Kognityvinė psichologija - tai sritis, nagrinėjanti žmogaus pažinimo arba mąstymo procesus ir jų rezultatų (žinių) vidinės reprezentacijos problemas. Ši psichologijos kryptis, susiklosčiusi XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekia atskleisti, kaip mes įgyjame, apdorojame, saugojame ir naudojame informaciją. Kognityvinė psichologija tiria, kaip žmonės įgyja, apdoroja, saugo ir naudoja informaciją. Kaskart, kai naudojame protą - skaitome, kalbame, juokaujame, ruošiame maistą, mokomės ar bandome prisiminti - įsitraukia mūsų kognityvinės funkcijos. Jos leidžia mums suprasti pasaulį, atlikti kasdienes užduotis ir priimti sprendimus.
Kognityvinės Psichologijos Esmė ir Požiūris
Kognityvinė psichologija nagrinėja žmogaus psichikos procesus, tokius kaip dėmesys, kalbos vartojimas, atmintis, suvokimas, problemų sprendimas, kūrybiškumas, sprendimų priėmimas ir mąstymas. Didelė dalis kognityvinės psichologijos tyrimų šiandien naudojama ne tik psichologijoje, bet ir kituose moksluose: ekonomikoje, lingvistikoje, kognityviniuose moksluose, neuromoksle, dirbtinio intelekto kūrime.
Kognityvinė psichologija, kaip atskira disciplina, išryškėjo XX a. viduryje kaip reakcija į elgesio psichologijos (biheviorizmo) ribotumą. Psichologai suprato, kad vien tik stebėti elgesį nepakanka - būtina nagrinėti ir vidinius procesus, vykstančius žmogaus mintyse. Kai kurios temos taip pat glaudžiai siejasi su socialine psichologija, nes socialinės situacijos daro įtaką tam, kaip apdorojame informaciją ir priimame sprendimus.
Kognityvinė psichologija - tai taikomoji psichologijos šaka, tyrinėjanti, kaip žmonės priima, apdoroja ir saugo informaciją. Kognityviniai mokslai - daug platesnė sritis, apjungianti lingvistiką, neuromokslą, filosofiją, antropologiją ir dirbtinį intelektą.
Kognityvinės Psichologijos Tikslai
Kognityvinės psichologijos tikslas - išnagrinėti, kaip žmogus atmintyje sutvarko žinias, koks žodinių ir vaizdinių komponentų tarpusavio santykis įsiminimo ir mąstymo procesuose. Plėtodamasi kaip priešprieša funkcinei psichologijai ir biheviorizmui, kuris neigia psichinių procesų vidinės organizacijos reikšmę, kognityvinė psichologija atsiribojo nuo atskirų pažinimo funkcijų ir stengėsi paaiškinti vientisą pažinimo procesą, atskleisti žinių struktūrą ir jų panaudojimo dėsningumus. Iš pradžių daugiausia tyrė sensorinės informacijos pokyčius, vykstančius nuo to momento, kai stimulas pradeda veikti receptorių, iki atsakomosios reakcijos. Mokslininkai rėmėsi analogija to, kaip informaciją apdoroja žmogus ir kaip kompiuteris. Buvo išskirta labai daug pažinimo ir vykdymo procesų struktūrinių komplektų (blokų), tarp jų - trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis.
Taip pat skaitykite: Psichologo asmenybės bruožų analizė
Pagrindinės Kognityvinės Psichologijos Teorijos
Kognityvinės psichologijos pagrindus sukūrė daugybė žymių XX-XXI a. mokslininkų. Nors teorijų yra daug, kelios tapo ypač svarbios ir plačiai taikomos:
Klasikinio sąlygojimo teorija (Classical Conditioning): Ši teorija aiškina, kaip tam tikri stimulai gali sukelti automatines reakcijas, pavyzdžiui, kaip formuojasi asociacijos.
Operantinio sąlygojimo teorija (Operant Conditioning): Tyrinėja, kaip žmonių elgesį keičia pasekmės - apdovanojimai ar bausmės.
Sternbergo triarchinė intelekto teorija: Ši teorija intelektą skirsto į analitinį, kūrybinį ir praktinį.
