Įvadas
Šis straipsnis skirtas padėti pasiruošti psichologijos egzaminui, apžvelgiant įvairias temas nuo psichikos sutrikimų iki asmenybės teorijų ir socialinio suvokimo. Straipsnyje remiamasi pateikta informacija, siekiant užtikrinti tikslumą ir išsamumą, apimant platų spektrą psichologijos sričių, pritaikant informaciją skirtingiems auditorijos lygiams.
Psichologijos Samprata ir Tikslai
Psichologija - mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Pagrindiniai psichologijos tikslai yra:
- Aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos bei elgesio ypatybes.
- Tobulinti žmogaus veiklą.
- Tobulinti žmogaus ir mašinos sąveiką.
- Nagrinėti žmogaus elgesį ekstremaliose situacijose.
Psichikos Struktūra
Psichika - gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Ją sudaro trys pagrindiniai elementai:
- Psichiniai procesai: Dinamiški, dažnai besikeičiantys reiškiniai, kurie prasideda veikiant išorinėms ar vidinėms paskatoms ir baigiasi joms nutrūkus (pažinimo, jausmų ir valios).
- Psichinės būsenos: Reiškiniai, pastovesni nei psichiniai procesai. Jie susiję su psichosomatiniais pakitimais, palaikančiais sąlygiškai pastovų psichikos veiklos lygį (darbinga nuotaika, depresija, įkvėpimas kūryboje).
- Psichinės savybės: Sąlygiškai pastovūs reiškiniai, pasikartojantys atskiriems individams sąveikaujant su aplinka ir nepriklausantys nuo konkrečių poveikių. Jų santykinį pastovumą lemia įgimtos anatominės ir fiziologinės individo ypatybės, taip pat per patirtį užfiksuoti pastovūs elgesio modeliai (charakteris, temperamentas, sugebėjimai).
Psichikos reiškiniai gali būti įsisąmoninti ir neįsisąmoninti.
Psichologijos Tyrimo Metodai
Psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai, leidžiantys objektyviai ir patikimai tirti psichikos reiškinius:
Taip pat skaitykite: Psichologijos egzamino medžiaga
- Stebėjimas:
- Introspekcija: Savo paties vidinio gyvenimo stebėjimas.
- Eksterospekcija: Išorinis, kitų žmonių gyvenimo stebėjimas.
- Eksperimentas:
- Natūralusis: Tyrimas vyksta įprastinėje tiriamajam aplinkoje, kuris nežino, kad yra stebimas.
- Laboratorinis: Tyrimas vyksta specialiai įrengtoje laboratorijoje, kur kontroliuojamos visos sąlygos.
- Pokalbis: Naudojamas tiriant žmonių interesus, poreikius.
- Anketa: Raštu sužinoma informacija.
- Testas: Standartinės užduotys, skirtos įvertinti tam tikras psichines savybes ar gebėjimus.
Psichologijos Mokslo Šakos
Psichologija yra platus mokslas, apimantis įvairias šakas, kurios specializuojasi skirtingose psichikos veiklos srityse:
- Bendroji psichologija: Teoriškai ir empiriškai tiria bendruosius psichikos reiškimosi dėsnius, įtvirtina svarbiausias psichologijos sąvokas, kuria jų sistemą, pagrindžia tyrimo principus ir metodus. Ji yra kitų psichologijos šakų sąvokų metodologinis pamatas ir plečia savo turinį remdamasi jų duomenimis.
- Raidos psichologija: Tiria psichikos reiškinius ir dėsnius, kurie pasireiškia žmogaus mokymosi ir auklėjimo procese, padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus.
- Amžiaus tarpsnių psichologija: Tiria žmogaus psichikos raidą nuo gimimo iki mirties. Ji apima vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio žmogaus ir senyvo žmogaus psichikos bei elgesio kitimus ir dėsningumus.
- Diferencinė psichologija: Tiria individų ir jų grupių skirtumus, tų skirtumų priežastis ir padarinius.
