Konfliktai yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis. Nors dažnai galvojame apie konfliktus kaip apie nesutarimus su kitais, vieni sudėtingiausių yra vidiniai konfliktai - prieštaravimai, vykstantys mūsų pačių viduje. Šiame straipsnyje gilinamės į vidinio konflikto esmę, jo rūšis, poveikį kūnui ir psichikai bei nagrinėjame būdus, kaip sumažinti jo žalą ir rasti konstruktyvius sprendimus.
Kas yra vidinis konfliktas?
Vidinis konfliktas - tai psichologinė įtampa, kylanti, kai žmogaus mintys, jausmai, vertybės ar troškimai susiduria. Tai susidūrimas tarp skirtingų norų, pareigų ar įsitikinimų, sukeliantis abejones, kaltės jausmą, nerimą ar neviltį. Kiekvienam žmogui vidiniai konfliktai kyla kasdien, pradedant nuo smulkių pasirinkimų, pavyzdžiui, ar eiti sportuoti, ar ne.
Vidinio konflikto rūšys
Vidiniai konfliktai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai jie skirstomi į šias pagrindines rūšis:
- Troškimų-pareigų konfliktas: Tai konfliktas tarp to, ką norime daryti, ir to, ką jaučiame, kad privalome daryti. Pavyzdžiui, noras pailsėti po sunkios darbo dienos gali prieštarauti pareigai pasirūpinti šeima ar atlikti neatidėliotinus darbus.
- Vertybių priešprieša: Šis konfliktas kyla, kai dvi svarbios asmeninės vertybės ar įsitikinimai prieštarauja vienas kitam. Pavyzdžiui, žmogus gali vertinti sąžiningumą ir lojalumą, tačiau atsidurti situacijoje, kai sąžiningumas pakenktų lojalumui draugui.
- Emocinis konfliktas: Tai konfliktas tarp skirtingų emocijų, nukreiptų į tą patį asmenį ar situaciją. Pavyzdžiui, žmogus gali jausti pyktį ir meilę savo artimajam.
- Motyvų konfliktas: Kai vienodai svarbūs norai, tikslai ar poreikiai nesuderinami tarpusavyje, prieštarauja vienas kitam. Toks konfliktas kyla tuomet, kai žmogui tenka rinktis vieną iš dviejų ar daugiau vienodai jam patrauklių alternatyvų. Tačiau pasirinkus vieną, reiškia, kad reikia kitos atsisakyti. Konflikto stiprumas priklauso nuo galimų pasirinkimų svarbumo žmogui.
- Vengimo konfliktas: Kyla tuomet, kai tenka rinktis iš dviejų vienodai nemalonių alternatyvų. Tokioje situacijoje sakoma, kad iš „dviejų blogybių reikia pasirinkti mažesnę“. Tokiu atveju jaučiamos vienodai neigiamos emocijos skirtingų sprendimų atžvilgiu. Sprendžiant tokius konfliktus būdinga tai, kad kuo labiau artėji prie pasirinktosios alternatyvos, tuo ji darosi nemalonesnė. Tokie konfliktai sukelia daug nerimo ir jie sunkiai sprendžiami.
- Troškimo ir vengimo konfliktas: Šis konfliktas iškyla, kai tas pats tikslas turi ir malonių, ir nemalonių aspektų. Tokio konflikto metu gali būti sakoma, „noriu, bet bijau“, „norėčiau, bet…“. Asmeniui kyla dvejopi jausmai - teigiamų ir neigiamų jausmų mišinys.
Asmenybės krizės kaip vidinio konflikto dalis
Vidiniai konfliktai dažnai susiję su asmenybės krizėmis, kurios gali būti skirstomos į kelias grupes:
- Raidos krizės: Jas patiriame pereidami iš vieno raidos tarpsnio į kitą, pavyzdžiui, iš paauglystės į suaugusiųjų amžių. Tai savotiškas išbandymas, kurį reikia spręsti ir įsisąmoninti. Jei nepavyksta tinkamai pereiti vienos ar kitos stadijos, galima joje užstrigti. Žmogų nuolat lydi krizės: ėjimas į mokyklą, vaiko gimimas, naujas darbas, kūno pasikeitimas su amžiumi, vestuvės, skyrybos ar pensija. Svarbiausia suvokti, jog tai natūralus ir neišvengiamas procesas.