Gardnerio daugybinio intelekto teorija: Howard Gardner teigia, kad egzistuoja ne vienas, o keli intelekto tipai: kalbinis, loginis-matematinis, vizualinis, muzikinis, tarpasmeninis ir kt.
Taip pat skaitykite: Diferencinė psichologinė diagnostika
Piaget kognityvinio vystymosi teorija: Jean Piaget tyrė, kaip vaikai vysto mąstymo gebėjimus nuo ankstyvos vaikystės iki paauglystės.
Daugybė tyrimų atlikta tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, siekiant patvirtinti šių teorijų galiojimą.
Dažniausiai Nagrinėjami Kognityviniai Procesai
Dažniausiai nagrinėjami kognityviniai procesai apima:
- Suvokimą
- Atmintį
- Dėmesio valdymą
- Problemų sprendimą
- Informacijos apdorojimą
Šios sritys suformavo tai, kas vadinama „kognityvine revoliucija“, padėjusia suprasti žmogaus mąstymo mechanizmus daug giliau nei bet kada anksčiau.
Kognityvinės Psichologijos Metodai ir Tyrimai
Kognityvinė psichologija naudoja įvairius metodus, įskaitant eksperimentus, stebėjimus ir modeliavimą kompiuteriu, siekdama suprasti pažinimo procesus. Eksperimentai dažnai apima užduotis, kurios reikalauja tam tikrų pažinimo funkcijų, pavyzdžiui, atminties, dėmesio ar problemų sprendimo. Stebėjimai gali būti naudojami natūraliose situacijose, siekiant ištirti, kaip žmonės naudoja savo pažinimo įgūdžius kasdieniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ir socialinis darbas: pagrindiniai iššūkiai
Kognityvinės psichologijos principai yra plačiai taikomi įvairiose srityse, įskaitant švietimą, sveikatos priežiūrą, rinkodarą ir technologijas. Švietimo srityje kognityvinė psichologija padeda kurti efektyvesnius mokymo metodus, atsižvelgiant į tai, kaip žmonės mokosi ir įsimena informaciją. Sveikatos priežiūros srityje kognityvinė terapija yra naudojama gydyti įvairias psichologines problemas, tokias kaip depresija, nerimas ir priklausomybės. Rinkodaros srityje kognityvinė psichologija padeda suprasti, kaip žmonės priima sprendimus dėl pirkimo ir kaip galima paveikti jų pasirinkimus. Technologijų srityje kognityvinė psichologija padeda kurti patogesnes ir intuityvesnes sąsajas tarp žmogaus ir kompiuterio.
Psichologijos Mokslo Raida ir Asmenybės
Psichologijos mokslo raida apima ilgą ir sudėtingą evoliuciją, pradedant filosofiniais apmąstymais ir baigiant eksperimentiniais tyrimais. Šiame procese svarbų vaidmenį atliko įvairūs mokslininkai ir teorijos, formavusios dabartinį psichologijos supratimą.
Wilhelmas Wundtas ir Struktūralizmo Atsiradimas
Wilhelmas Wundtas (1832-1920) 1879 metais įkūrė pirmąją psichologijos laboratoriją Leipcige. Jis išrado eksperimentinį introspekcijos metodą. Vundto psichologija buvo dinaminė psichologija, kurioje pagrindiniai sąmonės elementai iš prigimties yra proaktyvūs, o ne reaktyvūs. Pagrindiniai žmogaus gyvenimo elementai yra kūrybiški valios aktai. Todėl jo psichologija yra vadinama voluntarizmu. Vertinant išoriškai, elgesys yra valios aktas, o žvelgiant vidun, tai yra sąmonės dalelė. Tai, kas vyksta mintyse tuo pačiu metu vyksta ir materijoje, arba kūne. Wundtas teigė, kad mūsų sąmonėje žmogaus veiksmai susideda iš trijų komponentų, neatskiriamai susijusių tarpusavyje: pojūčiai, emocijos (jausmų) ir judesys. Jis apibrėžė psichologiją, kaip sąmonės mokslą, teigdamas, kad sąmonė būtinai turi turėti struktūrą ir gali būti tyrinėjama per idėjas, jausmus ir emocijas. Jausmai gali būti skirstomi į malonius/nemalonius, įtampą/atsipalaidavimą ir ramybę/susijaudinimą. Dar vienas metodas, kuriuo galima studijuoti sąmonės struktūrą yra žvelgimas į žmogaus gyvenimo istoriją. Žvelgimas į individų praeitį suteikia įžvalgos apie jų sąmonę. Jis nurodė, kas yra nenormalios sąmonės būsenos, detaliai aprašė ir paaiškino, kas yra haliucinacijos, sapnai ir hipnozės būsenos. Pasak jo, šios nenormalios sąmonės būsenos atsiranda dėl sutrikusio dėmesingumo.