- Darbo psichologija: Tiria dirbančio žmogaus psichikos veiklos ypatumus.
- Organizacijų psichologija: Nagrinėja personalo parinkimo, darbuotojų santykių derinimo, žmogaus veiklai optimalios darbo vietos įrengimo, nuovargio, darbo motyvacijos ir kitus klausimus.
- Medicinos psichologija: Žinias taiko medicinoje ligoms nustatyti, gydyti ir profilaktikai.
- Klinikinė psichologija: Tiria žmogaus elgesio sutrikimus, nesugebėjimą prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, nenormalaus vystymosi atvejus ir priemones, taikytinas tų problemų prevencijai ir terapijai.
- Socialinė psichologija: Tiria psichikos reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant, sąveikaujant įvairiose neorganizuotose ir organizuotose grupėse.
- Juridinė psichologija: Tiria tokios žmogaus psichikos veiklos dėsningumus ir mechanizmus, kurie reiškiasi teisės reguliuojamų santykių sferoje.
- Specialioji psichologija: Tiria dėl įgimtų ar įgytų nervų arba kūno sistemos trūkumų sutrikusios raidos žmones.
- Karo psichologija: Tiria įvairių karinės veiklos rūšių psichologinius ypatumus, kuriuos lemia visuomeninės istorinės sąlygos, karo technikos lygis, kareivio ir karių kolektyvo savybės, karinio rengimo metodai.
- Sveikatos psichologija: Tyrinėja sveikos gyvensenos, sveikos elgsenos, įgūdžių ugdymo psichologinius aspektus. Taip pat yra vadovavimo, sporto, organizacinė reklamos, teisės, ekologinė, karinė, juoko, kūrybos ir daug kitų šakų.
Psichologijos Mokyklos
Psichologijos istorijoje susiformavo kelios pagrindinės mokyklos, kurių kiekviena turėjo savitą požiūrį į psichikos reiškinius:
- Biheviorizmas: Teigė, kad mokslas gali tirti tik tai, ką galima išmatuoti, užrašyti ir pakartoti eksperimentu. Psichologija gali tirti tik žmonių elgesį, o ne jų vidinius pergyvenimus. Šios teorijos šalininkai ieško metodų, tinkamų reguliuoti žmonių elgesiu. Pradininkas Votsonas teigė, kad įvairios emocijos atsiranda sąlyginių refleksų pagrindu. Skeneris teigė, kad žmonių elgesį galima formuoti pastiprinant teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Ši teorija neapima asmenybės visumos. Jausmai, vidiniai pergyvenimai, gyvenimo tikslai, vertybės, prasmė, fantazijos, svajonės, sapnai yra psichikos sferos, kurių biheviorizmas neaiškina.
- Froidizmas: Žmonių psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius, o jų svarbiausiuoju - seksualinį potraukį (libido). Kaip teigė austrų psichiatras Froidas, šis potraukis su įvairiomis savo atmainomis, sudarančiomis pasąmonės turinį, stengiasi prasiskverbti į sąmonę ir ją užvaldyti. Žmonių sąmonė gali tuos potraukius kontroliuoti, o prieštaraujančius žmonių mąstysenai ir elgsenos normoms - vėl „išstumti“ į pasąmonę. Tačiau, negalėdami tiesiogiai prasiveržti į sąmonę, potraukiai stengiasi į ją patekti užmaskuota forma. Jie pasireiškia sapnų vaizdais, klaidingais veiksmais, kliniškais simptomais ir kitaip. Psichikos gelmėse glūdintys neįsisąmoninti potraukiai yra svarbiausias veiklos akstinas, jo kūrybos šaltinis ir motyvas. Froidizmas pradėjo plačiai tirti „giliuosius žmonių psichikos sluoksnius“.
- Humanistinė psichologija: Pagrindinis tyrimo objektas - unikali žmogaus asmenybė, atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. Remiasi nuostata, kad žmonės turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. Nors kiekvienas atstovas sukūrė savo teoriją, bet bendri bruožai yra šie:
- Žmogus turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma.
- Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl atskiro atvejo analizė ne mažiau pateisinama, kaip ir statistiniai apibendrinimai.
- Žmogus yra atviras pasauliui; žmogaus išgyvenimas išoriniame ir vidiniame pasaulio ir savęs pasaulyje - pagrindinė psichinė realybė.
- Gyvenimas turi būti suprantamas kaip vientisas žmogaus brendimo ir būties procesas.
- Žmogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija.
- Žmogus turi tam tikrą laisvės laipsnį, susijusį su prasme ir vertybėmis, kuriomis vadovaujasi pasirinkimas.
- Žmogus yra aktyvi, intencionali ir kūrybiška esybė.
Toks humanistinis požiūris nutolsta nuo mokslinės psichologijos, nes pagrindinis vaidmuo čia tenka žmogiškajam patyrimui.
Jutimas ir Suvokimas
Jutimo Samprata ir Savybės
Jutimas - psichinis pažintinis procesas, kurio metu jutimo organai atspindi išorinio ar vidinio dirgiklio savybes. Pojūčiai skirstomi į:
- Eksteroreceptoriai:
- Kontaktiniai (jutimo (haptinis), skonio).
- Distanciniai (regos, klausos, uoslės).
- Interoreceptiniai: Receptoriai išsidėstę kūno viduje ir praneša apie vidines būsenas (alkis, troškulys, sotumas).
- Proprioreceptoriai: Pojūčiai (tarpiniai) - apie kūno padėtį ir judėjimą, sausgyslėse ir sanariuose.
Pagal receptorius skiriami regos, klausos, uoslės, lietimo, skonio, temperatūros, vibracijos, pusiausvyros, skausmo pojūčiai.
Taip pat skaitykite: Egzamino klausimai ir atsakymai
Pojūčių savybės:
- Kokybė: Kuo skiriasi vienas pojūtis nuo kito (aukštis, tembras).
- Intensyvumas: Dirgiklio veikimo jėga ir receptoriaus funkcinė būsena.
- Trukmė: Pojūčio egzistavimo laikas.
- Inercija: Pojūtis neišnyksta iškart po dirginimo pabaigos.
Jautrumas ir Jo Matavimas
Jautrumas - žmogaus ir gyvūnų savybė turėti pojūčius. Kuo daugiau pojūčių, tuo žmogus jautresnis.
- Absoliutus apatinis (žemutinis) pojūčio slenkstis: Minimalus dirgiklio intensyvumas, sukeliantis minimalų pojūtį.
- Absoliutus viršutinis slenkstis: Maksimali dirgiklio jėga, kuri dar sukelia tam tikrą pojūtį.
- Skyrimo slenkstis: Minimalus dirgiklio pakitimas, kuris iššaukia minimalų pojūčio pakitimą.
- Ikislenkstiniai: Nesukelia pojūčio ir charakterizuoja analizatoriaus absoliutų jautrumą.
- Adaptacija: Jautrumo pakitimas, priklausantis nuo dirgiklio ir jo veikimo sąlygų pasikeitimo:
- Visiškas jautrumo išnykimas (nereaguoja į aplinką).
- Jautrumo susilpnėjimas.
- Jautrumo padidėjimas - sensibilizacija (iš šviesos į tamsą).
Sensibilizacija: Jautrumo padidėjimas veikiant vidinėms sąlygoms. Ji gali padidėti dėl bendrų fiziologinių pakitimų organizme.
Suvokimo Samprata ir Savybės
Suvokimas - psichinis pažintinis procesas, kurio metu žmogus atspindi daiktus ir reiškinius, tiesiogiai veikiančius jutimo organus. Kad atspindėtų kuo daugiau savybių, visi analizatoriai turi būti aktyvūs.
Suvokimo savybės:
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
- Aperceptiškumas (prieš suvokimą): Patirties įtaka.
