Ekstremalios situacijos, tokios kaip stichinės nelaimės, karai ar pandemijos, ne tik kelia fizinį pavojų, bet ir daro didelį psichologinį poveikį žmonėms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ekstremalios situacijos veikia psichinę sveikatą, kokios reakcijos yra normalios, ir kaip galima padėti sau bei kitiems susidoroti su šiais iššūkiais.
Emocinio Klimato Pokyčiai Ekstremalių Situacijų Metu
"Žmogaus studijų centro" ir "Baltijos tyrimai" atliktas Lietuvos emocinio klimato tyrimas parodė, kad neigiamos emocijos, tokios kaip nerimas, liūdesys, pyktis ir stresas, smarkiai išaugo prasidėjus krizei. Pavyzdžiui, nerimą patiriančių žmonių skaičius padidėjo nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc., lyginant su 2018 metais. Šis tyrimas, atliktas nuo kovo pabaigos iki birželio pradžios, atskleidė, kad nors laikui bėgant emocijos aprimsta, neigiamas poveikis išlieka aukštas.
Dr. Gintaras Chomentauskas, "Žmogaus studijų centro" vadovas, teigia, kad grėsmė, kurios žmogus negali kontroliuoti, gali turėti ilgalaikį psichologinį poveikį. COVID-19 pandemijos atveju, prie to prisidėjo didelis gąsdinančios informacijos srautas ir socialinė izoliacija. Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad dalis visuomenės sugebėjo karantino režimą paversti savo labui, patiriančių ramybę skaičius išaugo nuo 52,9 proc. iki 66 proc.
Kaip Karas Veikia Psichiką
Karas yra vienas iš labiausiai sukrečiančių įvykių, galinčių paveikti žmogaus psichiką. Sugriovimai, mirtys ir fiziniai sužalojimai yra tik matoma karo pusė. Psichologinis poveikis apima baimę, pyktį, nerimą, kaltės jausmą ir gėdą. Šis stresas gali sukelti fiziologines reakcijas, tokias kaip padidėjęs kraujo spaudimas, širdies plakimas, virškinimo sutrikimai, taip pat elgesio reakcijas, pavyzdžiui, agresyvumą ar atsiribojimą.
Ypač jautriai į karo vaizdus reaguoja vaikai, todėl svarbu riboti jų prieinamumą prie tokios informacijos. Karo laukimas taip pat gali sukelti panašias stresines reakcijas kaip ir pats karas.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti krizę: psichologinės rekomendacijos
Kaip Elgtis Ekstremalių Situacijų Metu
Ekstremalių situacijų metu svarbu žinoti, kaip elgtis, kad sumažintume stresą ir apsaugotume save bei kitus:
- Nebijokite savo jausmų: Jie yra normalūs ir neišvengiami.
- Susiraskite veiklos: Fizinė ar protinė veikla padeda nukreipti mintis.
- Rūpinkitės ir saugokite: Užtikrinkite savo ir artimųjų saugumą.
- Būkite tolerantiški: Suprasdami, kad žmonės gali patirti įvairias stresines reakcijas.
- Pasiteiraukite apie specialiuosius poreikius: Padėkite tiems, kuriems reikia papildomos pagalbos.
- Kalbėkitės: Aptarkite įvykius, paaiškinkite, kaip bus pagelbėta.
- Būkite kantrūs: Ypač su senyvo amžiaus žmonėmis, kuriems gali prireikti pakartoti informaciją.
- Nepalikte vienišų: Leiskite suprasti, kad domitės ir gerbiate jų jausmus.
- Užjauskite: Paskatinkite kalbėti ir išklausykite.
- Padrąsinkite ir nuraminkite: Skatinkite pasitikėjimą savimi.
- Skatinkite bendravimą: Padėkite susisiekti su šeimos nariais.
- Elkitės pagarbiai: Norėdami pagelbėti tiems, kurių artimieji žuvo.
