Smurtas Artimoje Aplinkoje: Psichologinis, Fizinis ir Higienos Aspektai

Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje. Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti įvairias smurto formas, jų priežastis, pasekmes ir galimus pagalbos būdus.

Psichologinis Smurtas: Nematoma Žaizda

Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.

Psichologinio Smurto Formos ir Pavyzdžiai

Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:

• Žeminimas: privačiai ar prieš kitus, šaipymasis, keiksmažodžių vartojimas, blogų dalykų sakymas apie artimus žmones, grasinimai.
• Kontroliavimas: su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti, nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas dirbti ir asmens pašalinimas iš sprendimų priėmimo proceso.
• Izoliavimas: ribojimas bendrauti su draugais ir šeima, kontrolė, kur asmuo eina ir ką daro.
• Manipuliavimas: melavimas, kaltės vertimas, grasinimai, emocinis šantažas.
• Kibernetinis smurtas: kontroliavimas, sekimas ir žeminimas pasitelkiant technologijas, ypač socialinę mediją. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų.

Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad neįskaudintų. Tačiau smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis.

Psichologinio Smurto Pasekmės

Psichologinis smurtas turi didelį poveikį aukos psichinei ir fizinei sveikatai. Aukoms gali pasireikšti:

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės

• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Depresija, nerimas ir baimės sutrikimai. Tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
• Psichosomatiniai sutrikimai, tokie kaip dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui.
• Sunkumai bendraujant ir prisitaikant aplinkoje.
• Mintys apie savižudybę.
• Emocinį smurtą patiriantis žmogus vengia bendrauti, jaučiasi nesaugus, nuolat stengiasi įtikti kitiems, nemoka ir bijo paprašyti pagalbos, yra nuolat prislėgtas.

Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai. Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus, užsidaro, atsiriboja nuo kitų. Dėl emocinio smurto gali prasidėti depresija, potrauminis streso sutrikimas ir kiti psichologiniai sunkumai. Be to, emocinis smurtas gali būti fizinio smurto pradžia.

Fizinis Smurtas: Skausmas ir Baimė

Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas arba pasikėsinimas tai padaryti. Fizinio smurto samprata apima plakimą, deginimą, spardymą, stumdymą, kandžiojimą, žalojimą arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius.

Fizinio Smurto Formos ir Pavyzdžiai

Fizinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:

• Stumdymas, tampymas, purtymas.
• Smūgiavimas, spardymas, kumščiavimas.
• Degimas, plikymas.
• Žalojimas aštriais daiktais ar ginklais.
• Smaugimas.
• Netinkamas vaistų naudojimas.

Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar turėti vaikų, kad būtų fiziškai smurtaujama.

Fizinio Smurto Pasekmės

Fizinio smurto pasekmės gali būti labai rimtos, įskaitant:

Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą

• Fiziniai sužalojimai (mėlynės, lūžiai, žaizdos).
• Lėtiniai skausmai.
• Negalia.
• Psichologinės problemos (nerimas, depresija, PTSS).
• Mirtis.

Smurtas intymiuose santykiuose (dar vadinamas smurtu šeimoje) yra labai skaudi problema visame pasaulyje. Europos Tarybos duomenimis, jis yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis.

Higiena ir Smurtas Artimoje Aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje gali turėti įtakos aukos higienai. Smurtautojas gali sąmoningai trukdyti aukai pasirūpinti savimi, pavyzdžiui, neleisti jai praustis, skalbti drabužius ar gauti reikiamas higienos priemones. Nepriežiūra - viena smurto prieš asmenis su negalia formų. Socialinės globos institucijos, savarankiško ar grupinio gyvenimo namai yra juose gyvenančių asmenų su negalia „artima aplinka“. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Šiame kontekste, instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.

Higienos Nepriežiūros Požymiai

Higienos nepriežiūros požymiai gali būti:

• Netvarkinga išvaizda.
• Nešvarūs drabužiai.
• Nemalonus kūno kvapas.
• Dantų problemos.
• Odos ligos.

Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje ir neįgalius asmenis, pažymėtina, jog yra specifinių smurtavimo būdų, kai pasinaudojama asmenų su negalia pažeidžiamumu. Specifinis smurtas artimoje aplinkoje prieš asmenis su negalia gali būti fizinis, seksualinis, psichologinis, ekonominis ir nepriežiūra. Iš dažniau pasitaikančių galima paminėti įvairius gąsdinimus, savarankiškumo ribojimą, žeminimą dėl negalios, tariamą priežiūrą, manipuliavimą vaistais, nepasirūpinimą švara, higiena, tinkamu maistu, pinigų pasisavinimą, seksualinį priekabiavimą ir kita.

Higienos Svarba

Higiena yra svarbi ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Netinkama higiena gali sukelti infekcijas, odos ligas, dantų problemas ir kitas sveikatos problemas. Be to, netinkama higiena gali turėti neigiamos įtakos aukos savivertei ir socialiniams santykiams.

Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?

Smurto Rizikos Veiksniai ir Smurto Rato Nutraukimas

Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje. Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku.

Smurto Ratas

Smurto ratas yra modelis, kuris paaiškina, kodėl aukos lieka smurtiniuose santykiuose. Smurto ratas susideda iš kelių etapų:

1. Įtampos kaupimas: Smurtautojas tampa irzlus, piktas ir kontroliuojantis.
2. Smurto protrūkis: Smurtautojas smurtauja fiziškai, psichologiškai ar emociškai.
3. Medaus mėnuo: Smurtautojas atsiprašo, žada pasikeisti ir elgiasi meiliai.
4. Ramybės laikotarpis: Santykiai atrodo normalūs, tačiau įtampa pamažu kaupiasi.

Šis ratas kartojasi, todėl aukai vis sunkiau palikti smurtautoją.

Kaip Nutraukti Smurto Ratą

Nutraukti smurto ratą yra sunku, bet įmanoma. Štai keli patarimai:

1. Pripažinkite, kad patiriate smurtą. Tai yra pirmas ir svarbiausias žingsnis.
2. Kreipkitės pagalbos. Pasikalbėkite su draugais, šeimos nariais, psichologu ar kitais specialistais.
3. Sudarykite saugos planą. Suplanuokite, kaip pasitrauksite iš smurtinės situacijos.
4. Palikite smurtautoją. Tai gali būti sunkiausias žingsnis, bet jis būtinas jūsų saugumui.
5. Rūpinkitės savimi. Po smurto patirties svarbu rūpintis savo fizine ir psichine sveikata.

Pagalba Smurto Aukoms

Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, kreipkitės pagalbos. Lietuvoje yra daug organizacijų, kurios teikia pagalbą smurto aukoms. Štai keletas iš jų:

• Pagalbos linijos: Skirtos suteikti emocinę paramą ir informaciją smurto aukoms.
• Krizių centrai: Teikia apgyvendinimą, teisinę pagalbą ir psichologinę konsultaciją.
• Psichologai ir psichoterapeutai: Gali padėti įveikti smurto pasekmes ir atkurti psichinę sveikatą. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas.
• Savitarpio pagalbos grupės: Grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis.

Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas:

• Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
• Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
• Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?

Svarbu prisiminti, kad nesate vieni. Pagalba yra prieinama, ir jūs galite nutraukti smurto ratą.

Smurto Poveikis Vaikams

Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.

Smurto Prieš Vaikus Rūšys

• Fizinis smurtas: tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti.
• Seksualinis smurtas: jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
• Nepriežiūra: būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
• Emocinis (psichologinis) smurtas: ilgą laiką besitęsiantis nuolatinis tyčinis žmogaus menkinimas siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja žmogaus savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje.

Kaip Atpažinti Smurtą Prieš Vaikus

Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Verta iš anksto apsvarstyti, į ką pirmiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį kaip savo srities specialistas. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę.

Kaip Kalbėtis Su Vaiku Apie Smurtą

Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais. Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens. Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu. Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, fizinė ir seksualinė prievarta, todėl venkite sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo.

Smurto Aukos Elgesio Pokyčiai

• Atrodo, kad nenori grįžti namo.
• Pastebėjau, kad ant rankos turi didelę mėlynę.
• Kartais suaugę liepia vaikams daryti dalykus, kurių daryti jie nenori.
• Ant tavo apatinių pastebėjau dėmių.
• Ar bijai man ką nors pasakyti?

Emocinis Smurtas: Nematoma Žaizda

Apie fizinį ir seksualinį smurtą bei jo žalą kalbama daug ir daugeliui aišku, kad tai - rimta problema. Tuo tarpu emocinis smurtas yra kur kas mažiau matomas ir vis dar neretai vertimas nepakankamai rimtai. Nors manoma, kad santykiuose dažniau smurtauja vyrai prieš moteris, lygiai taip pat smurtauti gali ir moterys prieš savo antrąsias puses. Emocinis smurtas gali pasireikšti kito asmens žeminimu, kaltinimu, nors tam nėra objektyvių priežasčių, kritikavimu, grasinimu, teigimu, kad asmuo - blogesnis už kitus, perdėtu kontroliavimu ir izoliavimu.

Emocinio Smurto Pasekmės

Emocinė prievarta pirmiausia kenkia savigarbai. Nuolat emocinį terorą patiriantis asmuo netenka pasitikėjimo savimi, nuolat abejoja savimi, jaučiasi menkas ir nevertingas, tampa bailus ir pasyvus, užsidaro, atsiriboja nuo kitų. Emocinį smurtą patiriantis žmogus vengia bendrauti, jaučiasi nesaugus, nuolat stengiasi įtikti kitiems, nemoka ir bijo paprašyti pagalbos, yra nuolat prislėgtas. Dėl emocinio smurto gali prasidėti depresija, potrauminis streso sutrikimas ir kiti psichologiniai sunkumai. Be to, emocinis smurtas gali būti fizinio smurto pradžia.

Kodėl Aukos Lieka Su Smurtautojais

Blogiausia, kad emocinio smurtautojo auka neretai ima tikėti, kad tai, ką sako smurtautojas - tiesa. Deja, daug moterų ir vyrų, patiriančių antrosios pusės emocinį smurtą, nesitraukia iš tokių santykių. Pirmiausia, dėl baimės: neretai smurtautojas būna įbauginęs auką ir auka bijo palikti smurtautoją, kad nebūtų dar blogiau. Antra, emocinio smurto aukos įtiki, kad yra kaltos dėl tokio antros pusės elgesio ir nenutraukia santykių (ar santuokos), nes netiki, kad su kitu žmogumi gali būti geriau. Apskritai, smurtas neretai ima atrodyti „norma“: mažiau patyrę žmonės (ir ypač tie, kurie susidūrė su smurtu vaikystėje) mano, kad tokie santykiai yra normalūs. Be to, emocinio smurto aukos gali nuoširdžiai tikėti, kad kontroliavimas, pamokymai, priekaištai yra meilės išraiška: „Aš jam rūpiu, dėl to jis neleidžia man išeiti su draugėmis“; „Ji tik nori man parodyti, ką aš darau ne taip“; „Jis mane verčia daryti, ko nenoriu, nes myli ir tikisi, kad aš pasikeisiu į gerą“. Dar viena priežastis dėl kurios žmonės (ypač moterys) nesiryžta palikti smurtaujančio sutuoktinio yra vaikai - moterys jaučia kaltę, kad iš vaikų „atims tėvą“. Kai kurioms moterims gėda palikti savo sutuoktinį, nes baisu, ką pamanys ar pasakys artimieji. Galiausiai, su smurtautoju auka neretai lieka iš meilės ir prisirišimo. Neretai prasidėjus santykiams nepastebima, kad antroji pusė yra linkusi smurtauti. Be to, smurtautojas nebūtinai yra visiškai blogas asmuo - jis/ji gali turėti nemažai gerų, antrai pusei priimtinų savybių, panašias vertybes ir pan. ir tuo pačiu visiškai neturėti supratimo, kaip valdyti savo jausmus bei kaip jo/jos elgesys veikia aplinkinius. Kitaip tariant, emocinio smurto auka gali vienu metu ir mylėti, ir bijoti antrosios pusės ir tai ypatingai komplikuoja situaciją. Smurtautojui ieškoma pateisinimų, bandoma prisitaikyti prie smurtautojo ar smurtautoją užjausti.