- Įprasminimas: Suvokiamus objektus įtraukiame į tam tikrą sistemą - gebėjimas priskirti daiktus tam tikroms grupėms.
- Visybiškumas: Kiekvieno suvokimo pabaigoje gauname visybinį daikto vaizdą, kuris susideda iš atskirais analizatoriais gautos informacijos.
- Struktūriškumas: Suvokimas nėra paprasta gautų pojūčių suma, tie pojūčiai yra apibendrinami ir struktūrinami.
- Konstantiškumas: Būtina savybė, kai suvokimo sąlygos kinta. Kitomis sąlygomis daiktai atrodo taip pat.
Suvokimo Rūšys
- Regimasis.
- Girdimasis.
- Uodžiamasis.
- Skonio.
- Lietimo - haptinis.
- Teksto suvokimo.
- Erdvės suvokimo.
- Muzikos suvokimo.
Suvokimo Iliuzijos, Haliucinacijos ir Ekstrasensorinis Suvokimas
- Suvokimo iliuzija: Iškreiptas suvokimas, atspindėjimas. Reikalingas išorinis dirginimas. Iliuzijų priežastys:
- Fizinis (lazda vandenyje).
- Fiziologinis (tinklainės veikla).
- Psichinis (mylimojo žmogaus įvaizdis, vadizmas).
- Haliucinacijos: Suvokimo patologija, kai objektai neveikia jutimo organų ar tų objektų nėra (skonio, regos ir klausos, uoslės, haptilinės, visceralinės, negatyvinės).
- Ekstrasensorinis suvokimas: Viršjutiminis pažinimas:
- Telepatija - kito minčių suvokimas.
- Telestezija - aiškiaregystė.
Suvokimo Sutrikimai
Sergant psichinėmis ligomis:
- Akcentuojamas vienas neesminis dalykas.
- Neesminiai dalykai įgyja subjektyviai užkrečiamą reikšmę (rasizmas).
- Įsitikinimas savo svarbumu (sadizmas, žvaigždžių liga).
- Derealizacija - įsitikinimas, kad seka, linki bloga.
- Depersonalizacija - svetimas pats sau.
Atmintis
Atminties Samprata ir Funkcijos
Atmintis - psichinis procesas, užtikrinantis individo patirties įsisavinimą, išsaugojimą ir nuoseklų atgaminimą. Tai žmogaus psichinė veikla, nesudaryta iš atskirų, vienas nuo kito izoliuotų elementų, viskas susiję sudėtingais ryšiais.
Atminties Procesai (Fazės) ir Užmiršimas
- Įsiminimas: Naujos medžiagos įtvirtinimas siejant ją su ankstesne medžiaga. Įsisavinimas turi selektyvinį (atrenkamąjį) pobūdį. Jis priklauso nuo apercepcijos (patirties suvokimo), motyvų, nuostatų, tikslų. Sutrikimai: Korsakovo sindromas (neprisimena vakar, bet prieš daug metų), senatvinė sklerozė.
- Išsaugojimas: Jo metu informacija išlieka paslėptu pavidalu. Kai kada išsaugojimas trunka kelias sekundes, o kartais lieka visam gyvenimui.
- Atgaminimas: Aktualizuojasi anksčiau įgyta patirtis, iš psichikos gelmių ištraukiama tai, kas buvo įsiminta ir išsaugota. Būna automatinis atpažinimas ir sunkiai atgaminamas atgaminimo būdas. Atgaminimo rūšys:
- Atpažinimas: Objekto atgaminimas pakartotinio suvokimo metu. Yra įvairaus aiškumo laipsnių: atpažįstame žmogų, bet neprisimename, kada susipažinome.
- Valingas ir nevalingas atgaminimas: Kai žmogaus veiklos turinys nenukreiptas į atgaminimą - nevalingas atgaminimas, o kai žmogus sprendžia užduotį, iš karto medžiagos negali atgaminti ir ieško įvairių būdų, kaip tai padaryti - valingas atgaminimas (prisiminimas).
- Atsiminimas: Tai atgamintų praeities objektų ir įvykių priskyrimas konkrečiam laikui.
- Užmiršimas: Įsimintos medžiagos išblukimas iš atminties (Ebinhauzo užmiršimo kreivė).
- Atkūrimas: Kai informacija atkuriama nelabai tiksliai. Atkurdami informaciją, rekonstruojame menkiau įsimintus elementus, papildome logiškais samprotavimais ir ankstesnio patyrimo faktais. Užmiršimas dažnai įvyksta dėl interferencijos - blogai įsimenama medžiagos vidurinė dalis, ją užgožia pradinė informacija.
Užmiršimas - mūsų atmintis pati atsisako pasenusios informacijos. Šiuo atveju užmiršimas atlieka adaptacijos funkciją.
Atminties Rūšys
Atminties rūšys skirstomos pagal:
- Įsimenamos medžiagos turinį: Vaizdinė, žodinė-loginė, emocinė, motorinė (judesių).
- Tikslus: Valinga atmintis, nevalinga (atmaina - reminiscencija - staiga nevalingai iškyla).
- Kiek laiko išsaugoma įsisavinta medžiaga: Trumpalaikė-operatyvinė, ilgalaikė.
- Įsimenamos medžiagos pobūdį: Prasminė - ieškoma tam tikrų ryšių, mechaninė.
- Įsimenamos medžiagos sudėtingumą: Provaizdžiai, aidėtinai vaizdai - išsaugomi ilgą laiką be pakitimų, atminties vaizdiniai - sudėtingesni už aidėtinus, nes yra polimodaliniai, jungia savyje regos, klausos, uodimo elementus.
Atminties Sutrikimai
- Hipoamnezija: Atminties susilpnėjimas.
- Amnezija: Visiškas atminties išnykimas:
- Afektogradinė - po streso.
- Isterinė - nenori, negali.
- Intoksikacinė - trauminė.
Mąstymas
Mąstymo Samprata ir Rūšys
Mąstymas - tai socialiai sąlygotas, susijęs su kalba psichinis procesas, kurio metu simbolių ir ženklų pagalba žmogus pertvarko perimamas žinias, surasdamas naują, esmingą.
Mąstymo rūšys:
- Veiksminis mąstymas: Daiktų savybes pažįstame atliekant praktinius veiksmus. Čia situaciją pertvarkome judesių pagalba (motorinė).
- Vaizdinis mąstymas: Daiktų, reiškinių ryšiai randami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius.
- Sąvokinis mąstymas: Objektai ir reiškiniai pažįstami pertvarkant sąvokas.
Arba:
- Teorinis: Dėsnių, taisyklių pažinimas.
- Praktinis: Dažniausiai vykdomas trūkstant laiko. Tai plano, projekto sudarymas.
- Intuityvus: Remiasi intuicija - nuspėjame tam tikro dalyko esmę. Remiasi tam tikra patirtimi.
- Analitinis: Užima ilgesnį laiką nei praktinis, aiškūs mąstymo etapai, logika, o rezultatas tas pats.
- Realistinis: Nukreiptas į išorinį pasaulį, reguliuojamas logikos dėsnių.
Mąstymo Tipai
Tai tam tikra mąstymo forma, būdinga tam tikram individui. Priklauso nuo to, kaip asmenyje yra susijusios mąstymo rūšys.
Mąstymo Operacijos
Sąvokos formuojamos ir keičiamos atliekant mąstymo operacijas. Dvi bendriausios:
- Analizė: Objekto skaidymas į dalis.
- Sintezė: Dalių jungimas į visumą. Jos būtinos bet kokiai mąstymo veiklai, yra tarpusavyje glaudžiai susiję, stebimas jų ryšys konkrečiame procese, palyginime. Lyginant nustatomas objekto panašumas arba skirtumas. Lyginami tik panašūs objektai (kriaušės-obuoliai).
- Skyrimas: Mąstymo operacija, padedanti surasti esminį objektų skirtumą.
- Abstrahavimas: Išskyrimas mintimis reikšmingo objekto požymio arba savybės. Kuo labiau abstrahuojame, tuo mąstymas gilesnis.
- Apibendrinimas: Mintimis daiktų ir reiškinių sujungimas į tam tikrą klasę. Išskiriama kažko bendro (paukščiai). Bet koks apibendrinimas prasideda palyginimu.
Mąstymo Uždavinių Sprendimas
Būtinumas mąstyti atsiranda tada, kai žmogui seni būdai ir priemonės yra nebeveiksmingi. Tada būna probleminė situacija. Probleminė situacija - mąstymo uždavinys.
Sprendimo dalys:
- Problemos iškėlimas: „Kas yra". Svarbu teisingai iškelti problemą, suvokti tolesnę mąstymo kryptį.
- Sprendimo ieškojimas:
- Mėginimo ir klaidų metodas.
- Algoritminis metodas - mėginimų nereikia, vadovaujamasi iš anksto sudaryta schema-algoritmu. Dažnai būna teisingas (el. skaičiavimo mašina).
- Euristinis - šis būdas dažnai neteisingas. Dažniausiai pasirenkamas optimaliausiai atrodantis metodas. Jei jis pasirodo neteisingas, grįžtama prie kito.
- Sprendimo sudarymas:
- Hipotezė - moksliškai pagrįstas uždavinio sprendimo modelis (mėnulis - žemės palydovas). Patvirtintos hipotezės tampa mokslinėmis tiesomis.
- Įžvelgimas (insaitas). Po ilgų apmąstymų atsiranda sprendimas - lyg nušvinta galvoje. Atsipalaidavus ateina pats.
- Sprendimo patikrinimas: Geriausia patikrinti naujų uždavinių sprendime.
Mąstymo Patologija
Sutrinka sugebėjimas apibendrinti, abstrahuotis. Sumažėja apibendrinimo lygis, fiksuojami tik konkretūs, akivaizdūs ryšiai. Žmogus negali pakilti nuo konkretaus vaizdo, todėl mąstymas tampa paviršutiniškas ir nenuoseklus.
Socialinis Suvokimas: Esminiai Aspektai ir Klaidos
Kas yra socialinis suvokimas?
Socialinis suvokimas - tai procesas, kurio metu žmonės supranta vieni kitus, formuoja įspūdžius ir daro išvadas apie kitų žmonių elgesį, ketinimus ir asmenybės bruožus. Tai yra sudėtingas procesas, apimantis informacijos rinkimą, interpretavimą ir integravimą. Skirtingai nuo fizinio pasaulio suvokimo, socialinis suvokimas susijęs su subjektyviais vertinimais, emocijomis ir nuostatomis.
Kuo skiriasi nuo fizinio pasaulio suvokimo?
Pagrindinis skirtumas tarp socialinio ir fizinio pasaulio suvokimo slypi tame, kad socialiniame suvokime dalyvauja žmonės, kurie yra aktyvūs, mąstantys ir jaučiantys subjektai. Fizinių objektų suvokimas yra tiesioginis ir objektyvus, tuo tarpu socialinis suvokimas yra netiesioginis ir subjektyvus. Mes interpretuojame žmonių elgesį remdamiesi savo patirtimi, įsitikinimais ir nuostatomis, o tai gali iškreipti mūsų suvokimą.
Dažniausiai pasitaikančios socialinio suvokimo klaidos:
Socialiniame suvokime dažnai pasitaiko klaidų, kurios iškreipia mūsų supratimą apie kitus žmones. Štai keletas dažniausių klaidų:
- Išankstinė nuomonė: Informacija apie žmogų, kurią turime dar prieš susitikimą su juo, gali stipriai paveikti mūsų suvokimą.
- Save išpildančios pranašystės (Pigmaliono efektas): Tai reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi. Pavyzdžiui, jei mokytojas tiki, kad vienas mokinys yra gabesnis už kitus, jis gali skirti jam daugiau dėmesio ir paskatinimo, o tai iš tikrųjų padidins mokinio pasiekimus.
