Įvadas
Psichikos sveikata yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Dažnai susiduriame su įvairiais psichikos sutrikimais, kurių priežastys ir pasireiškimo būdai gali būti labai skirtingi. Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną iš tokių sutrikimų - isteriją, jos istoriją, kilmę, požymius ir poveikį žmogaus gyvenimui bei visuomenei. Taip pat aptarsime asmenybės sutrikimus ir psichologinės pagalbos svarbą.
Isterijos Istorija ir Kilmė
Žodis "isterija" mūsų šnekamojoje kalboje dažnai vartojamas neapgalvotai, neįsigilinant į tikrąją jo reikšmę. Dažnai audringą neigiamų emocijų protrūkį vadiname isterija, o skandalingą asmenybę - isterike. Tačiau svarbu suprasti, kad isterija yra liga, turinti savo istoriją ir kilmę.
Isterijos terminas kilo iš graikų kalbos žodžio "histera" - gimda. Senovės gydytojai manė, kad isterija yra moteriška liga, susijusi su gimdos patologija. Jie tikėjo, kad gimda gali keliauti po visą kūną ir paveikti dvasinę būseną. Iki XIX a. vidurio isteriją bandė gydyti chirurginėmis gimdos operacijomis.
XIX a. pabaigoje prancūzų neuropatologas ir psichiatras Žanas Martenas Šarko paneigė šį žalingą gydymo būdą. Jis išgarsėjo kaip gydomojo dušo išradėjas. Kai Ž. M. Šarko mokinys Zigmundas Froidas Vienoje perskaitė pranešimą, kad ir vyrai gali būti isterikai, kolegos iš jo juokėsi. Tačiau laikui bėgant specialistai pripažino, kad isterija būdinga abiem lytims.
XX a. viduryje amerikiečių antropologai atrado gentį, gyvenančią kalnuose toli nuo civilizacijos, kurioje vyravo matriarchatas. Psichiatrai nustatė, kad šioje gentyje taip pat egzistuoja isterija, tačiau lyčių santykis buvo atvirkštinis - vyrų isterikų buvo trigubai daugiau nei moterų. Tai leido manyti, kad pavaldumas, priklausomybė ir beteisiškumas gali paskatinti žmogų griebtis psichologinės savigynos, pasireiškiančios isterinėmis reakcijomis.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Isterijos Požymiai
Isterija priskiriama neurozėms, t. y. liguistoms reakcijoms į nemalonią situaciją. Įtakos turi ir įgimtas polinkis, nors paveldimumo poveikis dar nėra pakankamai ištirtas. Isterijai būdingas emocingumas ir polinkis į demonstratyvų, teatrališką elgesį. Manoma, kad ištikus isterijos priepuoliui sumažėja smegenų žievės poveikis už emocijas atsakingiems centrams. Dėl to laikinai gali sutrikti regėjimas ir klausa, kvėpavimas, judėjimas, kartais iki visiško paralyžiaus.
Isteriją kartais vadino didžiąja apsimetėle, turėdami omenyje ne sąmoningą simuliaciją, o nesąmoningą savigyną. Priekaištauti žmogui dėl tokių reakcijų nėra protinga - jis jų beveik nekontroliuoja. Svarbu išsiaiškinti, dėl ko taip atsitiko.
Isteriškos Asmenybės
Istorijoje galime rasti pavyzdžių, kai žymūs žmonės buvo siejami su isterija. Pavyzdžiui, Žana D'Ark, daugelio psichiatrų nuomone, sirgo isterine psichoze. XX a. sekso simbolis Merlina Monro, daugelio ją pažinojusių žmonių teigimu, buvo itin neprognozuojama asmenybė: dėl jos isterijų dažnai nutrūkdavo koncertai ir filmavimai.
Isterijos Gydymas
Svarbu, kaip į viską reaguoja pats ligonis. Jam reikia pasirinkti būdą teisingai ir konstruktyviai spręsti savo problemas. Tai nėra paprasta. Spardytis ištiktam isterijos - taip reaguoti į bet kokį gyvenimišką nepatogumą - daug lengviau. Kai kam tai tiesiog tampa gyvenimo būdu. Jų artimiesiems ypač sunku. Suprantama, kodėl žodis „isterikė“ tapo beveik įžeidimu. Tačiau sergančiam žmogui reikia pagalbos. O jei pastebite, kad turite polinkį liguistai reaguoti, pasistenkite aiškiai suvokti savo problemas. Iš esmės tai ir yra psichoanalizės užduotis. Tad be kvalifikuoto specialisto pagalbos neišsiversite.
Asmenybės Sutrikimai
Asmenybės sutrikimai priskiriami prie grupės psichologinių sutrikimų, kurie pasižymi nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgsenos būdais. Žmonės, sergantys asmenybės sutrikimais, neretai sunkiai sutaria su kitais žmonėmis, patiria sunkumų spręsdami kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Dažnai asmenys patys būna įsitikinę, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje. Yra įvairių tipų asmenybės sutrikimų:
- Paranoiškas asmenybės sutrikimas: asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, yra labai nepasitikintys ir įtariai žiūri į kitus žmones, ilgai laiko nuoskaudas.
