Neigiamo tėvų elgesio pasekmės vaikams: kaip apsaugoti savo atžalas

Tėvų elgesys daro didžiulę įtaką vaikų raidai ir gerovei. Deja, ne visada tėvai sugeba tinkamai valdyti savo emocijas ir elgesį, o tai gali turėti neigiamų pasekmių vaikams. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios gali būti neigiamo tėvų elgesio pasekmės vaikams ir kaip tėvai gali apsaugoti savo atžalas nuo žalingos įtakos.

Tėvų konfliktai ir jų įtaka vaikams

Neretai tėvai, kilus barniui, nesusivaldo ir konfliktas vyksta vaiko akivaizdoje. Mylėdamas abu tėvus, bijodamas būti atstumtas, vaikas išgyvena didelį stresą, nerimą, kaltės jausmą. Ypač, kai yra verčiamas pasirinkti, kurio iš tėvų poziciją palaiko. „Ant vaiko pečių užkraunama didelė atsakomybė, kuriai jis dar nėra pasirengęs“, - atkreipia dėmesį Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė.

Vaikų įtraukimas į tėvų konfliktus

Dirbant Tarnyboje dažniausiai susiduriama su tėvų konfliktais skyrybų procesuose, kurie vaikui sukelia didelį vidinį konfliktą. Tėvai nori, kad vaikai pasirinktų vieno iš tėvų pusę - neretai klausia, kuris iš tėvų geresnis, kurį vaikas labiau myli. Taip pat prie vaikų būna išsakoma tėvų nuomonė vienas kito atžvilgiu, aptarinėjami turtiniai klausimai, keliamos tam tikros sąlygos. Vaikais manipuliuojama, prižadami materialūs dalykai arba aiškinama, ko neteks vaikas, gyvendamas su vienu iš tėvų.

Auklėjimo stiliaus skirtumai

Tėvai pykstasi, nuolat vienas kitą kaltina ir dėl savo vaikų auklėjimo stiliaus. Pavyzdžiui, vienas draudžia, kelia aukštus reikalavimus vaikui, o kitas atvirkščiai - viską leidžia, norėdamas būti „geras“. Tokie tėvai neturi autoriteto, vaikai jų visiškai neklauso: neina į mokyklą, būdami pamokose tyčia trukdo mokytojams savo replikomis ar veiksmais, neruošia namų darbų, išeina iš namų ir grįžta kada panorėję.

Alkoholio vartojimas ir smurtas

Didelė dalis šeimų, su kuriomis tenka dirbti, yra nuolat girtaujantys tėvai. Būdami neblaivūs jie konfliktuoja tarpusavyje ir tokie konfliktai kartais baigiasi smurto proveržiais prieš vieną iš tėvų ar pačius vaikus, kurie pasipainioja po kojomis. Tokiose šeimose tenka matyti, kaip elgiasi vaikai vieni su kitais, jų kalboje daug keiksmažodžių. Sukrečia tai, kad 3 metų vaikas beveik nemoka kalbėti, tačiau keiksmažodžių žodynas būna itin platus. Arba, pavyzdžiui, 4 metų vaikas aiškina vaiko gynėjai, kad jis bus banditas ir visus sumuš.

Taip pat skaitykite: Atjauta sau ir psichikos sveikata

Aukos vaidmuo ir kaltės jausmas

Vienas iš tėvų gali prisiimti aukos vaidmenį. Pavyzdžiui, mama, kurios niekas nemyli, kuri dėl visų aukojasi, jaučiasi neįvertina, gyvena su vyru alkoholiku. Arba vienas iš tėvų per mažai uždirba, kad patenkintų šeimos poreikius. Tėvai priverčia vaiką jaustis kaltu. Jei vaikas nedaro to, ko nori tėvai, vaikas tampa blogu, nesukalbamu.

