Įvadas
Konfliktai yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, pasireiškianti įvairiose formose - nuo vidinių prieštaravimų iki išorinių susidūrimų tarp individų ar grupių. Šiame straipsnyje nagrinėsime konflikto psichologiją, apibrėšime vidinius ir išorinius konfliktus, jų priežastis, dinamiką ir galimus sprendimo būdus.
Konflikto samprata
Konflikto terminas kilęs iš lotynų kalbos žodžio "conflictus", reiškiančio susidūrimą. Konfliktas - tai maždaug vienodo stiprumo, bet priešingos krypties jėgų sąveika, tai yra nesuderinamų motyvų, interesų, nuomonių, nuotaikų susidūrimas. A. Petrulytė (2004) nurodo, kad konfliktai - tai įvairių nuomonių susikirtimas, kartais - atkakli kova. Iš esmės, konfliktas yra ypatingai subjektyvus dalykas, kuris gali būti apibūdintas kaip įžeidimo ar užgaulumo jausmas.
Konflikto suvokimo įvairovė
Konfliktai nagrinėjami įvairiuose moksluose. Remiantis klasikine psichoanalizės koncepcija, konfliktas - nuolatinis žmogaus vidinio gyvenimo elementas: žmogus pasmerktas nuolat išgyventi neišvengiamus ir neišsprendžiamus konfliktus. Anot S. Freud, konfliktas - tai nesuderinama trijų asmenybės struktūrinių dalių (Id, Ego ir Super Ego) kova, lemiama išorinių ribojimų. Biheviorizmas konfliktą suvokia kaip situacinį (interpsichinį), o ne intrapsichinį reiškinį, nagrinėdamas išorinį konfliktą ir aplinkos vaidmenį jo genezei bei eigai. Humanistinė psichologija konfliktą sieja su neišgyventais poreikiais. Pedagogikoje konfliktas gali būti vertinamas kaip mokytojo netinkamo bendravimo forma, mokinio elgesio charakteristika ar mokytojo kompetencijos rodiklis. Vadybiniuose šaltiniuose konfliktai laikomi neišvengiamu dalyku bet kurios įmonės ar organizacijos veikloje.
Tradicinis, žmogiškųjų santykių ir interakcinis požiūriai į konfliktą
Egzistuoja trys pagrindiniai požiūriai į konfliktą: tradicinis, žmogiškųjų santykių ir interakcinis. Tradicinis požiūris teigia, kad konfliktai yra blogas dalykas, todėl jų reikia vengti. Žmogiškųjų santykių požiūris pripažįsta, kad konfliktas yra natūralus ir neišvengiamas reiškinys bet kurios grupės veikloje. Interakcinis požiūris teigia, kad tam tikras konfliktų lygis yra būtinas grupės gyvybingumui, savikritiškumui ir kūrybingumui palaikyti.
Socialinių konfliktų raiška
Socialiniai konfliktai yra susiję su įvairių rūšių kova tarp individų, kurios tikslas - pasiekti (arba išsaugoti) gamybos priemones, ekonomines pozicijas, valdžią ar kitas vertybes, kurios yra visuomenėje vertinamos. Efektyviai valdomi konfliktai gali padėti išsiaiškinti nesutarimus bei nuomonių skirtumus, peržiūrėti organizacijos misiją, elgesio normas, taisykles, organizacijos politiką.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai konflikto aspektai
Konfliktų ir konkurencijos skirtumai
Konfliktai ir konkurencija yra susiję su priešiška elgsena, būdinga vienai ar abiem šalims, kurios siekia atimti ką nors vertinga viena iš kitos. Tačiau konkurencijos atveju nėra tiesioginių vienos šalies veiksmų kitos atžvilgiu. Jei taip nutiktų ir atsirastų pasipriešinimas, konkurenciją jau būtų galima pavadinti konfliktu.
Vidiniai konfliktai
Vidiniai konfliktai vyksta asmenybės viduje ir apima vidinę kovą, norint išaiškinti prieštaringas vertybes. Pasak Kirsch (1997), vidinis konfliktas egzistuoja kognityvinėje ir emocinėje sferoje. Šios daugmaž vienodo stiprumo jėgos egzistuoja žmoguje, vidiniame lygmenyje. Suvokti nesuderinamumai ar nenuoseklumai dažnai atsiranda, kai iš organizacijos nario reikalaujama atlikti užduotį, kuri neatitinka jo patirties, interesų ir vertybių. Be to, konfliktas kyla, jei egzistuoja žymus neatitikimas tarp vaidmens, kurį asmuo tikisi atlikti, ir to vaidmens, kurio iš jo tikisi organizacija.
Vidinio konflikto tipai
Utlev et al. (1989) išskiria tris vidinio konflikto tipus:
- Neatitikimas tarp poreikių ir tikslų.
- Netinkamas gabumų/kompetencijos panaudojimas.
- Darbas ne visu pajėgumu.
Išoriniai konfliktai
Išoriniai konfliktai vyksta tarp individų ar grupių. Jie gali kilti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip skirtingi tikslai, vertybės, ištekliai ar interesai.
Išorinių konfliktų tipai
Pagal konflikte dalyvaujančius asmenis, Bagdonas E, Rapalienė L. (1996) išskiria tokius išorinių konfliktų tipus:
Taip pat skaitykite: Kaip slaugytojai susiduria su stresu?
