Depresija - tai nevienalytis sutrikimas, pasižymintis liūdna nuotaika ir (arba) pasitenkinimo jausmo praradimu. Paaugliai dažnai išgyvena liūdesį, perdėtai jautriai reaguoja į nesėkmes, jaučiasi sutrikę ir įsitempę. Tėvai dažniausiai į tokį savo vaiko elgesį stengiasi nekreipti dėmesio, bandydami jį paaiškinti „paauglystės sunkumais“. Tačiau svarbu atsiminti, kad tai gali būti paauglystės depresijos simptomai, ypač jei sutrinka kasdienis paauglio funkcionavimas.
Didėjantys savižudybės mastai
Literatūros duomenys apie paauglių depresijos rodiklius yra skurdūs ir prieštaringi, tačiau verčiantys sunerimti. Jei vaikų depresijos rodiklis nesiekia 3 proc., tai paaugliai sunkia depresija serga dažniau nei astma ar kitomis lėtinėmis ligomis ir šis rodiklis siekia 3-8 proc. Depresija serga net 14 proc. 15-18 m. amžiaus paauglių. Paauglystės laikotarpiu mergaitės serga depresija 2 kartus dažniau nei berniukai. Manoma, kad tai lemia pokyčiai, vykstantys pogumburio-hipofizės-lytinių liaukų sistemoje.
Deja, bet visame pasaulyje paauglių depresija prisideda prie priežasčių sąrašo, kurios lėmė savižudybę. Apskaičiuota, kad kasmet apie 2 mln. žmonių miršta dėl nužudymų ar nusižudo. Teigiama, kad iš 2002 m. pasaulyje įvykusių 877 tūkst. savižudybių 200 tūkst. Sudaro paaugliai ar jauni suaugusieji. Suicidiniai bandymai - dažniausi paauglystės amžiuje, o savižudybės - viena pagrindinių mirties tarp šio amžiaus asmenų priežasčių, ir šie dydžiai paauglių amžiaus grupėje nuolat auga ir, beje, daug sparčiau nei kitose amžiaus grupėse. Iš 4 milijonų paauglių suicidinių bandymų bent 90 tūkst. baigiasi mirtimi arba kas 5 min. įvykdoma savižudybė.
Taigi savižudybių skaičiai visame pasaulyje rodo kritinę padėtį, reikalingą skubių, veiksmingų sprendimo būdų. Lietuvoje atlikti tyrimai (A. Laskytė, N. Žemaitienė, 2009) rodo, kad 7,3 proc. 15-17 m. amžiaus paauglių yra sąmoningai save žaloję. Mergaitės tokių veiksmų imasi 2,5 karto dažniau nei berniukai. Dažniausias savęs žalojimo būdas toks pat kaip ir kitose šalyse - vaistų perdozavimas, tokį būdą renkasi kas trečias save žalojantis Lietuvos paauglys. Bandžiusieji save žaloti paaugliai, palyginti su to nedariusiais, pasižymi didesne savižudiško elgesio tikimybe, nes beveik kas antras (43,4 proc.) prisipažino apie tai vėl galvojantis.
Todėl depresijos problema, ypač kuri veda savižudybės link, išlieka aktuali tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Būtina pabrėžti, kad daugiau nei 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi. Tai lemia, kad paaugliams depresiją nustatyti sunkiau, palyginti su suaugusiaisiais. Antra, tėvai nenori pripažinti, kad jų vaikai gali sirgti depresija, o paaugliai negeba suprasti savo būklės ir neieško pagalbos. Trečia, nėra kriterijų, skirtų konkrečiai paauglių depresijai diagnozuoti.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Paauglių depresijos simptomai
Paauglių depresijos epizodas diagnozuojamas, kai pasireiškia bent 2 iš 3 tipinių depresijos simptomų, kurių negalima priskirti priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimui ar organiniams psichikos sutrikimams. Minėtas epizodas turi trukti bent 2 savaites. Paauglių depresijai būdinga:
- Bloga nuotaika, liūdesys, „tuštumo“ jausmas ir beviltiškumas.