Vaikų manipuliavimas tėvais

Kartais atsitinka taip, kad ne tik tėvai pradeda naudotis vaikais, bet ir vaikai, paaugliai manipuliuoja savo tėvais. Jie sako tėvams tai, ką jie nori išgirsti, prašo dovanų, persako, ką kalba tėvai vienas apie kitą ir pan. Galimas ir šantažas tėvų atžvilgiu, vaikai grasina, kad kreipsis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.

Negatyvus atsiliepimas apie vaiką

Jei konfliktų metu tėvai pykstasi dėl vaiko elgesio ir vaikas išgirsta tėvus negatyviai apie jį atsiliepiant, žeminant, jis pasijaučia nevykėliu, įskaudintu, atsiranda bejėgiškumo jausmas. Jo pyktis ir netinkamas elgesys tokiu atveju tikrai nesikeis, tik dar pablogės.

Emocijų slėpimas

Būna, kad konfliktuodami tėvai nerodo savo emocijų, vienas nuo kito atsitraukia, prasideda ilgi nekalbadieniai. Tokiu atveju jie praranda galimybę ne tik įveikti problemas, bet ir savo vaikams rodo netinkamą konflikto sprendimo strategijos pavyzdį. Vaikas jaučia įtampą, baimę, nerimą, nes nežino, kas atsitiko, kodėl su juo apie tai nesikalbama, slepiama. Tokiais momentais vaikas gali prisigalvoti baisiausių dalykų, kodėl tėvai nebendrauja vienas su kitu.

Kaip keičiasi vaiko, kurio šeimoje nuolat konfliktuojama, elgsena?

Pats konfliktas nėra problema - problema yra negebėjimas jos taikiai spręsti. Manipuliavimas vaiku, jo įtraukimas į konfliktus, liepimas rinktis tarp tėčio ar mamos, yra itin žalingas ir gali sietis su įvairiomis vaikų prisitaikymo problemomis. Labai svarbu, kaip pykdamiesi elgiasi tėvai. Vaikai šeimoje mokosi įvairių įgūdžių, elgesio ir bendravimo, vertybių paprasčiausiu būdu - stebėdami ir atkartodami tėvų elgesį. Vaikai būdami šalia ar net dalyvaudami konfliktuose mokosi, kaip reikia pykti, kokius žodžius sakyti, veiksmus atlikti.

Taip pat skaitykite: Kas yra depresija?

Yra vaikų, kurie bando sutaikyti tėvus, guosti vieną arba kitą, jaučiasi bejėgiai, ima tėvams pataikauti. Kiti patys tampa agresyvūs, pradeda rėkti ant tėvų, kad tėvų pykčiai jiems atsibodo, kad nebenori su jais gyventi, prašo, kad tėvai baigtų pyktis arba tiesiog pasišalina iš konflikto zonos.

Tokiose šeimose augantys vaikai gali būti pikti, agresyvūs, nerimastingi, emociškai nestabilūs, būti linkę dėl tėvų pykčių kaltinti save. Vaikas išsiugdo didelę galimos grėsmės baimę, jautrumą, pažeidžiamumą. Į paprastas situacijas namuose, kieme, mokykloje jis gali reaguoti pykčio protrūkiais: rėkti, žeminti, keiktis pamokoje ar žaisdamas. Kitas vaikas atvirkščiai: gali būti labai išsigandęs, jausti nerimą, pyktį, bejėgiškumą, prisiimti kaltę dėl tėvų pykčių sau.

Fizinės bausmės ir jų žala

Anot psichologės Linos Gudaitės, nuolatinis vaiko kritikavimas, menkinimas, pažeminimas, pajuoka gali sukelti dar sunkesnes pasekmes visam gyvenimui, nei fizinės bausmės. Bausmės (ypač jeigu jos dažnos) nepadeda vaikui išmokti tinkamo elgesio, išsiugdyti savikontrolės, savitvardos ir atsakomybės už savo elgesį. Bausmės sukelia vaikams įvairias baimes (tėvų, mokytojų, kitų autoritetų ir kt.), menkavertiškumo jausmą, savęs nuvertinimą, nepasitikėjimą savimi ir kitais, sukelia pasipriešinimą, pyktį, agresiją, keršto siekimą, neteisingumo jausmo išgyvenimą, nusivylimą, vaikas pasijunta atstumtas, nemylimas.