Hermannas Ebbinghausas ir Atminties Tyrimai
Hermannas Ebbinghausas (1850-1909) įrodė, kad „aukštesnieji“ psichologiniai procesai, kurie atlieka esmines funkcijas išmokime ir atminties formavimesi taip pat yra atviri eksperimentiniam tyrinėjimui. Jis atliko atminties eksperimentus su savimi, bandydamas įsiminti bereikšmių raidžių sąrašą ir jį vis ilgindamas, taip pat keisdamas šių sekų kaip stimulų pateikimo greitį. Norėjo tiksliai išsiaiškinti kiek tiksliai kartų toks sąrašas ir kokio ilgumo turi būti pateiktas, kad būtų galima jį išmokti, prisiminti. Pastebėjo, kad žmonės linkę ieškoti prasmės net beprasmėse raidžių sekose, taip jie gali geriau išmokti ir įsiminti. Ebbinghausas sukūrė ir aprašė „užmaršumo kreivę“, kuri parodo, kaip yra pamirštama išmokta informacija. Didžiausias sumažėjimas įvyksta per pirmas 20 minučių ir vėliau reikšmingai sumažėja per pirmą valandą. Kreivė susilygina po maždaug vienos dienos. „Mokymosi kreivė“ parodo, kaip greitai yra išmokstama informacija. Didžiausias padidėjimas įvyksta po pirmo bandymo ir tada palaipsniui mažėja po kiekvieno bandymo pakartoti naują informaciją.
Viurzburgo Mokykla ir Mąstymo Procesų Tyrimai
1896 m. Wundto asistentas Osvaldas Külpe įkūrė naują laboratoriją Viurzburge. Jis kartu su kolegomis išrado naują metodą psichologiniams eksperimentams atlikti. Wundtas skelbė, kad aukštesniąsias mąstymo funkcijas galima tyrinėti tik introspekcijos būdu duotuoju eksperimento momentu, o vėliau to padaryti jau nebegalima. Viurzburgiečiai pradėjo taikyti metodą, kuomet tiriamasis pateikus jam sudėtingus stimulus, tam tikras problemas, savo sprendimą pateikia retrospektyviai, praėjus tam tikram laiko intervalui. Viurzburgiečiai taip pat skelbėsi atradę naujus sąmonės elementus, kurie yra virš jutimų, vaizduotės ir jausmų, kaip teigė Wundtas - tai yra mintys ir sąmoningumas, mintys gali būti sąmonės struktūros dalis nebūtinai sukeldamos tam tikrus vaizdinius.
Pagrindinės Psichologijos Mokyklos ir Kryptys
Psichologijos mokslas apima įvairias mokyklas ir kryptis, kurių kiekviena siūlo savitą požiūrį į žmogaus psichikos ir elgesio supratimą.
Biheviorizmas
Biheviorizmas yra psichologijos kryptis, kuri akcentuoja stebimą elgesį, o ne vidinius psichinius procesus. Vienas iš žymiausių bihevioristų buvo Ivanas Pavlovas (1849-1936), kuris atrado sąlyginį refleksą. Clarkas Leonardas Hullas sukūrė formulę Ser = d x v x k x shr, kuri bandė matematiškai apibrėžti elgesį. Burrhusas Fredericas Skinneris eksperimentavo su paskatinimais, kurie buvo duodami subjektams pagal tam tikras skales. Socialinio mokymosi teorija, kurią sukūrė Albertas Bandura, išskyrė tris modelių stimulų tipus: gyvąjį modelį, verbalinį nurodymą ir simbolinį modelį. Pažinimo ir elgesio procesus sudaro dėmesys, spėjimai ir tikėjimai.
Psichoanalizė
Psichoanalizė, kurią sukūrė Sigmundas Freudas, yra teorija ir terapijos metodas, pabrėžiantis nesąmoningų procesų įtaką elgesiui. Freudas vardijo psichikos dalis: Id, Ego ir Superego. Jis taip pat aprašė gynybos mechanizmus, tokius kaip neigimas, išstūmimas ir projekcija. Psichoseksualinio vystymosi teorija teigia, kad asmenybė vystosi per kelias stadijas, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas skirtingoms kūno zonoms. Karen Horney pasiūlė neurotiškų žmonių norus, tokius kaip noras pritapti ir nutolti nuo kitų. Erikas Eriksonas sukūrė psichosocialinio vystymosi teoriją, kuri apima aštuonias stadijas, kurių kiekviena susijusi su tam tikra krize, pavyzdžiui, pasitikėjimas vs. nepasitikėjimas, savarankiškumas vs. gėda ir abejonės, iniciatyva vs. kaltė, meistriškumas vs. nepilnavertiškumas, identitetas vs. vaidmenų sumaištis, intymumas vs. izoliacija, produktyvumas vs. stagnacija, integracija vs. neviltis. Carlas Gustavas Jungas sukūrė analitinę psichologiją ir įvedė „šešėlio“ sąvoką. Alfredas Adleris pabrėžė pranašumo siekimą ir sukūrė Adlerio terapijos principus.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) - tai įrodymais pagrįstas psichoterapijos metodas, padedantis keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius. KET remiasi tuo, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję ir tarpusavyje veikia vieni kitus. Pavyzdžiui, jei galvojame, kad esame nesėkmingi ar beverčiai, tai gali sukelti liūdesį, nerimą ar pyktį, o tai, savo ruožtu, gali skatinti iššūkių vengimą, atsisakyti savo tikslų ar izoliuotis nuo kitų.
Pagrindiniai KET Principai
- Psichologinės problemos iš dalies kyla iš klaidingų ar nenaudingų mąstymo būdų.
- Psichologinės problemos iš dalies kyla iš įgytų nenaudingų elgesio modelių.
- Žmonės, kenčiantys nuo psichologinių problemų, gali išmokti geresnių būdų susidoroti su jomis.
Kognityvinė psichoterapija yra orientuota į sprendimus ir tikslus bei skatina žmones būti aktyviais ir atsakingais. Kognityvinė elgesio terapija skatina žmones išmokti būti savo pačių terapeutais. Per pratimus, terapijos metu ir namų darbus tarp sesijų, žmonės yra mokomi įgūdžių, kuriais jie gali keisti savo mąstymą, emocijas ir elgesį. Ši terapija daugiausia dėmesio skiria tam, kas vyksta žmogaus dabartiniame gyvenime, o ne tam, kas lėmė jo sunkumus. KET yra naudojama siekiant įveikti daugelį psichologinių problemų, tokias kaip depresija, nerimo sutrikimai, alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos, santykių problemos, valgymo sutrikimai ir sunkūs psichikos sutrikimai.
Svarbu pabrėžti, kad kognityvinė elgesio terapija yra patikimas metodas, kuris yra paremtas tiek tyrimais, tiek klinikine praktika. Be to, tai yra lanksti ir individualizuota terapija, kuri gali būti pritaikyta prie kiekvieno žmogaus poreikių ir tikslų.
Šiuo metu kognityvinė ir elgesio terapija tapo visuotinai pripažinta ir daugumoje valstybių vyraujančia bei viena iš nedaugelio įrodymais pagrįsta psichoterapijos forma. Jos naujosios atšakos, įsisąmoninimu (angl. mindfulness).
Įsisąmoninimu Pagrįstos Metodikos
Šiuo metu dėmesingo įsisąmoninimo metodikos vis plačiau pradėtos naudoti vaikams ir paaugliams tiek gydant nervų-psichikos ir elgesio sutrikimus, tiek mokyklų mokymo programose. Per pastaruosius dešimt metų milžinišku greičiu augo mokslinių publikacijų šia tema skaičius pripažintuose moksliniuose žurnaluose. 2011 metais jų skaičius perkopė 17 tūkstančių.
