Kompensuojami vaistai nuo depresijos: sąrašas, veikimo principai ir svarbi informacija

Depresija - tai didelis iššūkis žmonijai bei nemenkas galvosūkis medicinai. Tai vienas labiausiai paplitusių ir didžiausią naštą visuomenei sukeliančių sveikatos sutrikimų. Liga kontroliuojama vaistais, svarbu rasti efektyviausią gydymo būdą. Šiame straipsnyje aptarsime kompensuojamus vaistus nuo depresijos, jų veikimo principus, rūšis, galimą šalutinį poveikį, taip pat kitas gydymo galimybes ir svarbią informaciją, susijusią su šia liga.

Kas yra antidepresantai?

Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.

Antidepresantų veikimo principai

Antidepresantai veikia normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvus, t.y. jie paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Taigi sukelia daugiau pašalinių reiškinių, tačiau visgi yra pakankamai veiksmingi, tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja. Naujesni antidepresantai tobulinami selektyvumo didinimo kryptimi, t.y. stengiamasi sukurti vaistus, kurių veikimas nukreiptas būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų nepaliečia. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.

Kompensuojami antidepresantai Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Ligonių kasos kompensuoja gydymą ligoniams, kuriems nustatyti šie depresiniai sutrikimai:

  • Dvipoliai afektiniai sutrikimai (F31): lengva arba vidutinio sunkumo depresija, sunki depresija, sunki depresija be psichozės simptomų, sunki depresija su psichozės simptomais, mišrus epizodas.
  • Depresinis epizodas (F32): lengvas depresinis epizodas, vidutinio sunkumo depresinis epizodas, sunkus depresinis epizodas be psichozės simptomų, sunkus depresinis epizodas su psichozės simptomais.
  • Pasikartojančios depresijos (F33): lengvas epizodas, vidutinio sunkumo epizodas, sunkus epizodas be psichozės simptomų, sunkus epizodas su psichozės simptomais.
  • Kiti afektiniai sutrikimai (F38): pasikartojančios trumpalaikės depresijos.

Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).

Taip pat skaitykite: Kompensuojamų antidepresantų sąrašas

Populiariausi kompensuojami antidepresantai

  • SSRI grupės antidepresantai:
    • Cipralex arba Escitalopram - padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse.
    • Sertralin arba Asentra, Zoloft - sutrikus serotonino apykaitai galvos smegenyse, gali pasireikšti depresija.
    • Cipramil arba Pram, Ciral - populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
  • Kiti antidepresantai:
    • Agomelatinas - veikia melatonino medžiagų apykaitą, susijęs su biologinių dienos ritmų reguliavimu organizme.
    • Mirtazapinas - antidepresantas miegui, tinkantis šalia depresijos esantiems miego sutrikimams gydyti.

Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas - triticco, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas). Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas. Depresijos gydymui taip pat yra naudojami kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis - fluanxol, aripiprazolis - abilify, sulpiridas - eglonyl ir amisulpridas - solian).

Vaistinių preparatų prieinamumas

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus teigia: „Šiuo metu į būtinų vaistinėse turėti vaistų sąrašą yra įtraukti skausmą malšinantys, kraujospūdį mažinantys, širdies veiklą gerinantys, glaukomos gydymui skirti vaistiniai preparatai. Taip pat antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti, vaistai nuo cukrinio diabeto, depresijos, astmos ir kt. Be to, vaistinėse privalu turėti diagnostinių juostelių gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti, sauskelnių ir kitų dažniausiai pacientams reikalingų priemonių".

Teisės aktai numato, kad vaistinės privalo kasdien turėti į būtinųjų vaistų ir priemonių sąrašus įrašytų PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų vaistų ir MPP. Jei vaistininkas vengia pasiūlyti būtiną turėti vaistą ar jo nesiūlo, nes vaistinė jo neturi, ir vietoje jo bando įpiršti kitą, gyventojai raginami apie tai nedelsiant pranešti teritorinėms ligonių kasoms (TLK).

Svarbu žinoti, kad į šiuos sąrašus įtraukiami tie PSDF lėšomis kompensuojami vaistai ir priemonės, kurių priemoka yra mažiausia. Taigi pacientas, atėjęs į vaistinę, gali būti užtikrintas, kad joje ras su mažiausia priemoka šiame sąraše įrašytą medikamentą ar MPP ir jam neteks permokėti. Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų ir MPP sąrašai sudaromi atsižvelgus į tai, kokių vaistų ir MPP Lietuvoje išrašoma dažniausiai.

Antidepresantų vartojimas: svarbūs aspektai

Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.

Taip pat skaitykite: Šizofrenija: vaistų valdymas

Antidepresantai be recepto

Antidepresantai be recepto neparduodami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą.

Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės. Lengvos depresijos atveju gali būti veiksmingas preparatas.

Kaip pasirinkti tinkamą antidepresantą?

Negalima teigti, kad tam tikri antidepresantai geriausi, nes kiekvienas antidepresantas turi savo indikacijas, priklauso nuo paciento toleravimo laipsnio, gretutinių susirgimų, vaistų sąveikos ir t.t. Mokslininkai iš Italijos išnagrinėjo 117 atliktų tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 25928 didžiąja depresija sergantys žmonės, rezultatus. Jie nustatė, kad Zoloft (sertralinas), Cipralex (escilopramas), Remeron (mirtazapinas) ir Effexor (venlafaxinas) buvo reikšmingai veiksmingesni negu Cymbalta (duloksetinas), Prozac (fluoksetinas), Luvox (fluvoksaminas), Paxil/Seroxat (paroksetinas) ir Edronax (reboksetinas). Pastarasis buvo pripažintas mažiausiai veiksmingu iš visų.

Antidepresantai ir alkoholis

Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.

Antidepresantai ir nėštumas

Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

Antidepresantai ir svoris

Antidepresantai ir svoris kaip šalutinis vaistų poveikis nėra labai stipriai išreikštas. Dauguma šiuolaikinių SSRI grupės antidepresantų nežymiai mažina svorį dėl ko kai kurie pacientai netgi džiaugiasi (ypač tie, kurie depresiją mėgsta slopinti saldumynais ar dažnais persivalgymais). Yra antidepresantų, kurie svorį mažina ir naudojami bulimijai gydyti. Per apetito skatinimą svorį šiek tiek gali didinti Mirtazapinas.

Kiti depresijos gydymo būdai

Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.

Psichoterapija

Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Ji padeda ligoniams išsiugdyti emocinės savireguliacijos įgūdžius ir ateityje išmoko efektyviau susidoroti su psichologinėmis problemomis ir krizinėmis situacijomis.

Miego deprinacija

Gydant šiuo būdu, ligoniai nemiega 24 val. Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti 2x per mėnesį. Geriausių rezultatų pasiekiama derinant miego deprinaciją ir antidepresantus.

Depresijos simptomai

Svarbu susipažinti su pagrindiniais depresijos simptomais, kad galėtumėte laiku ištiesti pagalbos ranką sergančiajam arba įtarti besiartinančią ligą sau.

  • Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
  • Seniau patikusi veikla dabar neteikia malonumo.
  • Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
  • Nemiga ar atsiradęs nenormaliai didelis poreikis miegoti.
  • Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį dabar keičia visiškas jėgų nebuvimas.
  • Emocinis nuovargis.
  • Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
  • Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
  • Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.

Depresijos rūšys

Depresijos rūšys klasifikuojamos pagal savo raišką. Lengvą, vidutinę ar sunkią formą lemia klinikiniai vertinimai. Visoms depresijos formoms būdinga liūdna, prislėgta nuotaika ir sumažėjęs aktyvumas. Dažnai jaučiamas nuovargis, sudėtingiau sukoncentruoti dėmesį, susikaupti. Tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmą ar pasitenkinimą, nebetenka prasmės, sutrinka miegas, keičiasi apetitas. Dažnai kamuoja kaltės jausmas, apninka beviltiškumo pojūtis.

Sudėtingiausia depresijos rūšis - bipolinis afektinis sutrikimas. Jis dar vadinamas maniakine depresija. Bipoliniam sutrikimui būdingi pasikartojantys aktyvumo epizodai, kurių metu žmogaus nuotaika tampa pakili, padidėja veiklumas, o po to seka juodasis periodas, kurio metu sergantysis tampa prislėgtas, nervingas, irzlus, kartais agresyvus.

Informacinis vaisto lapelis ir savižudybės rizika

Antidepresantų informaciniame lapelyje parašyta, kad vartojant šiuos vaistus atsiranda polinkis į savižudybę. Daugelis besigydančių tai perskaitę, numeta vaistus šalin. Tačiau tai ne išeitis. Privalu pasitikėti gydytoju ir šiuo atveju - pamiršti apie tai, ką perskaitėte vaisto informaciniame lapelyje.

Staigiai nutraukus vaistų vartojimą, gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, staigus nuotaikų svyravimas, dirglumas, agresija, pykčio priepuoliai, virškinamojo trakto sutrikimai. Netgi paūmėti depresijos simptomai. Depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę bei savižudybės rizika. Kadangi pirmosiomis gydymo savaitėmis ar net ilgiau pagerėjimo gali nebūti, ligonis turi būti atidžiai stebimas tol, kol būklė nepagerės. Jei ligonis prieš gydymą jau bandė žudytis (ar turėjo rimtų ketinimų), tikimybė, kad jam atsiras minčių apie savižudybę ar bus bandoma žudytis, yra didesnė, todėl gydymo laikotarpiu jį reikia atidžiai stebėti. Pirmiausiai tai turi daryti šalia esantys žmonės.

tags: #kompensuojami #vaistai #nuo #depresijos