Bausmės mokina, kad galima bausti (mušti, kritikuoti) mylimus žmones („tėtis tave muša, nes myli tave ir linki gero“- tėvai paaiškina nubaustam vaikui). Kaip jūs pasijaustumėte, jeigu jums suklydus ar netinkamai pasielgus vyras ar žmona suduotų jums antausį ar pradėtų jus kritikuoti, menkinti? Ar tai jums padėtų suvokti savo klaidą ir kitą kartą elgtis tinkamai?

Alternatyvos bausmėms: vadovavimas elgesiui

Žinoma, kartais tenka nubausti vaiką, bet tos bausmės turi būti retos ir teisingos, padedančios vaikui suprasti savo elgesį ir kažką išmokti. Teisingas bausmes vadiname vadovavimu elgesiui be fizinių bausmių ir kritikos. Vadovavimo elgesiui principai, metodai:

Taip pat skaitykite: Emocijų valdymo strategijos

• Tinkamo elgesio modeliavimas: tai yra pastebėti ir suteikti dėmesio, kai vaikas elgiasi tinkamai: padrąsinimai, pagyrimai, pozityvūs paskatinimai, taip pat susitarimai, tinkamo elgesio lentelė, apdovanojimai už tinkamą elgesį ir kt.
• Tinkamo elgesio formavimo būdai vaikui padeda suprasti, kad jis gali kontroliuoti savo elgesį ir yra už jį atsakingas. Taip vaikas mokosi elgtis tinkamai ir nematant tėvams.
• Netinkamo elgesio ignoravimas. Kartais veiksminga tiesiog nekreipti dėmesio į netinkamą vaiko elgesį. Vaikai dažnai elgiasi netinkamai todėl, kad tėvai suteikia jiems dėmesio, pastebi juos, kai jie elgiasi netinkamai. Vaikams geriau neigiamas tėvų dėmesys (draudimai, barimai, kritika), nei jokio. Todėl tėvai net nesusimąsto, kad nuolatiniu kritikavimu patys skatina vaiką elgtis netinkamai.
• Loginių pasekmių principas: pvz. jeigu keturmetis užsispyrė rengtis naują šiltą paltuką, kai už lango 20 laipsnių šilumos ir jokiais būdais nepavyksta su juo susitarti kitaip, tuomet vaikas, išėjęs su paltuku pajustų logines savo elgesio pasekmes - tiesiog bus jam labai karšta ir pats grįš persirengti tinkamais rūbais. Žinoma, šis principas ne visais atvejais tinkamas.
• Privilegijų atėmimas: mėgstamos veiklos, kompiuterio, televizoriaus ribojimas, kai vaikas nesilaiko susitarimų ir pažeidžia nustatytas taisykles.
• Taisyklės turi būti aiškios, nekintančios ir teisingos. Taisyklės turi atitikti vaiko amžių. Jos turi galioti visada - jeigu vaikui norite išugdyti, kad jis pats kiekvieną dieną valytųsi dantis, tai negali būti jokių išimčių.
• Nuoseklus tėvų elgesys. Jeigu įvedėte kažkokią taisyklę, tai turite laikytis jos patys ir nenuolaidžiauti. Pavyzdžiui, jeigu nusprendėte valgyti šeimoje prie stalo, tai negali būti jokių išimčių. Jeigu susitarėte su vaiku 1-2 mėn. pildyti tinkamo elgesio lentelę - apdovanoti už tam tikrą kiekį sėkmingai įvykdytų veiksmų, užduočių (žaislų susitvarkymas, lovos klojimas ir pan.), tai ir turite nuosekliai to laikytis.
• Leiskite vaikams klysti, tik taip jie mokysis, nebijos bandyti vėl ir vėl, jų pasitikėjimas savimi tik didės. Jei kritikuojate, tai kritikuokite ne vaiko asmenybę, o jo elgesį. Jei padarius ką nors netinkamo, kiekvieną kartą bus kritikuojamas ne poelgis, o pats vaikas, ilgainiui vaikas pradės jaustis tikru nevykėliu ir ims baimintis bet kokio neigiamo komentaro.
• Sveika nuovoka ir išmintis. Kiekvienas vaikas skirtingas. Ir ne visiems vaikams tinka tas pats vadovaujantis elgesys, bendravimo būdas, todėl pirmiausiai reiktų pažinti savo vaiką ir ieškoti efektyvaus, tinkamo bendravimo būdo su savo vaiku.

