispyrę, pasiryžę patirti jiems labai nepalankias pasekmes vien tam, kad įrodyti, atstovėti savo poziciją, nuomonę ar interesus. Jie gali lengvai nutraukti santykius, bendravimą ir bendradarbiavimą jei mano, kad yra elgiamasi nesąžiningai jų atžvilgiu. Jie nėra itin kantrūs, pakantūs, geranoriški ar mandagūs kitų atžvilgiu, linkę būti griežtais ir kritiškai vertindami kitus, jie nebijo būti grubūs ir tiesmukiški išsakydami savo nuomonę apie kitus ar išreikšdami nepasitenkinimą. Jie yra linkę kaupti pagiežą, nuoskaudas, lengvai prisiminti skriaudas ir sunkiai už jas atleisti, būti kerštingais ir negailestingais.
Iš esmės HEXACO modelio sutarumo bruožas yra labai panašus į 5 faktorių modelio sutarumo bruožą, pagrindinis skirtumas yra tai, kad HEXACO sutarumo bruožas papildomai apima polinkį tapti irzliam ir piktam (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas) (De Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018).
Didžiųjų asmenybės bruožų aspektai
Yra galima kiekvieno iš didžiųjų asmenybės bruožų detalesnė analizė, kurioje nagrinėjami, matuojami kiekvieno didžiojo bruožo smulkesni aspektai. Nors apskritai asmenys pasižymintys vienu aukštu asmenybės bruožo aspekto išreikštumu pasižymi ir kitų to paties bruožo aspektų išreikštumu, tai nėra absoliutus dėsningumas ir yra galimos įvairios variacijos. Todėl du skirtingi žmonės, kurie turi tokį patį bendrą didžiojo asmenybės bruožo išreikštumą gali pasižymėti šiek tiek skirtingomis savybėmis.
Didžiųjų asmenybės bruožų aspektų analizė teikia išsamesnę informaciją, leidžia dar geriau apibūdinti ir suprasti asmenybę, tačiau yra labiau kompleksiška, reikalauja daugiau resursų ir gali būti mažiau praktiška. Yra pasiūlyta keletas variantų kaip galime apibūdinti bruožų aspektus. Vienas žinomiausių - Costa ir McCrae (1992), pasiūlytas 30 bruožų aspektų variantas, po 6 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 5 didžiųjų bruožų. DeYoung, Quilty ir Peterson (2007), pasiūlė 10 bruožų aspektų variantą, po 2 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 5 didžiųjų bruožų, kuris duoda pakankamą detalumą, per daug neaukojant praktiškumo. Lee ir Ashton (2004; 2018), pasiūlė 25 bruožų aspektų variantą, po 4 smulkesnius bruožų aspektus kiekvienam iš 6 didžiųjų HEXACO bruožų ir taip pat dar vieną papildomą bruožų aspektą susijusį su keletu HEXACO didžiųjų bruožų.
Didžiojo 5 sutariamumo (sutarumo) bruožo aspektai (DeYoung et al., 2007)
- Atjauta (Compassion) - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės domisi ir atsižvelgia į kitų poreikius ir jausmus, yra atjaučiantys, empatiški, supratingi kitų patyrimui, jiems rūpi kiti žmonės, jų gerovė, problemos, sunkumai, kentėjimas, jie dosniai skiria, aukoja savo laiką kitiems, yra paslaugūs, mėgsta padėti kitiems. Žmonės, kurių šis bruožo aspektas išreikštas nestipriai pasižymi polinkiu prioretizuoti savo gerovę, poreikius, norus ir interesus, juos tenkinti neatsižvelgiant ar menkai atsižvelgiant į kitus žmones, taip pat jie nėra itin jautrūs kito patiriamiems sunkumams, skausmui ir kentėjimui, jie nėra linkę padėti kitiems žmonėms jei tame nemato naudos sau.
- Mandagumas (Politeness) - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra pagarbūs, ypač autoritetų atžvilgiu, stengiasi atsargiai parinkti žodžius, neįžeisti kitų, nemėgsta kitiems daryti spaudimo ar ko nors iš jų reikalauti, ar primetinėti kitiems savo valią, nelinkę išnaudoti kitų, linkę vengti konfliktų, nelinkę išsišokti, aukštinti save, manyti, kad yra geresni už kitus. Žmonės, kurių šis bruožo aspektas išreikštas nestipriai nesistengia įtikti kitiems ar būti mandagūs jų atžvilgiu, jie linkę būti griežtais ir kritiškai vertindami kitus, jie nebijo būti grubūs ir tiesmukiški išsakydami savo nuomonę apie kitus ar išreikšdami nepasitenkinimą, taip pat nebijo ir nevengia konfliktų, konfrontacijų.
Didžiojo 5 sutariamumo (sutarumo) bruožo aspektai (Costa ir McCrae, 1992)
- Patiklumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi polinkiu tikėti tuo, kad kiti žmonės yra geranoriški, nuoširdūs ir kupini gerų norų. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę būti ciniški, skeptiški, manyti, kad kiti yra nenuoširdūs ir galimai pavojingi.
- Altruistiškumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintiems žmonėms būdingas noras rūpintis kitų gerove, padėti kitiems žmonėms, jie yra linkę būti dosnūs ir pasiaukojantys dėl kitų. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą pasižymi egocentriškumu, nenoru veltis į kitų problemas, jei tame nemato naudos sau.
- Nuolaidumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintiems žmonėms būdingas nuolankumas, švelni bendravimo maniera, jie yra linkę nusileisti kitiems, slopinti pyktį, agresiją ir lengvai atleisti patirtas skriaudas. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę į agresiją, atviro pykčio reiškimą to prireikus, linkę labiau konkuruoti nei bendradarbiauti.
- Kuklumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintiems žmonėms būdingas polinkis būti kukliems ir noras likti nepastebėtiems (tačiau tai nebūtinai reiškia pažeistą, žemą savivertę). Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę būti įsitikinę savo suvokiamu pranašumu ir jį demonstruoti, atrodyti pasipūtę ir arogantiški.
- Tiesmukumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra linkę būti atviri, nuoširdūs, paprasti, kalbėti be užuolankų. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą siekdami savo tikslų yra linkę pasitelkti tarpasmenines manipuliacijas, meilikavimą, gudrumą, klastingumą ar apgaulę, taip pat manyti, kad tokios taktikos yra normalus, svarbus ir reikalingas socialinis įgūdis, o nuoširdžius ir atvirus žmones suvokti kaip naivius.
- Atjautumas - aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintiems žmonėms būdingas susirūpinimas ir jautrumas kitų poreikiams, rūpesčiams, skausmui ir kentėjimui, taip pat žmogiškumo akcentavimas įvairiose socialinėse srityse ir situacijose. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą nėra linkę atjausti kitų, suvokia save labiau kaip realistus, kurių sprendimai labiau grįsti šalta logika ir pragmatiškumu, o ne jausmais ir empatija.
HEXACO sutariamumo (sutarumo) bruožo aspektai (Lee ir Ashton, 2004; Lee ir Ashton, 2018)
- Atlaidumas - nusako asmens norą pasitikėti tais ir mėgti tuos, kurie jam kada nors padarė žalos. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra linkę pasitikėti kitais, atleisti patirtas skriaudas, atnaujinti ir toliau palaikyti draugiškus santykius su žmonėmis, kurie jiems padarė žalą. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę jausti pagiežą tiems, kurie juos įžeidė, sunkiai jiems atleisti.
- Švelnumas - nusako asmens polinkį būti geranoriškam ir negriežtam su kitais žmonėmis. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra linkę vertindami kitus būti itin geranoriški ir švelnūs, jiems apskritai yra sunku būti griežtiems kitų atžvilgiu. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą vertindami kitus, yra linkę būti kritiški ir griežti.
- Lankstumas - nusako asmens norą prisitaikyti prie kitų, rasti kompromisą ir bendradarbiauti su kitais. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės vengia ginčų ir priima kitų pasiūlymus, net jei tai nebūtinai yra racionalu ar naudinga jiems patiems. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę būti užsispyrusiais, laikytis savo pozicijos, jie nebijo ginčytis ir nėra linkę eiti į kompromisus ar bendradarbiauti jei tame nemato aiškios naudos sau.
- Kantrumas - nusako asmens polinkį verčiau išlikti ramiam, užuot supykus. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi gana aukštu pykčio pojūčio ir raiškos slenksčiu, jie retai kada praranda savitvardą ar pratrūksta. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę greitai prarasti savitvardą.
Sutariamumo (sutarumo) asmenybės bruožo sąsajos su įvairiais gyvenimo aspektais
#