Elgesio Sutrikimai Darželyje: Situacijos, Priežastys ir Sprendimo Būdai

Įvadas

Vaikų elgesio sutrikimai darželyje - aktuali tema, kelianti iššūkių tiek pedagogams, tiek tėvams. Straipsnyje aptariamos elgesio ir emocijų sutrikimų priežastys, jų įtaka vaiko raidai, adaptacija darželyje, bei galimi sprendimo būdai, įskaitant psichologinę pagalbą ir bendradarbiavimą tarp tėvų ir pedagogų.

Knygos "Ryšys su vaiku" įžvalgos

Tėvai, pedagogai ir visi, auginantys rizikingo elgesio, įvaikintus ar globojamus vaikus, gali pasisemti naudingų įžvalgų iš dr. Karyn B. Purvis, David R. Cross ir Wendy Lyons Sunshine knygos „Ryšys su vaiku“. Šioje knygoje pateikiama moksliniais tyrimais patvirtinta metodika, kaip gyventi kartu su traumas patyrusiais vaikais. Knygoje aiškiai ir paprastai suformuluotas kelias, kuriuo galima žygiuoti kartu su globojamu ar įvaikintu vaiku.

Pagrindinės knygos mintys:

1. Sužeistą žmogų gali pagydyti tik artimas santykis su kitu žmogumi. Todėl privalome puoselėti tarpusavio ryšį su vaiku.
2. Vaikai ima „blogai“ elgtis, nes laukia patvirtinimo - „Tu mums rūpi. Mes viską ištversime kartu“.
3. Saugų ryšį su vaiku pavyks sukurti tik tuomet, kai nusistatysime prioritetus, išsikelsime tikslus ir pradėsime dirbti. Kasdien. Nuolat.
4. Kai koreguojame vaiko elgesį, laikykimės tvirtai. Išmokime sakyti „tu turi du pasirinkimus“.
5. Patirkime kuo daugiau teigiamų emocijų kartu su vaiku - keliaukime, kalbėkime, būkime. Pastebėkime net menkiausius besikalančio gerumo daigelius, puoselėkime juos.
6. Nepriimkime blogo vaiko elgesio asmeniškai. Neįsižeiskime.
7. Padėti vaikui galėsime tik tuomet, kai patys būsime emociškai sveiki. Nesigydykime savo traumų sužeistų vaikų pagalba.
8. Praktikuokime šiltą akių kontaktą. Tegu tai tampa įpročiu.

Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai darželyje

Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimus, yra nelengvas, kupinas iššūkių ir reikalaujantis daug žinių bei ugdytinio pažinimo. Visada yra priežastis, kodėl vaikas netinkamai elgiasi, kartais vaikas žino priežastis, kartais nežino. Pedagogų darbas - padėti jam išsiaiškinti. Laiku neatpažintos probleminio elgesio priežastys sukuria sąlygas netinkamo elgesio raiškai, kas stabdo socialinę raidą ir ugdymą, sutrikdo socializacijos procesą.

Netinkamo elgesio priežastys ir pedagogų reakcija

Psichologė Rūta Misiulienė atsako į klausimus:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

• Kas yra SAP modelis, kaip jį taikyti siekiant koreguoti vaikų netinkamą elgesį.
• Kokios gali būti netinkamo elgesio priežastys ir kaip reaguoti pedagogams.
• Kaip apie vaiko elgesio sunkumus komunikuoti su tėvais.
• Kokie ženklai rodo, kad vaikui reikalinga specialistų pagalba.

Ankstyvieji psichikos sutrikimai: įgimti ar įgyti?

Ne visada lengva išsiaiškinti problemų, dėl kurių tėvai kreipiasi į psichologus, kilmę. Atliekant ikimokyklinukų psichologinį tyrimą, tėvai labai dažnai pasakoja apie pirmųjų vaiko gyvenimo metų sunkumus - nenumaldomą klyksmą, padidėjusį dirglumą, nemigą ir pan.