Kiti neigiamo tėvų elgesio modeliai

Tinklalapis brightside.me pateikė 8 tėvų elgesio modulius, kurie ateityje gali turėti neigiamos įtakos:

1. Baudžiate vaikus kitų akivaizdoje. Visada prisiminkite, kad vaikams iš tikrųjų rūpi aplinkinių nuomonė. Viešas gėdinimas sumenkina vaikų pasitikėjimą savimi.
2. Kartojate savo tėvų klaidas. Svarbu mokytis iš jų klaidų ir stengtis apsaugoti savo vaikus nuo neigiamų emocijų. Pavyzdžiui, šiandien žinome, kad fizinės bausmės sukelia tik neigiamas pasekmes.
3. Esate pernelyg santūrūs. Jei dažnai neapkabinate savo vaikų ir nepasakote, kad juos mylite, jie gali emociškai būti atskirti nuo šeimos. Kai nepaisote jų jausmų ir neklausote jų nuomonės arba esate jiems abejingi, labai tikėtina, kad jūsų vaikai elgsis taip pat su kitais žmonėmis.
4. Blogi įpročiai. Tėvai yra pavyzdys savo vaikams. Geri įpročiai, darantys teigiamą įtaką vaikams, yra sveika mityba, reguliari mankšta, nerūkymas ir alkoholio nevartojimas.
5. Pernelyg didelė laisvė arba rūpestis. Jei jie pripras prie to, kad jiems viskas galima, gali išaugti į savanaudžius žmones, turinčius nerealų suvokimą apie savo teises, su kuriais bus sunku bendrauti. Bet jei esate per daug rūpestingi tėvai, vaikai gali lengvai išsigąsti, todėl bijos prisiimti bet kokią atsakomybę ar išeiti iš savo komforto zonos.
6. Pasitikėjimo praradimas. Vaikai turėtų suprasti, kad jie gali pasitikėti savo artimaisiais. O vaikų (ypač paauglių) pasitikėjimą labai lengva prarasti, jei tėvai nekontroliuoja savo emocijų.
7. Agresyvus elgesys. Jei tėvai rodo agresyvų elgesį, tą greitai perims ir vaikai.
8. Pabėgate nuo vaikų problemų. Norėdami vaikui padėti, turite nusiraminti ir kalbėti kaip lygiaverčiai, parodydami pagarbą savo atžalai.

Pozityvi tėvystė

Pozityvi tėvystė yra toks auklėjimo modelis, kuomet tėvai pirmenybę teikia ne bausmėms už netinkamą elgesį, o tinkamo vaiko elgesio skatinimui. Tačiau pozityvios tėvystės šalininkai stengiasi nuosekliai auklėti, mokyti vaiką ir spręsti situaciją nenaudodami bausmių (o ypač fizinių bausmių).

Pozityvios tėvystės principai:

• Pažinkite savo vaiką. Vaikai yra skirtingi, panašiose situacijose elgiasi ir į jas reaguoja skirtingai. Todėl ir vieno vaikų auklėjimo recepto nėra.
• Vaikui reikia aiškių tinkamo elgesio taisyklių. Jei sutarėte, kad muštis yra blogai, neturi būti jokių „pateisinamų priežasčių“, dėl kurių suduoti kitam būtų galima.
• Skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite vaiką už gerą elgesį, pabrėžkite, kaip jis jus džiugina.
• Rinkitės tinkamus žodžius. Užuot aiškinę, ko vaikas neturėtų daryti (ar nepadarė), pasakykite, ką jis turėtų padaryti.
• Paaiškinkite vaikui, ką ir kodėl jis turi daryti. Ilgalaikės naudos daugiau duoda paaiškinimas, ką vaikas padarė blogai, kodėl taip elgtis nederėtų ir, svarbiausia, kaip vaikas turėtų elgtis kitą kartą.
• Nesureikšmink mažų nusižengimų ir klaidų.
• Savo pavyzdžiu rodykite, kaip turėtų elgtis vaikas. Tėvų elgesys šeimoje, visuomenėje kuria vaiko bendravimo modelį.
• Padėkite vaikui pajausti, kad jis gali kontroliuoti savo elgesį.
• Priminkite vaikui, kad netinkamas jo elgesys turi pasekmes.

Smurtas prieš vaikus

Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, taip pat tai yra didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis,emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.

Smurto rūšys:

• Fizinė prievarta: tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus.
• Seksualinė prievarta: tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
• Emocinė prievarta: tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žemininant gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą, ir ribojant normalias socialines sąveikas.

Vaiką žalojančio elgesio pasekmės:

Pažintinė, emocinė ir socialinė vaiko raida yra neatsiejamai susijusi su vaiko saugumu ir priežiūra, kurią suteikia tėvai ar globėjai. Pamatinis saugumas, vaiko raidos poreikių supratimas ir jų tinkamas tenkinimas yra būtina sąlyga vaikui augti ir realizuoti savo potencialą. Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą.

Svarbu suprasti, kas padidina ar sumažina patirtos skriaudos pasekmių riziką:

• Vaiko amžius.
• Vaiko genetinis pažeidžiamumas.
• Vaiką žalojančio elgesio trukmė ir dažnumas.
• Vaiką žalojančio elgesio pobūdis ir sunkumas.
• Smurtautojo ir vaiko santykių artumas.
• Specialistų intervencijos pobūdis.
• Psichologinis atsparumas.
• Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys.
• Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai.

Trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos pasekmės:

Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Tyrimai, atlikti įvairiose šalyse, patvirtina nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės.

• Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai.
• Ilgalaikės pasekmės -tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus.

Konkrečios žalos pavyzdžiai:

• Dėl fizinio smurto gali būti pažeidžiamos smegenys („supurtyti“ kūdikiai gali apakti, turėti rimtų smegenų organinių pakitimų).
• Seksualinį išnaudojimą patiriantys vaikai gali demonstruoti seksualizuotą ir/ar seksualiai netinkamą elgesį.
• Po patirto išprievartavimo ar matyto smurto tarp tėvų vaikams gali išsivystyti Potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
• Depresija dėl vaiko patirtos seksualinės prievartos.
• Menka savivertė.
• Empatijos stoka.
• Nerimo sutrikimas dėl nuolatinės emocinės prievartos.

Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui.

Fiziniai sužalojimai:

Fiziniai sužalojimai yra tiesioginė fizinės prievartos ir/ar nepriežiūros pasekmė - kaulų lūžiai, randai, nudegimai, smegenų sukrėtimas, somatinės ligos ir pan. Kai kurie fiziniai sužalojimai turi ilgalaikes pasekmes, tokie kaip nepagydomi pakenkimai, sutrikdytas augimas, cerebrinis paralyžius. Ypatingai jautrūs bet kokiam žalojančio elgesiui yra kūdikiai, dažnai jų fizinė sveikata grėsmingai sutrikdoma dėl purtymo.

Savivertė ir tarpasmeniniai santykiai:

Vaikas, kuris nuolatos patiria žalojantį elgesį iš pačių artimiausių ir svarbiausių jam žmonių, susikuria iškreiptą jį supančio pasaulio vaizdą, jis „išmoksta“, kad supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas, besirūpinantys žmonės lengvai ir netikėtai gali virsti žiauriais, elgtis išnaudotojiškai, būti piktais, nekantriais ir dirgliais, depresiškais ir atsiribojančiais. Smurto vaikystėje aukos neturi galimybės patirti sveiko, grįsto meile ir pasitikėjimu ryšio su juo besirūpinančiu suaugusiuoju, vietoje to vaikas patiria pažeminimą, išnaudojimą, skausmą.

Elgesio sunkumai:

Kuo ankstesniame amžiuje vaikas patiria prievartą ir kuo ilgiau ji trunka, tuo rimtesnes elgesio problemas stebime vaikystėje, paauglystėje ir suaugusio žmogaus elgesyje. Stebimi elgesio sunkumai gali būti internalizuoti - atsiribijomas, nusišalinimas, arba eksternalizuoti - agresija ir padidintas aktyvumas. Seksualiai išnaudoti ir tvirkinti vaikai turi rimtų elgesio sutrikimų, kurie pasireiškia taip pat ir suaugusiojo gyvenime.

Kognityvinės funkcijos:

Prievarta ir nepriežiūra patirta kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje iš esmės pakenkia vaiko kognityvinių funkcijų raidai, ypatingai kalbos raidai, gebėjimui tikslingai ir planingai veikti, koncentruoti dėmesį. Tyrimai rodo, kad vaikai, patyrę smurtą ir nepriežiūrą, dažnai turi mokymosi sunkumų, jų akademiniai pasiekimai lyginant su kitomis vaiku grupėmis yra kur kas žemesni.

Psichikos sveikatos problemos:

• Potrauminis streso sutrikimas.
• Depresija ir nerimo sutrikimai.
• Savižudybės.
• Agresyvus ir žiaurus elgesys, nusikalstama veikla.

Santykiai su tėvais suaugus

Vienas iš dažniausiai sutinkamų reiškinių užaugusių vaikų ir tėvų santykiuose - vaikų kaltės jausmas, jog negali tėvams grąžinti skolos už tai, kad daug dėl jų padarė, galbūt net paaukojo. Vaiko pareigos jausmas dažnai neleidžia su tėvais nusistatyti reikalingų ribų ir verčia kentėti. Tuo pačiu gyvena nelaimingi, nes negali judėti į priekį besistengdami įtikti tėvams, pavyzdžiui, nesugeba palikti gimtojo miesto.

Ribų nustatymas

Jei daug neigiamų emocijų, susijusių su artimu žmogumi, perkeliate į savo šeimą, vadinasi, taip pat turite problemų su ribomis. Ypač jei savo mamai, tėvui ar kam nors kitam leidžiate pernelyg daug kištis į jūsų šeimos reikalus. Tėvai, norėdami gero, padeda savo vaikams, bet šie tampa nuolatiniais jų skolininkais. Dar blogesnis tėvų ir vaikų santykių modelis, kada tėvai savo suaugusį vaiką gelbsti nuo skolų, kurių jis prisidaro švaistydamas pinigus, pavyzdžiui, gerdamas ar lošdamas.

Kaip nubrėžti ribas:

• Suprasti, kad toks bendravimas giliai įsišaknijęs jumyse ir vien buvimas su artimaisiais jus gali grąžinti prie senų įpročių, nevalingo elgesio, skatinamo atminties.
• Pasigilinkite, su kokiomis problemomis susiduriate mėgindami brėžti ribas šeimos atžvilgiu ir kokias neigiamas pasekmes tai turi jūsų gyvenimui.
• Šeimoje itin svarbu atkleisti savo ribas. Pasyvus elgesys: užsisklendimas savyje, raukymasis, manipuliacijos, pasyvi agresija daro milžinišką žalą santykiams.
• Sutuoktiniams būtinas laikas atskirai: asmeniniam tobulėjimui, mėgstamiems užsiėmimams bei pabendravimui su draugais.

Vaikų įtraukimas į tėvų konfliktus po skyrybų

Augantis išsituokusių šeimų skaičius lemia vis dažnesnį vaikų įtraukimą į sudėtingas situacijas, turinčias reikšmingų psichologinių pasekmių jų raidai. Nors pats skyrybų procesas jau tampa vis labiau priimtinu visuomenei reiškiniu, jo psichologinės pasekmės vaikams išlieka reikšmingos ir neretai sunkiai atpažįstamos.

Situacija tampa ypač sudėtinga, kai tėvai po skyrybų ne tik nesusitaria dėl vaiko gerovės, bet ir įtraukia jį į tarpusavio konfliktą - darydami emocinį spaudimą ar siekdami, kad vaikas palaikytų vieną iš jų. Tyrimai rodo, kad tokioje padėtyje atsidūrę vaikai dažniau patiria nerimo, kaltės jausmus, sunkumus kuriant santykius bei ilgalaikį psichologinį distresą.

Kaip vaikai įtraukiami į konfliktus:

• Kaltės jausto kurstymas.
• Informacijos iškraipymas arba slėpimas.
• Kontakto ribojimas.

Tokie elgesio modeliai nebūtinai yra sąmoningi. Kartais tai kyla iš pačių tėvų apmaudo ar baimės prarasti artimą ryšį su vaiku, ypač kai tėvystės vaidmuo glaudžiai susijęs su asmenine tapatybe ir saviverte.

Pasekmės vaikams:

Vaiko įtraukimas į tėvų konfliktą sukelia sudėtingas emocines patirtis, kurios dažnai nėra lengvai atpažįstamos nei tėvams, nei aplinkiniams. Tokie vaikai dažnai patiria vidinį konfliktą dėl prisirišimo prie abiejų tėvų - jie jaučiasi priversti pasirinkti vieną, bijodami įskaudinti kitą. Tai sukelia kaltės, gėdos ir baimės jausmus, kurie vaiko sąmonėje gali įsitvirtinti kaip nuolatinė vidinė įtampa.

Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad tokioje situacijoje augę vaikai dažniau susiduria su padidėjusiu psichologiniu distresu, žemu savęs vertinimu, emocijų reguliavimo sunkumais.

Kaip padėti vaikams:

• Ankstyvas emocinių sunkumų ir pasikeitusio elgesio atpažinimas.
• Psichoedukacija tėvams.
• Kreipimasis į psichologą asmeniškai.
• Mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai bei klasės vadovai gali pastebėti pirmuosius vaiko emocinio nestabilumo požymius.

Kaip apsaugoti savo vaiką nuo neigiamo poveikio

• Svarbiausia kalbėtis su vaiku ir jam aiškinti, koks jo elgesys ir kodėl tėvams sukėlė tokius jausmus. Taip vaikas nesijaus puolamas.
• Šeimoje nereikia bijoti rodyti savo jausmų, pykčio, nusivylimo, liūdesio, baimės, nes svarbiausia kalbėtis su vaiku ir jam aiškinti, koks jo elgesys ir kodėl tėvams sukėlė tokius jausmus.
• Nors ir labai sunku, aštrėjant konfliktui svarbu laiku pastebėti kylantį pavojų savo ar savo artimųjų sveikatai ir atsitraukti.
• Konflikto įkarštyje pamatyti savo vaiką, atkreipti dėmesį į tai, kaip jis jaučiasi, ką sako jo kūno kalba.
• Vėliau, jau nurimus aistroms, būtina pasikalbėti su vaiku ir paaiškinti, kad konfliktas kilo ne dėl jo ir vaikas yra mylimas toks, koks yra. Labai svarbu atsiprašyti, kad nesusivaldė, kad vaikas tapo konflikto dalyviu ar stebėtoju.
• Rekomenduojama šia tema tėvams perskaityti Suzanos Forvard knygą „Toksiški tėvai“.

tags: #neigiamas #tevu #elgesys