Įvadas
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau jaučiamas psichiatrų trūkumas poliklinikose, ypač regionuose. Ši problema ne tik apsunkina galimybę gauti savalaikę pagalbą psichikos sveikatos sunkumų patiriantiems asmenims, bet ir atskleidžia sistemines problemas, susijusias su psichikos sveikatos priežiūros finansavimu, specialistų rengimu ir visuomenės požiūriu į psichikos sveikatą. Šiame straipsnyje aptariamos psichiatrų trūkumo priežastys, pasekmės ir galimi sprendimo būdai, siekiant užtikrinti prieinamą ir kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą visiems Lietuvos gyventojams.
Ilgos eilės ir ribota prieiga prie specialistų
Psichikos sveikatos problemų turintiems žmonėms Lietuvoje susiduriama su sunkumais norint greitai patekti pas psichikos sveikatos specialistus. Vilnietė Marija, norėdama užsiregistruoti vizitui pas psichologą sostinės Antakalnio poliklinikoje, internetiniame registracijos lange pamatė, kad artimiausia galima vizito data - spalio 2-oji. Tai reiškia, kad moteriai teko laukti keturis mėnesius. Tokia situacija privertė ją rinktis: arba laukti kelis mėnesius, arba eiti privačiai ir mokėti keliasdešimt eurų už konsultaciją.
Antakalnio poliklinika patvirtino, kad susiduria su iššūkiais formuojant komandą ir šiuo metu ieško tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų psichologų.
Psichologų pasirinkimas dirbti privačiai
Viena iš psichiatrų trūkumo priežasčių yra ta, kad vis daugiau psichologų renkasi darbą ne gydymo įstaigose, o privačią praktiką. Tai lemia kelios priežastys, įskaitant didesnį atlyginimą ir geresnes darbo sąlygas privačiame sektoriuje.
Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė A. Adomaitytė teigia, kad kol nebus atsižvelgta į kylančias kainas ir sureguliuotas orus atlygis specialistams, psichologų stygių jausime vis labiau. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad psichologams tenkančių etatų skaičius nedidėja taip greitai, kaip auga besikreipiančiųjų į specialistus skaičius.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos paslaugos Marijampolėje
Nepakankamas dėmesys emocinei sveikatai
A. teigia, kad problema ta, kad dažnai emocinė sveikata yra ta sritis, kurioje administracijos taupo. Ji retoriškai klausia: ar turėti chirurgą, ar turėti psichologą? Tai rodo, kad emocinė sveikata vis dar nėra laikoma tokiu pat prioritetu kaip fizinė sveikata.
Seimo Psichikos sveikatos pakomitečio vadovas L. taip pat apgailestauja, kad valstybė iki galo nepripažįsta, kad investicijos į emocinę sveikatą yra tiek pat būtinos, kiek ir kitur. Jis dėsto, kad gyventojų psichinės ir emocinės sveikatos gerovė yra tarsi maratonas ir tai, ko imsimės dabar, bus aiškiai matoma po penkerių ar dešimties metų.
Fragmentuota psichikos sveikatos priežiūros sistema
Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė teigia, kad tokios situacijos atskleidžia, kiek fragmentacijos vis dar psichikos sveikatos priežiūros srityje. Ji apgailestauja, kad nors šita valdžia žadėjo psichikos sveikatą kaip prioritetą, bet tikrai jokio prioriteto nėra nei finansavimo, nei darbotvarkės prasme.
Eilės privačiame sektoriuje
Net ir privačiame sektoriuje susiduriama su eilėmis pas gerus psichologus. M. teigia, kad jei norėtumėte užsirašyti pas gerus psichologus, jie taip negali priimti. Vadinasi, tenka laukti, kol vienas iš tų žmonių, kurie lanko konsultacijas metus iš metų, nuspręs, kad jam tos paslaugos nebereikia.
Valdžios institucijų atsakas į problemą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad per pandemiją rado finansinių galimybių padidinti medicinos psichologų skaičių pirminiuose psichikos sveikatos centruose. Taip pat sudarytos prielaidos įdarbinti psichologus pagal sumažintą aptarnaujamų gyventojų skaičiaus normatyvą (10 tūkst. gyventojų vienam psichologui).
Taip pat skaitykite: Pacientų teisės ir pareigos
SAM komentare taip pat rašoma, kad palaipsniui didinami paslaugų įkainiai leis mokėti orius atlyginimus, pritraukti specialistus iš privataus sektoriaus. Jų teigimu, sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms numatytas 14 mln. Eur finansavimas iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų.