Kartais tai gali būti siejama su problemomis nėštumo (pvz., infekcijos) ar gimdymo (pvz., skubi operacija - Cezario pjūvis) metu, ar vaikui gimus (pvz., deguonies trūkumu). Dažnai kūdikio savireguliacijos sunkumai paaiškinami nebrandžia nervų sistema (pvz., neišnešiotų naujagimių), įgimtu padidėjusiu jautrumu dėl mamos nėštumo metu patirto stipraus streso, ankstesnių praradimų (nutrūkę nėštumai) ar mažylio temperamento savybėmis - beje, neretai paveldėtomis. Tokiais atvejais kalbame apie biologines ar organines, siejamas su įgimtais kūdikio savireguliacijos sunkumais, psichikos sutrikimo priežastis. Paprastai biologinių priežasčių turi neuropsichologiniai sutrikimai (pvz., dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas, autizmas).

Dėl padidėjusio kūdikio dirglumo, staigių ir intensyvių reakcijų mamai ar tėčiui labai sunku atpažinti, ko iš tiesų jam reikia, sunku „skaityti“ kūdikio siunčiamus signalus (neaišku, ar jis pavargęs, ar alkanas, ar kt.) ir adekvačiai (jautriai ir nedelsiant) reaguoti į jo poreikius.

Vaiko psichikos sutrikimai nebūtinai turi organines priežastis, jos gali būti ir įgytos. Gali nutikti taip, kad mama ar tėtis dėl įvairių priežasčių nepatenkina emocinių vaiko poreikių arba elgesys su vaiku neadekvatus (pvz., suaugęs asmuo nesugeba įveikti savo pykčio), todėl mažylis patiria nuolatinį stresą. Prasideda rimtos tėvų ir vaikų sąveikų ir santykių problemos, buvimas kartu ne tik nebeteikia džiaugsmo, bet ir gali būti pavojingas - dėl to, kad vaikas gali patirti tėvų prievartą, ar dėl to, kad dėl chroniško streso (vadinamo toksiniu) poveikio vaiko organizme kinta (dažniausiai padidėja) kortizolio (streso hormono) lygis, atsiranda pokyčių vaiko biologinėse sistemose (smegenų struktūrose ir nervinėse jungtyse, imuninėje, endokrininėje ir kt. sistemose, taip pat chromosomų lygmeniu). Įsijungia vadinamieji epigenetiniai (t. y. „virš geno“ ar genams poveikį darantys) mechanizmai. Kuo didesni pakitimai organizme, tuo sunkiau ką nors pakeisti, formuojasi psichikos ar psichosomatiniai sutrikimai.

Tos priežastys gali būti tėvų psichikos ligos, nepriklausomai nuo to, ar jos diagnozuotos, ar ne (beje, tai labai svarbus dalykas - nustačius ligą, tikimybė didelė, kad ją pavyks išgydyti, o tai pagalba ne tik suaugusiajam, bet ir jo vaikams). Pvz., kaip rodo moksliniai tyrimai ir klinikinė patirtis, vis dar dažnai lieka neatpažinta mamos depresija po gimdymo ar „lengvi“ ilgalaikės depresijos simptomai. Atsitinka taip, kad pačių tėvų vaikystėje patirta psichologinė trauma ar nepriežiūra, tėvų asmenybės ypatumai (menkas pasitikėjimas savo jėgomis, labai didelis nerimo lygis, impulsų kontrolės stoka ir kt.), nepakankami tėvystės įgūdžiai (nesusiformavę pirminėje šeimoje) trukdo intuityviai atpažinti, ko vaikui reikia, ir užmegzti ar išlaikyti su juo santykį.

Taip pat skaitykite: Bromazepamo vartojimas ir rizika

Taigi, psichopatologijos tikimybė labai padidėja, kai įgimtos ir įgytos savybės susideda į vieną vietą. Taigi, ankstyvieji savireguliacijos, emocijų ir elgesio (apibendrintai - psichikos) sutrikimai pastebimi ir nustatomi būtent tėvų ir vaikų santykių kontekste (niekada izoliuotai!).

Jei suaugęs žmogus gali (idealiu atveju) atsirinkti, kuri emocija yra jo, kurią junta kitame žmoguje ir gali atskirti ją nuo savo, tai mažyliai, kurių „aš“ dar tik formuojasi, neatskiria savęs nuo kito ir neišvengiamai „pasisavina“ emocijas, pvz., tėvų pyktį.

Apžvelgus platesnį kontekstą, matyti, kad su mažų vaikų psichikos sutrikimais siejamos problemos ne tik artimiausioje aplinkoje, bet ir visuomenėje. Pirmuoju atveju tai įtempti tėvų tarpusavio santykiai, konfliktai tarp tėvų ir kitų vaikų šeimoje, kiekvienas chroniškas tėvų stresas (pvz., patiriamas tiek dėl nedarbo ar skurdo, tiek dėl labai didelio darbo krūvio ar sudėtingos emocinės situacijos darbe, - tai itin svarbi tema Lietuvoje) ir menkas gebėjimas susidoroti su juo, nepriežiūra, šiurkštus elgesys, o antruoju atveju - tai socialinė atskirtis, skurdas, pagalbos auginant vaikus stoka, nepakankamas medicininių ar psichosocialinių paslaugų tinklas ir t. t.

Ankstyvųjų psichikos sutrikimų prognozė

Jei tėvams pakanka jėgų ir gebėjimų įveikti pirmųjų mėnesių sunkumus arba jei tėvai sulaukia pagalbos (iš artimųjų arba - ir tai itin svarbu - iš specialistų), tai mažylio raida, labai tikėtina, bus palanki. Sutrikimo prognozė blogesnė, kai problemos prasideda labai anksti, jų yra daug vienu metu, simptomai tokie patys skirtingose aplinkose (ir namuose, ir darželyje), ilgai tęsiasi ir dėl to sukelia didelį stresą tėvams. Dalis aprašytų problemų žymi ankstyvųjų psichiatrinių sindromų pradžią. Kai kurie sutrikimai išlieka jaunystėje ir visą gyvenimą, bet juos galima sušvelninti, jei bus atpažinti labai anksti!

Tėvams niekas nežadėjo, kad gyvenimas su vaikais bus nenutrūkstama laimė ir džiaugsmas (tyrimai rodo, jog yra atvirkščiai - gimus kūdikiui poros patiria daugiau streso tiek tarpusavyje, tiek santykyje su vaiku): vaikas dažnai neatitinka tėvų lūkesčių ir įsivaizdavimo, vaikų auginimą lydi nusivylimas, pyktis, bejėgiškumas ir kitos emocijos.

Taip pat skaitykite: Vadovo kompetencijos ugdymas

Kas atsakingas už tai, kad laiku būtų pastebėta, kada ši ekologinė pusiausvyra sutrinka? Tam reikia daug žinių ir patirties, reikalingas labai išsamus tyrimas. Psichologinis tyrimas - be galo įdomus ieškojimų procesas: tai išsamūs pokalbiai su tėvais, su auklėtojais (jei vaikas eina į darželį), testų rezultatų apžvalga, elgesio, žaidimo ir tarpusavio santykių stebėjimas ir savirefleksija. Apibendrinę šio proceso rezultatus, įgyjame gilų supratimą apie vaiko emocinę būklę, raidos ir elgesio ypatumus (pirmiausia stipriąsias puses), fizinę sveikatą, bendravimo sugebėjimus, santykių su tėvais (ir kt. santykių platesniame kontekste) kokybę ir atpažįstame psichosocialinį stresą sukeliančias aplinkybes.

Diagnozė: reikalinga ar ne?

Galbūt ilgai trunkančio ir nemažai kainuojančio tyrimo proceso ir diagnozės kai kuriais atvejais būtų galima atsisakyti, jei šalyje būtų pakankamai patrauklių psichologinės pagalbos galimybių visoms šeimoms, auginančioms mažus vaikus. Gal ir nereikia diagnozės, nes visai nesvarbu, kaip sutrikimą pavadinsi, esminis dalykas - padėti sukurti tokius tėvų ir vaikų santykius, kurie galėtų apsaugoti nuo rizikos ar ją kompensuoti.

Jau žinome, kad šiame amžiaus tarpsnyje psichikos problemų turi kas penktas ar kas ketvirtas vaikas, ir nėra pagrindo manyti, jog Lietuvoje jų yra mažiau. Labai svarbu atskirti, ar tai laikinos elgesio ar emocijų problemos, būdingos daugumai vaikų („normalios“ krizės - staigūs pokyčiai vaiko raidoje, kito vaiko gimimas šeimoje ir pan.), ar psichikos raidos sutrikimas. Pirmuoju atveju pakanka aptarti su tėvais bendras auklėjimo strategijas, o antruoju - reikia atpažinti, kas tinka konkrečiam vaikui ir jo šeimai. Juk netinkamas vaiko elgesys (sutrikimo simptomai) ir tėvų reakcijos į šiuos simptomus - tai didžiulė našta, trikdanti tolesnę vaiko raidą, tarpusavio santykius ir visos šeimos gyvenimą. Bet tėvams nerimauti nėra ko: mes, specialistai, diagnozuojame sutrikimą, t. y. Tik įvardijus sutrikimus, galima pagrįsti paslaugų vaikui ir šeimai būtinybę ir pareikalauti iš valstybės šias paslaugas finansuoti.