- Entuziazmo ir gebėjimo džiaugtis praradimas, pavyzdžiui, nebedžiugina veikla, anksčiau teikusi malonumą, motyvacijos stoka bei nuovargis, kuris neatitinka fizinio ir/ar psichologinio krūvio.
- Dėmesio koncentracijos stoka, užmaršumas, neryžtingumas, pavyzdžiui, sunku priimti paprasčiausius sprendimus ir planuoti savo veiklą, nepasitikėjimas savimi, blogėjantis pažangumas mokykloje.
- Emocinių reakcijų į įvykius, kurie jas sukeldavo, praradimas.
- Kaltė ir menka savivertė.
- Savižudiškos mintys ar veiksmai.
- Psichomotorinis slopinimas ar sujaudinimas.
- Nerimas, įtampa.
- Suirzimas, pyktis ir įniršis.
- Pernelyg jautrus reagavimas į kritiką.
- Mitybos įpročių ir kūno svorio pokyčiai, pavyzdžiui, per mėnesį kūno svoris sumažėja >5 proc.
- Miego įpročių pokyčiai, pavyzdžiui, sunku užmigti, jautriai miega, prabunda ≥2 valandomis anksčiau, dieną jaučiasi mieguistas ir pavargęs.
- Nutolimas nuo draugų.
- Polinkis naudoti priklausomybę sukeliančias medžiagas.
- Problemos su valdžios/teisėsaugos atstovais.
- Sumažėjęs libido.
- Blogesnė savijauta rytais.
Norėdami nuslopinti depresijos simptomus, paaugliai linksta išbandyti alkoholinius gėrimus ir/ar įvairias narkotines medžiagas, ir/ ar ištvirkauti. Depresija jiems gali pasireikšti priešišku, agresyviu ir rizikingu elgesiu. Tai dar labiau sunkina depresijos simptomus, sukelia naujas problemas, sutrikdo santykius su draugais, šeima, mokytojais ir teisėsauga.
Pagalba paaugliams
Parenkant paauglių depresijos gydymo būdą reikia atsižvelgti į sutrikimo sunkumą, ūmumą, paauglio motyvaciją, tėvų palaikymą ir, aišku, į gydymo veiksmingumą bei saugumą. Dažniausiai taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas ir socioterapija. Psichoterapija padeda paaugliams išsiaiškinti trikdančius ir skaudinančius įvykius bei jausmus ir išmoko su jais kovoti. Socioterapija skirta palankesnio paaugliui mikroklimato suformavimui, traumuojančios situacijos koregavimui ir pašalinimui namuose bei mokykloje ir tinkamos užklasinės veiklos sukūrimui.
Pastaruoju metu išaiškėjus ilgųjų grandinių omega-3 riebalų rūgščių ir depresijos ryšiui, išaugo susidomėjimas šio maisto papildo veiksmingumu ir saugumu. Išskiriamos 2 pagrindinės polinesočiosios riebalų rūgštys - omega-3 eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) ir omega-6 (linolio). Žinduolių organizmai jų negamina, todėl privalo gauti su maistu. Palankiausias šių medžiagų santykis maiste yra 1:1. Paskutiniuoju šimtmečiu pakitus maisto racionui, minėtas santykis tapo 1:18, nes daugelis žmonių vartoja gyvulinį ir augalinį maistą, kuriame gausu omega-6 riebalų rūgščių.
Padidėjęs omega-6 riebalų rūgščių kiekis sąlygoja ląstelių membranų sudėties pokyčius, kurie neigiamai paveikia membranų takumą ir lankstumą. Ilgųjų grandinių omega-3 EPR ir DHR rūgštys veikia atvirkščiai: padeda išlaikyti membranų takumą ir lankstumą, mažina uždegimo eikozanoidų sintezę ir atpalaiduoja uždegimą skatinančius citokinus. Tyrimuose įrodyta, kad depresijos (vienpolės ir dvipolės) išsivystymas siejasi su ląstelių membranų takumo ir lankstumo netekimu. Pastarasis sąlygoja membranų baltymų, jonų kanalėlių, receptorių ir neuromediatorių pažeidimą, todėl didėja uždegimo eikozanoidų ir uždegimą skatinančių citokinų. Epidemiologiniai tyrimai patvirtina, kad sumažėjęs omega-3 - EPR ir DHR - riebalų rūgščių suvartojimas ir/ar sumažėjęs jų kiekis kraujyje didina depresijos tikimybę suaugusiesiems. Duomenys, susiję su paauglių depresija, pasitaiko rečiau, tačiau yra daug žadantys.
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
EPR ir DHR omega-3 riebalų rūgščių gausiausiai yra riebiosiose jūros žuvyse, pavyzdžiui, lašišoje. Nors alfa linoleno rūgšties, iš kurios organizmas gali pasigaminti nedidelį kiekį EPR ir DHR, yra augaliniuose aliejuose, lapinėse daržovėse ir graikiniuose riešutuose, savo verte ji neprilygsta žuvų taukuose randamoms EPR ir DHR. Kadangi Lietuvos gyventojų maisto racionas nėra gausus jūros žuvų, siektina kasdien su maistu gauti 1000 mg omega-3 riebalų rūgščių. Viename arbatiniame šaukštelyje Möller‘s žuvų taukų yra net 1,2 g, o Möller’s Premium - net 1,78 g omega-3 riebalų rūgščių. Dienos dozei gauti pakanka vieno šaukštelio Möller’s žuvų taukų.
Tyrimai apie depresijos rizikos nustatymą iš akių
Tyrimas, apie kurį rašoma žurnale “Journal of Abnormal Psychology”, teigia, jog labai įmanomas daiktas, kad depresijos riziką galėsime nustatyti vos pasižiūrėję į vaiko akis. Tai būtų nebrangus ir gal net vaiko sveikatą ar gyvybę tausojantis metodas. Ypač jei vaikas gimė šeimoje, turinčioje polinkį į depresiją. Tyrime dalyvavo 47 mamos ir jų vaikai. Visų tyrime dalyvavusių mamų ligos istorijoje buvo nors kartą gyvenime pasitaikęs didžiosios depresijos sutrikimas. Neretai šiuo sutrikimu sirgo ir kiti tiriamųjų mamų giminaičiai, tėvai.
Autoriai, pasiremdami vienu panašiu tyrimu, apie kurį buvo rašoma “Journal of Child Psychology and Psychiatry” 2014 metais, atliko štai ką. Rodant paveikslėlius su liūdnais, piktais, laimingais veidais, buvo sekamos vaikų reakcijos ir tų reakcijų atspindžiai veide, ypač pokyčiai akyse, kaip antai vyzdžio išsiplėtimas. Be to, kas šešis mėnesius vaikai buvo klausinėjami apie jų sveikatos būklę, ta būklė buvo sekama. Įdomu ir tai, kad į depresiją linkusių ir nelinkusių vaikų veido ir akių reakcijos į piktus ar laimingus vedus nesiskyrė. Panašų dalyką patvirtino ir minėtas 2014 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 117 vaikų nuo 8 iki 14 metų.
Taigi viską susumavus, būtų galima gana paprastai ir lengvai patikrinti vaiko riziką susirgti depresija ar kitomis psichikos ligomis.
Vaikų stresas ir depresija
Suaugę žmonės dažnai mano, kad vaikų gyvenimas yra itin lengvas ir jie labai laimingi. Tačiau tai netiesa, nemažai vaikų stresą patiria net dažniau nei suaugę. Vaikai labiau linkę stebėti aplinką ir supančius žmones, todėl kritiškiau vertina kitų ir savo elgesį. Taigi, vaikas dažnai gali būti apimtas streso dėl pačių įvairiausių priežasčių. Dėl dažnai patiriamo streso bėgant laikui gali pablogėti vaiko nuotaika, tokia būsena gali tapti norma.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalios ir užkalbėjimai
Depresija nėra tik slogi nuotaika po kažkokio sukrėtimo. Vaikų nuo 8 metų depresija beveik nesiskiria nuo šio suaugusiųjų sveikatos sutrikimo. Jei įtariate, kad vaikas turi psichologinių problemų, imkite jį stebėti. Pagrindinis vaikų depresijos bruožas - nuolat grįžtantis liūdesys. Vaikas jaučiasi nemylimas ir nereikalingas. Kalbant apie depresijos požymius, nereikia pamiršti ir fizinių sutrikimų. Specialistai teigia, jog lengviausia vaikų depresiją atpažinti iš piešinių, nepagrįstų vaiko baimių, negalėjimo užmigti, nebūdingo agresyvumo. Tai pagrindiniai simptomai, kurie gali išduoti, kad Jūsų vaikas serga depresija.
Priežastys, lemiančios vaikų depresiją
- Biologinės priežastys: hormonų padidėjimas, kūno išorės ir organizmo vidaus pokyčiai, lytinis brendimas, prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas, ligos.
- Psichologinės priežastys.
- Socialinės priežastys.
Visgi pačios dažniausios priežastys, lemiančios vaikų depresiją, būna smarkūs pokyčiai, kurie vaikui atneša daug streso. Depresiją dažniausiai lemia kelių priežasčių derinys. Jei įtariate, kad Jūsų vaikui depresija, apgalvokite visas galimas priežastis. Greičiausiai jų bus ne viena.
Dažnai atsitinka taip, kad tėvai nepastebi pokyčių vaiko elgesyje ir apie tai praneša auklėtojai ar mokytojai. Jei gavote pranešimą, jog Jūsų vaikui įtariama depresija, nepulkite kaltinti mokytojų, kad jie neįvertina Jūsų vaiko. Taip, jie nėra žmogaus psichikos specialistai, ar vaikas iš tiesų turi psichologinių problemų, gali nustatyti tik gydytojas po pokalbio su tėvais ir vaiku.
Vaikų depresijos gydymas
Vaikui diagnozavus depresiją, bus skirtas gydymas. Kartais depresija gali praeiti savaime. Tai dažniausiai būna tuomet, kai ją lemia laikini nežymūs faktoriai: nepasisekimas mokykloje, nesutarimai su draugais, patyčios. Tačiau tikėtis, kad depresija praeis pati, nereiktų. Gydymas dažniausiai būna psichiatro pagalba arba medikamentai. Kai kurie gydytojai teigia, kad medikamentai vaikams skiriami tik tuo atveju, jei vaikas bandė žudytis. Tačiau kartais antidepresantus tenka vartoti ir vaikams, kuriems nustatoma itin rimta depresijos forma arba visiškai nepadeda psichiatro gydymo metodika. Gydymas medikamentais gali trukti iki pusės metų. Vaikui pradėjus gerti antidepresantus, tėvams reikia imti stebėti vaiką. Gali pasireikšti įvairūs šalutiniai poveikiai ar net atsirasti kitų sveikatos sutrikimo priežasčių.
Kaip padėti vaikui sergant depresija
Gydytojai skatina nesudėti visų vilčių tik į tablets ir manyti, jog jų dėka visos bėdos stebuklingai praeis. Jie primena, kovojant su negatyviu mąstymu, puikiai padeda mankšta, joga, meditavimas, masažas.
Depresijos diagnozė keičia gyvenimą. Jei Jūsų vaikui nustatyta depresija, ir Jūsų gyvenimas turi pasikeisti. Visų pirma, Jūsų, kaip tėvų, pareiga yra sveikai maitinti savo atžalą, kad organizmas gautų kuo daugiau maistingų medžiagų. Didelis kiekis multivitaminų ir riebalų rūgščių yra puikus būdas kovoti su vaikų depresija. Kad padėtumėte savo vaikui, organizuokite turiningą laisvalaikį, žaidimus, skatinkite užsiimti popamokine veikla. Sportas, veikla gryname ore yra dar vienas raktas, padedantis įveikti vaikų depresiją. Nepalikite vaiko vieno su jo liga ir niūriomis mintimis.
Nepamirškite kalbėtis su vaiku. Vertinkite jo pastangas, vis priminkite, koks jis Jums brangus ir reikalingas. Nepamirškite, kad vaikas labai nori būti reikalingas ir mylimas. Užsiimkite net namų ruošos darbais kartu, kad atžala pajustų, jog yra Jums reikalinga. Klauskite, kokia yra vaiko savijauta, kas neduoda ramybės, dalinkitės planais ir pamąstymais. Kalbėjimas yra būdas atsiverti. Depresija sergantiems vaikams labai svarbu išsipasakoti, žinoti, kad yra žmonės, kurie juos išklauso. Tačiau netapkite naminiu prievartiniu psichologu. Jei vaikas visiškai nenori kalbėtis - nereikia per daug jo spausti. Kartais visiems reikia pabūti su savo mintimis.
Visgi depresija šiandieninėje visuomenėje įrašyta į didžiausią nerimą keliančių ligų trejetuką. Gydytojai net pranašauja visuotinę depresijos epidemiją. Bet nereikia išsigąsti, tai išgydoma liga. Jei Jūsų vaikas susirgo depresija, stabtelkite, pamąstykite, kuo Jūs galite jam padėti, pasistenkite būti šalia, kai jam to reikia, padėkite, parodyti gyvenimo grožį ir džiaugsmą.
Kaip atpažinti depresiją: svarbūs simptomai
Depresijos simptomai - atsitiktinis liūdesys ir ašarojimas - yra būdingi daugeliui jaunų žmonių. Tačiau depresija skiriasi savo sunkumu; didžiąją laiko dalį vargina bloga nuotaika, tai tęsiasi keletą savaičių. Labai dažnai šiuos požymius lydi ir kiti simptomai, galintys sukelti distresą arba sunkumus mokykloje, bendraujant su draugais ar šeima. Kiti žmonės paprastai pastebi, kad jaunuolis nėra toks pats kaip visada. Tačiau tėvai ne visada įtaria, kaip blogai jaučiasi jų vaikas, neretai jis pirmiau atsiveria draugams.
Vyresnių nei 8 metų amžiaus vaikų depresijai būdingi bruožai beveik nesiskiria nuo suaugusiųjų depresijos, be to, dažnai pasireiškia žemiau išvardinti simptomai. Vaikai ir paaugliai gali būti labiau sudirgę nei liūdni.
- Vaikas nebesidomi arba neturi motyvacijos užsiimti tuo, kas anksčiau teikdavo malonumą.
- Vaikui sunku susikoncentruoti atliekant užduotis mokykloje, todėl gauna blogesnius pažymius.
- Vaikas jaučia nuovargį, skundžiasi skausmais.
- Sutrinka miegas (sunku užmigti arba mieguistesnis nei įprastai).
- Pakinta apetitas ir svoris (jaučiasi alkanesnis arba sotesnis nei įprastai).
- Vaikas jaučiasi bevertis, nereikalingas ir nemylimas.
- Kankina juodos, pesimistinės mintys apie ateitį.
- Vaikas mąsto apie mirtį ir žaloja save.
Depresijos kamuojami vaikai ir paaugliai dažnai turi ir kitų psichikos problemų, pavyzdžiui, elgesio ar nerimo problemų, o tai gali užmaskuoti tikrąjį depresijos vaizdą. Tokie vaikai ir paaugliai gali užsisklęsti savyje, gali būti dirglūs arba nenorintys bendrauti. Jie labai dažnai nesugeba identifikuoti bei išreikšti savo jausmų. Kai kurie vaikai, ypač berniukai, neigia liūdesį. Vieninteliai skundai gali būti dirglumas, nepastovi nuotaika ir nuobodulys. Todėl jie dažnai įsivelia į muštynes, mokykloje jiems kyla problemų, bendravimo sunkumų ir jie praranda draugus.
Vaikai gali išsakyti arba demonstruoti suicidines mintis, pavyzdžiui, pjaustyti save (o tėvai ir mokytojai dažnai šiuos ženklus suvokia klaidingai ir vertina kaip bandymą manipuliuoti, o ne depresijos išraišką). Visi šie dalykai gali pabloginti būklę.
Kas suserga depresija ir kodėl?
Depresija išsivysto dėl kelių tarpusavyje persipynusių faktorių, pavyzdžiui, dėl paveldimumo (genetinis faktorius) ir gyvenimo patirties. Vaikai ir paaugliai, kurie suserga depresija, dažnai turi blogos patirties. Yra įrodymų, kad anksti patirtos negandos, pavyzdžiui, vieno iš tėvų mirtis arba smurtas vaikystėje, padidina riziką susirgti depresija. Paskutinieji gyvenimo įvykiai dar labiau pagreitina depresijos išsivystymą. Problemos su draugais yra dažniausiai pasitaikantys depresijos trigeriai vaikams ir paaugliams.
Jeigu šeimoje buvo depresijos atvejų, vaikui taip pat kyla didesnė gresmė susirgti, nes jis jau turi genetinį polinkį. Nors neįrodyta, jog problemos šeimoje būtų tiesioginės šios ligos priežastys, tačiau dažnos konfliktinės situacijos gali sulėtinti sveikimo procesą. Pradedant paauglyste, depresija dažniau pasitaiko mergaitėms. Tikriausiai toks skirtumas tarp lyčių priklauso nuo įvairių priežasčių: biologinių (pavyzdžiui, hormonų balanso), psichologinių ir socialinių faktorių.
Ką reikėtų daryti, jeigu jums atrodo, kad vaikui depresija?
Jeigu manote, jog vaikui depresija, turėtumėte pasitarti su savo šeimos gydytoju ir paprašyti jo, kad jus nukreiptų pas vaikų arba suaugusiųjų psichiatrą. Jums taip pat gali padėti mokykloje dirbantis psichologas. Svarbiausias dalykas jaunam žmogui - turėti asmenį, kuriam būtų galima išsakyti savo jausmus. Patartina, kad tai būtų specialistas, šeimos gydytojas arba mokyklos psichologas.
Depresija kūdikiams: ar tai įmanoma?
Labai ilgą laiką - maždaug iki 1970-ųjų - buvo manoma, kad vaikų pažintiniai gebėjimai dar nėra tiek subrendę, kad jie sirgtų depresija. O jei paauglys tapdavo liūdnas, užsidaręs, mąstantis apie tai, kad gyventi beprasmiška, tai būdavo laikoma normalia paauglystės būsena. Kad vaikai serga depresija, gal ir galima sutikti, bet kūdikiai?! Iš kur jiems ta depresija? Su šia diagnoze mes tikrai retai susidursime, nes niekas depresijos diagnozės neskubės rašyti kelių mėnesių mažyliui. Nors sužinoję, kokie simptomai būdingi kūdikių depresijai, tikriausiai neprieštarausite, kad tokių atvejų būna.
Pagrindinė kūdikių depresijos priežastis - atsiskyrimas nuo savo mamos ar kito pagrindinio globėjo (žmogaus, kuris daugiausia rūpinasi mažyliu, tarp kurio ir kūdikio sukuriamas ryšys). Pirmosiomis dienomis kūdikis, prisimindamas mamą, jos visur ieško, eina (ar ropoja) ten, kur jie įprastai žaisdavo ar kitaip leisdavo laiką, stipriai reaguoja į atidaromas ar uždaromas duris, skubėdamas pasitikti ir tikėdamasis vėl pamatyti mamą. Vaikas jaučia nerimą, todėl gali mažai domėtis žaislais ar jais žaisti chaotiškai, pradėdamas domėtis žaislu ir čia pat jį mesdamas, ieškodamas kito. Mažylis tampa verksmingesnis, gali verkti ilgai, būti sunkiai nuraminamas, po verkimo būsenos ateina apatijos būsena, kai vaikas niekuo nesidomi.
Jei išsiskyrimas su mama trunka ilgiau, vaikas iš verksmingumo pereina į sustingimo stadiją: tuomet jis tik guli, nesidomi aplinka, nereaguoja į kalbinimą. Gali pradėti trikti psichikos raida: anksčiau mokėjęs čiauškėti mažylis nebečiauška, nebesidomi žaisliukais, vėliau ima sėdėti, stovėti ar vaikščioti, ypač vėluoja kalba. Ilgainiui mažylis susitaiko su patirta netektimi, ir depresijos požymiai švelnėja. Gali būti, kad vaikas susiras kitą prieraišumo asmenį, tai yra žmogų, su kuriuo užmegs artimą ryšį, ir tokiu būdu mamos netekties skausmą užpildys bendravimas su kitu žmogumi. Vis dėlto viduje skauda bet kokiu atveju, ar mama tyčia paliko mažylį, ar kito sprendimo nebuvo galima priimti.
Depresija įvairiose amžiaus grupėse
- 3-6 metų vaikai: Depresija gali pasireikšti elgesio sutrikimais: dažnai pastebime sujaudintą, nerimastingą, agresyviai besielgiantį vaiką, kuris gali ne tik mušti ar muštis su kitais, bet ir žaloti save, ilgai save stimuliuoti (pavyzdžiui, masturbuotis). Kita vertus, depresiškas vaikas gali tapti tylus, jis niekam neužkliūva, būna „nematomas“, atrodo nervingas, įsitempęs, baikštus, nėra laimingas, kaip kiti vaikai, atrodo, kad nesugeba džiaugtis.
- Vaikai nuo 6 metų: Vaikams augant, jų depresijos požymiai vis labiau artėja prie suaugusiųjų depresijos požymių. Tokio amžiaus vaikai dažnai masturbuojasi, graužia nagus, gali atsirasti naktinių košmarų ir naktinis šlapimo nelaikymas. Augant vaikų depresija kartais pasireiškia ir niekuo nesidomėjimu, džiaugsmo ir pasitenkinimo netekimu, užsisklendimu, nekalbėjimu, išsakomomis mintimis: „Aš negaliu“, „Man nesiseka“, „Nežinau“, „Aš pavargęs“.
- Paaugliai (13-15 metų): Tyrėjų duomenimis, depresiją išgyvenančių vaikų padaugėja brendimo laikotarpiu: 13-15 metų paaugliai depresija serga kur kas dažniau nei mažesni vaikai, pikas pasiekiamas 17-18 metų. Vėliau dažnumas šiek tiek mažėja, kol pasiekiamas suaugusiųjų depresijos dažnio lygis. Manoma, kad taip staiga depresijos atvejų padaugėja dėl to, kad paaugliai pradeda geriau suvokti savo jausmus ir giliau juos išgyventi bei jausmą išlaikyti kuriam laikui.
Paaugliai jau geba žodžiais išsakyti tai, kaip jaučiasi, todėl gali tokiu būdu išreikšti nepasitenkinimą gyvenimu ir aplinkiniais. Apie depresiją paauglystėje galime galvoti ir tuomet, kai matome ryškią nuotaikų kaitą, bendrą neigiamą požiūrį į gyvenimą ar kokius nors užsiėmimus.