Įvadas
Priklausomybės - tai patologinis prisirišimas arba nesugebėjimas nustoti ką nors daryti, nors atliekami veiksmai kelia pavojų fizinei ir psichinei sveikatai, dažnai sugriauna ir socialinį žmogaus gyvenimą: atsiranda problemų darbe, santykiuose su artimaisiais, neretai išyra šeima. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius priklausomybių aspektus, nuo tradicinių, tokių kaip priklausomybė nuo tabako ir alkoholio, iki šiuolaikinių, susijusių su technologijų naudojimu. Aptarsime priklausomybės mechanizmus, mitus ir realybę, gydymo būdus ir prevencines priemones.
Nikotinas: Priklausomybės sukėlėjas ir galimas pagalbininkas
Išgirdus žodį „cigaretė“, daugelis pirmiausiai pagalvoja apie nikotiną. Visiems gerai žinoma, kad nikotinas sukelia stiprią priklausomybę. Paradoksalu, tačiau jis taip pat gali padėti šios priklausomybės atsikratyti. Daugelis mano, kad nikotinas yra sintetinė medžiaga, kurios dedama į cigaretes, kad rūkantieji galėtų patirti šios medžiagos sukeliamą poveikį. Visgi tai netiesa. Nors šiuolaikinės chemijos žinios leidžia nikotiną dirbtinai sukurti ir laboratorijoje, tai yra labai brangus procesas. O to daryti tabako gaminių gamintojams visai net nereikia, nes nikotinas natūraliai susiformuoja tabako lapuose. Tad jei produktui gaminti naudojamas tabakas - nikotino jame bus savaime. Nors ir itin mažais kiekiais, nikotino aptinkama ir kitose mūsų kone kasdien vartojamuose bulvinių augalų šeimos daržovėse, pavyzdžiui, bulvėse, baklažanuose ar pomidoruose. Nikotino turi ir kai kurių rūšių arbata. Šiose daržovėse nikotino yra itin mažai, o pagal šios medžiagos koncentraciją tabakui neprilygsta joks kitas augalas. Neabejojama, kad nikotinas - tai stiprią priklausomybę sukelianti medžiaga. Jis veikia žmogaus nervų sistemą ir turi atpalaiduojantį, malonumo pojūtį sukeliantį, o kartu ir stimuliuojantį poveikį. Būtent dėl šio efekto dauguma rūkorių ir įklimpsta į šį žalingą įprotį. Nors žmonės rūko dėl nikotino, tačiau miršta nuo chemikalų, kurie susidaro tabakui degant. Pridegus cigaretę, išsiskiria tūkstančiai cheminių medžiagų, kurios susiformuoja itin aukštoje degimo temperatūroje. Didelė dalis šių medžiagų labai kenksmingos žmogui. Pavyzdžiui, degant cigaretei išsiskiria visiems gerai žinomos dervos, kurios yra tikros plaučių žudikės. Tarp cigarečių dūmuose slypinčių pavojų yra ir anglies monoksidas, kuris sutrikdo deguonies įsisavinimą ir apsunkina širdies bei plaučių veiklą. Cigarečių dūmuose iš viso priskaičiuojama netoli šimto kancerogenų. Šios medžiagos sukelia vėžinius susirgimus ir kitas pavojingiausias su cigarečių rūkymu susijusias ligas. Dėl cigarečių dūmų sudėtyje esančių nuodų, pavojus kyla beveik kiekvienam žmogaus organui. Labiausiai kenčia kvėpavimo takai ir širdies bei kraujagyslių sistema. Žalos neišvengia ir virškinamasis traktas, reprodukcijos organai, sąnariai, oda, plaukai ir daugelis kitų organų. Rūkymo poveikis neaplenkia ir nervų sistemos - rūkančiuosius gali kankinti nemiga, nerimas, irzlumas ir bendrai prasta savijauta. Pats efektyviausias būdas išvengti rūkymo žalos - nepradėti rūkyti, o pradėjusiems mesti. Žinoma, tai padaryti nėra paprasta, nes nikotino sukeliama priklausomybės gali būti labai stipri. Nepaisant to, kad nikotinas sukelia priklausomybę, tuo pačiu metu jis gali padėti išsivaduoti iš jos. Į kovą su rūkymo priklausomybe vis dažniau pasitelkiama pakaitinė nikotino terapija, įvairūs nikotino pleistrai, inhaliatoriai, purškalai ar tabletės, kurios leidžia rūkančiajam patenkinti nikotino poreikį ir kartu išvengti kenksmingų medžiagų, kurios patektų į organizmą rūkant cigaretes. Dažnai manoma, kad norint, jog tabakas išsiskirtų nikotiną reikalinga aukšta temperatūra. Būtent dėl to cigaretę reikia pridegti. Tačiau tai netiesa. Kaitinimo pagrindu yra sukurtos alternatyvos cigaretėms - kaitinamojo tabako gaminiai, elektroninės cigaretės - kurios leidžia nikotino gauti be degimo proceso, o tai reiškia ženkliai sumažinant išsiskiriančių chemikalų kiekį. Tiesa, kad išsiskirtų nikotinas, o kenksmingų cheminių medžiagų susiformuotų mažiau - temperatūra įrenginyje turi būti preciziškai kontroliuojama.