Psichikos sveikatos priežiūros reforma
Lietuvoje vykdoma psichikos sveikatos priežiūros reforma, kurios tikslas - mažinti gulinčiųjų psichiatrijos ligoninėse pacientų skaičių ir plėsti paslaugas bendruomenėje. Reforma orientuota į ambulatorines ir bendruomenines paslaugas, kur dėmesys skiriamas asmens visapusiškam atsistatymui ir sveikimui.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė sako, kad planuojama smarkiai mažinti gulinčiųjų psichiatrijos ligoninėse pacientų skaičius, kad 50 proc. augtų paslaugos psichikos dienos stacionaruose.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė sako, kad visas pasaulis juda link to, kad kuo mažiau psichikos ligonių gulėtų ligoninėse: „Ir tai jokiu būdu nereiškia, kad jie gaus mažiau paslaugų ar nebus gydomi. Žmogus gaus daugiau paslaugų ten, kur gyvena, būtent bendruomenėje.“
Dienos stacionarų plėtra
Vienas iš reformos elementų yra dienos stacionarų tinklo plėtra. Planuojama įsteigti 42 naujus dienos stacionaro skyrius, didelė jų dalis - regionuose, kur tokių paslaugų nebuvo arba buvo teikiama nepakankamai. Vienas iš tokių dienos psichikos sveikatos stacionarų turėtų atsirasti Kelmėje. Planuojama statyti naują pastatą.
Taip pat skaitykite: Kontaktai: psichiatrija Panevėžyje
Paslaugos vaikams ir paaugliams
Sveikatos apsaugos ministerija planuoja pertvarkyti ir paslaugas vaikams bei paaugliams. Tačiau gydytojai kyla klausimų dėl to, kaip ligoniai pasieks dienos stacionarus, ypač kaimuose. Šiaulių centro poliklinikos psichiatrė Violeta Fitkevičienė sako, kad vaikų psichiatrų trūkumo problema tęsiasi jau daug metų, ir abejoja, ar ją pavyks lengvai išspręsti.
Gydymo bendruomenėje komandos
Sveikatos apsaugos ministerija planuoja steigti gydymo bendruomenėje komandas (GBK), kurios teiks paslaugas pacientams jų namuose ar kitoje jiems patogioje aplinkoje. Iš viso suplanuota įsteigti devyniolika tokių komandų: aštuonias visos apimties ir vienuolika mažesnių. Sveikatos apsaugos ministerija tam suplanavo 3,4 mln. Eur investicijų iš Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšų.
Pilnos apimties komandoje paslaugas teiks dešimties specialistų komanda: gydytojas psichiatras, šeši psichikos sveikatos slaugytojai, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, ergoterapeutas.
Psichikos sveikatos raštingumo didinimas ir stigmos mažinimas
Nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ekspertė Greta Klidziūtė pasakoja apie pagrindinius veiksnius, atitolinančius žmones nuo pagalbos kreipimosi, ir apie būdus, kaip galima įveikti šias kliūtis, siekiant paskatinti daugiau žmonių labiau rūpintis savo psichikos sveikata. Ji teigia, kad didžiausia kliūtis įprastai yra mitai ir nuostatos, kuriais apipintas pagalbos teikimas bei pati psichikos sveikatos tema.
G. Klidziūtė pabrėžia, kad psichikos sveikatos raštingumo didinimas ir stigmos mažinimas yra svarbūs veiksniai, siekiant užtikrinti, kad psichologinė pagalba taptų visiems prieinama ir nepriklausytų nuo stereotipų.
Šizofrenijos stigmatizacija
Šizofrenija yra viena iš labiausiai stigmatizuojamų psichikos ligų. Žmonės, sergantys šizofrenija, dažnai susiduria su diskriminacija ir atskirtimi. Luko mama pasakoja, kad po to, kai sūnui buvo diagnozuota šizofrenija, jie patyrė visuomenės, net šeimos draugų atstūmimą.
Gydytojas psichiatras, Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės vadovas prof. Arūnas Germanavičius apie globos namus, dar vadinamus psichoneurologiniais pensionatais, turi neigiamą nuomonę. Jis teigia, kad tai yra bloga praktika, nes pensionatuose žmonės, sergantys šizofrenija, praranda įgūdžius, mat ten už juos dažniausiai viskuo rūpinasi.
tags: #kokioje #poliklinikoje #truksta #psichiatro