Nusprendus, kad ankstyvas ištyrimas ir pagalba reikalingi, atsiranda naujų specialybių ir specializacijų poreikis, pvz., kūdikių ir mažų vaikų psichoterapija - dar labai nauja psichoterapinės pagalbos kryptis Lietuvoje. Šioje srityje dirba tiek vaikų, tiek suaugusiųjų psichiatrai (pvz., kai reikia gydyti tėvų psichikos ligas), tiek psichologai ir kt.

Labai įdomus dalykas: kai pavyksta susikalbėti su tėvais, pedagogais ir kt., tai dažnai labai greitai išsisprendžia mažylio problemos ar bent jau jų sumažėja. Tai paprasčiausias kalbėjimas tarpusavyje (juk žmogui duota tokia išimtinė žodžio teisė) - stabtelėjus (reikia norėti ir mokėti sustoti) ir išklausius kitą galima labai laiku išspręsti bent jau pusę nereikalingai kylančių problemų: tėvams kalbantis su vaikais - nors mažyliai supranta nedaug turinio, bet supranta intonaciją ir emocijas, - suaugusiesiems tarpusavyje, specialistams kalbantis su tėvais, skirtingų sričių ar teorinių mokyklų specialistams (psichologams ir ne tik) kalbantis vieniems su kitais.

Adaptacija darželyje ir streso įtaka

Reikšmingas ir didelis įvykis mažo vaiko gyvenime - darželis. Atskirtas nuo mamos, namų ir patekęs į naują aplinką vaikas patiria naujas emocijas, stresą, baimę, tai ir savarankiškumo pamokos, ir socializacija. Vaikų kolektyve mažylis sulaukia mažiau dėmesio, suaugusieji nepaiso jo užgaidų ir tenka pamiršti daugelį namuose įgytų įpročių. Darželis - pirmoji mažo žmogučio pažintis su gyvenimo sunkumais bei pirmieji žingsniai besimokant juos įveikti. Tai didelis išbandymas mažam vaikui.

Mama ir tėtis neturėtų pamiršti, kad patekusio į kolektyvą vaiko organizmą reguliuojančios sistemos - nervų ir imuninė sistema, labai apkraunamos. Imunitetas saugo mus nuo žalingų aplinkos veiksnių, neįsileidžia mikrobų ir šalina bet kokios infekcijos židinius. Būtent dėl imuniteto neužsikrečiame visomis infekcijomis, su kuriomis kasdien susiduriame. Bet stresas šią apsaugą susilpnina. Antra vertus, stresas sutelkia visas organizmo sistemas kovai su išorės veiksniais ir, atrodytų, veikia išvien su imunitetu. Bet stiprus arba dažnas streso poveikis išsekina organizmo išteklius ir prasideda dekompensacijos stadija, t.y. Visus organizme vykstančius procesus, taip pat ir imuninės sistemos veiklą, aktyvina hormonai. Nuo ilgalaikio streso nukenčia visi organai, o tai turi reikšmės imunitetui. Streso hormonai adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis slopina limfocitų, kurie kovoja su ligomis, veiklą. Be to, kortizolis veikia angliavandenių ir baltymų apykaitą, o padaugėjus šio hormono, slopinamas organizmo gebėjimas priešintis uždegimams.

Taigi tik pradėjęs lankyti darželį vaikas patiria nemažą stresą, kuris turi įtakos jo sveikatai. Todėl nieko stebėtina, kad darželinukas pradeda dažnai sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Peršalimo liga perserga kone kiekvienas darželinukas. Išvengia jų tik vienas - kitas. Sergantis vaikas grupėje ne tik pavojingas kitiems vaikams, bet kenčia ir jis pats. Peršalimo liga kelia didesnį pavojų darželį lankančiam sergančiam mažyliui, kuris tinkamai negydomas. Dėl streso ir didžiulių vaiko pastangų prisitaikyti prie naujos situacijos nusilpęs organizmas sunkiau nugali ligas.