Rūkymo žala ir mitai
Higienos instituto duomenimis rūkymas yra susijęs su lūpų, burnos ertmės ir ryklės, gerklų, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligomis. Pastebima, jog rūkymo tendencijos keičiasi - cigarečių vartojimas per pastaruosius metus mažėja, tačiau vis labiau populiarėja bedūmiai tabako gaminiai bei elektroninės cigaretės. Elektroninių cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, sukeliančio priklausomybę ir pasižyminčio neigiamu šalutiniu poveikiu sveikatai, bei kitų toksinių medžiagų.
Svarbu paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie rūkymą:
- 1 mitas: Pradėjus rūkyti paauglystėje nebus ilgalaikių padarinių, jeigu mesi rūkyti iki trisdešimties metų. Netiesa, nes rūkymas stabdo paauglių plaučių formavimąsi: mergaičių kvėpavimo organai formuojasi iki 18 metų, o berniukų - iki 24 metų.
- 2 mitas: Yra saugus surūkytų cigarečių skaičius. Netiesa, nes nėra saugaus surūkytų cigarečių skaičiaus, kadangi pats rūkymas žalingas sveikatai.
- 3 mitas: „Lengvos“ cigaretės yra mažiau kenksmingos. Netiesa, nes „lengvos“ cigaretės yra tokios pat kenksmingos ir pavojingos sveikatai, kaip ir bet kurios kitos cigaretės.
- 4 mitas: Rūkymas mažina stresą, padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti. Netiesa, nes įkvepiami tabako komponentai ne atpalaiduoja, o atvirkščiai - slopina tam tikras centrinės nervų sistemos sritis ir dėl to žmogus pasijunta ramesnis.
- 5 mitas: Rūkymas padeda numesti svorio. Netiesa, nes daug antsvorį turinčių ir nutukusių žmonių rūko, o jų svoris nemažėja.
- 7 mitas: Elektroninės cigaretės yra nekenksmingos. Netiesa, nes elektroninių cigarečių garuose yra nikotino, sunkiųjų metalų dalelių bei kitų sveikatai žalingų medžiagų.
