Trumpėjančios dienos, lietus ir vis retesni saulės spinduliai neigiamai veikia daugelio žmonių nuotaiką. Neretai užklumpa slogutis, energijos stoka, vangumas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra rudeninė depresija, kaip ją atpažinti, kokios yra jos priežastys ir kaip su ja kovoti.
Kas yra Rudeninė Depresija?
Rudeninė depresija, dar žinoma kaip sezoninis afektinis sutrikimas (SAD), yra emocinis sutrikimas, kuris pasireiškia rudenį ir žiemą, kai dienos tampa trumpesnės, o saulės šviesos mažėja. Daugelis žmonių gali patirti nuotaikų pokyčius ir energijos sumažėjimą, tačiau rudeninė depresija turi ryškesnius ir stipresnius simptomus, kurie gali trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Psichologė Sigita Novikovienė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas ir kultūra reikalauja nuolat jaustis laimingiems, energingiems ir nepavargstantiems, todėl pats terminas „depresija“ dabar naudojamas labai laisvai. Tačiau kartais pabūti silpniems ir liūdniems yra normalu ir nebūtinai reiškia depresiją.
Oficialiai, kaip pastebėjo ir psichologė, šis fenomenas vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Paprastai tariant, tai - rudenį ir pavasarį užklumpanti depresija.
Rudeninės Depresijos Simptomai
Rudeninė depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali paveikti kasdienį gyvenimą ir bendrą savijautą. Rudeninės depresijos simptomai dažnai apima apatiją, nuovargį ir emocinį skausmą. Žmonės gali jausti liūdesį ar depresiją, trunkančią ilgiau nei dvi savaites. Tai gali būti susiję su sumažėjusiu energijos lygiu ir motyvacija, dėl ko gali atsirasti sunkumų atliekant kasdienes užduotis.
Taip pat skaitykite: Rudeninės depresijos priežastys ir simptomai
Tipiški depresijos simptomai:
- Liūdna nuotaika (gali būti ir dirgli nuotaika)
- Sumažėję interesai ir pasitenkinimas (anhedonija)
- Energijos stoka, padidėjęs nuovargis bei sumažėjęs aktyvumas
Kiti įprasti (antriniai) simptomai:
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ir atmintis
- Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi
- Kaltės ir bevertiškumo idėjos
- Niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas
- Mintys apie mirtį ar savižudybę
- Sutrikęs miegas
- Sumažėjęs apetitas (atipinės depresijos metu - padidėjęs)
Sezoninei depresijai būdingi ir netipiniai simptomai, tokie kaip padidėjęs miego poreikis, mieguistumas dienos metu, polinkis vartoti angliavandenius bei svorio prieaugis. Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai ar virškinimo sutrikimai, taip pat gali pasireikšti. Sumažėjusios socialinės sąveikos, nenoras bendrauti ir džiaugsmo praradimas gali būti ryškūs požymiai, rodantys, kad žmogus kenčia nuo rudeninės depresijos.
Nustatant depresiją, turi būti bent du iš žemiau nurodytų tipiškų simptomų ir mažiausiai du iš įprastų (kitų) simptomų; ir jie turi tęstis ne trumpiau nei 2 savaites.
Jei bent dvi savaites kasdien jaučiatės prastai, prarandate gyvenimo džiaugsmo, jus apima mieguistumas, apatija, nerimas, ir šie simptomai vis stiprėja, jau reikėtų kreiptis į gydytoją, nes galbūt Jums prasidėjo depresija.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip įveikti rudeninę depresiją
Rudeninės Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Aiškios rudeninės depresijos priežastys nėra žinomos, tačiau kai kurie faktoriai gali paskatinti jos atsiradimą:
- Mažiau saulės šviesos: rudenį ir žiemą gali paveikti vidinį biologinį ritmą.
- Serotonino lygis: veikia mūsų nuotaiką.
- Melatonino lygis: atsakingas už mūsų miegą ir nuotaiką.
- Genetiniai veiksniai: šeimos istorija gali turėti reikšmės.
- Stresas: darbas ar asmeniniai santykiai gali prisidėti prie rudeninės depresijos simptomų.
- Mityba: maistas, turintis mažai omega-3 riebalų rūgščių ar vitaminų, gali prisidėti prie blogos nuotaikos.
Rizikos veiksniai, į kuriuos gydytojas, diagnozuojantis depresiją, būtinai turi atsižvelgti:
- Praeityje buvę depresijos epizodai ar suicidiniai bandymai.
- Depresijos ar suicidų šeimoje anamnezė.
- Priešmenstruacinis sindromas.
- Laikotarpis po gimdymo.
- Lėtinės ar gyvybei pavojingos ligos.
- Vaistų vartojimas (β blokatoriai, cimetidinas, interferonas, izotretinoinas, metildopa, prednizolonas, progesteronas, rezerpinas ir kt.).
- Socialinė izoliacija.
- Socialiniai-ekonominiai stresoriai, įvairūs psichogeniniai veiksniai (vedybos, skyrybos, darbo pakeitimas, persikėlimas gyventi kitur, mylimo asmens netekimas, taip pat savarankiškumo, darbo ar santykių netekimas, mažas vaikas ir kt.)
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar kt. medžiagomis.
Kaip Diagnozuojama Depresija?
Įtarus depresiją, gydytojas apklausia, apžiūri pacientą. Paprastai pateikiami standartiniai depresijos klausimynai, kuriais įvertinama depresijos, savižudybių rizika. Atliekami laboratoriniai tyrimai, atmesti kitoms būklėms.