Ką Daryti Patiriant Emocinį Smurtą

1. Pirmiausia - pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai, kas vyksta, yra emocinis smurtas. Ar jaučiate, kad apribojama jūsų laisvė? Jaučiate, kad jus kontroliuoja, įžeidinėja, menkina, manipuliuoja jumis?
2. Prisiminkite, kad ne jūsų kaltė, kad prieš jus smurtauja. Neretai emocinis smurtautojas yra viduje sutrikęs, kontrolę prarasti bijantis asmuo.
3. Nepraraskite savitvardos. Emociniai smurtautojai puikiai manipuliuoja ir sugeba kitą išvesti iš kantrybės ir tuomet suversti visą kaltę kitam.
4. Jei emocinis smurtas nėra labai stiprus, galima smurtautojui tvirtai ir aiškiai pasakyti “Liaukis. Neįžeidinėk manęs. Man tai nepatinka”. Jei smurtas nestiprus ir epizodinis, o asmuo geba priimti, kad jo elgesys nepriimtinas, ramus ir aiškus pasikalbėjimas su smurtautoju gali kai kuriais atvejais padėti. Tačiau dažnu atveju smurtautojo jūs nepakeisite: susitaikykite su tuo, kad smurtautojas nepasikeis dėl jūsų užuojautos ar supratingumo, smurtas taip pat nebūtinai liausis, jei jūs nuspręsite dar labiau nusižeminti ir būti dar klusnesne žmona ar geresniu vyru. Smurtautojas keisis, kai pats(pati) to norės ir kreipsis pagalbos į specialistus. Smurto aukos neretai įsivaizduoja, kad niekas kitas nesupras smurtautojo ir kad smurtautojui reikia meilės ir palaikymo ir stengiasi iš visų jėgų herojiškai palaikyti santykius. Tačiau nėra herojiška kentėti santykius, kuriuose jus niekina.
5. Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus. Vienam(-ai) kentėti gali būti be galo sunku, o be to ir nesaugu: emocinis smurtas gali peraugti į fizinį. Gali atrodyti, kad niekas jums nepadės, tačiau tai nebūtinai yra tiesa.
6. Išdrįskite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą: profesionali pagalba smurtą patiriantiems ar patyrusiems asmenims yra itin reikalinga, ypač dėl to, kad neretai smurtas veda prie depresijos, potrauminio streso sutrikimo, sumažėjusios savigarbos, kaltės ir gėdos jausmo, pykčio ant kitų ir savęs.
7. Jei apsispręsite nutraukti santykius, kuriuose patiriate emocinį smurtą, pasirūpinkite, kad jūs (ir jūsų vaikai, jei jų turite) turėtumėte saugią vietą, į kurią galėtumėte išeiti.
8. Galiausiai, verta pagalvoti, ar pats nesate smurtautojas(-a). Atpažinus, kad smurtaujate, labai svarbu pasistengti pakeisti savo elgesio modelius, kad aplinkiniai nekentėtų.

Smurtas Prieš Asmenis Su Negalia

2022 metais Lietuvoje 8 iš 10 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų artimoje aplinkoje, buvo moterys. Europos Sąjungos šalyse moterys su negalia, lyginant su moterimis be negalios, susiduria su 2-5 kartais didesne rizika nukentėti nuo smurto. Didesnė rizika patirti smurtą asmenims su negalia yra tuomet, kai jis yra socialiai izoliuotas nuo pasaulio (neišeina iš namų, neturi draugų, nedirba ir nesimoko, yra finansiškai priklausomas nuo kitų žmonių). Kai žmonėms su negalia reikalinga nuolatinė priežiūra, galimą smurtą rodo šie požymiai: žmogus gali elgtis neįprastai, jam / jai nebūdingai, pasižymėti staigia nuotaikų kaita, gali būti suglumęs, pasimetęs arba sutrikęs; gali atrodyti nervingas, baikštus, jautriai reaguoti į garsus, balsus, prisilietimus, gali atrodyti alkanas, prastai maitinamas. Apie smurto apraiškas aiškiai byloja apleista neįgalaus žmogaus aplinka, nešvarūs ar suplyšę drabužiai, prasta higiena, reikalingų medikamentų ar priemonių stoka, nekalbant jau apie kūno sužalojimus ar sveikatos sutrikdymus. Pastebėjus bent vieną ar daugiau išvardintų požymių, derėtų pasiteirauti arba pabandyti kitais būdais išsiaiškinti, ar asmuo nesusiduria su artimųjų smurtu arba grėsme jį patirti, smurto atveju suteikti reikalingą pagalbą.

tags: #psichologinio #smurto #fizinio #smurto #higienos