Priklausomybė nuo interneto (PIN)
Susirūpinimas PIN įtaka visuomenės sveikatai auga. Poveikį jaučia visos vartotojų amžiaus grupės, įskaitant ir labiausiai pažeidžiamas - vaikus ir jaunimą. Dėl panašių požymių PIN prilyginamas įprastinėms - alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų - priklausomybėms. Kada interneto naudojimas tampa probleminiu? Ne visos PIN formos yra panašios į priklausomybę. Kai kurios turi fenotipinių panašumų su elgesio sutrikimais. Naudojimasis socialiniais tinklais panašesnis į socialinį nerimą, apsipirkinėjimas internetu arba pornografijos žiūrėjimas - į impulsų kontrolės arba seksualinius sutrikimus, nuolatinis e. PIN paprastai prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir progresuoja su amžiumi. Oficialiais duomenimis, sergamumas PIN pasaulyje siekia nuo 1 iki 36,7 proc. 120 000 asmenų (6-19 metų) metaduomenų analizė (Carter et al 2016) atskleidė, kad tie asmenys, kurie prieš miegą laiką leidžia prie kompiuterio ekrano, miega prasčiau arba nepakankamai ir dienos metu jaučia mieguistumą. Nėra tinkamai kontroliuojamų bandomųjų farmakologinio PIN gydymo tyrimų ir yra tik kelios atvejo studijos. Sisteminė 2011-2015 m. Nors priežastiniai ryšiai lieka neaiškūs, yra duomenų apie tai, kad PIN yra komorbidiškas (t. y.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Melas kaip priklausomybės palydovas
Melavimas yra neatsiejama priklausomybės dalis. Pirmiausia, priklausomas žmogus išmoksta meluoti sau. Juk nesmagu pripažinti, kad žlugdome visą savo, o gal ir artimųjų gyvenimą. Kai išmokstame meluoti sau, imame meluoti kitiems. Tai tampa paprasta ir įprasta. Čia dar „padeda” ir kaktinė smegenų dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą, - dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų jos veikla sutrinka, žmogus objektyviai nebesuvokia tikrovės ir negali priimti teisingų sprendimų. Jo vieninteliu troškimu tampa gauti tai, nuo ko jis yra priklausomas. Taip atsiranda neigimas, o įvairūs melai, neva „mano priklausomybė niekam nekenkia”, „patiriu daug įtampos, nieko tokio kartais padėti sau atsipalaiduoti”, „aš ne toks blogas kaip Jonas, kuris geria kasdien, aš mesčiau vos panorėjęs” arba - „vaikai nieko nemato, todėl nieko baisaus, kad kas vakarą išgeriu”, virsta savotiška indulgencija, neva išteisinančia priklausomą žmogų prieš visą pasaulį. Kartu tai - ryškus ir aiškus požymis, kad žmogaus priklausomybė pasiekė ribą, kai pačiam ją nugalėti yra be galo sunku.
Smegenų pokyčiai ir priklausomybė
Moksliškai įrodyta, kad jei išsivysto priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų - keičiasi ir žmogaus smegenys. Užuot gaminusios laimės hormonus (dopaminą), kai žmogus vaikšto gražiame miške ar bendrauja su draugais, smegenys malonumo jausmą sutelkia vien tik į priklausomybę. Taurė gėrimo ar dozė tampa vieninteliu „tikro” malonumo šaltiniu, tuo tarpu smegenų dalys, įprastai įspėjančios mus apie pavojus, tarsi išsijungia - taip netenkame natūralios savisaugos arba vadinamojo „sveiko proto”. Priklausomybė - klastinga liga, gali atrodyti, kad ji jau nugalėta, o tuomet viskas su trenksmu grįžta, žmogus vėl ima lošti, gerti ar kitaip svaigintis. Kryptinga psichoterapeuto ir kitų sričių medikų pagalba padeda pasiruošti pokyčiams, suvokti, kodėl jų norima, imtis aktyvių veiksmų, pasiekti remisiją ir išmokti palaikyti rezultatą, kad būtų išvengta atkryčio.
Mitai apie priklausomybes
Žengti pirmąjį žingsnį - pripažinti, kad esu priklausomas ir man reikia pagalbos - dažnai trukdo mitai apie priklausomybes.
- 1 mitas: Priklausomybė yra tik charakterio silpnumas. Taip, moksliškai įrodyta, kad priklausomybė yra liga, tačiau daugelis šį faktą naudoja kaip pasiteisinimą, neva nieko negalima pakeisti.
- 2 mitas: Priklausomybė yra tik malonumo siekimas. Jau pasakojau, kad neuromokslininkai priklausomybę sieja su smegenyse gaminama medžiaga - dopaminu. Jis išsiskiria, kai patiriame malonumą ar itin ryškias emocijas: laimime kazino, loterijoje, pereiname kompiuterinio žaidimo lygį ar vartojame psichoaktyvias medžiagas. Smegenys nėra pasiruošusios tokiam dopamino antplūdžiui ir savotiškai „ginasi” tapdamos mažiau jam jautrios. Dėl to žmogui reikia vis daugiau dopamino, kad patirtų tą patį malonumą - todėl narkomanas didina dozę, o žaidėjas sėdi prie kompiuterio ištisą naktį. Priklausomybė nėra silpnavališkumo pasekmė.