Patarimai tėvams dėl adaptacijos darželyje

• Pasistenkite neleisti vaiko į darželį iki trejų metų, nes jo imuninė sistema dar nebrandi ir nesugeba apsaugoti mažylio net po persirgtų ūmių kvėpavimo takų ligų.
• Geriausias metas pradėti lankyti darželį 3-3,5 metų.
• Nesistenkite kuo daugiau dirbti ir bent iš pradžių nepalikite vaiko darželyje visą dieną.
• Būkite šalia mažylio, kai jis negaluoja - neveskite į darželį sergančio vaiko. Geriausia ir pasveikusį vaiką palaikyti namuose dar keletą dienų.
• Mokykite vaiką savarankiškumo. Svarbu, kad jis nesidrovėtų pasiprašyti į tualetą. Vaikas turi mokėti pats nusiplauti rankas, persirengti ir apsiauti batus.
• Pastiprinkite vaiko imunitetą.

Minimali smegenų disfunkcija (MSD)

Minimali smegenų disfunkcija (MSD) - tokia diagnozė vaikų neurologijoje atsirado palyginti neseniai. Taip apibūdinami nežymūs centrinės nervų sistemos (CNS) pakitimai, pasireiškiantys mažylių elgesio sutrikimais - t.y. padidėjusiu ar sumažėjusiu aktyvumu, mokymosi sunkumais, kalbos vystymosi sutrikimais. Dažniausia MSD priežastis - gimimo trauma: veržlus ar užsitęsęs gimimo procesas, stimuliacija oksitocinu, Cezario pjūvis ir kt.

Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko CNS sureaguoja į stipriai padidėjusį krūvį. MSD - tai ne tik elgesio ar mokymosi sutrikimas. Jau žinome, kad kūnas - vieninga visuma, taigi, MSD simtomai pasireiškia pokyčiais ir kitose sistemose. vaikas ypatingai dirglus, kaprizingas, nevaldomas, skubantis.

Jei pastebėjote, kad Jūsų vaikas susiduria su šiais sunkumais (nebūtinai visais!), neatidėliodami kreipkitės į specialistus. Gydant vaikus, turinčius minimalią smegenų disfunkciją, gali padėti osteopatas. Kadangi jau aptarėme, kad MSD priežastis - gimimo trauma, vaistų, galinčių padėti pasveikti, nėra. Specialistas osteopatas apžiūrės ir maksimaliai atstatys kūdikio ar vaiko kaukolės, kūno struktūros, kraujotakos ir kt. pažeidimus. Toliau vaikelis turi galimybę augti ir vystytis harmoningai.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas. Be to, negydomas ateityje jis gali sukelti rimtesnių elgesio problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai

• Fiziniai simptomai: miego sutrikimai, pavyzdžiui, nemiga ar košmarai, dėl kurių vaikai gali jausti nuovargį ar irzlumą. Kai kuriems vaikams gali pasireikšti psichosomatiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos ar skrandžio skausmai, dažnai susiję su stresu ar nerimu.
• Elgesio ir emociniai simptomai: dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas ir atsisakymas laikytis taisyklių ar nurodymų. Vaikai dažnai sąmoningai erzina kitus, kaltina kitus dėl savo klaidų ir patys lengvai sudirgsta. Jiems taip pat gali būti būdingas piktas ir kerštingas elgesys bei svyruojanti nuotaika.
• Socialiniai simptomai: agresyvus elgesys ir polinkis kaltinti kitus, vaikams dažnai sunku išlaikyti draugystę. Jie gali dažnai ginčytis su suaugusiaisiais ir atsisakyti paklusti taisyklėms, dėl to kyla problemų mokykloje ir kitose socialinėse aplinkose. Bendraudami su kitais jie gali atrodyti nemalonūs ar pikti, o tai dar labiau izoliuoja juos nuo bendraamžių.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo priežastys

• Šeimos veiksniai: nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nuolatiniai nesutarimai šeimoje, tėvų psichikos sveikatos sutrikimai.
• Mokymosi aplinkos veiksniai: mokyklose, kuriose trūksta struktūros arba kuriose mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, neteikiama tinkama parama, gali paaštrėti su prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu susijusios elgesio problemos.
• Biologiniai veiksniai: neurologiniai sutrikimai arba patyrus smegenų traumą, genetiniai veiksniai.

Diagnozės ir gydymo metodai

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų. Tėvų ir vaikų sąveikos terapija (PCIT), kognityvinė elgesio terapija (KET) ir šeimos terapija yra vieni dažniausiai taikomų gydymo metodų.