Kraujo Donorystės Svarba Ekstremalių Situacijų Metu
Kraujo donorystė yra itin svarbi ekstremalių situacijų metu, ypač kai reikia skubios medicinos pagalbos. Stichinės nelaimės, epidemijos ar šaudymo incidentai sukelia didelį sužalotųjų skaičių, todėl kraujo atsargos tampa kritiškai svarbios. Kraujas yra būtinas organų aprūpinimui deguonimi ir maitinančiomis medžiagomis.
Vyriausybių ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo yra kritinis organizuojant kraujo donorystės akcijas. Svarbu užtikrinti, kad donorystės sistemos veiktų efektyviai ir būtų prieinamos, kad bendruomenės galėtų greitai reaguoti į bet kokį iššūkį.
Psichologinė Pagalba Profesionalams, Dirbantiems Ekstremaliomis Sąlygomis
Klaipėdos psichikos sveikatos centras sukūrė mobilią krizių įveikimo pagalbą, kurios specialistai pagal iškvietimą vyksta į įvykio vieton kartu su priešgaisrine tarnyba ir policija. Buvo surengti specialūs mokymai ugniagesiams, suteikiant konkrečią psichologinę pagalbą profesionalams, dirbantiems ekstremaliomis sąlygomis.
Psichologė Nijolė Pilipavičienė teigia, kad krizės gali tapti "chroniška" liga, jei žmogus nesusitvarko su savo išgyvenimais. Todėl svarbu, kad profesionalai, tokie kaip policininkai ir gaisrininkai, gautų reikiamą psichologinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Pagalba po trauminių įvykių
Jaunimo Pažeidžiamumas Ekstremalių Situacijų Metu
Tyrimai rodo, kad karantinas labiausiai neigiamai paveikė 18-29 metų jaunuolius. Jų streso lygis buvo aukštesnis nei vyresnių asmenų. G. Chomentauskas teigia, kad jaunimui labiau pakenkė socialinė izoliacija, nes bendravimas šiame amžiuje yra ypač intensyvus.
Kaip Socialiniai Tinklai Veikia Jaunimą
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija ragina tėvus ir artimuosius būti budrius ir pastebėti vaikų ir paauglių pernelyg didelį įsitraukimą į socialinius tinklus. Svarbu domėtis vaiko virtualiu gyvenimu, stiprinti emocinį ryšį, stebėti elgesio pokyčius ir susitarti dėl saugaus elgesio internete.
Praktiniai Patarimai Kaip Padėti Žmogui Po Traumos
- Priimkite patyrimo realybę: Padėkite žmogui įveikti neigimą.
- Paskatinkite išsikalbėti: Leiskite jam pasidalinti savo išgyvenimais ir jausmais.
- Palaikykite dvasinį skausmą: Patikinkite, kad tokios reakcijos yra normalios.
- Nekalbėkite nereikalingų dalykų: Nelinksminkite, nepatarinėkite, necituokite filosofų. Jei nežinote ką sakyti, verčiau patylėkite.
- Apkabinkite: Kartais apkabinimas pasako daugiau nei žodžiai.
- Padėkite prisitaikyti: Padėkite surasti naujų interesų.
- Nukreipkite specialisto priežiūrai: Jei reikia, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.
Pasaulio Šalių Patirtis Ir Lietuva
Lietuvoje didžiąją dalį ekstremaliųjų gamtinių situacijų sukelia hidrometeorologiniai reiškiniai. Jungtinių Tautų organizacija (JTO) renka duomenis apie gamtinių nelaimių poveikį ir padarinius skirtingose pasaulio šalyse. "EM-DAT: The OFDA/CRED International Disaster Database" duomenų bazė skelbia žuvusių, paveiktų žmonių skaičių ir patirtą žalą.
Taip pat skaitykite: Ekstremalios situacijos ir psichologija
tags: #ekstremaliu #situaciju #emocijos