Įvadas
Visuomenei senėjant, didėja socialinės globos sektoriaus klientų skaičius, o kartu pastebimos ir senėjančios darbo jėgos tendencijos šiame sektoriuje. Todėl tampa itin svarbu suprasti, kaip pritraukti ir išlaikyti jaunimą pagyvenusių žmonių globos sektoriuje, ypač augant globos ekonomikos svarbai. Šiame straipsnyje nagrinėjami veiksniai, motyvuojantys jaunus asmenis (18-29 m. amžiaus) dirbti pagyvenusių žmonių globos sektoriuje, vertinamos prosocialios motyvacijos sąsajos su Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių nedirbančių jaunų žmonių požiūriu į darbą šiame sektoriuje.
Socialinės globos sektoriaus iššūkiai ir jaunimo įtraukimas
Europoje vis aktyviau diskutuojama apie socialinės globos sektoriaus užimtumo perspektyvas ir jaunimo įtraukimo galimybes. Tačiau tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus viešojo sektoriaus priežiūros įstaigų darbuotojai pastebi, jog jaunimas turi kitokį požiūrį į rūpinimąsi ir linkęs neužsibūti senyvo amžiaus priežiūros sektoriaus darbuose. Tai kelia iššūkių siekiant užtikrinti pakankamą darbuotojų skaičių ir kokybišką pagalbą senėjančiai visuomenei.
Tyrėjai įvardija keletą veiksnių, ribojančių jaunimo įsitraukimą į socialinės globos sektorių: mažas darbo užmokestis, nesaugios užimtumo galimybės, ribotos mokymosi ir tobulėjimo galimybės. Be to, iš darbuotojų tikimasi empatijos, gebėjimo bendrauti ir praktinių įgūdžių. Darbas socialinės globos sektoriuje jaunimo dažnai suvokiamas kaip „paskutinis pasirinkimas“.
Jaunimo motyvacija ir darbo ypatybės
Mokslininkai teigia, kad vienas iš būdų išlaikyti jaunimą darbo vietoje yra gerų darbo sąlygų, lanksčių ir inovatyvių užimtumo formų plėtra. Taip pat svarbu orientuotis į autonomiją, kompetenciją ir ryšius, kurie yra individų motyvacijos prielaidos ir pasitenkinimo šaltiniai.
Kultalahti (2013) išskyrė tokius jaunus asmenis motyvuojančius veiksnius: maloni darbo aplinka, geras darbo vietos klimatas, darbo lankstumas, galimybė valdyti savo darbo dieną ir turinį, pakankamas darbo krūvis, galimybė atlikti iššūkių reikalaujančias užduotis ir suteikti daugiau atsakomybės. Loughlin ir Barling (2001) akcentavo, kad jauniems asmenims ypač svarbi yra darbo kokybė - galimybės mokytis ir panaudoti įgūdžius, socialinės interakcijos galimybės ir autonomija.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Hjelte, Stenling ir Westerberg (2018) teigia, kad svarbu užtikrinti, jog darbuotojai turėtų galimybę prisidėti prie to, kaip atliekamas jų darbas (autonomija), turėtų įgūdžių, reikalingų jų darbo užduotims atlikti (kompetencija), ir gautų grįžtamąjį ryšį bei palaikymą (santykiai, ryšiai).
Prosociali motyvacija viešajame sektoriuje
Viešajame sektoriuje dirbančių asmenų motyvaciją analizavę autoriai akcentuoja prosocialios motyvacijos svarbą įsitraukti į pagalbos paslaugas teikiančias organizacijas, savanorišką veiklą ir kt. Prosociali motyvacija skatina asmenis skirti savo pastangas padėti bei teikti naudą kitiems asmenims. Padidėjusi prosociali darbuotojo motyvacija skatina arba dideles jo pastangas įsitraukti į darbą, susijusį su viešųjų paslaugų teikimu, arba įsitraukti į savanorišką veiklą po darbo valandų. Tarpasmeniniai santykiai yra prosocialios motyvacijos prielaida, o darbuotojo ir žmonių, kurie gauna iš jo naudą, ryšys stiprina šią motyvaciją.