- Stereotipai: Stereotipinis mąstymas, suvokimas ir vertinimas kliudo reiškinius suvokti tokius, kokie jie yra iš tiesų, nuskurdina bendravimą. Stereotipai yra supaprastinti ir apibendrinti įsitikinimai apie tam tikras žmonių grupes. Pavyzdžiui, jei manome, kad visi vyrai yra stiprūs ir nebijo, mes galime ignoruoti jų emocijas ir pažeidžiamumą.
- Atribucijos klaidos: Aiškindami elgesio priežastis, žmonės linkę sėkmę priskirti sau, o nesėkmę - išorinėms aplinkybėms. Kiti linkę visą atsakomybę prisiimti sau, arba priešingai - priskirti aplinkiniams. Tai priklauso nuo asmenybės savybių ir savęs vertinimo lygio. Pavyzdžiui, jei studentas gerai išlaiko egzaminą, jis gali manyti, kad tai jo talento dėka, o jei neišlaiko - kad egzaminas buvo per sunkus.
- Pasaulio teisingumo iliuzija: Nesąmoningai daroma prielaida, kad pasaulyje yra teisingumas. Ja remdamiesi manome, kad visi gauna tai, ko užsitarnavo, sėkmė lydi tuos, kurie jos verti, o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems. Pavyzdžiui, jei žmogus patiria nelaimę, mes galime manyti, kad jis kažką padarė ne taip, kad nusipelnė tokio likimo.
- Pradmės efektas: Informacija, kurią suvokiame pirmiausiai, daro įtaką vėlesnės informacijos suvokimui, taip pat pradinė informacija geriau išsaugoma atmintyje. Todėl tokią didelę įtaką bendravimui daro pirmas įspūdis, vėliau pakeisti nuomonę gali būti labai sunku.
- Baigmės efektas: Kaip ir pirminė suvokta informacija, taip ir paskutinė geriau išlieka atmintyje ir daro didesnį poveikį sprendimo priėmimui negu vidurinė. Pastebėta, kad baigmės efektas didesnę įtaką mūsų sprendimams daro bendraujant su pažįstamais žmonėmis, o pradmės efektas - su nepažįstamais. Pavyzdžiui, jei paskutinė informacija apie žmogų yra neigiama, mes galime atmesti visą ankstesnę teigiamą informaciją.
- Aureolės efektas: Tai vienpusiškas sprendimas apie žmogų: susiformavus teigiamam santykiui, gerosios savybės pastiprina, blogos nuneigiamos, o "neigiamos aureolės" atveju - į teigiamas savybes nekreipiama dėmesio, suabsoliutinamos neigiamos. "Aureolės efektas" - tai nediferencijuotas kito žmogaus vertinimas, juodas ar baltas (netoleruojama informacija, kad žmogus gali būti piktas, bet doras; šiurkštus, bet sąžiningas; būti geras ir nemėgti mūsų…). Pavyzdžiui, jei žmogus yra fiziškai patrauklus, mes galime manyti, kad jis yra protingas, malonus ir sėkmingas.
- Pritarimo iliuzija: Tai polinkis manyti, kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat, kaip ir mes. Ypatingai savo mintis ir jausmus mes linkę projektuoti į tuos asmenis, kurie mažai atsiskleidžia, yra tylūs. Pavyzdžiui, jei mes esame įsitikinę, kad tam tikra politika yra teisinga, mes galime manyti, kad dauguma žmonių pritaria mūsų nuomonei.
- Vieningumo iliuzija: Pasireiškia, kai mes nepagrįstai tikimės, kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus, neprieštaringas, kad panašiose situacijose jis visada elgsis taip pat. Pavyzdžiui, jei žmogus vieną kartą pasielgė sąžiningai, mes galime manyti, kad jis visada elgsis sąžiningai, net jei aplinkybės pasikeis.
tags: #psichologijos #egzamino #asu