Rudeninės Depresijos Gydymo Metodai
Rudeninę depresiją galima efektyviai gydyti įvairiomis priemonėmis, įskaitant:
Šviesos Terapija
Šviesos terapija yra vienas iš veiksmingiausių būdų kovoti su rudenine depresija. Ši terapija veikia naudojant specializuotus šviesos šaltinius, kurie imituoja natūralią saulės šviesą. Pacientai dažnai sėdi prieš šviesos dėžę 20-30 minučių per dieną, ypač rytais, siekdami sumažinti simptomus. Tyrimais nustatyta, kad ši terapija gali pagerinti nuotaiką ir padėti atkurti cirkadinį ritmo balansą.
Taip pat skaitykite: Rudeninės depresijos simptomai
Psichoterapija
Psichoterapija padeda susitvarkyti su problemomis, kurios pasunkina ar provokuoja depresiją. Klientams gali būti taikoma kognityvinė-elgesio terapija (KET), kuri padeda identifikuoti neigiamas mintis ir jas pakeisti teigiamomis. Terapijos sesijos gali padėti pacientams suprasti savo emocijas ir rasti efektyvius kovos su stresu būdus. Be to, tai gali pagerinti asmens gebėjimą spręsti problemas ir priimti iššūkius.
Medikamentinis Gydymas
Vaistai dažnai yra naudojami kaip papildomas gydymo metodas, ypač esant sunkesnėms depresijos formoms. Antidepresantai, kurie gali būti skiriami psichiatro, padeda atkurti cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Svarbu, nenustoti vartoti antidepresantų, kai nesulaukiama greito pagerėjimo. Reikia 2-4 savaičių, kad žmogus pasijustų geriau.
Skiriamos antidepresantų grupės:
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Jie padidina serotonino koncentraciją smegenyse. Neretai jie yra pirmo pasirinkimo antidepresantai, dėl gana negausių pašalinių reiškinių.
- Tricikliai ir tetracikliai antidepresantai. Jie taip pat veikia neurotransmiterių pusiausvyrą tik kitokiais mechanizmais nei SSRI.
Kiti Gydymo Būdai
- Elektroimpulsine terapija. Ši terapija naudojama sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nėra efektyvūs arba labai išreikštos savižudiškos mintys.
- Šviesos terapija. Taikoma, jei depresija paūmėja sezoniškai, paprastai rudenį ir žiemą, kuomet trumpesnė šviesioji paros dalis.
- Medicinos specialistai esant nuovargiui kartu su depresija papildomai rekomenduoja skirti vitaminų.
Savipagalba ir Prevencija
Efektyvi rudeninės depresijos prevencija gali apimti kelis aspektus.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti streso lygį. Sportas skatina endorfinų, gerinančių nuotaiką, gamybą. Tai gali būti bėgiojimas, plaukimas ar net vaikščiojimas.
- Mokymasis susidoroti su stresu: Tai gali apimti technikas, tokias kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar jogos užsiėmimai. Tokios praktikos padeda nuraminti protą ir didina atsparumą.
- Subalansuota mityba: Maistas, turintis daug omega-3 riebalų, vitaminų ir mineralų, padeda palaikyti psichinę sveikatą.
- Miego higiena: Reguliarus miegas ir tinkama miego aplinka padeda organizmui atsigauti ir sumažina streso lygį. Rekomenduojama laikytis miego ritualų, tokių kaip vengti elektronikos prieš miegą.
- Socialiniai ryšiai: Palaikyti socialinius ryšius.
- Nauji pomėgiai: Šaltasis metų laikas puikiai tinka naujiems pomėgiams ar prasmingai veiklai. Pavyzdžiui, galite pradėti savanoriauti.
Kaip Padėti Artimiesiems?
Labai svarbu stebėti, kaip žmogus jaučiasi, kokia jo gyvenimo kokybė. Jei žmogus pajėgus dirbti, nesutrinka jo miego ir valgymo procesas, gal leisti pabūti tam liūdesy, kalbėtis apie tai, kas jam kelia tokią nuotaiką. Jei kokybiškas gyvenimas sutrinka, visada pravartu pasiūlyti apsilankyti pas specialistus, kurie galėtų įvertinti būseną, ir pasiūlyti problemos sprendimo būdus. Skatinimas užsiimti įvairiausiomis veiklomis, eiti pramogauti ar užsiimti aktyvia veikla ne visada padeda išbristi iš blogos nuotaikos. Kartais tai dar labiau paskatina atsitraukimą ir užsidarymą.
Mitai Apie Rudeninę Depresiją
- Rudeninė depresija dažniau pasireiškia moterims. Tyrimai rodo, kad moterys yra labiau linkusios patirti sezoninį afektinį sutrikimą nei vyrai.
- Rudeninė depresija tėra „blogos nuotaikos periodas“. Nors kai kurie žmonės gali jausti prislėgtą nuotaiką rudenį, rudeninė depresija nėra paprastas blogos nuotaikos laikotarpis.
- Rudeninė depresija praeina savaime. Nors kai kurie simptomai gali susilpnėti pavasarį, tai nereiškia, kad rudeninė depresija neturėtų būti gydoma.
- Visi žmonės rudeniop jaučiasi prislėgti. Nors daugelis gali jausti sezoninius nuotaikų svyravimus, ne visi patiria rudeninę depresiją.
- Rudeninė depresija yra paveldima. Nors genetika gali turėti tam tikros įtakos, tai nėra vienintelis rudeninės depresijos rizikos faktorius.
- Gydymas vaistais nėra būtinas. Kai kuriais atvejais lengvi simptomai gali būti suvaldomi gyvenimo būdo pokyčiais, tokiais kaip šviesos terapija ar fizinis aktyvumas.