Lapkričio 17-18 d., Vilniuje rengiamas praktinis ir teorinis seminaras skirtas supažindinti dalyvius su naujų kognityvinės ir elgesio terapijos krypčių, Įsisąmoninimu pagrįstos kognityvinės terapijos (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy, MBCT) ir Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo (angl. Mindfulness Based Stress Reduction, MBSR) metodais. Seminaro temos:
- Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness).
- Kaip įsisąmoninimo praktika veikia žmogaus neurofiziologiją ir psichologiją?
- Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo bei Įsisąmoninimu pagrįstos kognityvinės terapijos struktūra ir pagrindai.
- Dėmesingo įsisąmoninimo praktikų demonstracijos.
- Teorinės medžiagos ir praktinio darbo aptarimas bei apibendrinimas.
- Klausimai-atsakymai.
Renginio organizatorius: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas, Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija ir VŠĮ „Neuromedicinos institutas“. Pagrindiniai lektoriai: LSMU Elgesio medicinos instituto mokslo darbuotojas med. dr. Data: 2012 m. lapkričio 17-18 d.
Kognityvizmas Kalbos Moksle
Cognitivizmas - tai kalbos ir pažinimo mokslo teorija, kuri remiasi prielaida, kad kalba yra glaudžiai susijusi su žmogaus pažinimo procesais. Šis terminas atsirado susijungus keliems skirtingiems mokslo laukai, tokiems kaip kognityvinė psichologija, lingvistika ir filosofija, ir jis pradėjo įgyti reikšmę XX amžiaus viduryje. Lingvistinis kognitivizmo pagrindas - tai idėja, kad kalba nėra tik simbolių sistema, kuri perduoda žinutes, bet ir giliai susijusi su mintimis, pažinimu ir pasaulio suvokimu. Kalbos struktūra, gramatika ir leksika atspindi tai, kaip žmogus suvokia ir interpretuoja pasaulį. Kalbos kilmė ir jos raida taip pat susijusi su šiais kognityviniais procesais. „Cognitivism“ kalbos moksle siekia paaiškinti, kaip žmonės kuria, išreiškia ir suvokia mintis naudodami kalbą, remdamiesi jų pačių pažinimo struktūromis. Pagal šią teoriją, kalbos formos ir struktūros nėra atsitiktinės ar visiškai nepriklausomos nuo žmogaus kognityvinės patirties.
Žodžių formavimas ir kognityvizmas taip pat glaudžiai susiję. Kognityvinė lingvistika nagrinėja, kaip žmonės sukuria žodžius ir reikšmes per savo suvokimo bei patirties filtrą. Pavyzdžiui, kai kurie žodžiai gali turėti semantines asociacijas, kurios priklauso nuo kultūrinės ir pažintinės patirties, todėl skirtingos kalbos gali sukurti skirtingus žodžius tam pačiam dalykui, priklausomai nuo to, kaip šis dalykas yra suvokiamas.
Gramatika ir struktūra kognityvistinėje kalboje yra neatsiejama nuo žmonių mąstymo procesų. Tai reiškia, kad sintaksė (sakinių struktūra) ir morfologija (žodžių sandara) remiasi pažinimo struktūromis ir yra formuojamos pagal tai, kaip žmogus apdoroją informaciją. Pavyzdžiui, kognityvinės lingvistikos teorijos gali paaiškinti, kaip kalbos vartotojai naudoja metaforas ir kitus kalbos įrankius, kad apibūdintų ir interpretuotų savo patirtį.
Cognitivizmas taip pat remiasi nuostata, kad kalbos mokymasis ir vartojimas susijęs su viso žmogaus pažinimo ir protinėmis galimybėmis. Tai paaiškina, kodėl kalba nėra išmokstama tik kaip mechaninis žodžių ir taisyklių rinkinys, bet kaip dinamiškas procesas, kuriame dalyvauja nuolatinė sąveika tarp žmogaus minties ir kalbos struktūrų.
tags: #kokius #zmogaus #psichologinius #procesu #aspektus #apima