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas: pasižymi palyginti mažu noru formuoti artimus santykius su kitais ar dalyvauti socialinėje veikloje, sunkiai supranta kitų žmonių užuominas, todėl gali atrodyti kaip emociškai šalti.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas: mano, kad gali su savo mintimis paveikti kitus žmones ar įvykius. Dažnai blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.
- Antisocialus asmenybės sutrikimas: dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo.
- Ribinis asmenybės sutrikimas: neretai jaučia tuštumos jausmą, kad yra palikti likimo valiai, nemylimi, nepriklausomai nuo to, ar turi šeimos ir draugų palaikymą, ar ne. Sunkiai tvarkosi su stresą keliančiomis situacijomis, dažnai elgiasi rizikingai ir impulsyviai, gali patirti paranojos epizodus.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas: šį sutrikimą turintys asmenys dažnai dramatišku ir provokuojančiu elgesiu siekia gauti daugiau dėmesio. Jie yra lengvai paveikiami kitų žmonių, labai jautrūs kritikai ir nepritarimui.
- Narcisistinis asmenybės sutrikimas: asmenys, turintys šį sutrikimą, mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai stipriai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme.
- Vengiančiojo tipo asmenybės sutrikimas: šį sutrikimą turintys asmenys dažnai jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs. Ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
- Priklausomas asmenybės sutrikimas: šie asmenys yra stipriai priklausomi nuo kitų žmonių, nes mano, kad tik jų pagalba gali pasiekti emocinę ir fizinę gerovę. Dažniausiai vengia būti vieni, jiems visada reikia pritarimo ir pagalbos priimant sprendimus. Yra labiau linkę kentėti ir toleruoti fizinį ir psichologinį smurtą.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: turi nuolatinį tam tikros tvarkos poreikį, tvirtai laikosi taisyklių, jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo.
Patikimai diagnozuoti asmenybės sutrikimus yra sudėtinga. Dėl to būtina atlikti kruopščią specialisto vedamą diagnostiką. Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo. Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
Psichologinės Pagalbos Svarba
Psichologinė pagalba yra būtina tiek sergantiems psichikos ligomis, tiek patiriantiems įvairius sunkumus. P. PANEVĖŽIO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRO GLOBOS CENTRO psichologas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad visiems tėvų globos netekusiems vaikams, įvaikintiems vaikams, globėjų (rūpintojų) globojamiems (rūpinamiems) vaikams, šeimynoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių ir nuolatinių globotojų prižiūrimiems vaikams, budintiems ir nuolatiniams globotojams, šeimynos dalyviams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams ar asmenims, ketinantiems jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga psichosocialinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje.
Psichologo funkcijos apima:
- Rūpinimąsi socialinių paslaugų gavėjų psichine sveikata, konsultavimą individualiai ir grupėse.
- Reguliarų psichologo konsultacijų organizavimą budinčiam ir nuolatiniam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui.
- Intensyvios psichologo pagalbos teikimą prižiūrimo vaiko adaptacijos laikotarpiu, nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą) kitoje šeimoje ar pakeitus budintį ar nuolatinį globotoją.
- Psichologinio įvertinimo atlikimą ir dalyvavimą vertinant prižiūrimo, globojamo (rūpinamo) ar įvaikinto vaiko poreikius, jo stipriąsias, silpnąsias puses bei budinčio ar nuolatinio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių arba įtėvių ir kartu gyvenančių jų šeimos narių poreikius.
- Psichologinės pagalbos teikimą socialinių paslaugų gavėjams, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems trauminių emocinių išgyvenimų (ligų, netekčių, skyrybų ir kitais atvejais) ir jų šeimoms, artimiesiems.
- Psichosocialinių paslaugų teikimą, konsultavimą paslaugų gavėjus (globėjus ir įtėvius, globojamus ir įvaikintus vaikus), socialinius darbuotojus bei kitus suinteresuotus asmenis tarpinstituciniu susitarimu, psichologinių ir socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimų vedimą, paskaitų skaitymą pagal poreikį.
- Savitarpio pagalbos grupių organizavimą ir vedimą paslaugų gavėjams.
- Psichologinės pagalbos teikimą Globos centro darbuotojams.
- Bendradarbiavimą su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, teikiančiomis socialines paslaugas.
- Priemonių, susijusių su psichikos sveikatos stiprinimu, organizavimą Centro bendruomenėje.
Visuomenės Nuomonė ir Pokyčiai
Svarbu paminėti, kad visuomenės nuomonė apie psichikos ligas ir psichologinę pagalbą keičiasi. Anksčiau psichikos ligos buvo stigmatizuojamos, o pagalbos kreiptis buvo gėda. Tačiau dabar vis daugiau žmonių supranta, kad psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata, ir kad pagalbos kreiptis yra normalu ir netgi būtina.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos