Pastaruoju metu Lietuvoje vis aktualesnė tampa problema dėl triukšmo gyvenamuosiuose pastatuose, ypač daugiabučiuose. Siekiant išspręsti šią problemą, Seimui pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektai, siūlantys griežtesnes priemones triukšmadariams ir net būsto savininkams, kurie leidžia triukšmauti savo nuomininkams. Šiame straipsnyje aptariamos siūlomos pataisos, esamos problemos ir galimi sprendimo būdai, siekiant užtikrinti gyventojų ramybę ir poilsį.
Administracinių nusižengimų kodekso pataisos: kas siūloma?
Seimo nariai siūlo įvairias pataisas, skirtas kovai su triukšmu. Viena iš iniciatyvų - taikyti administracinę atsakomybę ne tik triukšmaujantiems asmenims, bet ir būsto savininkams, kurie sudaro sąlygas triukšmui. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas siūlo administracinę atsakomybę taikyti „ne tik administracinį nusižengimą įvykdžiusiam asmeniui, bet ir pačiam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto savininkui, kuris vienokia ar kitokia teise suteikdamas patalpas asmenims, jomis naudotis, pats sąmoningai leidžia (neužtikrina) ir (ar) sudaro sąlygas viešosios tvarkos trikdymui“.
Taip pat siūloma griežtinti baudas už pakartotinius triukšmo pažeidimus. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų arba priemonių, kuriomis trikdoma viešoji rimtis, konfiskavimą.
Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis siūlo nustatyti draudimą garsiai triukšmauti gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose ne tik vakare ir naktį, bet ir dienos metu. Pagal siūlomą projektą, „šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, taip pat gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų.“
Esamos problemos ir iššūkiai
Viena iš pagrindinių problemų yra garso izoliacijos trūkumas daugiabučiuose namuose. „Daugelis Lietuvoje esančių daugiabučių ir kitų gyvenamųjų namų bei patalpų neturi garso izoliacijos, todėl triukšmingi kaimynai gali ypač trikdyti ir kelti diskomfortą“,- aiškinamajame rašte sako Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Dėl šios priežasties net nedidelis triukšmas gali būti girdimas kaimyniniuose butuose ir sukelti nepatogumų.
Taip pat skaitykite: Vaiko gerovės užtikrinimas
Kita problema - sudėtinga situacija su psichikos sveikatos problemų turinčiais asmenimis, kurie kelia triukšmą ir trikdo kaimynų ramybę. Tokiais atvejais, kaip rodo praktika, pagalbos sulaukti yra sunku, nes tarnybos dažnai negali įeiti į butą be gyventojo sutikimo, o priverstinis gydymas yra sudėtingas procesas. Apie J. Basanavičiaus 75-ajame daugiabutyje siautėjančią ir kaimynams gyvenimą nuodijančią senolę kaimynų konfliktus ar be reikalo kviečiamas specialiąsias tarnybas rašė ir „Rinkos aikštė“, tačiau didžiausiu išbandymu, kaip sako Lina, buvo gegužės 27-osios vakaras, kuomet garbaus amžiaus moteris pradėjo kirviu kapoti jos duris, kaimynus koneveikė keiksmažodžiais, grasino ir svaidėsi prakeiksmais. Iki pastarojo įvykio Lina teigė dėl kaimynės ankstesnio elgesio ne kartą kreipusis į specialiąsias tarnybas, savivaldybės Viešosios tvarkos bei Socialinės paramos skyrius, tačiau tai sutramdyti agresyvios kaimynės nepadėjo. Atliekamas ikiteisminis tyrimas „Labiausiai skaudu ir nerimauju dėl savo mažamečio sūnaus, kuriam toks kaimynės elgesys kelia labai daug streso, nerimo ir įtampos, - kalbėjo moteris. - Žinoma, labai neramu ir pačiai, kai grįžti iš darbo, lipi laiptais ir nežinai, ar kur nors iš už kampo neužpuls paklaikusi kaimynė“.
Sudėtingiausia yra tai, jog vienos atsakingos institucijos, kuri galėtų padėti žmonėms, kenčiantiems nuo nestabilios psichikos kaimynų, tiesiog nėra. O kai už kažką yra atsakingi visi, vadinasi, neatsakingas niekas…
Kaimynų patirtys: triukšmas ir bejėgiškumas
Nebeapsikentęs nuolatinio naktinio triukšmo ir neprognozuojamo kaimynės elgesio, į redakciją kreipėsi Ramygalos gatvės 63-iojo namo gyventojas Antanas Jonušas. Pastaruoju metu psichikos liga serganti moteris kaimynų ramybę drumsčia kasdien ir dažną naktį. A.Jonušo šeima nuo ligotos triukšmadarės kenčia labiausiai, nes abiejų butai turi bendrą sieną. Vis dažniau A.Jonušo šeima naktimis nebegali miegoti. Kaimynė siautėti pradeda gerokai po vidurnakčio. Ji šluotkočiu ima belsti į sieną, grindis. Beldimą lydi moters riksmas. A.Jonušas naktimis mato, kaip nuo moters daužymųsi ir šauksmų viena po kitos žiebiasi šviesos priešais esančiame daugiabutyje.
Gyventojai kartkartėmis kaimynės išmestus pro langą daiktus surenka, tačiau toji, užėjus priepuoliui, vėl šveičia iš penkto aukšto lauk viską, kas po ranka papuola.
Šie pavyzdžiai rodo, kad kaimynų keliamas triukšmas gali turėti didelį poveikį žmonių gyvenimo kokybei, o esamos priemonės ne visada yra veiksmingos.
Taip pat skaitykite: Darbo ginčų komisija ir psichologinis smurtas
Institucijų atsakas ir pagalbos galimybės
Viena iš pirmųjų institucijų, į kurią kreipėsi nuo 71-erių kaimynės nukentėjusi Lina, buvo Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Jo l. e. p. vedėja Žydrė Krivičienė teigė, jog „dėl paskutinio įvykio, kai ši moteris kapojo kaimynės duris, policijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl daugiau informacijos suteikti galėtų ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja. Mūsų žiniomis, šiuo metu ši moteris yra gydymo įstaigoje“.
Tačiau visuomenei ir šalia grėsmę keliančių žmonių gyvenantiems kaimynams nuolat kyla klausimas: kodėl turi atsitikti kažkas baisaus, kad būtų imta reaguoti ir kad būtų imtasi priemonių? Lygiai taip kaip ir šiuo atveju, kai jau buvo ne vienas kaimynų kreipimasis į atsakingas institucijas dėl netinkamo ir grėsmę keliančio kaimynės elgesio, kol galiausiai ši, paėmusi kirvį, ėmė kapoti kaimynų duris. O jei įniršio metu būtų pasitaikiusios ne durys, o žmogus? Ar pasekmės nebūtų tragiškos?
Siūlomi sprendimo būdai ir prevencinės priemonės
Siekiant efektyviau kovoti su triukšmu ir užtikrinti gyventojų ramybę, būtina imtis kompleksinių priemonių. Visų pirma, svarbu užtikrinti efektyvų Administracinių nusižengimų kodekso pataisų įgyvendinimą, kad triukšmadariai ir būsto savininkai, kurie leidžia triukšmauti, būtų tinkamai baudžiami.
Taip pat būtina gerinti garso izoliaciją daugiabučiuose namuose. Valstybė galėtų inicijuoti programas, skirtas daugiabučių namų renovacijai, įskaitant garso izoliacijos gerinimą.
Svarbu užtikrinti tinkamą pagalbą psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims. Reikia užtikrinti, kad tokie asmenys gautų reikiamą gydymą ir priežiūrą, o kaimynai turėtų galimybę kreiptis į specialistus, jei kyla problemų.
Taip pat skaitykite: Depresija ir vairavimo įgūdžiai
Be to, būtina didinti gyventojų informuotumą apie triukšmo prevenciją ir gerą kaimynystę. Reikėtų organizuoti švietėjiškas kampanijas, kuriose būtų paaiškinta, kaip sumažinti triukšmą ir kaip elgtis, jei kaimynai triukšmauja.
Ką daryti, jei kaimynai triukšmauja?
Jei susiduriate su triukšmingais kaimynais, pirmiausia pabandykite su jais pasikalbėti ir išspręsti problemą taikiai. Jei tai nepadeda, kreipkitės į policiją arba savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Taip pat galite kreiptis į namo administratorių arba bendriją.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas turi teisę į ramybę ir poilsį savo namuose. Todėl būtina aktyviai ginti savo teises ir siekti, kad triukšmadariai būtų nubausti.