Depresija - tai rimta psichikos sveikatos problema, kuri gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo, socialinio statuso ar finansinės padėties. Visgi, pastaruoju metu pasaulyje stebima depresijos dažnėjimo tendencija, ypač tarp paauglių. Šiame straipsnyje aptarsime paauglių depresijos rizikos faktorius, savižalos ypatumus ir prevencijos galimybes, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis ir specialistų rekomendacijomis.
Paauglių Depresija: Problemos Aktualumas
Paauglystė yra sudėtingas laikotarpis, kupinas fizinių, emocinių ir socialinių pokyčių. Šiuo metu jaunuoliai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip tapatybės paieška, santykiai su bendraamžiais, mokymosi krūvis ir ateities planai. Šie iššūkiai gali tapti dirva depresijai vystytis.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija yra viena labiausiai neigiamas pasekmes sukeliančių ir gyvenimo kokybę trikdančių ligų pasaulyje. Kuriuo nors gyvenimo periodu ji paveikia vidutiniškai vieną moterį iš penkių ir vieną vyrą iš dešimties. Be to, negydoma ar slepiama depresija gali sugriauti santuoką, pabloginti santykius su vaikais, artimais žmonėmis, draugais, turėti neigiamos įtakos darbui, studijoms, karjeros siekimui ir finansinei padėčiai. Daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, sergančių depresija, kiekvienais metais nusižudo, dar daugiau yra linkę save žaloti.
Depresijos Priežastys ir Rizikos Faktoriai
Depresijos priežastys gali būti įvairios, dažnai jas sąlygoja ne vienas faktorius vienu metu. Šiuo metu taikomas bio-psicho-socialinis požiūris, kuris apima genetinius, psichologinius, socialinius ir kultūrinius veiksnius, apsunkintus traumos ar praradimo.
- Genetika ir paveldimumas: Depresija gali būti paveldima, todėl, jei šeimoje yra sergančiųjų šia liga, rizika susirgti padidėja.
- Smegenų cheminė pusiausvyra: Nerimo priežastis gali būti tam tikros smegenų cheminės medžiagos, pvz., serotonino, noradrenalino ir GABA, disbalansas.
- Stresas ir traumos: Ilgalaikis ar stiprus stresas, pvz., patyčios, smurtas, artimo žmogaus netektis, gali išprovokuoti depresiją.
- Asmeninės ir socialinės patirtys: Problematiški santykiai su šeima, draugais, sunkumai mokykloje, socialinė izoliacija didina depresijos riziką.
- Sveikatos sutrikimai: Depresija gali būti ilgalaikės somatinės ligos pasekmė.
- Vaistai ir psichoaktyvios medžiagos: Kai kurie vaistai ir psichoaktyvios medžiagos gali sukelti depresiją arba ją sustiprinti.
Paauglių Depresijos Specifika
Paauglių depresija turi savų ypatumų, kurie skiriasi nuo suaugusiųjų depresijos. Paaugliams dažniau pasireiškia irzlumas, pyktis, socialinė izoliacija, miego ir apetito sutrikimai. Jie taip pat gali būti linkę į savęs žalojimą ir savižudiškas mintis.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Ieva Kuliavaitė, savo baigiamajame magistriniame darbe Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikoje tema „Paauglių ir suaugusių savižudiško elgesio vertinimas“, nustatė paauglių ir suaugusių savižudiško elgesio ypatumus. Paaugliai mėgina žudytis dažniau nei suaugę, tačiau mirties dažnis dėl savižudybių didesnis suaugusiųjų tarpe. Lytis, rasė, psichikos ligos, tokios kaip depresija, seksualinis ar fizinis smurtas, šeimoje esančios psichiatrinės ligos, stresas, įvaikinimas, paaugliams būdingas „mėgdžiojimo“ fenomenas - pagrindiniai rizikos veiksniai ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir paaugliams. Asmenybės sutrikimai, silpnesni adaptacijos mechanizmai, emocinis nestabilumas, silpnesnis ryšys su šeima, problemos mokykloje, gyvenimas nedarnioje šeimoje, tik su vienu iš tėvų, alkoholio vartojimas artimoje aplinkoje- didina jaunesnių žmonių savižudybių skaičių.
Savęs Žalojimas: Pagalbos Šauksmas
Save žalodami paaugliai dažnai stengiasi išreikšti ir valdyti sunkius jausmus, su kuriais susiduria kasdieniame gyvenime. Tai yra simptomas, rodantis poreikį padėti jaunam žmogui susidoroti su problemomis, vidinėmis kovomis ir rasti konstruktyvius būdus išgyventi emocinius sunkumus. Šis reiškinys kelia nerimą ne tik tėvams, bet ir specialistams, nes jis ne tik pažeidžia fizinę sveikatą, bet ir atskleidžia gilesnes emocines problemas. Tyrimai rodo, kad savižala ne visada galima sieti su ketinimu nusižudyti. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad apie 40-60 proc. nusižudžiusių asmenų anksčiau yra save žaloję, taip pat tarp 10-19 amžiaus paauglių savižudybė sudaro 20 proc. to amžiaus visų mirties atvejų.
D. Vasilevska ir L. Nedzinskienė (2021) teigia, kad nors savižala galimai yra vienas iš rizikos veiksnių, vis dar nėra pakankamai patikimų didesnės imties paauglių savižalos tyrimų, kuriuose būtų nagrinėtas savęs žalojimas platesniame kontekste.
Svarbu atskirti savižalą nuo mėginimo nusižudyti. Savižala dažnai padeda palengvinti distresą ir šitaip apsaugo nuo savižudybės. Savižalos dažnis yra gerokai didesnis negu mėginimo nusižudyti. Tačiau savižala yra savižudybės rizikos veiksnys, o didžiausia savižudybės rizika yra per 6 mėnesius po savižalos akto.
Kaip Atpažinti Depresiją ir Savižalos Riziką?
Tėvams, mokytojams ir draugams reikėtų suklusti, jeigu vaikas/paauglys:
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
- Kalba apie savižudybę, nesveikai fantazuoja šia tema bei akcentuoja dėmesį į savižudybės epizodus žiniose ar filmuose, ieško tokios informacijos internete ar literatūroje.
- Kalba apie savo nereikalingumą, kad, jei jis dingtų, niekas to net nepastebėtų ir pan.
- Tarsi bando atsisveikinti, kalbėdamas apie tai, kaip jis myli jus, kas jam nebuvo būdinga.
- Skuba užbaigti visus savo reikalus arba išdalina savo mėgstamus daiktus, su kuriais anksčiau nesiskyrė.
- Bando šalintis žmonių (tai nebūtinai savižudybės, bet visada moralinio diskomforto signalas).
- Sieka būti savarankiškas - ir iš kitos pusės jis elgiasi kaip vaikas, priklauso nuo tėvų tiek buityje, tiek emociškai.
- Kalba, kad nenori gyventi, kad mirtis būtų geriausia išeitis, kad yra našta kitiems, kad nėra gyvenimo prasmės, kad geriau būtų užmigti ir nepabusti, kad geriau būtų susirgti nepagydoma liga, kad jaučia nepakeliamą emocinį skausmą, kaltę ar gėdą, jei grasina, kad „kai numirsiu, tada pasigailėsite“.
Visada pasitikėkite savo nuojauta, jei ji jums sako, kad artimasis nori negyventi ir turi savižudiškų ketinimų.
Kaip Padėti Depresiją Išgyvenančiam Paaugliui?
Jeigu pastebėjote, kad paauglys išgyvena depresiją ar yra savižalos rizika, svarbu nedelsti ir imtis veiksmų:
- Būkite šalia ir išklausykite: Leiskite paaugliui jaustis reikalingu ir mylimu. Būkite dėmesingi, išklausykite jo problemas, nesmerkite ir nekritikuokite.
- Pasiūlykite pagalbą: Padrąsinkite paauglį kreiptis į specialistą - psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Su tėvų sutikimu (iki 16 metų privalomas) kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Dalyvauti paramos grupėse, kur galima bendrauti su kitais, išgyvenančiais panašius sunkumus. Priimti pagalbą. Svarbu suprasti, kad prašyti ir priimti pagalbą yra drąsos ir sąmoningumo požymis. Pagalbos atsisakymas gali tik pailginti sunkumų laikotarpį ir padidinti riziką sau pakenkti.
- Užtikrinkite saugumą: Pasirūpinkite, kad namuose nebūtų priemonių, kuriomis būtų galima pakenkti sau.
- Skatinkite sveiką gyvenimo būdą: Skatinkite paauglį sveikai maitintis, reguliariai sportuoti, pakankamai miegoti ir vengti psichoaktyvių medžiagų.
- Bendraukite su mokykla: Informuokite mokyklos personalą apie paauglio būklę, kad jie galėtų suteikti papildomą pagalbą ir palaikymą.
- Ieškokite profesionalios pagalbos: Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali įvertinti paauglio būklę ir paskirti tinkamą gydymą.
Jonkutė A. (2021) metodinėje priemonėje pedagogams „Kaip atpažinti savižudybės krizę išgyvenantį paauglį ir jam padėti“ pabrėžia, kad vaikai tėvus įvardija kaip pagrindinį veiksnį pagalbos ieškojimo procese. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaiko gyvenimu, sveikatai palankios tėvų nuostatos - stipriausias apsauginis veiksnys. Berniukams milžinišką įtaką daro jų draugai, o mergaitėms - ne tik draugai, bet ir šeima. Šeimos, kurios išgyvena artimo žmogaus netektį jam nusižudžius, yra pažeidžiamesnės.
Savižudybių Prevencija Mokykloje
Savižudybių prevencija mokykloje yra labai svarbi. Mikėnienė V., dr. Polukordienė K.O., Skruibis P., Jelena Trofimova (2004) metodinėse rekomendacijose socialiniams pedagogams „Savižudybių prevencija mokykloje“ teigia, kad tikslinga mokyklose pravesti pamokas savižudybių tema, kur būtų teikiama reikalinga informacija bei vedamos diskusijos. Taip pat verta skirti laiko šiai temai per tėvų susirinkimą, kur tėvai būtų kviečiami pamąstyti, ar pakankamai išklauso vaiką, kaip jie jaustųsi jo vietoje, ar nepiktnaudžiauja valdžia, ar gali atsisakyti noro nubausti vaiką, kaip teisingai išspręsti konfliktą, išmokti valdytis, ir pan.
Depresijos Rūšys
Depresijos rūšys klasifikuojamos pagal savo raišką.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalios ir užkalbėjimai
- Tipiškas depresijos epizodas: Būdinga liūdna, prislėgta nuotaika ir sumažėjęs aktyvumas. Dažnai jaučiamas nuovargis, sudėtingiau sukoncentruoti dėmesį, susikaupti. Tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmą ar pasitenkinimą, nebetenka prasmės, sutrinka miegas, keičiasi apetitas.
- Pasikartojantis depresijos sutrikimas: Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys depresijos epizodai, kurie atitinka depresijos epizodo simptomus, kai nėra savaiminių nuotaikos pakilimų ar aktyvumo epizodų, būdingų manijai.
- Distimija: Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Labiau būdinga moterims bei paaugliams. Žmogus jaučia bendrą nuovargį, beviltiškumo jausmą, sutrinka įprastas miego ritmas, atsiranda kaltės jausmas, elgesio pakitimai, dirglumas.
- Sezoninė depresija: Dažniausiai prasideda rudenį arba žiemą ir išnyksta pavasarį, kai dienos ilgėja ir šiltėja. Rudens ar žiemos depresijai būdingi simptomai: energijos stoka, nuolatinis mieguistumas, nenoras bendrauti, nerimas, bejėgiškumo jausmas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio ir apetito padidėjimas.
- Atipinė depresija: Šiai depresijos rūšiai būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, todėl pacientas priauga svorio, nuolatinis nuovargis, jautrumas, prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas.
- Bipolinis sutrikimas: Taip pat vadinamas „maniakine depresija”. Tai pati sudėtingiausia depresijos rūšis, kuri nesirenka žmogaus nei pagal lytį, nei pagal amžių.
- Pogimdyvinė depresija: Tai dažna problema, su kuria susiduria 1 iš 10 moterų po gimdymo. Paprastai pogimdyvinė depresija pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po vaikelio gimimo.
- Užmaskuota depresija: Tai depresijos forma, kuri tarsi maskuojasi kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais.