Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Psichologinės ligos apima platų spektrą sutrikimų, paveikiančių žmogaus mąstymą, jausmus, nuotaiką ir elgesį. Šiame straipsnyje nagrinėsime vieną iš rimtesnių psichikos sutrikimų - psichozę, jos tipus, priežastis ir gydymo būdus, taip pat aptarsime priklausomybės, potrauminio streso sutrikimo (PTSS) ir depresijos sąsajas su psichozės gydymu.
Kas Yra Psichozė?
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Tai rimtų psichikos sutrikimų simptomas, kuris gali paveikti asmens suvokimą, mąstymą, jausmus ir elgesį. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje.
Pagrindiniai Psichozės Simptomai:
- Haliucinacijos: Sensoriniai suvokimai, kurie neturi išorinio stimulo, pvz., girdimi balsai, matomi vaizdai ar jaučiami lytėjimo pojūčiai, kurių nėra.
- Kliedesiai: Klaidingi įsitikinimai, kurie tvirtai laikomi, nepaisant akivaizdžių įrodymų, paneigiančių juos. Tai gali būti įsitikinimai apie persekiojimą, didybę ar keistus reiškinius.
- Mąstymo sutrikimai: Sunku organizuoti mintis, kalbėti nuosekliai ir logiškai. Kalba gali būti nerišli, šokinėjanti nuo temos prie temos arba visiškai nesuprantama.
- Nerimas: Padidėjęs nerimo lygis, nerimas, baimė.
- Vaizduotės pokyčiai: Stipriai pasikeitusi vaizduotė.
- Socialinis atsiribojimas: Atsitraukimas nuo socialinio gyvenimo, užsidarymas savo pasaulyje.
- Motyvacijos stoka: Lėtinių psichozių atvejais - motyvacijos praradimas.
Psichozės Tipai
Psichozė gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo priežasties ir trukmės. Štai keletas pagrindinių psichozės tipų:
Trumpalaikė psichozė: Tai psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Šią psichozę gali sukelti narkotinės medžiagos ar alkoholis. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
Taip pat skaitykite: Seksualinis priekabiavimas: psichologinė pagalba
Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Ši psichozė trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.
Detaliau apie Kai Kuriuos Psichozės Tipus
Šizofrenija: Tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi psichozės epizodai, negatyvūs simptomai (pvz., emocijų stoka, motyvacijos trūkumas) ir kognityviniai sutrikimai (pvz., dėmesio ir atminties problemos). Šizofrenija dažnai pasireiškia jauname amžiuje ir gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimui.
Bipolinis sutrikimas: Šis sutrikimas pasižymi nuotaikos svyravimais nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos antplūdžio, impulsyvumo) iki depresijos (prislėgtos nuotaikos, energijos stokos, intereso praradimo).
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija ir seksualinis elgesys
Psichozė sergant depresija: Sunkios depresijos atveju žmogus gali patirti psichozės simptomus, tokius kaip haliucinacijos ar kliedesiai. Šie simptomai dažnai atspindi depresinę nuotaiką ir gali būti susiję su kaltės, bevertiškumo ar mirties idėjomis.
Psichozės Priežastys
Psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl svarbu suprasti, kad nėra vienos vienintelės priežasties. Štai keletas pagrindinių veiksnių, galinčių prisidėti prie psichozės atsiradimo:
Genetiniai veiksniai: Šeimos istorija, kurioje yra psichikos sutrikimų, gali padidinti riziką susirgti psichoze. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas, turintis giminaičių su psichikos sutrikimais, būtinai susirgs.
Biologiniai veiksniai: Smegenų struktūros ir cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali turėti įtakos psichozės atsiradimui. Neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir serotoninas, disbalansas gali būti susijęs su psichozės simptomais.
Aplinkos veiksniai: Stresas, trauminiai išgyvenimai, socialinė izoliacija ir piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis gali padidinti riziką susirgti psichoze. Trauminis įvykis - tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus (pavyzdžiui, šeimos narys ar draugas). Trauminis įvykis paveikia visus - po sukrečiančių įvykių visi patiria stresą ir žmonėms reikia laiko atsigauti.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems seksualinį priekabiavimą
Narkotinių medžiagų vartojimas: Kai kurios narkotinės medžiagos, tokios kaip kanapės, amfetaminai ir alkoholis, gali sukelti psichozę arba pabloginti jau esamus simptomus. Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ar daryti tą pačia veiklą siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai.
Ankstyvos Vaikystės Psichotraumuojančios Patirtys ir Psichozė
Moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvos vaikystės psichotraumuojančios patirtys (iki 17 m.) turi didžiulę reikšmę mūsų sveikatai ir ateities galimybėms. Tokie įvykiai, kaip informacinis smurtas (psichologinio smurto forma, kada yra sąmoningai nuslepiama itin svarbi informacija) ar tėvų skyrybos, yra susiję su lėtinėmis ligomis, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, sutrikusiu socialiniu funkcionavimu, nerimo ir depresijos sutrikimais, asmenybės sutrikimais, valgymo sutrikimais, disociaciniais sutrikimais ir net ankstyva mirtimi.
Tyrimai rodo, kad žmogus, patyręs vieną psichotraumuojančią patirtį, turi 2,5 karto didesnę tikimybę psichozės išsivystymui, o patyręs 5 ir daugiau - net 53 kartus didesnę tikimybę. Psichozės sunkumas taip pat priklauso nuo patirtų psichotraumatinių patirčių dozės, o ankstyvoje vaikystėje išgyventos traumos gali lemti ankstesnį psichozės pasireiškimą, sunkesnę eigą ir dažnesnius gydymus psichiatrijos ligoninėje.
Psichozės Gydymas
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis). Jis apima:
- Medikamentinį gydymą: Vaistai, tokie kaip antipsichotikai, gali padėti sumažinti psichozės simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai. Svarbu paminėti, kad vaistai tik palengvina simptomus, bet nepašalina pačios ligos.
- Socialines ir psichologines priemones: Psichoterapija, socialinių įgūdžių ugdymas, šeimos terapija ir profesinė reabilitacija gali padėti asmeniui sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
Psichoterapijos Svarba
Psichoterapija yra svarbi psichozės gydymo dalis, padedanti asmeniui suprasti savo ligą, išmokti įveikos mechanizmų ir susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas iš efektyviausių psichoterapijos metodų, padedančių asmenims atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis ir elgesį.
Specializuotos Terapijos Potrauminio Streso Sutrikimui (PTSS) Gydyti
Po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS). Jeigu po trauminio įvykio yra patiriamas itin stiprus stresas, kuris trukdo kasdienei veiklai ir yra manoma, kad asmuo patiria potrauminį stresą, rekomenduojama kreiptis į specialistus - psichologus ar gyd. psichiatrus - kad būtų galima tiksliai įvertinti potrauminio streso reakcijas ir pagal tai parinkti tinkamiausius pagalbos būdus.
Per pastaruosius porą dešimtmečių tyrimai parodė, kad veiksmingiausias būdas padėti asmenims, patyrusiems traumas - specializuota psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumas - Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. Eye Movement and Desensitization and Reprocessing, EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (angl. Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD, BEPP).
EMDR Terapija: Tai išsamiai ištirta terapija, kurios veiksmingumas gydant psichologines traumas įrodytas moksliniais tyrimais. Ši terapija leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra sukrečiančių gyvenimo patirčių rezultatas. Naudojant struktūruotus protokolus bei procedūras, specialistai sužino, kaip padėti klientams suaktyvinti natūralų sugebėjimą apdoroti ir konstruktyviai įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Pagrindinis šios terapijos efektas - pabaigę šią terapiją klientai jaučiasi įgavę galių ir stiprybės iš patirčių, kurios juos ankščiau vertė jaustis menkesniais.
BEPP Terapija: Tai individuali terapija, sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Terapijos tikslas - sumažinti klientų patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus, padėti jiems integruoti trauminį įvykį į savo gyvenimą ir atgauti prarastą kontrolę. BEPP padeda įsileisti ir priartėti prie skaudžių minčių ar emocijų bei jas apdoroti. Terapijos gydymo metu dėmesio centre yra atsiminimai, mintys ir jausmai, susiję su trauminiu įvykiu, ir poveikis, kurį jie sukėlė asmens gyvenimui.
Šeimos Parama
Šeimos nariai gali turėti didelį poveikį asmens, sergančio psichoze, sveikimui. Svarbu užtikrinti palaikymą ir supratimą, skatinti gydymo plano laikymąsi ir dalyvauti terapijos sesijose, jei tai rekomenduojama.
Prevencija
Nors ne visais atvejais galima išvengti psichozės, yra keletas dalykų, kuriuos galima padaryti, kad sumažinti riziką:
- Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti stiprinti psichinę sveikatą.
- Streso valdymas: Išmokti įveikos mechanizmų, tokių kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso lygį.
- Vengti narkotinių medžiagų: Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis gali padidinti riziką susirgti psichoze.
- Ankstyva intervencija: Jei pastebėjote pirmuosius psichozės simptomus, kreipkitės į specialistą kuo anksčiau.
Priklausomybės ir Psichozės Sąsajos
Priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų gali ne tik sukelti psichozę, bet ir apsunkinti jos gydymą. Svarbu integruoti priklausomybės gydymo strategijas į bendrą psichozės gydymo planą. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas.
Depresija ir Psichozė
Depresija dažnai lydi psichozę ir gali pabloginti bendrą paciento būklę. Depresijos simptomai gali būti nereguliarus valgymas, nemiga arba perdėtas mieguistumas, bendravimo vengimas, dominuojantys beprasmybės jausmai, sunkumas susikaupti ir piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis.
Depresijos gydymas apima kreipimąsi į emocinės paramos linijas, psichologą ar psichoterapeutą, bei psichiatrą, kuris gali skirti medikamentinį gydymą. Psichoterapija, individualiai arba grupėje, padeda suvokti, mąstyti ir elgtis taip, kad sumažėtų depresijos pasikartojimo tikimybė. Kaip padėti sergančiam depresija artimam žmogui? Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant.
Seksualinės Problemų Aspektai Psichozės Kontekste
Seksualinės problemos dažnai pasitaiko porų santykiuose, o psichozė gali dar labiau apsunkinti šią situaciją. Seksualinių libido neatitikimai, sumažėjęs seksualinis potraukis, erekcijos disfunkcija ir neištikimybė gali būti problemos, su kuriomis susiduria poros, kuriose vienas ar abu partneriai patiria psichozę. Atviri pokalbiai, terapija ir specialistų konsultacijos gali padėti poroms įveikti šias problemas.
Kai kuriais atvejais, psichozė gali būti susijusi su parafilijomis - lėtiniais sutrikimais, kurie tęsiasi daugelį metų, kartais visą gyvenimą. Dažniausios parafilijos yra pedofilija, ekshibicionizmas, frotažas, vojerizmas, fetišizmas, seksualinis sadizmas ir seksualinis mazochizmas. Parafilijos dažnai susijusios su seksualiniu hiperaktyvumu, silpnesniais ar stipresniais psichologiniais ir psichiniais sutrikimais, tokiais kaip kaltės jausmas, depresija, izoliacija, gėda, sutrikęs gebėjimas normaliems seksualiniams santykiams, afektiniai sutrikimai, šizofrenija, demencija ir kiti.
tags: #seksualinis #psichoze #slopinimas