- 3 mitas: Priklausomybę galima įveikti vienu ypu. Patiriantys priklausomybę dažniausiai negali pripažinti, kad turi problemą - jie išgyvena neigimą, gėdą, baimę, su laiku praranda tikėjimą savo jėgomis (nes bando atsisakyti priklausomybės ir patiria nesėkmę), tuo tarpu liga progresuoja. Priklausomybės pripažinimas - pirmas žingsnis į pasveikimą. Psichoterapijos metu įgyjami svarbūs įgūdžiai: gebėjimas pastebėti savo mąstyme kognityvines klaidas, valdyti emocijas ir t.t..
- 4 mitas: Priklausomybę galima įveikti savarankiškai. Priklausomybė susijusi su pokyčiais smegenų ir neuronų veikloje, atsikratyti jos savarankiškai beveik neįmanoma, tačiau kone kiekvienas, turintis priklausomybę, tvirtina, kad panorėjęs galėtų bet kada nebelošti, nevartoti, negerti ir t.t.. Tuo naudojasi ieškantys lengvo uždarbio ar reklamų kūrėjai, siūlantys „stebuklingas” tabletes ar kitus būdus, neva galinčius padėti per vieną dieną ar savaitę. Užuot tikėję stebuklais - pasikliaukite mokslu.
- 5 mitas: Tik narkotikai sukelia priklausomybę. Netiesa. Visos psichotropinės medžiagos sukelia pripratimą. Jos veikia žmogaus sąmonę, savijautą ir jas vartojant visada formuojasi priklausomybė.
- 6 mitas: Priklausomybė yra paveldima. Netiesa. Priklausomu anksčiau ar vėliau taps bet kuris žmogus, vartojantis psichotropines medžiagas. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką priklausomybėms atsirasti daro psichotrauminės patirtys, ypač - ankstyvoje vaikystėje. Nėra duomenų, kad polinkis į priklausomybę būtų tiesiogiai paveldimas.
- 7 mitas: Priverstinis gydymas neveiksmingas. Ir taip, ir ne. Labai pavojingas mitas, nes dažniausiai priklausomas žmogus nesuvokia turįs šią bėdą ar ją neigia. Asmeninė motyvacija atsiranda gydymo proceso metu, o iš pradžių labai svarbu, kad aplinkiniai: draugai, artimieji, šeimos gydytojai padėtų žmogui kreiptis pagalbos ir pradėti gydymą.
- 8 mitas: Sportas padeda išvengti priklausomybių. Fiziniai pratimai - labai palankus sveikatai užsiėmimas, tačiau tik tuo atveju, jei netampa nauja priklausomybe ir neveda į kraštutinumus. Pavyzdžiui, jei žmogus treniruojasi nepaisydamas traumų ir apkrovos širdžiai, jei kasdien liguistai skaičiuoja suvartojamas kalorijas ir sveriasi, ar be jokių išeiginių treniruojasi daugiau nei 3 valandas per dieną, galima įtarti, kad jis tapo priklausomu nuo fizinio krūvio.
Pagalba ir prevencija
Svarbu, kad visuomenė būtų informuota apie priklausomybių pavojus ir galimus gydymo būdus. Yra įvairių organizacijų ir specialistų, kurie gali padėti priklausomiems asmenims ir jų šeimoms.
Kontaktai pagalbai:
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
- „Vaikų linija“ - 116 111, kasdien 11-23 val.
- Krizių įveikimo centras - 8 640 51555 I-V 16.00-20.00, VI 12.00-16.00, konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g.
Prevencinės priemonės apima švietimą apie priklausomybes mokyklose ir bendruomenėse, ankstyvą problemų atpažinimą ir intervenciją, taip pat sveikų alternatyvų priklausomybėms skatinimą. Vilniaus gatvėje veikianti erdvė sukuria galimybę ieškoti sau mėgstamos veiklos ir tokiu būdu rasti alternatyvą naktinio Vilniaus gyvenimo įpročiams bei gauti visą reikalingą pagalbą tiems, kurie susiduria su narkotikų, tabako ar alkoholio vartojimo problemomis. Naktinio Vilniaus avilio komanda, išnaudodama skirtingas erdves, siūlo platų veiklų spektrą, kuris padeda atskleisti vilniečių ir miesto svečių kūrybiškumo potencialą bei taip įneša svarų indėlį keičiant naktinio Vilniaus gyvenimo veidą.
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas
tags: #kryziazodis #apie #priklausomybes