- Tarpasmeniniai konfliktai. Jų šaltinis - santykiai tarp dviejų ar daugiau grupės narių, turinčių skirtingus charakterius, požiūrius, tikslus ir t.t. Tai dažniausi konfliktai. Labai dažnai - tai vadovo kova su viršininku už pavaldinius ar dviejų kandidatų į tą pačią aukštesnę pareigybę kova.
- Asmenybės ir grupės konfliktai. Jie kyla dėl grupės spaudimo asmenybei ar žmogaus nesitaikstymo su grupe. Kolektyve kiekvienas turi stengtis nepažeisti nustatytų normų, nekonfrontuoti. Asmens ir grupės konfliktai kyla todėl, kad grupė nustato bendrus reikalavimus grupės nariams ir reikalauja laikytis nustatytų elgesio taisyklių.
- Tarpgrupiniai konfliktai. Jie kyla dėl įvairių prieštaravimų tarp kelių grupių, kai nesutaria jų vadovai. Tarpgrupiniai konfliktai kyla tarp formalių ir neformalių grupių, nes jos turi savo specifinių tikslų.
Konfliktų priežastys
Guščinskienė J. (1999) teigia, kad konfliktus sukeliančios priežastys yra labai įvairios. Jas galima skirstyti į subjektyvias ir objektyvias. Individo reakcija priklauso nuo asmenybės socialinės brandos, jam priimtinų elgesio formų, organizacijoje priimtų socialinių normų ir taisyklių. Be to, individo dalyvavimą konflikte nulemia iškeltų tikslų svarba ir tai, kiek iškilusi kliūtis trukdo juos įgyvendinti.
Bagdonas E., Rapalienė L. (1996) išskiria tokias konfliktų priežastis:
- Išteklių paskirstymas padaliniams.
- Darbų sąryšis.
- Skirtingi tikslai.
- Skirtingos vertybės.
- Skirtinga elgsena, išsilavinimas, bendravimo stilius.
- Blogai perduota informacija.
Robbins S. P. (1993) teigė, kad pirmasis žingsnis konflikto procese yra sąlygų, sukuriančių galimybes konfliktui kilti, buvimas. Jis išskyrė tokias sąlygas:
- Bendravimas (komunikacija).
- Struktūra.
- Asmeniniai kintami faktoriai.
Konflikto dinamika
Konfliktas yra procesas, kuris prasideda, kai viena šalis suvokia, jog kita šalis frustruoja arba yra pasirengusi frustruoti jos interesus. Konflikto dinamika apima įvairius etapus, nuo potencialios opozicijos ar nesuderinamumo iki atviro konflikto ir jo pasekmių.
Konfliktų sprendimo būdai
Konfliktų sprendimo būdai gali būti įvairūs, priklausomai nuo konflikto priežasties, dalyvių ir situacijos. Bagdonas E., Rapalienė L. (1996) išskiria tokius konfliktų sprendimo būdus:
Taip pat skaitykite: Psichologinis konflikto aspektas
- Konkurencija.
- Vengimas.
- Prisitaikymas.
- Kompromisas.
- Spaudimas.
- Problemos sprendimas.
Butkus F. ir Guščinskienė J. (1999) išskiria tokius konfliktų sprendimo metodus:
- Vidiniai asmeniniai metodai.
- Struktūriniai metodai.
- Tarpasmeniniai metodai.
Robbins S. P. (2003) išskiria tokius konfliktų valdymo metodus:
- Problemos sprendimas.
- Bendro aukštesnio tikslo iškėlimas.
- Išteklių plėtimas.
- Vengimas.
- Santykių sušvelninimas.
- Kompromisas.
- Įsakmūs nurodymai.
- Žmonių elgesio pakeitimas.
- Struktūrinių faktorių pakeitimas.
Konfliktai profesinėje mokykloje: tyrimo rezultatai
Tyrimo metu, kuris truko dvejus metus profesinėje mokykloje, buvo stebimos konfliktinės situacijos tarp mokinių ir pedagogų bei tarp pačių mokinių. Iš viso užfiksuotos 35 konfliktinės situacijos: 25 tarp mokinių ir pedagogų, 10 tarp mokinių. Tyrimo metu nustatyta, kad pedagogų ir mokinių konfliktiniame lygyje vyravo santykių rūšis, dominavo asmenybės ir grupės konflikto tipas, vyravo slaptų kėslų konflikto ištakos, vyraujanti konflikto pasekmė - konfrontacija, dominavo bendravimo partnerio ignoravimo veiksmas, kuris stiprina konfliktą, dažniausias konflikto sprendimo būdas - konstruktyvus. Mokinių ir mokinių konfliktiniame lygyje vyravo santykių rūšis, dominavo tarpasmeninis konflikto tipas, vyravo slaptų kėslų bei nesusipratimų ir santykių neišsiaiškinimo konflikto ištakos, vyraujanti konflikto pasekmė - konfrontacija, dominavo nesutikimo su kaltinimu veiksmas, kuris stiprina konfliktą, dažniausias konflikto sprendimo būdas - konstruktyvus.
tags: #konflikto #psichologija #vidiniai #bei #isoriniai #konfliktai