- Neurotinės krizės: Dažniausiai būdingos žmonėms, kurie nuo mažens nepatyrė meilės ir saugumo. To stoka sukuria liguistą meilės norą, troškimą, dėl ko pasireiškia nuolatinis pavydas, nenorėjimas paleisti kito žmogaus, noras kontroliuoti kito gyvenimą, priekaištai ir verkšlenimas.
- Trauminės krizės: Jas sukelia išorinės aplinkybės, tokios kaip liga, autoįvykis, negalia, fizinė prievarta ar seksualinis smurtas. Nors ši patirtis dažnai palieka neigiamą atspalvį, tačiau tuo pačiu, kai žmogus kažką išgyvena itin sunkiai ir ilgai, didėja jo psichologinis atsparumas.
- Gyvenimo veiksmų krizės: Žmonės nežino, kaip gyventi toliau, dažniausiai tuomet, kai yra prarandama kažkas, kas buvo labai svarbu.
- Gyvenimo motyvacijos ir tikslų krizės: Kuomet žmogus nežino, dėl ko jis gyvena, neturi tikslo, motyvacijos. Ji gali užklupti ir tuomet, kai jau yra pasiekta viskas, ko žmogus norėjo, nebėra, dėl ko stengtis.
- Gyvenimo prasmės krizės: Kai žmogus nesupranta, kokia jo gyvenimo prasmė.
Kaip kūnas reaguoja į vidinį konfliktą?
Vidinis konfliktas nėra tik psichologinė problema. Jis veikia visą organizmą, aktyvindamas įvairias fiziologines reakcijas. Psichologinis stresas aktyvina įvairias fiziologines reakcijas: įsijungia streso mechanizmai, keičiasi nervų, endokrininės ir imuninės sistemų veikla. Šios reakcijos apima tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius poveikius.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
- Nervų sistemos atsakas: Simpatinė nervų sistema, atsakinga už "kovok arba bėk" reakciją, aktyvuojasi. Tai sukelia širdies ritmo padidėjimą, kraujospūdžio kilimą, padažnėjusį kvėpavimą ir raumenų įsitempimą. Nors šios reakcijos naudingos esant fizinei grėsmei, ilgalaikis jų aktyvavimas dėl neišspręstų vidinių konfliktų kenkia sveikatai.
- Endokrininė sistema ir hormonų pusiausvyra: Streso metu padidėja kortizolio, adrenalino ir noradrenalino gamyba. Šie hormonai skatina energijos išteklių mobilizavimą ir slopina "nereikalingas" funkcijas, pavyzdžiui, virškinimą. Ilgai išlikę aukšti, jie gali prisidėti prie lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies ir kraujagyslių ligos. Nuolat padidėjęs kortizolio lygis neigiamai veikia imuninę sistemą ir gali skatinti uždegiminius procesus.
- Imuninės sistemos pokyčiai: Vidinis konfliktas ir nuolatinis stresas gali susilpninti organizmo imuninę apsaugą. Streso hormonas kortizolis slopina imuninių ląstelių veiklą, dėl ko žmogus tampa imlesnis infekcijoms, ilgiau gyja žaizdos, gali pagreitėti kai kurių lėtinių ligų progresavimas.
Fiziniai ir emociniai vidinio konflikto požymiai
Nors vidiniai konfliktai prasideda mintyse, jie dažnai pasireiškia ir kūniškai bei emociškai. Štai dažniausi signalai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
Fiziniai simptomai:
- Lėtinis nuovargis ir energijos trūkumas.
- Raumenų įtampa, ypač sprande, pečiuose ar nugaroje.
- Galvos skausmai ar migrena.
- Miego sutrikimai: sunku užmigti, dažnai prabundama.
- Virškinimo problemos: pilvo skausmai, pykinimas, žarnyno veiklos sutrikimai.
- Širdies plakimo padažnėjimas, kraujospūdžio svyravimai.
Emociniai ir elgesio pokyčiai:
- Nuotaikos svyravimai, dirglumas, irzlumas.
- Sumažėjęs susidomėjimas, apatija.
- Savikritika ar žema savigarba.
- Polinkis į destruktyvų elgesį: persivalgymą, alkoholio vartojimą.
- Žemesnė savivertė, neadekvatus savęs vertinimas, įvairios abejonės.
- Emocinė įtampa.
- Nesugebėjimas produktyviai dirbti, nepasitenkinimas, negatyvumas.
- Nuolatinis nerimas, dėl kurio žmonės tampa dirglūs, suirzę.
- Agresyvumas, susikaustymas, apatiškumas, susikaustymas, suirzimas.
Mitai apie vidinį konfliktą
Egzistuoja keletas visuomenėje paplitusių, tačiau moksliškai nepagrįstų įsitikinimų apie vidinį konfliktą:
- "Vidinis konfliktas yra tik silpnų žmonių problema". Iš tiesų, kiekvienas žmogus patiria vidinių prieštaravimų. Tai neturi nieko bendra su stiprybe ar silpnumu.
- "Kūnas nereaguoja į emocijas". Daugybė tyrimų įrodo, kad emocijos tiesiogiai veikia fiziologiją - nuo širdies ritmo iki uždegiminių procesų organizme.
- "Vidinių konfliktų nereikia spręsti, jie praeis patys". Neišspręsti konfliktai dažnai kaupiasi ir stiprėja, jų pasekmės gali išlikti metų metus.
Kaip sumažinti vidinio konflikto žalą?
Vidinis konfliktas nėra neišvengiamai žalingas, jei žmogus geba jį atpažinti ir tinkamai spręsti. Štai keletas patarimų:
- Atpažinkite konfliktą: Pastebėjus apie save, kad nuolat jaučiate įtampą ar nerimą, verta pamąstyti apie asmeninius vidinius prieštaravimus.
- Įsisąmoninkite savo "noriu, reikia, galiu": Motyvai arba „noriu“ yra tuomet, kai surandama asmeninė prasmė ir nebelieka žodžio „reikia“. Tuo tarpu, vertybės daug labiau siejasi su žodžiu „reikia“. Kadangi pačiam yra sunku atskirti, kas yra vertinga būtent jam, daugelis vertybių yra mums primestos. Be šių struktūrų taip pat yra ir savivertė, kuri atspindi žodį „galiu“. Tai savo galimybių, savo norų, vietos, statuso įvertinimas.
- Nedelskite ieškoti pagalbos: Kartais pokalbis su artimaisiais ar specialistu gali padėti išnarplioti kilusias prieštaras.
- Užsiimkite fizine veikla: Judėjimas mažina streso hormonų kiekį ir gerina nuotaiką.
- Išbandykite sąmoningumo ir atsipalaidavimo technikas: Meditacija, kvėpavimo pratimai ar joga stiprina psichinį atsparumą.
- Rūpinkitės mityba ir miego režimu: Fizinis stiprumas padeda lengviau susidoroti su vidiniu stresu.
- Pasitelkite kūrybiškumą: Apmąstykite galimas išeitis, kurios tenkintų visų kariaujančių dalių gerus ketinimus.
- Įvertinkite pasirinkimus: Pamėginkite įsivaizduoti, kas vyktų pasirinkus kiekvieną iš galimų variantų - tai turėtų padėti apsispręsti, kuri versija tinkamiausia.
- Būkite atlaidūs sau: Pripažinkite ir įvertinkite visas savojo aš dalis už jų gerus ketinimus.
Kada kreiptis į specialistus?
Jei fiziniai ar emociniai simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, ilgai neišnyksta arba stiprėja, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar psichologu. Specialistai gali padėti nustatyti konfliktų priežastis ir pasiūlyti efektyviausius sprendimo būdus.
Vidinės struktūros
Be vidinių konfliktų visuomet kartu su mumis yra „noriu, reikia, galiu“. Motyvai arba „noriu“ yra tuomet, kai surandama asmeninė prasmė ir nebelieka žodžio „reikia“. Tuo tarpu, vertybės daug labiau siejasi su žodžiu „reikia“. Kadangi pačiam yra sunku atskirti, kas yra vertinga būtent jam, daugelis vertybių yra mums primestos. Dėl šios priežasties dažnai pasitaiko, jog darome tai, kas yra vertinga, bet viduje nesuprantame, kodėl mums tai svarbu. Be šių struktūrų taip pat yra ir savivertė, kuri atspindi žodį „galiu“. Tai savo galimybių, savo norų, vietos, statuso įvertinimas. Asmeninė savivertė visuomet sako arba galiu, arba negaliu. Taigi, niekas nepradės mūsų vertinti, kol patys nepradėsime to daryti, kol neturėsime savigarbos, savo orumo pajautimo. Liūdna tai, jog įprastai žmonės, turėję trauminę patirtį, niekada neturi aukštos savivertės.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
tags: #psichologai #apie #vidini #konflikta