• Elgesio terapija: kognityvinė-elgesio terapija (KET), tėvų valdymo mokymas (PMT).
• Šeimos terapija.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo gydymas yra ilgalaikis ir reikalauja vaiko, šeimos ir dažnai mokyklos ar kitų bendruomenės institucijų įsitraukimo. Ankstyva intervencija gali pagerinti prognozę ir padėti išvengti rimtesnių psichologinių ar elgesio sutrikimų.

Patarimai tėvams ir pedagogams

• Bendravimo su vaiku strategijos: aktyvus klausymasis, teigiamo pastiprinimo strategijų taikymas.
• Aplinkos organizavimas: sukurti nuspėjamą, ramią ir struktūruotą aplinką, taikyti aiškiai apibrėžtas pasekmes už taisyklių pažeidimą.
• Aiškūs lūkesčiai vaikui: nustatyti aiškius ir realius vaiko elgesio lūkesčius, nuoseklias ir teisingas pasekmes už taisyklių pažeidimus, teigiamo elgesio pastiprinimas.
• Paramos ir pagalbos svarba: darbas su psichologu, parama šeimai, tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.

Smurto požymiai

Psichologinis, fizinis ar seksualinis smurtas palieka gilius randus visam gyvenimui, tad jį svarbu pastebėti kuo anksčiau. Pirmasis neraminantis ženklas yra nenoras pasilikti su aukle ar būti darželyje. Ypač didelį nerimą turėtų kelti staigus vaiko pokytis. Kartais vaikas gali elgtis destruktyviai, laužyti daiktus, muštis, nenorėti būti liečiamas, imamas ant rankų (ypač seksualinio smurto atveju).

Regresas (grįžimas į ankstesnį raidos etapą) - ryškus smurto indikatorius. Skriaudžiami vaikai tarsi grįžta metus ar net kelerius atgal. Dažniausia streso išraiška - psichosomatiniai skausmai. Suaugusiojo seksualinės prievartos nepatyrę, tačiau grupėje būnantys vaikai neretai seksualizuotą elgesį perima iš kito vaiko, prieš kurį buvo naudojamas seksualinis smurtas. Jeigu manote, kad vaiką skriaudžia auklė namuose galite paslėpti kamerą ar garso įrašymo įrangą. Taip pat galite pasikonsultuoti ir ieškoti pagalbos specializuotame Paramos vaikams centre.

Vaikų neurologas

Vaikų neurologas yra tas specialistas, kuris profesionaliai dirba su vaikams pasitaikančiais nervų sistemos sutrikimais, padeda palaikyti tinkamą vaiko psichikos ir protinės veiklos vystymąsi. Vaikų neurologo darbo sritis yra centrinės bei periferinės nervų sistemos tyrimai vaikams bei paaugliams iki 18 metų amžiaus. Paprastai su nervų sistema turintis problemų vaikas patiria galvos skausmus ir nerimą, prastai miega, gali patirti simptominius traukulius ar epilepsiją, nugaros skausmus, sutrinka bendrinė vaiko raida. Rimtesni nervų sistemos veiklos sutrikimai pasireiškia epilepsija, cerebriniu paralyžiumi, migrena, nemiga, taip pat įvairiomis kitomis nervinėmis ligomis, kurios gali būti ir įgimtos.

Labai dažnai vaikų neurologai dirba kartu su psichologais ar net psichiatrais, todėl esant specifiniams atvejams gali būti pasiūlytos ir šių specialistų konsultacijos, taip pat gali būti reikalinga ir logopedo pagalba. Kreipkitės į vaikų neurologus, kurie padarys viską, ką gali geriausia ir pasirūpins tvirtesne vaiko sveikata!

Būsimų tėvų sveikata

Būsimų tėvų sveikata ir gyvenimo būdas lemia vaiko gebėjimus. Galvos smegenys pradeda formuotis trečią nėštumo savaitę ir sparčiai auga. Jau 6-14 nėštumo savaitę smegenys įgauna žmogui būdingą išvaizdą. 2-3 nėštumo mėn. prasideda sudėtingas nervinių ląstelių migracijos procesas: skirtingas funkcijas ateityje atliksiančios nervinės ląst.

tags: #kokios #buna #situacijos #darzelyje #ugdant #vaika