Tyrimas: jaunimo požiūris į darbą pagyvenusių žmonių globos sektoriuje
Siekiant nustatyti Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių jaunų asmenų motyvuojančius veiksnius ir įvertinti jų požiūrį į darbą pagyvenusių žmonių globos sektoriuje, buvo atlikta anketinė apklausa. Apklausoje dalyvavo 684 respondentai (18-29 m. amžiaus), registruoti Užimtumo tarnyboje.
Tyrimo rezultatai parodė, kad nepriklausomai nuo lyties tiriamiesiems svarbiausios darbo savybės yra tinkamos darbo sąlygos, geras atlyginimas ir kitos finansinės garantijos, karjeros ir profesinio tobulėjimo galimybės, skaidrus apmokėjimas už darbą bei lankstus darbo grafikas. Moterys vidutiniškai svarbesnėmis darbo savybėmis manė esant lankstų darbo grafiką, darbą, kuriame reikia tiesiogiai bendrauti su žmonėmis, ir darbą, susijusį su pagalba socialinių problemų turintiems žmonėms.
Trys dažniausi tiriamųjų pasirinkimai, nurodant veiksnius, galinčius paskatinti jaunimą rinktis darbą pagyvenusių žmonių globos sektoriuje, buvo darbo užmokestis, lankstus darbo grafikas / darbo laikas ir papildomos socialinės garantijos.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Statistiškai reikšmingai aukštesniu prosocialios motyvacijos lygiu pasižymėjo moterys lyginant su vyrais. Aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai vidutiniškai aukščiau vertino socialinio ir politinio įsitraukimo į visuomenę svarbą.
Pokyčiai viešajame sektoriuje ir vadovų vaidmuo
Nors viešasis sektorius vis dar dažnai sulaukia kritikos, Europos Sąjungos šalyse pastebima tendencija, kad įmonių vadovai vis dažniau pereina dirbti į viešąjį sektorių. Didėjant iššūkiams tokiose srityse kaip skaitmeninė transformacija, tvarumas ir inovacijos, viešosios institucijos aktyviai ieško specialistų, turinčių patirties versle.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ir Viešojo valdymo agentūros organizuotoje diskusijoje Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Saulius Mickus, anksčiau dirbęs bankininkystės sektoriuje, pasidalijo savo patirtimi apie perėjimą į viešąjį sektorių. Jis teigė, kad viešajame sektoriuje darbas turi didelę prasmę ir tai buvo vienas pagrindinių motyvų pasirinkti būtent šią sritį.
Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad abiejuose sektoriuose susiduriama su panašiais iššūkiais ir įtampomis, pavyzdžiui, sprendžiant, ar prioritetą teikti greičiui ar stabilumui, žmonių įgalinimui ar kontrolei. Tačiau viešojo sektoriaus organizacijose dominuoja ekspertinė kultūra ir hierarchinė struktūra.
Vadovai, perėję į viešąjį sektorių, susiduria su skepticizmu dėl ilgalaikių tikslų įgyvendinimo. Tačiau svarbu, kad vadovai siektų įtakos ilgalaikiams pokyčiams ir ugdytų žmones, kurie galėtų tęsti pradėtus darbus.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Darbuotojų įsitraukimas ir organizacijos kultūra
Tarptautinės tyrimų ir konsultacijų kompanijos „Gallup“ duomenimis, darbuotojų įsitraukimas pasaulyje mažėja. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys žemą darbuotojų įsitraukimą, yra prasmingos lyderystės stoka, trūkinėjantys komandų ryšiai ir silpnas organizacijos prasmės jausmas.
Organizacijos kultūra taip pat turi didelę įtaką darbuotojų motyvacijai ir įsitraukimui. Viešasis sektorius dažnai suvokiamas kaip biurokratiškas ir nelankstus, o privatus verslas - kaip godus ir siekiantis naudos. Tačiau pastaraisiais metais situacija keitėsi ir atlygio srityje, o viešojo sektoriaus privalumas yra lanksčios darbo sąlygos.
Jeigu viešojo sektoriaus organizacijos išgyvena transformaciją, čia atsiranda daugiau erdvės kūrybai, savęs išbandymui naujuose iššūkiuose. Be abejonės, veiklos prasmė turbūt yra kone kiekvienoje organizacijoje.
tags: #motyvacija #viesajame #sektoriuje